- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-1151-611/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40042-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kreditorius
- G. N., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės P. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė P. K., M. N., P. N., išieškotojai G. N., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėjas skundu prašė pripažinti neteisėtais antstolės P. K. 2013-04-11 turto arešto aktą, 2013-04-15 patvarkymą skirti ekspertizę areštuoto skolininko turto vertei nustatyti, 2013-06-11 ekspertizės aktą, 2013-09-12 patvarkymą ir 2013-11-04 patvarkymą. Skunde pareiškėjas nurodė, kad yra gavęs tik pradinį antstolės patvarkymą dėl G. N. pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, ir daugiau jokių patvarkymų, pranešimų ar kitokios informacijos nėra gavęs. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jau yra įvykusios varžytynės, antstolė turėjo priimti kelis patvarkymus, kurių pareiškėjas negalėjo apskųsti, nes apie tai nebuvo informuotas. Pažymi, jog nuo dalies patvarkymų priėmimo praėjo daugiau nei 90 dienų, tačiau pareiškėjo nuomone, antstolės neveikimas yra pagrindas šiuos terminus atnaujinti. Teigia, kad antstolės 2013-04-11 turto arešto aktas, kuriuo areštuota ½ dalis paveldėto žemės sklypo - neteisėtas, nes sklypo paveldėjimo procedūros nebuvo baigtos. Patvarkymas skirti areštuoto turto ekspertizę taip pat neįteiktas. Kadangi pareiškėjas skundžia 2013-04-11 turto arešto aktą, mano, jog patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo yra neteisėtas. Pareiškėjas nesutinka ir su ekspertizės aktu, pažymėdamas, kad sklypo vertė yra nustatyta netinkamai, vadovaujantis 1-2 metų senumo duomenimis, be to, šalia esančio sklypo vykdomos detalaus planavimo procedūros, keičiant jo paskirtį į gyvenamąją, kas labai didina sklypo vertę, nes jis pagal Vilniaus rajono savivaldybės parengtus planus patenka į urbanizuotą zoną, tačiau į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta. Skolininkas savo nesutikimo su turto vertės nustatymu negalėjo pareikšti, nes minėtas aktas jam nebuvo įteiktas. 2013-09-12 patvarkymas dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių yra neteisėtas, nes nebuvo įteiktas, todėl skolininkas negalėjo pasinaudoti teise pasiūlyti savo pirkėją ir skųsti šį patvarkymą. Dėl nurodytų priežasčių 2013-10-31 Turto pardavimo iš varžytynių aktas turi būti panaikintas, o 2013-11-04 patvarkymas, kuriuo panaikinamas 2013-04-11 įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2013020493, taip pat turi būti panaikintas, nes jis priimtas neteisėtų varžytynių pagrindu.
Antstolė 2013 m. lapkričio 27 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjas po tėvo mirties 2009-06-29 pareiškimu priėmė palikimą ir jam 2010-04-20 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/2 dalį 0,2600 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, todėl antstolė 2013-04-11 turto arešto aktu minėtą turtą areštavo. 2013-04-15 priimtas patvarkymas skirti ekspertizę areštuoto skolininko turto rinkos vertei nustatyti. Minėti dokumentai buvo išsiųsti visais žinomais skolininko gyvenamosios vietos adresais, tačiau adresatas siunčiamos korespondencijos neatsiėmė. 