Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. K., K. K.-K. ir S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-16538-920/2015 pagal pareiškėjų A. K., K. K.-K. ir S. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-116-475/2013 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams R. L., R. L., V. L., Lietuvos Respublikos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo ir savavališkų statybos padarinių pašalinimo (tretieji asmenys: K. K.-K., S. K., Akcinė Bendrovė SEB bankas, Valstybės įmonė Registrų centras, A. K., notarai J. V., V. L.),

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė ir pirmosios instancijos teismo nutarties

Kauno apylinkės teismas 2014-10-09 nutartimi (7 t., b. l. 71–72) prašymą dėl proceso atnaujinimo priėmė, nustatė terminą atsiliepimams į jį pateikti bei paskyrė jį nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų A. K., K. K.-K., S. K. atskirąjį skundą, 2015-03-17 nutartimi Nr. A2-692-324/2015 (t. 8, b. l. 32–39) panaikino Kauno apylinkės teismo 2014-11-10 nutartį ir perdavė klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas nutartyje nurodė, kad ,,Nesant teismo nuosprendžio, kuriame būtų nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas, o byloje priimtą 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą įvertinus apeliacinės instancijos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartimi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pastarųjų formaliai nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų nėra, tačiau to negalima pasakyti apie kitus proceso atnaujinimo pagrindus. Formuodamas teismų praktiką dėl proceso atnaujinimo pagrindų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, kaip ir ieškinio pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), visų pirma reiškia ne juridinį, bet faktinį proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Juridinį pagrindą, teisiškai kvalifikuodamas prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, turi nustatyti teismas ex officio (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje AB “Pagirių šiltnamiai“ v. UAB“N. F.“, bylos Nr. 3K-3-46/2011). Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka vertinama nutartis panaikintina dėl to, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nepasisakė dėl faktinių proceso atnaujinimo pagrindų, dalį kurių sudaro, pareiškėjų nuomone, aplinkybės, turinčios esminę reikšmę bylai ir atsiradusios po teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, konstatavęs prašymo atnaujinti procesą atitikimą CPK 369 straipsnio reikalavimams, esamą jo turinį pirmosios instancijos teismas pripažino tinkamu, todėl, vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi ir 291 straipsniu, atsisakydamas atnaujinti procesą, privalėjo pasisakyti ne tik dėl pareiškėjų formaliai nurodytų pagrindų, kurių neegzistavimas buvo akivaizdus jau prašymo priėmimo stadijoje, bet ir dėl pareiškėjų nurodomų faktinių proceso atnaujinimo pagrindų.

Kauno apylinkės teismas 2015-04-03 nutartimi Nr. A2-10058-920/2015 (t. 8, b. l. 45) atsisakė priimti pareiškėjo A. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-116-475/2013. Teismas nurodė, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikiami atsikirtimai į Kauno apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-116-475/2013, nesudaro pagrindo atnaujinti minėtos civilinės bylos nagrinėjimo CPK 365 str. ir 366 str. 1 d. 3 p., 9 p. pagrindais, kadangi, kaip pažymi pats pareiškėjas, prašyme nurodytos aplinkybės ir faktai dėl proceso atnaujinimo jau buvo žinomi bylos nagrinėjimo metu, be to, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti apeliacinį skundą ir ja pasinaudojo. Kauno apylinkės teismo sprendimo teisėtumas jau buvo įvertintas apeliacinės instancijos – Kauno apygardos teismo 2013-10-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1503-555/2013. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra pateikta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-116-475/2013 nagrinėjimą CPK 365 str. ir 366 str. 1 d. 3 ir 9 punktų pagrindais, be to, pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2014-09-22, todėl vadovaujantis CPK 368 str. 1 d. laikytina, jog jis praleido trijų mėnesių terminą prašymui pateikti, šio termino atstatyti neprašė.

