- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- eI1-1531-422/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT), 5 000 Eur kilusiai žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad gydytojas 2023-06-29 rekomendavo medicininiais tikslais leisti jam gauti ir turėti masažuoklį kaip pagalbinę priemonę gydymui ir turėti bei naudotis gyvenamojoje patalpoje papildomą čiužinį ir lentą skausmams sumažinti ir (ar) šiems pašalinti. Nurodė, kad 2023-07-03 pateikė prašymą Nr. NPS2213848 leisti turėti masažuoklį ir 2023-07-03 – prašymą Nr. NPS2213849 leisti patalpoje turėti du čiužinius ir lentą. Tvirtino, kad Pravieniškių pirmojo kalėjimo administracija, nepaisydama medikų rekomendacijų, formaliai ir nepagrįstai jo prašymų netenkino, dėl to jam tenka patirti didelių nepatogumų, dvasinių, fizinių ir emocinių kančių bei nepilnavertiškumo jausmą. Pabrėžė, kad patirtos neturtinės žalos atsiradimo laikotarpis skaičiuotinas nuo 2023-06-29 iki 2024-01-19.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime ir papildomame atsiliepime į skundą nurodė, kad gydytojas jokių rekomendacijų dėl masažuoklio, čiužinio ar lentos nenurodė. Minėtų priemonių reikalavo pats pareiškėjas, o gydytojas tik nurodė neprieštaraujantis tokių priemonių turėjimui atsižvelgdamas į nustatytas tvarkas. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad gydytojas neva rekomendavo jam turėti masažuoklį, čiužinį ir lentą, yra klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės.
Papildomame atsiliepime atsakovės atstovė nurodė, kad, teismui panaikinus Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023-07-11 sprendimą Nr. SN-22-2162; LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023-07-11 sprendimą Nr. SN-22-2163; LKT 2023-08-24 sprendimą Nr. 2S-1883, Pravieniškių 1-asis kalėjimas 2024-02-12 raštu Nr. SN-22-511 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad atsižvelgiant į minėtą teismo sprendimą, pareiškėjui yra leidžiama turėti masažuoklį, čiužinį ir lentą gyvenamojoje patalpoje, bei pažymėjo, kad masažuoklį ir lentą pareiškėjas turėtų įsigyti už savo asmenines lėšas.
Nurodė, kad, reaguodamas į pačio pareiškėjo reikalavimą dėl ankščiau minėtų daiktų išdavimo, gydytojas ant pareiškėjo prašymo tik nurodė leisti (o ne išduoti ar skirti) atsižvelgiant į nustatytas tvarkas. Atsakovės atstovės vertinimu, vien tai, kad gydytojas neprieštaravo pareiškėjo nurodytų daiktų turėjimui, niekaip nesukuria pareigos atsakovei šiais daiktais dar ir aprūpinti pareiškėją. Atsakovės teigimu, pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis ir tokiu būdu siekia pasipelnyti iš valstybės, kadangi, net ir gavęs 2024-01-19 leidimus turėti masažuoklį ir lentą gyvenamojoje patalpoje, pareiškėjas neskuba įsigyti, ir 2024-04-22 teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu dar nėra įsigijęs nurodytų pagalbinių medicininių priemonių, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jo sveikatos būklės pablogėjimo, laiku neįsigijus medicininių priemonių.
Tvirtino, kad pagal pareiškėjo medicininius įrašus matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinį Pareiškėjas konsultacijoms atvyko 23 kartus, iš kurių 2 kartus konsultuotas gydytojų psichiatrų. Atsakovės vertinimu, pareiškėjo pablogėjusi psichologinė būklė nėra susijusi su įstaigos veikimu / neveikimu, kad būtų galima priteisti neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis kildina iš Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų, t. y. laikotarpiu nuo 2023-06-29 iki 2024-01-19 (toliau – ir ginčo laikotarpis) Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos nesuteikto leidimo turėti gyvenamojoje patalpoje masažuoklį, papildomą čiužinį ir lentą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Bylos duomenimis nustatyta, jog kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas 2023-07-11 sprendimais Nr. SN-22-2162 ir Nr. SN-22-2163 netenkinto pareiškėjo E. S. 2023-06-29 prašymų Nr. NPS-22-13848 ir Nr. NPS-22-13849 leisti turėti ir naudoti kaip medicinos priemones masažuoklį, čiužinį ir lentą. 2023-08-24 sprendimu Nr. 2S-1883 pareiškėjo E. S. skundą, paduotą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos kalėjimų tarnyba atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su šiais sprendimais, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas juos panaikinti ir įpareigoti atsakovę atlikti jo prašomus veiksmus.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024-01-24 sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-1924-743/2024 pareiškėjo E. S. skundas patekintas iš dalies ir panaikintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023-07-11 sprendimas Nr. SN-22-2162; LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023-07-11 sprendimas Nr. SN-22-2163; LKT 2023-08-24 sprendimas Nr. 2S-1883 ir atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba įpareigota iš naujo išnagrinėti 2023-06-29 pareiškėjo E. S. prašymus (registruoti 2023-07-03 Nr. NPS-22-13848 ir 2023-07-03 Nr. NPS-22-13849) dėl leidimo turėti ir naudoti masažuoklį, čiužinį ir lentą.
Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, Lietuvos kalėjimų tarnyba 2024-01-19 rezoliucija ant pareiškėjo prašymų, registruotų 2023-07-03 Nr. NPS-22-13848 ir 2023-07-03 Nr. NPS-22-13849, buvo leista gauti, turėti bei naudotis masažuokliu, čiužiniu ir lenta. Taip pat LKT Pravieniškių 1-asis kalėjimas 2024-02-12 raštu Nr. SN-22-511 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad atsižvelgiant į minėtą teismo sprendimą, pareiškėjui yra leidžiama turėti masažuoklį, čiužinį ir lentą gyvenamojoje patalpoje, bei pažymėta, kad masažuoklį ir lentą pareiškėjas turėtų įsigyti už savo asmenines lėšas.
Kaip jau buvo paminėta, viena iš valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – veikos neteisėtumas. Veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-499/2007).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“ (2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo 2024-01-04 sprendimu panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimai, kuriais netenkinti pareiškėjo prašymai leisti turėti ir naudoti kaip medicinos priemones masažuoklį, čiužinį ir lentą, bei atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba įpareigota iš naujo išnagrinėti 2023-06-29 pareiškėjo E. S. prašymus dėl leidimo turėti ir naudoti masažuoklį, čiužinį ir lentą. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovės atstovė nesielgė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo elgtis, tiksliai neįvykdė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A-756-122/2010, Nr. A-438-121/2009, Nr. A-502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.
Pareiškėjas teigia, kad dėl neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimų, emocinę depresiją, nerimą ir pan.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime pateiktuose paaiškinimuose nurodoma, jog pareiškėjas iki šiol minėtų priemonių neįsigijo, o šiomis priemonėmis aprūpinti pareiškėją atsakovė neturi pareigos.
Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog dėl šių aplinkybių nagrinėjama administracinė byla Nr. eI1-9277-331/2024, todėl teismas šioje byloje dėl minėtų priemonių įsigijimo / nesuteikimo nepasisako.
Pareiškėjas prašė priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų dėl atsakovės atstovės atsisakymo leisti turėti ir naudoti kaip medicinos priemones masažuoklį, čiužinį ir lentą, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).
Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į medicinos darbuotojus dėl nugaros skausmo ir kitų įvairių sveikatos sutrikimų, tarp jų ir psichinės būklės pablogėjimo.
Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes daro išvadą, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai nėra tiesiogiai susieti priežastiniu ryšiu su atsakovės atstovės atsisakymu leisti turėti ir naudoti kaip medicinos priemones masažuoklį, čiužinį ir lentą. Nors pareiškėjas ne kartą kreipėsi į medikus dėl nugaros skausmų, tačiau byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog šiuos sveikatos sutrikimus sukėlė būtent Lietuvos kalėjimų tarnybos atsisakymas leisti turėti ir naudoti kaip medicinos priemones masažuoklį, čiužinį ir lentą. Taip pat byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėją ar sudaryti blogesnes sąlygas nei kitiems nuteistiesiems. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjui buvo padaryta tokio didelio masto neturtinė žala, kuriai atlyginti adekvati satisfakcija būtų pareiškėjo prašoma pinigų suma.
Įvertinus pažeidimo pobūdį, trukmę, nenustačius, kad pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtami fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 180 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Pareiškėjas prašo teismo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat pažymėtina, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1673/2012, 2015-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015, 2023-10-25 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023).
Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2023-07-28 nutartimi, todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023-07-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. S. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.