2013-04-15 patvarkymu paskirta ekspertinė įstaiga UAB „Negrita“ 2013-06-06 atliko pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančio aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę bei 2013-06-11 surašė ekspertizės aktą Nr. 13-06-11A. Ekspertas, vadovaudamasis lyginamuoju vertinimo metodu, ekspertizės akte Nr. 13-06-11A pateikė išvadą, kad aptariamo turto rinkos vertė 2013-06-06 yra 59 000 litų. 2013-09-12 patvarkymu paskelbtos pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančios nuosavybės teisės į 1/2 dalį 0.2600 ha žemės ūkio paskirties sklypo pirmosios varžytynės. Kadangi pareiškėjui 2013-05-27 siųsti procesiniai sprendimai nebuvo įteikti tik todėl, kad jis jų neatsiėmė, 2013-09-12 patvarkymas su priedais jam persiųstas adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šį pareiškėjo adresą savo 2013-06-19 patvarkymuose nurodė ir antstolis V. M., kuris trečiuoju asmeniu dalyvavo civilinėse bylose Nr.2-1948-892/2012 ir Nr.2A-1649-345/2013. Šis adresas taip pat nurodytas ir antstoliui V. M. pateiktuose vykdyti vykdomuosiuose raštuose. 2013-10-28 Lietuvos pašto grįžtamuoju pranešimu antstolė informuota, kad pareiškėjui siųsti aukščiau nurodyti procesiniai dokumentai neįteikti - žyma „neatsiėmė“. 2013-10-23 VĮ „Registrų centras“ Informacinė tarnyba antstolę informavo, kad varžytynės baigėsi, o jų laimėtoju, pasiūlęs didžiausią 52 646 Lt sumą, paskelbtas A. Z.. Laimėtojui į antstolės P. K. depozitinę sąskaitą pervedus visą 52 646 Lt sumą, antstolė 2013-10-31 surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą. Papildomai pažymėjo, kad skolininkas apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą neinformavo, nors deklaruotą gyvenamąją vietą keitė ne kartą, todėl pagal CPK 604 str. laikytina, kad visi procesiniai dokumentai skolininkui įteikti tinkamai. Abejonių dėl UAB „Negrita“ eksperto atliktos ekspertizės teisingumo ir tinkamos turto vertės nustatymo antstolei nekyla. Skolininkas prieštaravimo dėl to, kad turto vertinimą atlieka UAB „Negrita“ nereiškė, nesiūlė kitų ekspertų kandidatūrų, jokių įrodymų, kad atlikta ekspertizė prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams nepateikė, nepateikta ir kito vertintojo atlikta ataskaita. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas turėjo savo pirkėją, jis galėjo pasinaudoti CPK 704 str. nustatyta teise pasiūlyti iš viešųjų varžytynių parduodamo turto pirkėją. Antstolė nurodo, kad skolininkas yra nesąžiningas, nes neinformavo antstolės apie paveldėtą turtą, neatsiėmė jam siųstų dokumentų, neinformavo antstolės apie gyvenamosios vietos ir darbo vietos pasikeitimą, visiškai nesidomėjo tiek antstolės P. K. ir kitų antstolių vykdomu išieškojimu. Antstolė skundą dalyje dėl 2013-04-11 turto arešto akto ir 2013-04-15 patvarkymo skirti ekspertizę areštuoto skolininko turto vertei nustatyti atsisakė priimti, nes skundas pateiktas praleidus 90 dienų naikinamąjį terminą. Skundo dalyje dėl 2013-06-11 UAB „Negrita“ parengto ekspertizės akto Nr. 13-06-11 A, antstolė nepriėmė, nurodydama, kad ekspertizės aktas pats savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, t.y. pareiškėjui pasekmės kilo antstolei skundžiamu 2013-09-12 patvarkymu, įkainojus 2013-04-11 areštuotą turtą 59 000 Lt suma, o pareiškėjo skundas dalyje dėl antstolės P. K. 2013-09-12 patvarkymo, 2013-10-31 turto pardavimo iš varžytynių akto ir 2013-11-04 patvarkymo nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų pripažinti neteisėtais 2013-04-11 turto arešto aktą ir 2013-04-15 patvarkymą skirti ekspertizę areštuoto skolininko turto vertei nustatyti, nutraukė; pareiškėjo A. B. skundą dėl reikalavimų pripažinti neteisėtais 2013-06-11 ekspertizės aktą, 2013-09-12 patvarkymą parduoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą iš pirmųjų varžytinių, dalyje dėl realizuoto turto įkainojimo, bei 2013-11-04 patvarkymą dėl iš varžytinių parduoto turto arešto panaikinimo, paliko nenagrinėtą; kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas konstatavo, kad aplinkybę, jog apie pradėtą vykdymo procesą jam buvo žinoma, pareiškėjas pripažįsta. Pagal vykdomųjų bylų Nr.0093/07/02565 ir Nr.0093/13/01522 medžiagą teismas nustatė, kad antstolės priimti procesiniai dokumentai skolininkui buvo siunčiami visais žinomais gyvenamosios vietos adresais, tačiau grįžo neįteikti. 