- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- I1-7603-257/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01546-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Šiaulių tardymo izoliatoriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą ir patikslintus skundus atsakovams Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 17-581, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 2S-2559, priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjo M. M. skundas (b. l. 1-8) ir patikslinti skundai (b. l. 84-85, 108-111) nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, kadangi to prašė pareiškėjas (b. l. 1). Pareiškėjas skunde ir patikslintuose skunduose nurodė, kad nuo 2002 m. gegužės 9 d. bausmę atlieka Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K). Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius jam skirdavo 0,3 bazinės socialinės išmokos (toliau – ir BSI), t. y. 11,40 Eur dydžio piniginę išmoką, dėl kurios galėdavo bent minimaliai patenkinti bazinius poreikius, t. y. nusipirkti dantų pastos, skalbimo miltelių, indų ploviklio, ūkiško skalbiamo muilo ir pan. Atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jam, kaip neturinčiam nuobaudų, buvo pasiūlytas darbas. Jis sutiko dirbti. Atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo priskirtas paprastajai grupei ir niekada nebuvo baustas jokia drausmine nuobauda. Vadinasi, jo atžvilgiu buvo tinkamai pritaikytas Piniginių išmokų skyrimo taisyklių 2 dalies 2 punkto 1 papunktis. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, Kalėjimų departamentas prie LR TM, KD prie LR TM) 2019 m. vasario 7 d. nutarimu jis buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. 2019 m. gegužės 6 d. buvo konvojuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI) tęsti bausmės. Atliekant bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje užpildė blanką dėl pašalpos skyrimo ir nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2020 m. kovo 10 d. priimtais sprendimais jam buvo paskirta 0,1 BSI (3,80 Eur) dydžio piniginė išmoka, iš kurios buvo nuskaičiuojama už elektros suvartojimą, reikėdavo dokumentų kopijoms ir likdavo apie 0,80 euro centų, už kuriuos reikėdavo pragyventi visą mėnesį. Šiaulių tardymo izoliatoriaus įsakymuose dėl piniginės išmokos skyrimo konkrečiai nenurodyta, pagal kokį taisyklių punktą ir papunktį skiriama nuteistajam piniginė išmoka. Žodžiu yra klausinėjęs Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus, kodėl jam skiriama 0,1 BSI (3,80 Eur) dydžio piniginė išmoka, tačiau atsakymo negaudavo. 2020 m. gegužės 13 d. parašė skundą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, tačiau argumentuoto ir teisės aktais pagrįsto atsakymo negavo. Atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jam skirdavo 0,3 BSI (11,40 Eur) dydžio piniginę išmoką, nes atitiko visus taisyklėse nurodytus reikalavimus (kriterijus), o atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių tęsti bausmės kažkas pasikeitė. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius, būdamas šališkas jo atžvilgiu, nevertindamas jo elgesio ir kitų pasiektų teigiamų rezultatų bei teigiamo elgesio savybių, sulygindamas jį su nuobaudas gaunančiais asmenimis, išskiriant jį iš kitų asmenų, skirdavo 0,1 BSI (3,80 Eur) išmoką kas mėnesį. Atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo vertinamas teigiamai, o atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių tęsti bausmės jo elgesys visiškai nepakito. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2020 m. balandžio 8 d. jam buvo padidinta vienkartinė piniginė išmoka iki 5,85 Eur, dėl ko gali nusipirkti skalbimo miltelių, indų ploviklio ir pan., tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių jam buvo padidinta išmoka. Kartu pareiškėjas nurodė, kad nors ir gauna šiek tiek didesnę išmoką, tačiau jis vis tiek negali patenkinti bazinių poreikių, nes negalėdamas nusipirkti skalbimo miltelių, yra priverstas bausmės laiką tęsti apsirengęs neskalbtais rūbais ir patalyne. Tokiu būdu negalėdamas patenkinti bent minimalių bazinių poreikių yra menkinamas, gniuždomas. 