- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-16
- Bylos Nr.
- e2-3738-867/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00383-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė (pirm.)
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- A. M., R. M.
dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei L. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) ieškinį atsakovams A. M. ir R. M., atstovaujamai įstatyminės atstovės A. M., dėl skolos priteisimo iš palikimą priėmusių įpėdinių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą solidariai iš atsakovų priteisti D. M., mirusio (duomenys neskelbtini), 1 274,34 Eur mokestinę nepriemoką, nes atsakovai priėmė jo palikimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė yra D. M. kreditorė 1 274,34 Eur sumai. Kadangi atsakovai pagal turto apyrašą priėmė D. M. palikimą, todėl privalo iš šio asmens paveldėto turto padengti mirusio fizinio asmens mokestinę neprimoką, tai yra 1 274,34 Eur gyventojų pajamų mokesčio.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad apie mirusio sutuoktinio skolą ji buvo informuota, tačiau laiku per nustatytą terminą jos padengti negalėjo ir prašė leisti mokėti dalimis skolą. Nurodė, kad tai ne vienintelė jos ir jos sūnaus paveldėta mokestinė prievolė, nes liko nesumokėta skola UAB „SB lizingas“. Šiuo metu ji viena augina sūnų, neturi darbo, nes studijuoja Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, jos mokslas yra mokamas, todėl prašo išdėstyti prašomą priteisti įsiskolinimą dalimis per maksimalų terminą bei atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Teisme buvo priimtas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kuriuo ieškovė nurodė, kad prašo solidariai iš atsakovų priteisti 1 174,34 Eur skolą, nes atsakovė 2021 m. kovo 14 d. pervedė 100,00 Eur, tai yra padengė dalį palikėjo skolos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi kaip mirusio asmens kreditorė, nes mirusiojo palikimą priėmė jo sutuoktinė ir nepilnametis sūnus. Nurodo, kad pateikti duomenys apie paveldimą turtą patvirtina, kad atsakovai turėjo galimybę padengti mirusiojo D. M. prievolę, tačiau to nepadarė. Paaiškino, kad atsakovė kreipėsi dėl paveldėtos skolos pripažinimo beviltiška, tačiau įvertinus turtinę padėtį, atsakovės prašymas buvo atmestas. Nurodo, kad atsakovės mokestinė nepriemoka šiai dienai pagal jos turimus duomenis yra 775,75 Eur ir šią sumą sudaro: 745,54 Eur gyventojų pajamų mokestis, 29,00 Eur žemės mokestis ir 1,21 Eur delspinigių už žemės mokestį, o nepilnamečio sūnaus 440,38 Eur, tai yra bendra skola šiai dienai yra 1 216,13 Eur, todėl prašo solidariai iš atsakovų priteisti šią skolą. Neprieštarauja, kad būtų išdėstytas skolos mokėjimas mokant po 100,00 Eur per mėnesį.
Teismo posėdžio metu atsakovė A. M. nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašomos priteisti skolos dydžio neginčija. Paaiškino, kad jos turtinė padėtis šiai dienai yra labai sunki, nes kol yra karantinas iš Sodros ji gauna tik 260,00 Eur išmoką. Nurodė, kad po sutuoktinio mirties liko skola už išsimokėtinai sutuoktinio paimtą nešiojamą kompiuterį ir per mėnesį ji moka apie 60,00 Eur. Nurodė, kad ji studijuoja Klaipėdos valstybinėje kolegijoje bendrosios praktikos slaugą, yra paimtas studijų kreditas, kurį pradės mokėti po studijų. Su nepilnamečiu sūnumi ji gyvena nuomojama bute, už nuomą moka po 150,00 Eur bei papildomai moka už komunalinius patarnavimus, nes paveldėtas namas yra nebaigtos statybos, yra tik sienos ir stogas, todėl jis netinkamas gyventi ar nuomoti, ketina jį parduoti. Paaiškino, kad jai sudėtinga būtų mokėti po 100,00 Eur per mėnesį, tačiau galėtų mokėti po 60,00 Eur per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, gali būti surašyti sutrumpinti motyvai. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
Nagrinėjamu atveju atsakovai pripažįsta ieškovės reikalavimą dėl mokestinės nepriemokos priteisimo, todėl nagrinėjamoje byloje taikoma CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių – esamo įsiskolinimo pagrindo ir jo dydžio.