2013-09-12 patvarkymas parduoti skolininko turtą iš pirmųjų varžytynių bei UAB „Negrita“ 2013-06-11 ekspertizės akto kopija skolininkui 2013-09-19 išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau skolininkas jų neatsiėmė. Nuo 2013-03-18 skolininkas deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), t.y. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, kuri nėra nei pagrindinė, nei faktinė pareiškėjo gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas pripažino, jog skolininkui vykdymo procese priimti dokumentai buvo išsiųsti ir pagal CPK 604 str. nuostatas įteikti tinkamai. Teismas papildomai pažymėjo, skolininkas visiškai nesidomėjo vykdymo eiga, neinformavo antstolės apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, jam išsiųstų procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu neatsiėmė.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo argumentas dėl paveldėjimo procedūrų nebaigtumo yra visiškai nepagrįstas, nes pažymėjimas iš Testamentų registro patvirtina, kad pareiškėjas (skolininkas) palikimą, atsiradusį po jo tėvo mirties, priėmė dar 2009-06-29, jam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o šios aplinkybės, taip pat ir faktas, kad pareiškėjas nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įregistruoti viešame registre vengia, nėra kliūtimi išieškojimo vykdymui, - konstatuotos ir įsiteisėjusiame teismo sprendime.
Teismas pažymėjo, kad ekspertizės aktas pats savaime nesukelia skolininkui jokių teisinių pasekmių, o realios pasekmės pareiškėjui kilo antstolei 2013-09-12 patvarkymu įkainojus areštuotą turtą bei paskelbus pirmąsias varžytynes. Teismas nustatė, kad 2013-09-12 patvarkymas (kartu buvo siunčiama ir ekspertizės akto kopija) įteiktas tinkamai, tačiau skolininkas, nesidomėdamas vykdymo eiga, terminą motyvuotiems prieštaravimams pareikšti praleido. Turtas, kurio vertę ginčija skolininkas, 2013-10-31 turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu, parduotas varžytynes laimėjusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad iš nagrinėjamo skundo turinio ir jame nurodytų argumentų matyti, jog pareiškėjas su nustatyta priverstine tvarka realizuoto turto rinkos kaina (verte) nesutinka, teigdamas, jog ji yra nepagrįstai maža, nors konkrečių įrodymų (kitų ekspertų vertinimų, paskaičiavimų ir pan.), kurie sudarytų akivaizdų pagrindą abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ar teisingumu, - nepateikė. Pareiškėjas šioje byloje konkretaus reikalavimo turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu nesuformulavo, kokių šio sandorio negaliojimo pasekmių siekia, nenurodė. Ginčai dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais nagrinėjami ieškinine teisenos tvarka, todėl siekiant neužkirsti kelio pareiškėjui kreiptis į teismą bendra ginčo teisenos tvarka dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, teismas dėl turto įkainojimo (nustatytos rinkos vertės) nepasisakė ir skundą dalyje dėl reikalavimų pripažinti 2013-06-11 ekspertizės aktą, 2013-09-12 patvarkymą parduoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą iš pirmųjų varžytynių, dalyje dėl turto įkainojimo, bei 2013-11-04 patvarkymą dėl iš varžytynių parduoto turto arešto panaikinimo, kuris iš esmės yra privaloma areštuoto turto realizavimo pasekmė numatyta CPK 693 str., paliko nenagrinėtą.
Be to, teismas pažymėjo, kad skundui dėl 2013-04-11 turto arešto akto bei 2013-04-15 patvarkymo skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti naikinamieji terminai yra suėję ir jie negali būti atnaujinami, todėl bylą šioje dalyje nutraukė.
Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kviesti liudytoju byloje V. M.. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kokie faktiniai įteikimo santykiai susiklostė vykdomojoje byloje. Nuo pat pradžių antstolė siųsdavo patvarkymus elektroniniu paštu, kuriuo buvo atsiųstas ir 2013-11-04 patvarkymas, kada pareiškėjas sužinojo apie jo atžvilgiu įvykdytus veiksmus. Susidarė situacija, kuomet antstolė apie svarbius vykdomus veiksmus neinformuoja pareiškėjo arba informuoja netinkamai, nors turi galimybę išsiųsti patvarkymus elektroniniu paštu. Teismas nepagrįstai nevertino, kad realiai pareiškėjas iš antstolės yra gavęs tik pradinį patvarkymą dėl G. N. pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir daugiau jokių patvarkymų, pranešimų ar kitos informacijos negavo. Tokiais veiksmais buvo apribota pareiškėjo galimybė išreikšti savo nuomonę ir ginti savo teises. Antstolės neveikimas yra svarbi priežastis atnaujinti terminą skundui dėl antstolės veiksmų paduoti.2013-04-11 antstolė nepagrįstai areštavo pareiškėjo paveldėtą žemės sklypo dalį, nes sklypo paveldėjimo procedūros nebuvo baigtos ir jis nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre.2013-04-15 antstolės patvarkymas skirti ekspertizę areštuoto skolininko turto vertei nustatyti pareiškėjui nebuvo įteiktas, ką patvirtina vykdomojoje byloje esantis vokas, kuris grąžintas kaip neatsiimtas.2013-06-11 ekspertizės aktas pareiškėjui nebuvo įteiktas ir net nebuvo siųstas pareiškėjui. Be to, sklypo vertė buvo nustatyta palyginimo metodu, tačiau palyginti sklypai buvo parduoti daugiau nei prieš metus iki ekspertizės atlikimo, kas prieštarauja logikai. Pareiškėjas šiam turtui turėjo pirkėją su kuriuo derėjosi dėl sklypo pirkimo, pirkėjas siūlė pirkti sklypą už 100 000 Lt, nors pareiškėjas prašė 120 000 Lt, dėl to ir buvo delsiama šį turtą parduoti. Akivaizdu, kad sklypas įvertintas netinkamai ir turi būti paskirta pakartotinė ekspertizė.2013-09-12 antstolė priėmė patvarkymą parduoti skolininko turtą iš pirmųjų varžytinių, tačiau pareiškėjas jo nėra gavęs, apie tokį patvarkymą nieko nežinojo, negalėjo pareikšti pastabų dėl turto įvertinimo bei ginčyti ankstesnių patvarkymų. Be to, šis patvarkymas priimtas remiantis kitais patvarkymais, kurie taip pat nebuvo įteikti, todėl negali būti teisėtas.2013-10-31 Turto pardavimo iš varžytinių aktas turi būti panaikintas dėl ginčijamų patvarkymų neįteikimo, kas neleido pasinaudoti galimybe skųsti patvarkymus ir ekspertizės aktą, pasiūlyti savo pirkėją, be to, iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisė. Be to, patvarkymas 2013-11-04, kuriuo panaikinamas 2013-04-11 įregistruotas turto arešto aktas, taip pat turi būti panaikintas, nes priimtas neteisėtų varžytinių pagrindu.Antstolis akivaizdžiai ignoruoja skolininką, pažeidžia jo teises. Patenkinus pareiškėjo skundą, būtų panaikintos įvykusio varžytinės, turtas parduotas už 100 000 Lt ir patenkinti visų kreditorių reikalavimai.
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad antstolė P. K. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-06-02 vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. N2-3802-15/2004, dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) A. B. išieškotojai G. N. iki A. B. pilnametystės, o taip pat ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-02-28 nutarimą Nr.10N-2370451-13 dėl 250 Lt baudos išieškojimo iš A. B..
Dėl antstolės 2013-04-11 turto arešto akto ir 2013-04-15 patvarkymo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti
Antstolė P. K., nustačiusi, skolininkas vykdymo proceso metu priėmė palikimą, atsiradusį po V. B. mirties, 2013-04-11 turto arešto aktu areštavo pareiškėjo paveldėtą ir jam nuosavybės teise priklausantį ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, 2013-04-15 patvarkymu skyrė ekspertizę areštuoto skolininko turto vertei nustatyti.
Pažymėtina, jog remiantis CPK 512 str., skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nustatytas 90 dienų terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundo dėl antstolio veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008). Apeliantas skundą dėl 2013-04-11 turto arešto akto ir 2013-04-15 patvarkymo padavė tik 2013-11-06 (vykd.b.l. 298), t.y. praleidęs 90 dienų apskundimo terminą, pagrindo aiškintis šio termino praleidimo priežastis nėra, kadangi naikinamieji terminai teismo negali būti atnaujinami (CK 2.117 str. 6 d.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje civilinę dalyje bylą nutraukė, o priešingi apelianto argumentai laikytini nepagrįstais.