2020 m. gegužės 28 d. gavo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakymą (į 2020 m. gegužės 13 d. skundą), kurį 2020 m. birželio 8 d. apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas atsakymą pateikė tik 2020 m. liepos 23 d., nors atsakymą privalėjo gauti 2020 m. liepos 6 d., t. y. po 20 darbo dienų. Taigi, uždelsta 12 darbo dienų papildomai. Kalėjimų departamentas nenustatė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje išmokoms skirtos lėšos naudojamos netinkamai ar išmokos skiriamos pažeidžiant nustatytą tvarką. Kalėjimų departamentas nenustatė ir priešingai, todėl vadinasi Kalėjimų departamentas neatliko išsamaus tyrimo, todėl Kalėjimų departamento atsakymas turėtų būti naikintinas kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatyme nustatyto išsamumo principo. Kalėjimų departamento atsakyme taip pat nėra individualios argumentacijos, kodėl negalėtų būti mokama pilna 0,3 BSI (11,40 Eur). Teiginys ,,įvertinę turimas lėšas“ nėra konkretizuotas. Skundžiami sprendimai nemotyvuoti. Mano, kad jo atžvilgiu buvo neteisingai pritaikytas teisės aktas, t. y. ne tas papunktis taikomas, skiriant mažas išmokas. Dėl Kalėjimų departamento terminų nesilaikymo kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigą ir 2020 m. liepos 23 d. gavo atsakymą, kad bus atliktas tyrimas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. vasario 1 d. už jį atsakingas buvo Šiaulių tardymo izoliatoriaus specialistas, kuris išsamiai nepaaiškino, kad nuteistasis privalo bendravimo metu su psichologu praeiti nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo ir gauti įvertinimą balais. Kai pats susipažino su Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis ir kita specialistė viską išsamiai išaiškino, tai 2020 m. birželio 23 d. bendravo su psichologe, kuri atliko vertinimą, ir jis buvo įvertintas 68 balais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. liepos 15 d. raštas įrodo, kad jis yra vertinamas teigiamai. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. (skundo padavimo) vyksta besitęsiantis pažeminimas. Be to, patirtą neturtinę žalą kildina dar ir iš visų rūpesčių, kuriuos patyrė ginant savo pažeistas teises, o siekdamas jas atstatyti, patyrė daug streso. Atsižvelgiant į tai, kad jis negalėjo patenkinti savo bazinių poreikių gyvendamas kameroje, pareiškėjui sukėlė daug nemalonių ir neigiamų išgyvenimų, daug streso ir diskomforto, psichologinių kančių ir dvasinės skriaudos, pasireiškė jo santykių su artimaisiais (šeima) pablogėjimu, padidėjusiu itin dideliu jautrumu, slogia nuotaika, sumenkintu pasitikėjimu savimi ir kitais žmonėmis, miego bei apetito sutrikimu, bloga savijauta nenutrūkstamą laikotarpį. Neturtinę žalą vertina 2000 Eur. Be to, prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime (b. l. 118-123) nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, prašė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atmesti. Atsiliepime nurodė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. Pareiškėjas Šiaulių TI yra laikomas nuo 2019-05-06, tai patvirtina 2020-09-30 Saugumo valdymo skyriaus pažymos Nr. 69-3371 duomenys. Piniginių išmokų nuteistiesiems skyrimo kriterijus, šių išmokų dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-12-23 įsakymas Nr. 4/07-260 ,,Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Piniginių išmokų skyrimo ir mokėjimo taisyklės). Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų panaudojimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 430 (toliau – ir Aprašas) 7.1 papunktyje nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 BSI dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 BSI dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Pareiškėjas skundžiasi, kad Lukiškių TI-K piniginė išmoka buvo skiriama 0,3 BSI, o Šiaulių TI 0,1 BSI, todėl reiškia nepasitenkinimą ir nurodo, kad jautėsi sumenkintas ir išskirtas iš kitų nuteistųjų tarpo. Iš pridedamų Šiaulių TI direktoriaus įsakymų matyti, kad piniginės išmokos pareiškėjui skiriamos vadovaujantis anksčiau minėtomis Piniginių išmokų skyrimo ir mokėjimo