Dėl mokestinės nepriemokos priteisimo
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė patikslintu ieškinį pareiškė reikalavimą atsakovams, kurį kildina iš palikėjo D. M. mokestinės pareigos į valstybės biudžetą sumokėti apskaičiuotus mokesčius, tai yra dėl 1 174,34 Eur (gyventojų pajamų mokesčio).
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.1 straipsnis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.2 straipsnis). Kasacinio teismo konstatuota, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jie priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdiniai paveldėtų turtą, jie turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).
Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta cum viribus hereditatis įpėdinių atsakomybės ribojimo sistema, ši teisės norma aiškintina taip, kad įpėdinių, priėmusių palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, atsakomybė už palikėjo skolas yra ribojama ne paveldėto turto verte, o paveldėtu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014).
Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 92 straipsnis numato, jog mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai civilinio kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) nuostatas, nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, patenkančių į įstatymo reguliavimo sritį, turi šias pajamas deklaruoti bei sumokėti gyventojų pajamų mokestį, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. (GPMĮ 1 straipsnis, 3-5 straipsniai, 7 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-06-22 ieškovė kreipėsi į Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biurą informuodama, kad po D. M. mirties (duomenys neskelbtini) liko neapmokėta 1 374,34 Eur mokestinė nepriemoka. Iš Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikėjo D. M. palikimą 2020-07-23 priėmė atsakovai, tai yra mirusiojo sutuoktinė A. M. ir jo nepilnametis sūnus R. M., palikimas yra priimtas pagal 2020-09-15 turto apyrašą Nr. S-20001510, kuriame nurodyta, kad nepriemoka VMI sudaro 1 374,34 Eur. Iš ieškovės pateiktos apskaitos įplaukos matyti, kad 2021-02-28 ir 2021-03-14 atsakovė atliko pavedimus bendroje sumoje 200,00 Eur ieškovei, padengdama D. M. skolą. Ieškovės teismui pateiktas 2021-05-05 balansas apie D. M. prievoles, patvirtina, kad mokestinė prievolė šiai dienai yra 1 174,34 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad jos turimais duomenimis atsakovų mokestinė prievolė yra 1 216,13 Eur ir ją sudaro: atsakovės 745,54 Eur gyventojų pajamų mokestis, 29,00 Eur žemės mokestis ir 1,21 Eur delspinigių už žemės mokestį, viso 775,75 Eur, o atsakovo mokestinė prievolė yra 440,38 Eur. Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę prašydama pripažinti mirusio D. M. 1 174,34 Eur skolą beviltiška, tačiau prašymas buvo netenkintas. Teismo posėdžio metu atsakovė A. M. mokestinę nepriemoką pripažino, šio skolinio įsipareigojimo dydžio neginčijo. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, jog ieškovė, reikšdama reikalavimą palikėjo D. M. įpėdiniams būtų praleidusi įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovų, kurie priėmė palikimą po D. M. mirties pagal turto apyrašą, priteisti solidariai 1 174,34 Eur D. M. mokestinę nepriemoką už nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį ieškovės naudai, todėl ieškinys tenkintinas (CK 5.1 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis).
Nors ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ir nurodė, kad šiai dienai jos turimais duomenimis atsakovų mokestinė nepriemoka yra 1 216,13 Eur, tačiau įvertinus tai, kad patikslintu ieškiniu buvo pareikštas reikalavimas iš atsakovų solidariai priteisti 1 174,34 Eur D. M. mokestinę nepriemoką ir nebuvo pareikštas reikalavimas priteisti žemės mokestį bei delspinigius už jį, darytina išvada, kad nėra pagrindo viršyti ieškinio reikalavimų ir priteisti ieškovei 2021-06-28 dienai paskaičiuotą 29,00 Eur žemės mokestį ir 1,21 Eur delspinigius už žemės mokestį, kurie, kaip matyti, iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų yra paskaičiuoti kaip atsakovės mokestinė prievolė.
