- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-04
- Bylos Nr.
- II-585-1023/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00941-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vaida Baumilė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. J.
- Institucija
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
asmens, kurio atžvilgiu nutraukta administracinė teisena, A. M. atstovui advokato padėjėjui G. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 20 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas L. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti 2022 m. liepos 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 25-ANR_N-341-2022 (ROIK 22173896980), kuriuo buvo nutarta A. M. atžvilgiu nutraukti administracinę teisiną dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje ir šią administracinio nusižengimo bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriui, kurio pareigūnai yra įgalioti atliki A. M. veiksmų tyrimą, dėl galimai atlikto nusižengimo, įtvirtinto ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas); užfiksuoti kitus galimus pažeidimus kaip, kad melagingų parodymų davimas.
2. Pateiktame skunde nurodoma, jog skundžiamu nutarimu institucija netinkamai įvertino tyrime pateiktus rašytinius dokumentus, neatsižvelgė į pateiktus paaiškinimus, patvirtinančius A. M. veiksmų neteisėtumą, atliko neišsamų ir neobjektyvų A. M. atliktų veiksmų tyrimą bei nepagrįstai ir neteisėtai priėmė Skundžiamą nutarimą, kuriuo buvo nutarta jo inicijuotą ikiteisminį tyrimą nutraukti. Nurodo, kad pareiškėjas nuomojosi iš A. M. gyvenamąsias patalpas, juose pragyveno apie pusę metų pagal nuomos sutartį. Vykdant sutarties sąlygas jai turėjo būti pervesta už visą nuomos laikotarpį 3200 Eur, o įskaitant baudą, kuri atsirado jai nesilaikant sutarties galimai CK 6.100 straipsnyje, jai priklauso 2400 Eur. Pareiškėjas nurodo, jog yra faktiškai pervedęs į jos užsienio sąskaitą 4800 Eur, papildomai ji pasisavino įrangą už apie 2000 eurų, buvusią patalpose, kuri priklauso ne jam, o juridiniam asmeniui. A. M. nuo pat pradžių pažeidė nuomos sutartį. Be to, kad veikė nehumaniškai, sukūrė nepakenčiamas gyvenimo sąlygas, atlikdama remonto darbus patalpose ir nesutvarkiusi remonto padarinių, nors žinojo apie pareiškėjo sveikatos problemas. Pačiam pareiškėjui susitvarkius gyvenamąją vietą ir paklausus ar jam bus atlyginta už valymo tarnybos atliktus darbus, ji nusprendė nutraukti patalpų nuomos sutartį, atėjus prievartiniam laikui išsikelti ji sakė, kad jei nenori, tai gali nesikelti ir gyventi toliau, todėl jis sutiko, dalį daiktų išsikraustė, o ji be jokio savo pasiūlymo atšaukimo jam toliau gyventi pakeitė spyną, į skambučius neatsiliepė, nors buvo Kaune 18 val., iškraustė jį, negrąžino patalpose likusių tiek jo, tiek ir įmonės daiktų. A. M. padarė jam stiprią sveikatos žalą, nes jis dėl stuburo traumos negalėjo ilgai sėdėti, atvykęs į namus po ilgo vairavimo jis negalėjo paeiti, neįėjo į butą, buvo priverstas miegoti mašinoje minusinėje lauko temperatūroje, nemenkai nukraujavo, tai nuomotoja žinojo, tačiau jai tai nerūpėjo, priešingai ji pasinaudodama jo silpnumu pasiūlė atvažiuoti pasiimti daiktų kuomet žinojo, kad tai atlikti jam nėra įmanoma, tuomet pradėjo siųsti klastotus dokumentus kur viskas neatitinka realybės, nuo klaidingų datų, nuo išgalvotų žalų iki pasisavintų ne jam priklausančių daiktų su tikėjimu, kad neturės jėgų gintis. A. M. melagingai teigia, kad patalpos buvo apiplyšusios, apleistos, dulkės, blogas kvapas, nors patalpose yra 1000 Eur oro filtras, 600 Eur robotas plaunantis patalpas kiekvieną dieną, be to patalpas pareiškėjas