Kauno apylinkės teismas 2015-06-25 nutartimi (t. 8, b. l. 69–70) (toliau – skundžiama nutartis) nustatė pareiškėjams A. K., S. K. ir K. K.–K. 10 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus. Teismas nurodė, kad terminas pareiškėjų procesinio dokumento trūkumų šalinimui nustatytas atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2015-06-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1382-480/2015 bei pareiškėjų prašymą, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjai proceso atnaujinimo pagrindais civilinėje byloje Nr. 2-116-475/2013 nurodo CPK 366 str. 1 d. 3 ir 9 punktus. CPK 366 str. 1 d. 3 punktas nustato, kad pagrindas procesui atnaujinti civilinėje byloje gali būti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Tokiu atveju prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Taip pat taikant nurodytas nuostatas svarbu, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyti faktai turėjo reikšmės priimant sprendimą civilinėje byloje, t. y. susiję su ginčo metu įrodinėtomis aplinkybėmis, paneigia, patvirtina ar pakeičia jų teisinį kvalifikavimą. Teismas pareiškėjus įpareigojo pateikti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-116-475/2013. Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 punkte numatytu pagrindu, nurodę, kad proceso atnaujinimu siekiama į bylos nagrinėjimą iš esmės įtraukti aplinkybes ir faktus, kurie yra svarbūs nustatyti tiesą ir egzistavo bylą nagrinėjant, tačiau nebuvo iš esmės išnagrinėti arba ištaisyti tam tikrus proceso trūkumus, kurie lėmė neteisingą sprendimo priėmimą civilinėje byloje. Teismas nurodė, kad pagal CPK 366 str. 1 d. 9 punktą procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2013-10-15 nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai kaip vienu iš proceso atnaujinimo pagrindų remiasi CPK 366 str. 1 d. 9 punktu, teismas pareiškėjus įpareigojo nurodyti aiškią teisės taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą, kas būtų numatytu pagrindu procesui atnaujinti arba nurodyti ir iš esmės pagrįsti kitą CPK 366 str. 1 dalyje 1–9 punktuose nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą.

II. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjai atskiruoju skundu (t. 8. b. l. 74–76) prašo panaikinti 2015-06-25 nutartį ir vadovaujantis CPK 326 str. 2 ir 3 dalimis priimti naują sprendimą; jeigu bylos nagrinėjimas toliau vyks apeliacinės instancijos teisme, prašys teismo žodinio bylos nagrinėjimo bei, vadovaujantis CPK 319 str., teismo pirmininko sudaryti teisėjų kolegiją bylai išnagrinėti iš naujo ir iš esmės. Šiuo skundu jau trečią kartą pakartotinai skundžiama Kauno apylinkės teismo teisėjų priimta nutartis. Neatsižvelgiant į 2015-07-09 Kauno apylinkės teismui pateiktą skundą dėl administravimo tvarkos pažeidimo priimant 2015-06-25 nutartį, kurioje prie kitų reikalavimų prašė pratęsti terminą įvardintos nutarties apskundimui, dėl didelio nepasitikėjimo šio teismo administracija ir konkrečiais teisėjais, pareiškėjai teikia skundą dėl Kauno apylinkės teismo nutarties, kurią gavo 2015-07-03. Skundas teikiamas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kurio esmė – teisingai, teisiškai ir skaidriai išnagrinėti visą pateiktą teismams bei esančią byloje procesinę medžiagą, nepainiojant teisėjams esminio ieškinio dalyko – dėl nuosavybės teisės gynimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kuris yra pagrįstas byloje esančiu suklastotu aktu 2001-12-27 net dviejuose skirtinguose variantuose, kuriame atsispindi atsakovų neteisėtai pastatyti statiniai, kuriame atsispindi su jų pateiktu ir prie ginčo akto pridėtu suklastotu (duomenys neskelbtini)padalijimo ir atidalytos dalies sujungimo su (duomenys neskelbtini)detaliuoju planu, kuriame atsispindi neteisėtai sujungti savavališkai L. pastatyta tvora du žemės sklypai, iš kurių vienas nuosavybės teise priklauso savininkui A. K., o ne atsakovei V. L., kuri jį gavo kaip dovaną iš savo dukters atsakovės R. L. vadovaujantis fiktyviomis notarinėmis žemės sklypo pirkimo–pardavimo bei dovanojimo sutartimis, aktu, kuriame yra įrašyta L. įvesta centralizuota kanalizacija, kurios ir po šiai dienai nėra, tačiau teismo nebuvo pareikalauta išbraukti šį faktą iš viešojo registro – su ginčo akte surašymo data, kuriai teismai pripažino senaties terminą ir tokiu pagrindu suklastoti dokumentai toliau naudojami kaip galiojantys ir teisiškai pagristi ir jais vadovaujasi teismai analogiškose civilinėse bylose ir toliau priimdami neteisingus sprendimus bei nutartis. Juk dėl ginčo akto surašymo datos ginčo nebuvo ir pačiame ieškinyje toks dalykas nėra įvardintas. Tokiu būdu akivaizdu, kad bylos esmė nėra atskleista, kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų turiniui, todėl yra būtina pakartoti visą iš esmės įrodinėjimo procesą, nevilkinant jo daugiau. Esant dabartinei proceso situacijai, galima tik padėkoti apeliacinio teismo teisėjoms, kurios kvalifikuotai ir sąžiningai išnagrinėjo pateiktus atskiruosius skundus ir priėmė teisingas nutartis: 2015-03-17 civilinėje byloje Nr. A2-692-324/2015 bei 2015-06-03 civilinėje byloje Nr. 2S-1382-480/2015 ir atsiprašyti jų už jų kolegos Kauno apylinkės teismo teisėjo L. B. kol kas nesuprantamą savo kolegų darbo ignoravimą, jau nekeliant pakartotinai klausimo dėl šio teisėjo įstatymų ignoravimo. Dėl tos priežasties, kad yra visai neaišku, kokį sprendimą toliau priims teismai, o procesinės medžiagos byloje yra pakankamai, kad nustatyti teisingumą ieškovo ir atsakovų ginče, tai kol kas papildomos medžiagos bei įrodymų neteikiama. Kol kas aišku tik viena: toliau sąmoningai nevilkinant proceso, reikia iš naujo ir iš esmės išnagrinėti visą esamą byloje procesinę medžiagą, nes faktai rodo, kad per 6 bylinėjimosi metus teisingumas nėra įvykdytas ir problemos teismo keliu liko neišspręstos. Yra priversti ir toliau savo galimybėmis atlikti tyrimus per kompetentingas institucijas bei struktūras, ką savo laiku ir vietoje privalėjo atlikti teismai. Kadangi per ilgai vyksta žaidimas su rašymais ir atsirašymais, pareiškėjai prašo apeliacinio teismo, CPK 365–373 straipsnių pagrindu atnaujinti procesą, kas reiškia tenkinti pradinį ieškinį. Dėl tokios svarbios priežasties, kad padaryta esminių procesinių pirmosios instancijos teismo proceso pažeidimų, nesilaikant pagrindinių procesinių reikalavimų ir tie pažeidimai akivaizdžiai kartojais, kas atsispindi medžiagoje ir apeliacinio teismo teisėjų yra įrodyta, priversti trečią kartą kreiptis apeliacine tvarka, teisingumo vykdymo, nes neteisingos normos taikymas reiškia, kad ir teismo sprendimas ar nutartis yra neteisinga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pabrėžęs teisingumo principo reikšmę civiliniam procesui. LAT 2001-02-21 nutartyje nurodė, kad „įstatymų leidėjas, nustatydamas proceso atnaujinimo institutą, siekė to paties tikslo, kaip ir nustatydamas teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją) – užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Proceso atnaujinimo institutas leidžia maksimaliai užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisėti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ir teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Todėl procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ir nutartys gali būti neteisėti ar nepagrįsti. Nurodytieji proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, todėl bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste. Esant pagrįstam pagrindui abejoti priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą. Toks CPK 371 straipsnių taikymas ne tik neatitiktų šių normų, bet ir reikštų Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000-06-07 nutartyje nurodė, kad „.. CPK 325 straipsnio norma, kaip ir bet kuri kita, neturi būti taikoma formaliai ir panaudojama prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius. Ši norma taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje. Jeigu reikalauja teisingumas, apeliacinės instancijos teismas ne tik turi, bet ir privalo priimti ir tirti naujus įrodymus. Taigi teisingumas nesuderinamas su formaliu, mechaniniu požiūriu į teisės taikymą, o reikalauja iš teismo aktyviai, kūrybiškai aiškinti ir taikyti teisę.“