taisyklėmis ir jo pačio rašytiniu prašymu. Atsakovas nurodo, kad nei Piniginių išmokų skyrimo ir mokėjimo taisyklės, nei Aprašas imperatyviai neįtvirtina pataisos įstaigos administracijos pareigos skirti nuteistiesiems vienkartines pašalpas ar pinigines išmokas. Pašalpos ir piniginės išmokos dydžiai yra sąlygoti Šiaulių TI turimų lėšų, paties nuteistojo elgesio, dalyvavimo darbinėje veikloje ir pan. Piniginių išmokų skyrimo ir mokėjimo taisyklės ir Aprašas nenustato minimalios pašalpos ir piniginės išmokos sumos, nurodytose teisės normose yra nustatyti tik maksimalūs aptariamų išmokos ir pašalpos dydžiai, o konkretaus dydžio sumos nustatymo teisė palikta pataisos namų įstaigos administracijai. Siekiant nustatyti kiekvienam nuteistajam konkretų piniginės išmokos dydį atsižvelgiama į tai, kokiai grupei nuteistasis yra priskiriamas, ar nebuvo skirta drausminė nuobauda, kuriems per mėnesį nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, arba per mėnesį skirta viena nuobauda. Nuo šių kriterijų priklauso įstaigos skiriamos išmokos dydis skiriamas nuteistiesiems. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėjas dėl, jo manymu, per mažos jam skiriamos finansinės paramos, patiria psichologinį ir moralinį spaudimą, jaučiasi nepilnaverčiu, yra išskiriamas iš kitų nuteistųjų tarpo, atsakovo nuomone, yra pernelyg abstraktūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas nekonkretizavo, kodėl jam skirtos ir išmokėtos piniginės išmokos ir socialinės pašalpos sumos yra per mažos (pareiškėjas nurodė tik tai jog parduotuvėje negalėjo įsigyti būtiniausių daiktų, kad patenkintų pagrindinius asmens poreikius). Pareiškėjas teigia, kad įstaigos parduotuvėje pirkdavo būtiniausias prekes, tačiau skirto piniginės išmokos dydžio nepakanka patenkinti būtiniausius poreikius. Atsakovas su tokiais motyvais nesutinka ir nurodo, kad Šiaulių TI užtikrina visas nuteistųjų teises, numatytas LR bausmių vykdymo įstatyme, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (vėliau Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse), t. y. maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai, taip pat yra užtikrinamas materialinis buitinis aprūpinimas, dušo patalpose yra įrengtos muilo talpos. Šiaulių TI užtikrina, kad nuteistųjų būtinieji poreikiai būtų patenkinti, vadovaujantis minėtais teisės aktais, o nuteistiesiems neturint piniginių lėšų, būtų užtikrinami pagrindiniai bausmių vykdymo principai. Patikrinus Šiaulių TI Dokumentų valdymo sistemos Gautų dokumentų registrą nustatyta, kad įstaigoje nebuvo gauta Seimo kontrolieriaus pažyma, kurią nurodo pareiškėjas. Pareiškėjas teigia, kad Resocializacijos skyriaus pareigūnai nepaaiškino, kad norint gauti paskatinimą nuteistasis turi būti atlikęs nusikalstamo elgesio rizikos programą. Pareiškėjas nenurodo, kada kreipėsi į Resocializacijos skyriaus specialistus ir buvo nepaaiškintos paskatinimo priemonių skyrimo tvarka nuteistiesiems. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-286 patvirtintų Paskatinimo priemonių Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo metodinėmis rekomendacijomis, pažymėjo, kad siūlymus skirti paskatinimo priemones gali teikti tik įgalioti tai daryti pareigūnai. Šiuos siūlymus svarsto pataisos įstaigos Drausmės komisija, kuri teikia siūlymą skirti arba neskirti paskatinimo priemonę pataisos įstaigos direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui. Pagal teisės aktų nuostatas, bet kurios paskatinimo priemonės skyrimas yra įgalioto pataisos įstaigos pareigūno teisė. Pareiškėjas nuo 2019-05-07 buvo perkeltas iš Lukiškių TI-K į Šiaulių TI. 2020-06-19 pateikė prašymą Nr. 109-1077, kuriame prašė jį paskatinti, tačiau atvykęs atsisakė atlikti nusikalstamos rizikos vertinimą. Tačiau vadovaujantis BVK 140 straipsniu, paskatinimai skiriami už pažangą mažinančią nusikalstamo elgesio riziką, todėl svarstant pareiškėjo paskatinimo klausimą 2020-06-25 Drausmės komisijos posėdžio protokole Nr. 20-2355 nutarta nesiūlyti skatinti pareiškėją, kol nebus įvertinta jo nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistajam 2020-07-15 raštu Nr. 17-759 buvo