valė prabangiu rankiniu siurbliuku prieš pat išvykimą, todėl patalpos buvo maksimaliai išvalytos ir tvarkingos. Nuomotojas nurodytos sumos yra nepagrįstos, neadekvačios, sąskaitų nėra. Agnė žinojo, kad dalis jo daiktų yra įmonės, tai jai buvo pranešt žinutėmis, jai tą sakė policijos pareigūnai, tai ji skaitė pareiškime kai įmonė kreipėsi, tačiau ji įmonės daiktų negrąžino, nors žinojo, kad ši įranga yra traumuoto žmogaus įrankis, su kuriuo jis gali dirbti iš namų ir taip užsidirbti pragyvenimui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog A. M. pasisavino įmonei priklausančius daiktus – 3 fotolempas, vieną vandens filtrą. Elektroniniu susirašinėjimu A. M. davė 30 dienų išsikelti, pranešdama, kad nutraukia nuomos sutartį. Jis sutiko išsikelti anksčiau, pats pasiūlė patalpas perduoti 2022 m. balandžio 16 d. 18:00val., bet nespėjo grįžti sutartu 18:00 val. laiku, grįžo jis 19:00 val.. Tą sutartą išsikraustymo dieną jis nebuvo patalpose. Ji sakė, kad jei nenori nesikraustyk, nes buvo likę dar 15 dienų iki 30 dienų termino. Jis negalėjo įeiti į butą 2022 m. balandžio 16 d. 10 val., taip buvo pasisavinti jo minėti daiktai – 3 fotolempos ir vandens filtras, kitus daiktus jis pasiėmė. Nors vieną fotolempą grąžino, bet ji dingo iš mašinos, todėl skaito, kad negrąžino visų trijų lempų. Išmestas iš buto jis neturėjo kur prisiglausti, todėl miegojo mašinoje, taip jam kilo pavojus sveikatai, bėgo kraujas iš nosies. Jo įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“ su A. M. nieko bendro neturi. Ji pirkdavo produktus iš jų, reklamavo jų veiklą kaip influencerė, gaudavo dalį nuo pardavimo. Jis dirbdavo iš namų, nuomojamų patalpų, fotografuodavo akmenis, kuriuos laikė buto įrengtuose stalažuose, kitus akmenis laikė Rokiškyje. Jis neturi rašytinio A. M. sutikimo veiklai bute vykdyti. A. M. žodžiu leido įsirengti vandens kranelį, vandens filtrą, tačiau raštiško jos patvirtinimo neturi. A. M. elgėsi nežmoniškai, žiauriai, naudojosi vienu kambariu šiukšlėms laikyti, nors jis mokėjo nuomą už visą butą.
Atsiliepimas
4. Nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, kadangi skundžiamas nutarimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas. Nurodoma, jog iš administracinėje byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio A. M. ir L. J. siejo nuomos teisiniai santykiai. Kilus nesutarimams dėl buities šalys nusprendė sutartį nutraukti, tačiau po sutarties nutraukimo L. J. išsikraustymas vyko nesklandžiai- jis neatvyko sutartu laiku perduoti patalpų, dėl ko A. M. pasitelkusi antstolį perėmė būstą vienašališkai. Vėliau A. M. nustatė, kad bute yra padaryti sugadinimai dėl ko ji patyrė materialinės žalos (visų kambarių sienose prigręžta skylių, suplėšyti tapetai, butas apleistas ir reikalingas buto valymas, kambaryje pasigedo užuolaidų), be to L. J. liko nesumokėjęs 200 eurų nuomos mokesčio bei dėl netinkamo L. J. įsipareigojimų vykdymo patyrė žalos dėl antstolio paslaugų, daiktų transportavimo ir sandėliavimo. L. J. neatlaisvinus ir neperdavus būsto A. M. išsiuntė raginimą atsiimti daiktus iš jų saugojimo vietos, pareikalavo padengti įsiskolinimą bei patirtą žalą. Nurodė, kad bendra patirta žala 1300 eurų iki 2022 m. gegužės 23 d. bei informavo, kad iki prievolių įvykdymo sulaikė bute rastus du prožektorius. L. J. įsiskolinimo bei padarytos žalos neatlygino. Kaip matyti iš bylos visi ginčai tarp A. M. ir L. J. atsirado iš sutartinių santykių, jų pažeidimų ir nevykdymų, kas išimtinai yra civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas. Skolininkui dėl tam tikrų priežasčių atsisakius atsiskaityti ir kartu nepateikus adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo, A. M., kuriai administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kaip nukentėjusioji, turėjo teisę pasinaudoti šviestuvų, kuriuos tuo metu valdė (nes buvo įvykdytas vienašališkas buto perėmimas su daiktais), sulaikymu, nes, sprendžiant iš tuo metu susiklosčiusios situacijos, kuri, be kita ko, nebuvo vienareikšmė (pavyzdžiui, kad ir dėl ginčo lempų de jure (teisiškai) ir de facto (faktiškai) savininko, nukentėjusiojo įgalinimų ir pan.), jai nesiėmus savigynos priemonių, įgyvendinti teisę taptų negalima arba iš esmės sunkiau (CK 6.253 straipsnio 8 dalis). Nagrinėtos bylos esmė, - kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas, kuris, Institucijos vertinimu, neperžengė civilinių teisinių santykių ribos ir neįgavo savavaldžiavimui, nustatytam ANK 518 straipsnyje, būdingų požymių. Tai, kad A. M., kuriai administracinio nusižengimo teisena nutraukta, tyčiniais savo veiksmais būtų pažeidusi prieš tai aptartų įstatymų nurodytą tvarką, šioje byloje Institucijos manymu nenustatyta.
5. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, atsiliepime Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
6. A. M. atstovas advokato padėjėjas G. L. teismo posėdyje prašė atmesti pareiškėjo skundą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, jog A. M. ir L. J. siejo civiliniai santykiai pagal nuomos sutartį ir kiti teisiniai santykiai. 1000 Eur Agnei sumokėta už jos paslaugas fotografuojant L. J. akmenis. Kiti mokesčiai – už nuomą. Konfliktas kilo po to, kai L. J. nenorėjo mokėti nuomos mokesčio. Dėl to A. M. pasiūlė nutraukti nuomos sutartį, o pats L. J. pasiūlė išsikraustymo datą, tačiau suderintu laiku L. J. nepasirodė. A. M. neleido L. J. ilgiau gyventi, o tik klausė „ar jam reik ilgiau laiko išsikraustymui“, į ką L. J. neatsakė. L. J. paliko butą nežinioje, todėl ji nusprendė turtą priimti vienašališkai, dalyvaujant antstoliui ir surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. L. J. pateikė šį protokolą, raginimą atsiimti daiktus iki gegužės 23 d., jame atliko įskaitymą ir pareikalavo atlyginti 1300 Eur žalą bei informavo apie dalies turto- šviestuvų sulaikymą kol bus padengtas įsiskolinimas. Taip A. M. pasinaudojo CK 6.69 straipsnyje įtvirtinta teise sulaikyti daiktus. Raginime nurodyta klaida dėl 2 šviestuvų, nes buvo trys, tačiau paaiškinime policijai tai nurodyta teisingai. Vandens maišytuvas liko bute, nes pačio L. J. pozicija dėl to buvo dviprasmiška. A. M. sakė pasiimti jį jei nori, tuo pačiu prašant dėl to pasėkoje liekančios skylės stalviršyje arba pakeisti stalviršį arba kompensuoti išlaidas. L. J. meluoja dėl šviestuvų, kad nors pasirašė, kad pasiėmė, tačiau kažkur vienas dingo. Pati A. M. nežinojo kieno šviestuvai: įmonės ar jo, nes ji butą išnuomojo ne įmonei, o fiziniam asmeniui L. J., juolab A. M. nedavė sutikimo L. J. vykdyti bute komercinę veiklą. Be to, iš pateiktos fotografijos sunku pasakyti, ar kalbama apie tuos pačius šviestuvus. A. M. sutartį pasiūlė nutraukti balandžio 4 d. el. susirašinėjime, nurodant, kad nutrauks po 30 d., gegužės 4 d. L. J. el.susirašinėjimu balandžio 7 d. parašė kitą ankstesnę sutarties nutraukimo datą, išssikraustant - balandžio 17 d. L. J. paėmė ir išėjo, pats paliko tuos daiktus, su juo sutarttu laiku 04-16 18:00val nepavyko susisiekti, nei SMS nei skambučiais, per policiją jis buvo ragintas daiktus pasiimti, bet nepasiėmė, todėl ji daiktus sulaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
7. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Institucija 2022 m. liepos 20 d. nutarimu nutarė nutraukti administracinę teiseną, nesant A. M. veikoje nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties, nurodant, kad A. M. visus veiksmus atliko laikydamasi įstatymuose nustatytos tvarkos ir nepažeisdama procedūros, savalaikiai raštu informuodavo L. J. apie planuojamus atlikti ir atliktus veiksmus, susijusius su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimu, gyvenamųjų patalpų perdavimo priėmimo procedūra, daiktų atsiėmimu, jų sandėliavimo vieta bei daiktų sulaikymu iki prievolių įvykdymo, A. M. neveikė tyčia, suprantat savo veiksmų neteisėtumą, o priešingai, visus iškilusius nesutarimus sprendė teisiniu keliu, veikdama įstatymų ribose. Būtent šį nutarimą pareiškėjas L. J. ir skundžia teismui pateiktu skundu.
8. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta, nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
9. ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) bei kituose įstatymuose, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-456-209/2018).
10. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 1.137 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, būtų taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).
11. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021). Pažymėtina, kad aukščiau minėtose CK 1.137 straipsnio normose įtvirtintos pamatinės, bendrojo pobūdžio civilinių teisių įgyvendinimo nuostatos, tačiau, norint nustatyti, ar jos buvo pažeistos, turi būti įvertintas konkrečių faktinių teisinių santykių turinys ir šiems santykiams taikomas įstatyminis reglamentavimas.
12. Kaip matyti iš skundo turinio ir pareiškėjo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, pareiškėjas, siekdamas, kad būtų vykdoma administracinė teisena pagal ANK 518 straipsnį A. M. atžvilgiu, jos nurodomą savavaldžiavimą sieja iš esmės su nuomos santykių ir jų nutraukimo pasėkoje nuomojamame bute likusių įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių trijų fotolempų (vėliau posėdžio metu nurodė, jog dėl dviejų, nes vieną grąžino) ir vandens filtro pasisavinimu. A. M. tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu atstovaujama įgalioto atstovo, neigė pasisavinusi minėtus pareiškėjo daiktus, iš esmės nurodydama tai, kad dėl nuomos sutarties pažeidimų nuomos sutartis buvo nutraukta, į raginimą pareiškėjas nereagavo, minėti daiktai yra sulaikyti iki žalos pagal nuomos santykius jai atlyginimo. Teismo posėdžio metu taip pat kilo ginčas dėl nuomos sutarties pabaigos, dėl šalių sulygto termino išsikelti iš buto.
13. Pagal bendrąją taisyklę gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas galimas teismo tvarka (CK 6.610 straipsnis). Tačiau CK 6.614 straipsnyje nustatyta nuomotojo teisė nutraukti komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų neterminuotą nuomos sutartį ne teismo tvarka. Tokiam sutarties nutraukimui pakanka, kad nuomotojas nuomininką įspėtų prieš šešis mėnesius ir šiam terminui suėjus gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nutrūksta. CK 6.611 straipsnyje reglamentuojamas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek komercinėmis, tiek nekomercinėmis sąlygomis sudarytų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių atvejais. Tačiau jeigu nekomercinėmis sąlygomis sudarytų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nutraukimo atvejais privalu laikytis CK 6.610 straipsnyje įtvirtintos šių sutarčių nutraukimo teismo tvarka procedūros, tai komercinėmis sąlygomis sudarytos tokios sutartys, nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, gali būti nuomotojo nutraukiamos vienašališkai, nesikreipiant į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenustatytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis).
14. Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. tarp L. J. (nuomininko) ir A. M. (nuomotojos) buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau – nuomos sutartis), sutariant, kad nuomininkas už buto nuomą mokės mėnesinį 400 Eur nuomos mokestį, numatant atsiskaitymų tvarką, šalių įsipareigojimus, sutarties galiojimo terminą, nutraukimo tvarką, šalių atsakomybę (AN b. l. 30-32). Taigi, pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą šalių nuomos sutartis sudaryta komercinėmis sąlygomis, todėl ji galėjo būti nutraukta ir vienašališkai nesikreipiant į teismą.
15. Pažymėtina, kad CK 6.614 straipsnis taikomas tokiais atvejais, kai komercinėmis sąlygomis sudaryta nuomos sutartis nutraukiama nenurodant pagrindo, t. y., nesant nuomininko kaltės. Kai nuomininkas pažeidžia nuomos sutarties sąlygas, turi būti vadovaujamasi CK 6.218 straipsnio 1 dalimi. Šioje teisės normoje numatyta, kad CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. CK 6.217 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (1 dalis); vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (5 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju, šalys nuomos sutarties 4.1 punkte numatė, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta įspėjant kitą šalį prieš mėnesį laiko. Minėtos sutarties 4.2 ir 4.3 punktuose sulygta, kad teismine tvarka gali būti nutraukta sutartis ir nesilaikant 4.1 punkte nurodyto įspėjimo termino esant tam tikroms sutartyje numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad nuomos sutarties 4.4 punktas įtvirtino abiejų šalių teisę nutraukti sutartį abipusiu rašytiniu susitarimu, nesilaikant 4.1 punkte nurodyto įspėjimo termino.
17. Kaip matyti iš rašytinių bylos duomenų – šalių susirašinėjimo A. M. 2022 m. balandžio 4 d. 21:27 val. parašė L. J., jog remdamasi nuomos sutarties 4.1 punktu praneša, kad vienašališkai nutraukia sutartį nuo 2022 m. gegužės 4 d. ir informavo, kad 2022 m. gegužės 4 d. 18:00 val. ji atvyks perimti nuomojamų patalpų, prašo iki nurodytos datos išsikraustyti su visais savo daiktais. L. J. 2022 m. balandžio 7 d. 13:57 val. parašė, kad išvyksta šio mėnesio balandžio 16 d. 18:00 val., prašo atvykti perimti patalpų, tą pačią dieną 15:52 val. A. M. parašė „Gerai L.i, atvažiuosiu balandžio 16 d. 18 val. perimti nuomojamų patalpų“. Taigi, A. M. pagal sutarties 4.1 punktą siekė nutraukti sutartį įspėjusi prieš 30 dienų, tačiau L. J. siūlymu nuomos sutarties šalys sutarė nutraukti nuomos santykius anksčiau nustatyto 30 dienų termino, t. y. nuo 2022 m. balandžio 16 d. 18:00 val., toks šalių abipusis sutarimas atitinka nuomos sutarties 4.4 punktą ir neprieštarauja aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui (AN b. l. 40).