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2015-06-25 nutarties, kuria pareiškėjams nustatytas 10 dienų terminas pašalinti nutartyje nurodytus prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši nutartis nėra visiškai pagrįsta, todėl keistina dėl procesinės teisės normų pažeidimo, dėl ko byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

CPK 370 straipsnis reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų. Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Remiantis CPK 369 straipsniu matyti, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo turi atitikti tiek bendruosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, tiek specialiuosius įstatymo leidėjo reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio procesiniam dokumentui. T. y., be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu.

Pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismas 2014-10-09 nutartimi (7 t., b. l. 71–72) prašymą dėl proceso atnaujinimo jau yra priėmęs, todėl pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų prašymui dėl proceso atnaujinimo esant priimtam teismo 2014-10-09 nutartimi, taip pat apeliacinės instancijos teismui panaikinus Kauno apylinkės teismo 2014-11-10 ir 2015-04-03 nutartis ir perdavus klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nebegalėjo grįžti į prašymo priėmimo stadiją ir pakartotinai nagrinėti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, kas, beje, jau buvo nurodyta ir Kauno apygardos teismo 2015-06-03 nutartyje. Tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ,,teismo nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.)“, reiškia, jog pirmosios instancijos teismas pareiškimą laikė nepriimtu, nes laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui galima tik teismo dar nepriimtą pareiškimą.

Kaip numatyta CPK 370 straipsnio 2 dalyje, teismas, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, iš prašymą padavusio asmens turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai. Nors, vadovaujantis šia teisės norma, pirmosios instancijos teismas ir galėjo iš pareiškėjų pareikalauti papildomų įrodymų, kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, tačiau konstatuotina, jog tokių pareikalautų duomenų šioje proceso stadijoje (kai prašymas teismo jau yra priimtas, gauti atsiliepimai ir kai jau buvo nagrinėtas teismo posėdyje) nepateikimas pareiškėjams negali nulemti CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmės taikymo, dėl ko iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies šalintina nuostata, jog ,,Išaiškintina, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.)“, o iš teismo rezoliucinės dalies šalintinas sakinys: ,,Laiku nepašalinus trūkumų, prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui“.

Kaip jau minėta, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Kauno apygardos teismo 2015-06-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1382-480/2015 bei į pareiškėjų prašymą ir nustatęs, kad pareiškėjai proceso atnaujinimo pagrindais civilinėje byloje Nr. 2-116-475/2013 nurodo CPK 366 str. 1 d. 3 ir 9 p., nustatė terminą pareiškėjams pateikti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje, bei nurodyti aiškią teisės taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą, kas būtų numatytu pagrindu procesui atnaujinti, arba nurodyti ir iš esmės pagrįsti kitą CPK 366 str. 1 dalyje 1–9 punktuose nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas numato visą eilę aplinkybių, kurios kiekviena atskirai gali būti pagrindu proceso atnaujinimui, tačiau visoms išvardintoms aplinkybėms būtina sąlyga, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardintos aplinkybės būtų konstatuotos teismo nuosprendžiu ir šis nuosprendis būtų įsiteisėjęs. Kadangi pagal pareiškėjų nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra būtinas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šiam atnaujinimo pagrindui pagrįsti įpareigojo pateikti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-116-475/2013.

Kadangi pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą taip pat grindė ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo buvimu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus tai, kad Kauno apygardos teismo 2013-10-15 sprendimas (būtent dėl kurio ir prašoma šioje byloje atnaujinti procesą) buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, t. y. tai, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų šiam proceso atnaujinimo pagrindui konstatuoti, skundžiamos nutarties įpareigojimas pareiškėjams nurodyti aiškią teisės taikymo klaidą laikytinas visiškai nepagrįstu, nelogišku ir pertekliniu, negalinčiu pagrįsti 9 punkte nurodyto pagrindo buvimo, todėl naikintinas.