paaiškintos paskatinimo nesuteikimo priežastys. Pareiškėjo argumentai dėl aplinkybių, susijusių su nesupažindinimu ar informacijos nesuteikimu dėl paskatinimo skyrimo tvarkos, yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės, nes iš pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjui į jo prašymus ir skundus buvo atsakyta Šiaulių TI administracijos. Iš 2020-09-28 Resocializacijos skyriaus pažymos Nr. 61-2438 duomenų matyti, kad 2020-06-22 pareiškėjas kviestas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, o 2020-07-24 aptarti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo rezultatai. Pareiškėjas nurodo, kad patyrė diskriminaciją dėl teisinės padėties, papildomus nepatogumus ir teisių suvaržymą, asmenybės sumenkinimą, pažeminimą, psichinę prievartą, psichologinę kančią, panieką, beteisiškumą, depresiją. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas aktyviai naudojasi pažeistų teisių gynimu, yra susipažinęs su skundų, prašymų, pareiškimų pateikimo pataisos įstaigai tvarka, savo ruožtu pats galėjo kreiptis į pataisos įstaigos administraciją dėl nuobaudos (papeikimo), kuri pripažinta negaliojančia, teisinių pasekmių pašalinimo. Pažymi, kad pareiškėjo argumentai apie diskriminavimą dėl jo teisinės padėties, papildomų nepatogumų ir teisių suvaržymų nuo paskirtos nuobaudos vykdymo iki kol ji buvo pripažinta negaliojančia yra neteisingai interpretuojami. Asmenys, kurie laisvės atėmimo vietoje siekia pakeisti savo elgesį, aktyviu ir pozityviu bendravimu, veikla, siekia teigiamų tikslų jokia laisvės atėmimo įstaiga (tarp jų ir Šiaulių TI) nesiekia asmens teisinės padėties pabloginimo. Taip pat ir Šiaulių TI administracija, vadovaudamasi lygiateisiškumo principu, neblogino asmens teisinės padėties jo buvimo įstaigoje laikotarpiu. Argumentai dėl asmenybės sumenkinimo, pažeminimo, psichinės prievartos, psichologinės kančios, paniekos, beteisiškumo, depresijos, yra bendro pobūdžio pareiškimai. Pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu, kad asmuo būtų išskirtas iš kitų suimtųjų (nuteistųjų) tarpo ar būtų kaip nors bloginamos asmens laikymo sąlygos įstaigoje, duomenų neturi. Šiaulių TI darbuotojai savo veikloje atlikdami pareigines funkcijas vadovaujasi teisės aktais bei pagarbos žmogui ir valstybei principu. Atsakovas pažymi, kad skundai dėl nusiskundimų sveikata yra fiksuojami kalinamųjų asmens sveikatos istorijose. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra akcentavęs, jei duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę yra niekuo neišsiskiriantys nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, tokie sveikatos sutrikimai nesudaro pagrindo teigti, jog jie buvo tiesiogiai nulemti būtent netinkamų laikymo sąlygų tardymo izoliatoriuje. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, taigi, vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kuriuos pareiškėjas išdėstė savo skunde teismui, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytini pakankamu pagrindu (išskyrus minimalaus gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo atvejus) (LVAT 2016-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1908-261/2016). Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 191-193) nurodė, kad neprieštarauja bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka, prašė pareiškėjo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad Kalėjimų departamente buvo gautas pareiškėjo 2020-06-08 skundas dėl Šiaulių TI direktoriaus rašto. Skunde pareiškėjas teigė, jog Šiaulių TI direktorius netinkamai taiko Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 4/07-260 (toliau – ir Taisyklės), nuostatas. Nurodė, kad Šiaulių TI direktorius skiria pareiškėjui mažesnę išmoką nei numatyta Taisyklių 2.1 papunktyje. Pareiškėjas skunde taip pat atkreipė dėmesį į nevienodą praktiką dėl Taisyklių nuostatų taikymo pataisos įstaigose. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis. Kalėjimų departamentas surinkęs ir išsamiai išanalizavęs visą su pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą nenustatė, kad Šiaulių TI išmokoms skirtos lėšos naudojamos netinkamai ar išmokos skiriamos pažeidžiant nustatytą tvarką. Vadovaujantis teisės aktais, Šiaulių TI direktorius, įvertinęs turimas lėšas ir kitas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti, kokio dydžio išmoką skirti nuteistajam. Nagrinėjant skundą nenustatyta, kad Šiaulių TI direktorius, skirdamas pareiškėjui mažesnę nei 0,3 BSI dydžio išmoką, pažeidė jo teises. Pažymi, kad Šiaulių TI raštas yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktais ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus reikalavimus. Taip pat pažymi, kad atsižvelgus į aukščiau paminėtą ir prie bylos pridėtą dokumentinę medžiagą, matyti, kad Kalėjimų departamentas išsamiai išanalizavo visą su pareiškėjo skundu susijusią surinktą informaciją ir vien tik ta aplinkybė, jog skundžiamas Kalėjimų departamentas sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, neaišku kokiu būdu atliko skaičiavimus. Taip pat pareiškėjas neįrodė visų būtinų aplinkybių leidžiančių atsirasti viešajai atsakomybei – neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie leistų atsirasti priežastiniam ryšiui ir kilti žalai, todėl pareiškėjo prašymas dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 17-581, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 2S-2559 teisėtumo bei pagrįstumo, neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. M. nuo 2019 m. gegužės 6 d. yra kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje (t. I, b. l. 127). 2019 m. gegužės 7 d. pareiškėjas atsisakė atlikti nusikalstamos rizikos vertinimą (t. I, b. l. 137). Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. gegužės 28 d. pažymoje Nr. 61-2436 nurodyta, kad M. M. drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, priskirtas paprastajai grupei (t. I, b. l. 128).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su tuo, jog kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu (t. y. nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. (skundo padavimo)) jam buvo skiriama per maža piniginė išmoka.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 7 dalyje (2015-06-23 įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintose Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklėse (aktuali, redakcija galiojanti nuo 2016-04-02; toliau – ir Taisyklės) nustatyti piniginių išmokų nuteistiesiems skyrimo kriterijai, šių išmokų dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarka. Taisyklių 2 punkte numatyta, jog konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus (toliau – įkalinimo įstaiga) administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones bei darbinėje veikloje ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis.
Arešto bausmę atliekantiems ir lengvajai bei paprastajai grupei priskirtiems laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio pinigų suma (Taisyklių 2.1 punktas). Drausmės grupei priskirtiems, taip pat kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriama iki 0,2 BSI dydžio pinigų suma (Taisyklių 2.2 punktas). Nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, buvo skirta bent viena drausminė nuobauda, gali būti skiriama iki 0,1 BSI dydžio pinigų suma (Taisyklių 2.3 punktas). Jeigu nuteistasis einamąjį mėnesį gavo pašalpą iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo, piniginė išmoka nuteistajam gali būti skiriama, tačiau bendra pašalpos iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo ir piniginės išmokos suma negali būti didesnė kaip 0,4 BSI, o kai pašalpa iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo buvo skirta Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo 7.4 papunkčio pagrindu – negali būti didesnė kaip 0,8 BSI (Taisyklių 3 punktas).
Nuteistiesiems bei suimtiesiems gali būti mokama ir pašalpa iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, kurios suteikimo ir mokėjimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtintame Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraše (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 430 redakcija, toliau – ir Aprašas). Aprašo 7.1 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas.