Dėl 2013-06-11 ekspertizės akto ir liudytojo
Apeliantas skundu prašė panaikinti Nekilnojamojo turto agentūros UAB „Negrita“ 2013-06-11 ekspertizės aktą, kuriame nurodyta išvada apie areštuoto turto ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertę. Pažymėtina, kad prašymas dėl UAB „Negrita“ turto ekspertizės akto panaikinimo nėra ypatingosios teisenos dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo dalykas. Toks ekspertizės aktas nėra antstolio veiksmas, be to, jis pareiškėjui savaime nesukėlė jokių teisinių pasekmių – tokias pasekmes sukėlė tik antstolės 2013-09-12 patvarkymas parduoti turtą iš pirmųjų varžytinių, nustatant turto kainą. Įvertinus visa tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti skundą šioje dalyje, tačiau skundą dėl šio klausimo vis dėlto priėmęs, vėliau pagrįstai šio klausimo nenagrinėjo, konstatuodamas, kad pareiškėjas turto ekspertizės aktą kartu su turto pardavimo iš varžytinių aktu turėtų teisę ginčyti įstatymų nustatyta tvarka bendra ginčo teisena. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip (CPK 443 str. 5 d.). Apeliantas, prašydamas kviesti liudytoją, nenurodė jokių pagrindų bylą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jo prašymas kviesti liudytoją iš esmės ir yra susijęs su klausimu dėl ekspertizės akto panaikinimo, kurio teismas nenagrinėja, be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis neva turėjo pirkėją areštuotam turtui nupirkti, yra išsamiai išdėstytos atskirajame skunde, tuo tarpu aplinkybių, kurias papildomai dar galėtų paaiškinti liudytojas pareiškėjas nenurodė. Įvertinus visa tai, pareiškėjo prašymai kviesti liudytoją ir nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra atmetami.
Dėl 2013-09-12 patvarkymo parduoti skolininko turtą iš pirmųjų varžytinių, 2013-11-04 patvarkymo panaikinti turto areštą bei dėl turto pardavimo iš varžytinių akto
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų, pareiškėjas neprašė panaikinti 2013-10-31 turto pardavimo iš varžytinių akto, be to, tokį reikalavimą pareiškėjui ir suformulavus, šis reikalavimas negalėtų būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, kadangi reikalavimai dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiais nagrinėjami ieškinine teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012.). Todėl atskirajame skunde išdėstytų apelianto argumentų dėl turto pardavimo iš varžytinių akto neteisėtumo apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų nepasisako.
Minėta, kad pareiškėjas dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu gali kreiptis į teismą bendrąja ginčo teisena, tačiau tai jokiu būdu nesudaro pagrindo nenagrinėti pareiškėjo skundo dėl antstolės patvarkymo parduoti skolininko turtą iš pirmųjų varžytinių, nustatant 47 200 Lt turto vertę, bei 2013-11-04 patvarkymo panaikinti turto areštą realizavus areštuotą turtą, kadangi šie reikalavimai yra nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka antstolio veiksmų teisėtumo atžvilgiu ir jais nebus užkirstas kelias pareiškėjui ginčyti turto pardavimo iš varžytinių akto, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje dalyje skundą paliko nenagrinėtą, turėjo skundą dalyje dėl šių reikalavimų išnagrinėti ir atmesti dėl žemiau nurodytų motyvų.