Tačiau pažymėtina, jog svarbiausia šioje situacijoje yra tai, jog skundžiama nutartimi pareiškėjams yra nustatytas terminas ,,nurodyti ir iš esmės pagrįsti kitą CPK 366 str. 1 dalyje 1–9 punktuose nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą.“ Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pareiškėjams vis tik sudarė galimybę patiems sukonkretinti faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, apie kurį buvo nurodyta Kauno apygardos teismo 2015-03-17 nutartyje Nr. A2-692-324/2015 (t. 8, b. l. 32–39) bei 2015-06-03 nutartyje Nr. 2S-1382-480/2015, kuriomis pirmosios instancijos teismo nutartys buvo panaikintos konstatavus, jog teismas ,,netyrė ir nepasisakė dėl faktinių proceso atnaujinimo pagrindų, dalį kurių sudaro, pareiškėjų nuomone, aplinkybės, turinčios esminę reikšmę bylai ir atsiradusios po teismo sprendimo priėmimo.“ Konstatuotina, jog šio pirmosios instancijos teismo pačių pareiškėjų naudai nustatyto įpareigojimo nėra jokio pagrindo pripažinti neteisėtu ir panaikinti, kadangi sudarymas galimybės pirmiausia patiems pareiškėjams nurodyti ir pagrįsti faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, kurį pagal LAT formuojamą praktiką teismas turi nustatyti ex officio (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-46/2011), neišvengiamai turėtų padėti pirmosios instancijos teismui šioje byloje, teismo posėdyje išnagrinėjus prašymo atnaujinti procesą klausimą, įvykdyti teisingumą ir priimti teisingą bei pagrįstą procesinį dokumentą (nutartį arba sprendimą) (CPK 370 str. 3 d.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė aptartas procesinės teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama teismo nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.) – nutarties dalis, kuria pareiškėjams nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo, naikintina; iš nutarties motyvuojamosios dalies pašalintina nuostata, jog ,,Išaiškintina, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.)“; iš teismo rezoliucinės dalies pašalintinas sakinys ,,Laiku nepašalinus trūkumų, prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui“; nurodytina, jog nutartyje nustatytas 10 dienų terminas skaičiuotinas nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties gavimo dienos; kitą nutarties dalį paliekant nepakeistą.