Iš nurodytų materialinės teisės normų matyti, kad nuteistųjų ir suimtųjų teisė į jose nurodytas išmoką bei pašalpą nėra absoliuti, o yra sąlygojama atitinkamų Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytų kriterijų atitikimo buvimo. Pažymėtina, kad nurodytose teisės normose yra nustatyti tik maksimalūs aptariamų išmokos ir pašalpos dydžiai ir kalbama tik apie galimybę, o ne prievolę mokėti šias išmokas ir pašalpą (žr. pvz., LVAT 2015 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-674-442/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1136-525/2016, 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-883-662/2019). Apraše ir Taisyklėse panaudota formuluotė („gali skirti“, o ne „turi skirti“) apie galimybę skirti nuteistiesiems pinigines išmokas iki tam tikro dydžio reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju išmokos dydis gali būti mažesnis, negu nurodytas jos maksimalus dydis, t. y. laisvės atlikimo vietos administracija (direktorius) neturi pareigos paskirti nuteistajam maksimalaus dydžio piniginę išmoką, o, atsižvelgdamas į Taisyklių 2 punkte ir Aprašo 7.1 punkte nustatytus kriterijus, gali skirti mažesnio dydžio piniginę išmoką arba iš viso jos neskirti.
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsižvelgus į pateiktus pareiškėjo prašymus ir nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančius pinigų likučius, pareiškėjui 2020-08-11, 2020-07-10, 2020-06-08, 2020-05-11, 2020-04-08 įsakymais buvo skirta 5,85 Eur piniginė išmoka, 2020-03-10 ir 2020-02-13 įsakymais skirta 3,90 Eur piniginė išmoka, o 2019-12-12, 2019-11-13, 2019-10-11, 2019-09-13, 2019-08-13, 2019-07-12, 2019-06-18 įsakymais skirta 3,80 Eur (t. I, b. l. 51-59, 140-148, 155-166, 170-190). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-12-30 nutarimu Nr. 1366, bazinis socialinės išmokos dydis yra 130 Lt (38 Eur). Taigi matyti, kad pareiškėjui buvo nuo 2019-06-18 skirta 0,1 bazinės socialinės išmokos dydžio, t. y. 3,80 Eur, piniginė išmoka, o vėliau šiek tiek padidinta. Pažymėtina, kad tokios išmokos sumos atitinka aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus. Įkalinimo įstaigos vadovas, skirdamas išmokas bei pašalpas veikė jam teisės aktų suteiktų įgalinimų ribose. Pataisos įstaigos direktoriui numatyta teisė, bet ne pareiga skirti nuteistiesiems socialines pašalpas bei pinigines išmokas iš pataisos įstaigos lėšų. Teisės aktai taip pat nenumato konkrečios arba nekintamos pinigų sumos. Įsakymų, kuriais pareiškėjui buvo skirtos piniginės išmokos, jis teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo tokių Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų vertinti kaip neteisėtų.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad, pareiškėjui pateikus prašymą suteikti pašalpą asmens tapatybės dokumento įsigijimui, pareiškėjo prašymas buvo patenkintas ir jam 2020-06-31 buvo skirta 8,60 Eur iš socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų tapatybės kortelės įsigijimui, vadovaujantis Aprašo 7 puntu (t. I, b. l. 149-154).
Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-01-09 įsakymu Nr. 105-1 pareiškėjui buvo neskirta piniginė išmoka, tačiau byloje nėra duomenų, kad šį įsakymą pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka būtų ginčijęs, pastarasis įsakymas yra galiojantis ir nenuginčytas (t. I, b. l. 167).
Pareiškėjas skundu taip pat prašo panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 17-581 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 2S-2559.
Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 13 d. pareiškėjas M. M. pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriui skundą, dėl kokių priežasčių, kokiais kriterijais ir teisės aktais remiantis jam yra skiriamos piniginės išmokos (3,80 Eur) nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2020 m. kovo 10 d. (t. I, b. l. 130-132). Šiaulių tardymo izoliatorius skundžiamu 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 17-581 nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintų Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių 2 punktu, konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones ir darbinėje veikloje, bei grupę, kuriai priskirtas nuteistasis (t. I, b. l. 129).