Kaip matyti iš atskirojo skundo, apeliantas nesutinka su antstolės priimtu 2013-09-12 patvarkymu parduoti skolininko turtą iš pirmųjų varžytinių, argumentuodamas, kad pareiškėjas nežinojo apie tokį patvarkymą, jis jam nebuvo įteiktas, tokiu būdu pažeista jo teisė skųsti patvarkymą ir pasiūlyti savo pirkėją, galintį sumokėti didesnę kainą už parduodamą turtą. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė minėtą patvarkymą pareiškėjui išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini), t.y. tuo pačiu adresu, kuris nurodomas ir ant pareiškėjo skundo (vykd. b.l.175; b.l.8), tačiau siunta grįžo neįteikta, su žyma „neatsiėmė“. Minėtas adresas (duomenys neskelbtini), taip pat yra nurodytas ir antstolio V. M. patvarkymuose bei pateiktuose vykdyti dokumentuose (vykd. b.l.128; 130; 132 ir kt.). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad remiantis CPK 604 str., procesiniai dokumentai siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siunta ir laikomi įteiktas praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 str. ir kituose straipsniuose numatytus atvejus, kurie nagrinėjamu atveju nėra aktualūs. Pažymėtina, kad pareiškėjas apie priimtą sprendimą priimti G. N. pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo informuotas, to neneigia ir savo skunde, taigi apie pradėtus vykdymo veiksmus žinojo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ankstesni antstolės priimti patvarkymai apeliantui taip pat buvo siunčiami įvairiais jo gyvenamaisiais adresais – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tačiau grįždavo neįteikti. Pažymėtina, kad pareiškėjas (skolininkas) remiantis CPK 644 str. privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga, nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, tačiau nors remiantis Gyventojų registrų duomenimis savo gyvenamąją vietą keitė net kelis kartus, apie tai antstolės neinformavo, vykdymo eiga visiškai nesidomėjo, siųstų antstolės procesinių dokumentų neatsiėmė. Įvertinus visa tai, laikytina, jog remiantis CPK 604 str. antstolės patvarkymai pareiškėjui buvo išsiųsti tinkamai, todėl pats pareiškėjas turi prisiimti savo pasyvaus elgesio neigiamas pasekmes, o jo pasyvumas negali būti laikomas sąžiningu. Be to, pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su 2013-09-12 patvarkyme nurodyta turto, parduodamo iš varžytinių kaina, nepateikė jokių įrodymų, kad nustatyta turto vertė būtų nustatyta netinkamai, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto vertės kainą ar kad skolininkui priklausęs turtas buvo brangesnis nei antstolis jį įkainavo. Atskirajame skunde nurodyti motyvai, neva V. M. būtų nupirkęs žemės sklypą už didesnę kainą, laikytini deklaratyviais, tuo labiau, kad žinodamas apie tokį pirkėją, pareiškėjas neturėjo pagrindo delsti ir galėjo iš karto antstolei jį nurodyti, tokiu būdu pasinaudodamas savo teise pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją (CPK 704 str.).
Byloje nustatyta, kad 2013-10-31 turto pardavimo iš varžytinių aktu pareiškėjui priklausęs turtas – ½ žemės sklypo dalis – parduotas pirmose varžytinėse A. Z., todėl remiantis CPK 693 str., areštuotą turto realizavus, antstolė pagrįstai ir teisėtai 2013-11-04 patvarkymu minėto turto areštą panaikino, todėl pagrindo tokius ginčijamus patvarkymus panaikinti nėra. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pareiškėjo A. B. skundas laikytinas nepagrįstu, todėl yra atmetamas. Vis dėlto, aukščiau minėta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundą dalyje dėl reikalavimų dėl 2013-09-12 patvarkymo parduoti turtą iš pirmųjų varžytinių dalyje dėl turto įkainojimo ir 2013-11-04 dėl turto arešto panaikinimo paliko nenagrinėtą, nes turėjo šį ginčą išspręsti iš esmės, o kadangi pareiškėjo skundas šioje dalyje dėl aukščiau nurodytų motyvų yra nepagrįstas, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, pareiškėjo skundą dalyje dėl 2013-09-12 ir 2013-11-04 patvarkymų atmetant.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., 338 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį dalyje, kuria pareiškėjo A. B. skundas dėl 2013-09-12 patvarkymo dalyje dėl turto įkainojimo ir 2013-11-04 patvarkymo paliktas nenagrinėtas pakeisti, ir minėtos nutarties visą rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Civilinę bylą Nr.2-1342-821/2014 dalyje dėl reikalavimų 2013-04-11 turto arešto aktą ir 2013-04-15 patvarkymą skirti ekspertizę areštuoto skolininko turto vertei nustatyti pripažinti neteisėtais, nutraukti.
Pareiškėjo A. B. skundą dalyje dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu 2013-06-11 ekspertizės aktą palikti nenagrinėtą.
Kitoje dalyje pareiškėjo A. B. skundą atmesti“.