18. Bylos duomenys patvirtina, kad A. M. 2022 m. balandžio 28 d. raginimu informavo L. J., kad jam neišsikrausčius ir nustatytu laiku neatvykus perduoti buto, į skambučius neatsiliepus ir elektroninėse žinutėse nurodžius, jog iki birželio mėnesio jis bus ne ryšio zonoje, butas perimtas vienašališkai, bute rasti daiktai užfiksuoti 2022 m. balandžio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir išvežti saugoti į sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Taip pat raginime informuojama, kad ji pasinaudojo daiktų sulaikymo teise iki prievolių įvykdymo, prašoma nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 23 d. pasiimti daiktus iš saugojimo vietos, nurodomas žalos apskaičiavimas, prašoma atlyginti 1300 Eur žalos (AN b. l. 33). Raginime nurodytas aplinkybes dėl šalių sulygto termino nutraukti nuomos santykius ir perimti butą, dėl sutartu laiku L. J. neatvykimo į buto perėmimą, jo nutrūkusį tuo laiku bendravimą su nuomotoja, neatsakymą į žinutes, kurios iki to laiko šalims buvo įprastas ir priimtinas komunikavimo būdas, neatsiliepimą į skambučius, taip pat buto vienašališko perėmimo ir faktinių aplinkybių konstatavimo antstolio protokole aplinkybes patvirtina rašytiniai bylos duomenys (AN b. l. 34, 43-45). Pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytas argumentas, kad jis apsigalvojo dėl buto nuomos sutarties nutraukimo 2022 m. balandžio 16 d. 18:00 val. perimant/perduodant patalpas, nes jis nespėjo išsikraustyti visų daiktų, yra nelogiškas ir prieštaraujantis bylos medžiagai, kadangi kaip matyti iš šalių susirašinėjimo L. J. tą pačią sutartą dieną – 2022 m. balandžio 16 d. siūlė A. M. dar anksčiau išsikelti, nurodant, kad 15:00 val. išvyksta ir pats ginčas toliau tarp šalių vyko dėl tarpusavio atsiskaitymo. Pastebėtina, kad nors pareiškėjas teismo posėdžio metu įžvelgė dokumentų klastojimo požymių dėl jų sudarymo datų, tačiau kaip matyti iš minėtų dokumentų, tiek vienašališkas gyvenamųjų patalpų priėmimo perdavimo aktas, tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliktas 2022 m. balandžio 19 d. antstoliui nuvykus apžiūrėti minėto buto ir tik pats antstolio protokolas konstatuojantis faktines aplinkybes buvo surašytas 2022 m. balandžio 21d. (AN b.l. 43-45).
19. Bylos medžiaga patvirtina, kad L. J. sutartu laiku dėl buto perėmimo neatvyko, tačiau jam buvo sudarytos galimybės dalyvaujant ir policijos pareigūnams atsiimti daiktus iš buto dar 2022 m. balandžio 19 d., tačiau pareiškėjas nesutiko nei tą dieną nei kitą dieną, kuri būtų jam patogi ir prie kurios A. M. būtų prisiderinusi. Tą patvirtina byloje esantis Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno PK 2022 m. balandžio 27 d. raštas Nr. 20-S. 2022 m. balandžio 19 d. antstolis ginčo bute konstatavo faktines aplinkybes, A. M. vienašališkai perėmė butą. Aukščiau minėtu raginimu, taip pat vėliau šalims įprastu bendravimo elektroniniu būdu L. J. taip pat buvo siūloma atsiimti daiktus, tačiau asmuo ginčo daiktų – dviejų šviestuvų ir vandens filtro nepasiėmė iki šiolei. Tai, kad minėti daiktai priklauso įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ byloje duomenų nepateikta, kita vertus ginčo butas yra gyvenamosios paskirties, todėl neaišku kokiu pagrindu L. J. jame laikė kaip nurodo įmonei priklausančias fotolempas, vykdė bute komercinę veiklą, juolab kaip minėta duomenų, pagrindžiančių, kad minėtame bute buvo laikomas minėtai įmonei priklausantis turtas, nėra. Be to, pareiškėjas neteigė ir neįrodinėjo aplinkybės, kad minėta įmonė būtų pateikusi reikalavimą A. M. grąžinti ginčo daiktus, o A. M. būtų atsisakiusi grąžinti tuos daiktus. Dėl vandens filtro L. J. posėdžio metu nurodė, jog jį įrengė bute, pragręžiant stalviršį, todėl jis liko sumontuotas tame bute. Šią nurodytą aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos. Tačiau pažymėtina, kad pagal ginčo nuomos sutarties 4.5 punktą, L. J. turi teisę pasiimti vandens filtrą, jeigu tai galima padaryti be žalos nuomojamoms patalpoms, kas pagrįstai tikėtina šiuo atveju yra neįmanoma, nes stalviršyje liktų skylė. Konstatuotina, kad ginčas dėl vandens filtro yra išimtinai civilinio pobūdžio, siekiant įrodyti ar tai priskirtina buto pagerinimams, ar galimas tų pagerinimų atskyrimas be žalos patalpoms ir pan.