Teismo vertinimu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus skundžiame rašte buvo pateikta pareiškėjo prašyta informacija, išdėstyta pozicija iš esmės yra teisinga ir pagrįsta, atitinka aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalys (redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-09-01) numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Ginčijamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus sprendimas pasirašytas, nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka, išdėstytos teisės aktų nuostatos, kuriomis remiamasi nagrinėjant pareiškėjo skundą, todėl naikinti ginčijamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-05-28 rašto Nr. 17-581 nėra teisinio pagrindo ir šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Tuo tarpu Kalėjimų departamento funkcijas nustato Kalėjimų departamento nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-02-28 įsakymu Nr. 1R-58, kurių 8.31 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamentas nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai. Kalėjimo departamento darbo reglamento, patvirtinto 2006-01-27 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo Nr. 4/07-31 (redakcija, galiojusi nuo 2019-03-06 ik 2020-08-01) 130 punkte nustatyta, kad asmenys Departamente aptarnaujami, jų prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Darbo reglamento 131 punkte nustatyta, kad nagrinėjant suimtųjų ir nuteistųjų prašymus, skundus ir pranešimus reglamento 130 punkte nurodytų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, Suėmimo vykdymo įstatymas ir Probacijos įstatymas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2020 m. birželio 8 d. pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui dėl Šiaulių tardymo izoliatorius 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 17-581 (t. I, b. l. 93-95). Kalėjimų departamentas ginčijamu 2020 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2S-2559 nurodė, kad Šiaulių TI direktorius, įvertinęs turimas lėšas ir kitas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti, kokio dydžio išmoką skirti nuteistajam, nenustatė, kad Šiaulių TI išmokoms skirtas lėšas naudotų netinkamai ar išmokos būtų skiriamos pažeidžiant nustatytą tvarką, Šaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. gegužės 28 d. raštas Nr. 17-581 yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktais ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus (t. I, b. l. 9-10).
Kalėjimų departamentas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2S-2559 pareiškėjui išdėstė atsakymą į 2020-06-08 skundą, nurodė susiklosčiusį teisinį santykį reglamentuojančio teisės akto nuostatas, paaiškino jas (t. I, b. l. 9-11). Ginčijamas sprendimas pasirašytas, nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka. Kadangi teismas nenustatė pareiškėjo ginčijamo Kalėjimų departamento rašto trūkumų, šis raštas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, o jo naikinti taip pat nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjas nurodė, kad Kalėjimų departamentas atsakymą pateikė tik 2020 m. liepos 23 d., nors atsakymą privalėjo gauti 2020 m. liepos 6 d., t. y. po 20 darbo dienų.
Bausmių vykdymo kodekso 183 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2020-05-01 iki 2020-06-20) nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos.
Pareiškėjas į bylą pateikė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. spalio 26 d. pažymą Nr. 4D-2020/1-938, kurioje nustatyta, jog pareiškėjo skundas Kalėjimų departamente gautas 2019-06-08, tačiau atsakymas pateiktas tik 2020-07-20, tai reiškia, kad Kalėjimų departamentas atsakymo pareiškėjui nepateikė per teisės aktuose nustatytą terminą, skundo nagrinėjimas užtruko ilgiau nei BVK nustatytas 20 darbo dienų, konstatuota, jog Kalėjimo departamento atsakymas pateiktas nesilaikant BVK 183 str. 2 d. nustatyto 20 darbo dienų termino (t. II, b. l. 8-10). Teismas pritaria šioms išvadoms ir papildomai nesikartoja, tačiau šis procedūrinis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti ginčijamo Kalėjimų departamento sprendimo.
Taip pat, teismų praktikoje, taikant CK 6.250 straipsnį, ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento formalus procedūrinis pažeidimas (vėliau pateikiant pareiškėjui atsakymą į jo skundą) nevertintinas kaip esminis ir galėjęs sukelti pareiškėjui tokį neigiamą poveikį, jog būtų galima konstatuoti neturtinės žalos buvimo faktą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai priimti tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimo juos panaikinti nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad pareiškėjui skirtos piniginės išmokos atitiko teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir palūkanas netenkintinas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Likusieji pareiškėjo nurodyti argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), § 40, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), § 55). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. skundą ir patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.