Kauno apygardos teisme 2015-10-13 gautas pareiškėjų papildomas prašymas, kuriame prašoma priimti papildomą medžiagą, kaip aiškumui pagrįsti dėl neteisingai priimamų teismo sprendimų rezultatų, dėl ko nuolat priversti prašyti atnaujinti procesus. Prašyme nurodyta, kad būnant proceso šalimis dešimtyse analogiškų bei tapačių civilinių bylų, tarp kurių yra ir ši civilinė byla, kuomet faktai ir procesinė bylų medžiaga rodo dažnai teisėjų neteisingai, neteisiškai bei neskaidriai išnagrinėtas bylas, absoliutų prie proceso šalių pateiktų į bylas fiktyvių ar suklastotų dokumentų nenagrinėjimą ir jų neišnagrinėjimą, tačiau jais vadovaujantis net priimant teismo sprendimus ar nutartis, kas yra įrodomas faktas pagal rankose turimą medžiagą, kas nutiko ir išnagrinėjus visų instancijų teismams civilinės bylos procesinę medžiagą ir priėmus neteisingą teismo sprendimą bei nutartis dėl akivaizdžios klastotės pagrindu priimto neteisingo ir neskaidraus sprendimo ir dėl ko prašo atnaujinti procesą, atrodytų, kad jau daugiau ir sugalvoti nesugalvosi naujų šposų per valdiškus namus. Dar didesnio įrodymo dėl neteisėto dokumento - ginčo akto 2001-12-27 negu to paties akto dviejuose variantuose, pateikto į teismą, į tą pačią bylą ir tokio suklastojimo fakto neįrodymo teismo keliu, teisėjai sąmoningai nukreipiant klastojimo faktą į datą, jau būti negali. Šį absurdą eilinį kartą nagrinės teismas ir pareiškėjai žino ir tiki, kad ne visi teisėjai yra ar korumpuoti, ar teisiškai nekvalifikuoti, ar esantys priklausomybėje. Šitoje visoje teisminėje rutinoje yra buvę ir tokių šviesių faktų. Bet šį kartą ne apie tai. Šiuo savo prašymu norima atkreipti dėmesį į pasekmes visų tokių negatyvių rezultatų, kuomet pareiškėjai turėdami rankose teisiškai pagrįstus pareiškėjų nekilnojamojo turto dokumentus, kurie teismuose ir nenuginčijami nei panaikinami, pralaimi bylas, o oponentai su klastotėmis rankose bylas laimi. Pastaruoju metu pareiškėjai gavo vieną naują raštą 2015-08-14 Nr.(15.2)-2D-12035 iš Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, nors tai liečia kitą analogišką bylą, tačiau kurioje L. irgi yra atsakovai dėl savavališkai pastatytų statinių valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, o valstybinė statybos inspekcija – ieškovas. Pareiškėjų pateikiamas raštas įrodo tolimesnes pasekmes rezultatų dėl nenagrinėjamų ir neišnagrinėtų byloje taip pat esančių klastočių, dėl teismų atsakomybės nereikalavimo tokių fiktyvių ar suklastotų dokumentų išdavimo bei jų paviešinimo atsižvelgiant į LR įstatymų nustatytą tvarką, ko rezultate institucijų tarnautojai jau nesiskaito net ir su teismų priimtais sprendimais bei nutartimis. To įrodymas ir yra aukščiau įvardinto rašto redakcijoje, kuomet po visų instancijų teismų pripažinimo griauti savavališkai įrengtą kanalizacijos šulinį bei kitus statinius valstybinėje žemėje atsakovei L. abiejuose bylose, įvardinta institucija nesilaiko savo įgaliojimų, jai privalomų funkcijų ir teismo priimtų sprendimų, nesilaiko jokių terminų, o vadovaujasi teisės aktų pagrindu, pamindama po kojų įstatymus. Tai atsispindi Kauno apylinkės teismo V. R. 2014-04-16 ir 2014-06-20. Teismo teisė atsižvelgti į šį pareiškėjų prašymą ir priimti jį ar atmesti bei faktą dėl proceso šalių byloje neteisėtų veiksmų bei absoliutaus nesiskaitymo su teismais, tačiau pareiškėjų nuomone į tokius faktus reaguoti ir atsižvelgti yra privaloma. Priešingu atveju visi niekada neišbris iš klastų ir korupcijos liūno bei niekada nepasieks teisingumo.

Apeliacinės instancijos teismas, kuris nagrinėja tik atskirąjį skundą, o ne visą bylą iš esmės, šį pareiškėjų 2015-10-13 pateiktą papildomą prašymą atsisako priimti. CPK 315 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas. Be to, vadovaujantis CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi papildomas prašymas pateiktas ne pirmosios instancijos teismui, o tiesiogiai apeliacinės instancijos, nagrinėjančiam ne apeliacinį skundą (t. y. ne bylą iš esmės), o atskirąjį skundą dėl 2015-06-25 nutarties, be to, šiame prašyme iš esmės yra pildomas atskirasis skundas, o CPK 323 ir 338 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama, vien dėl šios priežasties papildomas prašymas į bylą Kauno apygardos teisme negali būti priimti. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjų 2015-10-13 gautą papildomą prašymą (CPK 323 str.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjai, per teismo nustatytą 10 dienų terminą vykdydami teismo įpareigojimus dėl faktinio proceso atnaujinimo pagrindo sutikslinimo pagal konkrečius CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktus, turi galimybę teikti visus su tuo susijusius argumentus ir įrodymus.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 323 ir 338 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų A. K., K. K.-K., S. K. 2015-10-13 pateiktą papildomą prašymą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria pareiškėjams nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo.

Iš nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti nuostatą, jog ,,Išaiškintina, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.)“.

Iš teismo rezoliucinės dalies pašalinti sakinį ,,Laiku nepašalinus trūkumų, prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui“.

Nurodyti, jog nutartyje nustatytas 10 dienų terminas skaičiuojamas nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties gavimo dienos.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.