20. Šios aukščiau išdėstytos teisiškai reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, kad A. M. neturėjo tyčios pasisavinti ne jai priklausančius daiktus, priešingai, ji ne kartą siūlė L. J. minėtus ginčo daiktus pasiimti, siūlymą pateikė net ir naudodamasi policijos pagalba, vėliau raginimu siūlė atsiimti daiktus, kuriuos sulaikė vadovaudamasi CK 6.69 straipsnyje įtvirtinta daiktų sulaikymo teise, dar vėliau elektroniniu susirašinėjimu bendravo dėl minėtų daiktų grąžinimo, tačiau pats L. J. savo valia minėtų daiktų neatsiėmė. Tai, kad pareiškėjui galimai buvo sukelti nurodomi tam tikri nepatogumai, nepasitenkinimas, materialiniai nuostoliai, pablogėjo sveikata, šiuo atveju yra ne administracinės teisenos nagrinėjimo dalykas ir L. J. savo interesus gali ginti naudodamasis kitomis teisinėmis priemonėmis.
21. Taigi, A. M. veiksmai, kilę iš nuomos santykių, sulaikant fotolempas, vandens filtrą, iki prievolių pagal nuomos sutartį įvykdymo, atlikti teisėtai, nepažeidžiant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų. Byloje nenustatyta, kad A. M. piktnaudžiavo savo teise, įgyvendindama savo teises bei vykdydama pareigas nesilaikė įstatymų, negerbė bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų, veikdama nesąžiningai tyčia paėmė ne jai priklausančius daiktus. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad šiuo atveju nėra būtinų sąlygų administracinei atsakomybei pagal ANK 518 straipsnį kilti.
22. Administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį, tačiau neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
23. Iš aukščiau nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių darytina išvada, kad nagrinėjama bylos teisinė situacija išimtinai susijusi su nuomos sutartimi, jos vykdymu ir nutraukimu, atsakomybe, nurodomais nuostoliais, negali būti traktuojama kaip savavaldžiavimas administracinės atsakomybės kontekste. Nagrinėjama bylos teisinė situacija vertinama kaip kilęs civilinės teisės ginčas dėl nuomos santykių, todėl nuomos sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarką ir ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka.
24. Teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti, ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinėms, darbo, šeimos ir kitoms byloms dėl privatinių teisinių santykių nagrinėti. Todėl šiuo atveju pareiškėjas turėtų ne inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną, o keiptis į teismą civilinio proceso tvarka įrodinėdamas pažeistas teises, nuomos sutarties sąlygas dėl išnuomoto ploto, patirtos žalos. Civilinis procesas yra visiškai pakankama priemonė, užtikrinant galbūt pažeistų teisių ir interesų atstatymui, o administracinio nusižengimo teisenos pradėjimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinė priemonė. Pabrėžtina, kad bendrieji teisės principai suponuoja tai, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012). Tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtiniais atvejais. Tai reiškia, kad, esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas.
25. Teismas taip pat pažymi, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais) ir samprotavimais, nes tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma, įvertinus visus byloje surinktus duomenis (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. ATP-263-397/2016), kas šiuo atveju ir buvo padaryta ir pagrįstai nutraukta administracinė teisena A. M. atžvilgiu. Duomenų, kad pareiškėjui būtų apsunkintos galimybės ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, šiuo atveju nėra gauta.
26. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucija, priimdama nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, tinkamai įvertino faktinę situaciją ir teisingai nurodė, kad kilęs ginčas yra civilinio pobūdžio, todėl naikinti skundžiamą nutarimą dėl skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo, o nustačius kad kilęs ginčas turi būti sprendžiamas civilio proceso tvarka kiti skundo argumentai plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad pareiškėjo nesutikimas su skundžiamu institucijos nutarimu yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė ir tai nereiškia, jog institucijos nutarimas yra priimtas pažeidžiant ANK reikalavimus, neišsamiai atlikus tyrimą.
27. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su skundžiamu institucijos nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną A. M. veiksmuose nesant administracinio nusižengimo sudėties, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, nutarimas paliekamas nepakeistas, o skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutarė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. liepos 20 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą ir L. J. skundą atmesti.
Išaiškinti L. J., kad jis turi galimybę ginti savo galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.