Dėl skolos išdėstymo
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
Atsakovė A. M. prašė išdėstyti skolos mokėjimą, mokant po 60,00 Eur įmokas kas mėnesį, motyvuojant tuo, kad po sutuoktinio mirties jos padėtis yra sunki, nes viena augina nepilnametį vaiką, studijuoja, gyvena nuomojamame bute ir šiuo metu niekur nedirba.
Įvertinus priteistos skolos dydį, tai, kad atsakovė nuo pat pradžių nepiktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis esamą įsiskolinimą ir jo dydį pripažino bei dalį jo padengė, nes po bylos iškėlimo sumokėjo 100,00 Eur, dėl ko buvo patikslinta prašoma priteisti skolos suma, į atsakovės teismui pateiktus rašytinius įrodymus apie jos turtinę padėtį, į tai, kad atsakovė viena augina nepilnametį vaiką, kaip nurodė, gyvena nuomojame bute, studijuoja bei turi kitų įsiskolinimų kreditoriams, yra pagrindas iš atsakovų solidariai priteistą 1 174,34 Eur mokestinę nepriemoką išdėstyti dalimis. Teismo vertinimu, skolos išdėstymas ieškovei nesukels labai didelių neigiamų pasekmių, nes ieškovė yra biudžetinė įstaiga, skolą atgaus laipsniškai per ilgesnį laikotarpį. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad priteistos sumos mokėjimo išdėstymas dalimis nepažeis nė vienos iš šalių interesų ir tuo pačiu bus atsižvelgta į šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą, todėl atsakovės prašymas dėl skolos išdėstymo tenkintinas, skolos mokėjimą išdėstant 20 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad 19 mėnesių sumokam po 58,71 Eur įmoka, o 20 mėnesį sumokama 58,85 Eur įmoka ieškovei (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Už ieškinio reikalavimą turėjo būti sumokėtas 27,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą). CPK 96 straipsniu 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkinai ieškinio reikalavimų daliai, todėl tenkinus ieškinį visiškai iš atsakovų lygiomis dalimis būtų pagrindas teismui priteisti 27,00 Eur žyminį mokestį nuo, kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista.
Atsakovė atsiliepime pateikė prašymą ne tik išdėstyti priteistą skolą, bet ir atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau CPK nuostatos nenumato galimybės atleisti atsakovus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo visiškai (CPK 96 straipsnio 7 dalis). CPK 96 straipsnio 5 dalis teismui suteikia teisę nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Įvertinus tai, kad atsakovė nuo pat pradžių pripažino skolą ir nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, į pareikšto reikalavimo pobūdį, į tai, kad skola susidarė ne dėl atsakovų kaltės, į tai, kad atsakovai dalį skolos padengė po bylos iškėlimo, tai yra sumokėjo 100,00 Eur, į tai, kad vienas iš atsakovų yra nepilnametis, kurį atsakovė viena išlaiko, nes vaiko tėvas mirė, atsakovė mokosi ir šiuo metu niekur nedirba, turi kitų finansinių įsipareigojimų, o šiai dienai jos pajamos yra tik 260,00 Eur per mėnesį, teismas mano, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas iš dalies atleisti atsakovus nuo valstybės naudai priteitinų bylinėjimosi išlaidų, tai yra nuo pusės žyminio mokesčio sumos, sumokėjimo ir iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis priteis po 6,75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis ir 7 dalis), valstybės naudai.
Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija 5,00 Eur, todėl vadovaujantis teisingumo protingumo kriterijais nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011-11-07 LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. M., ir nepilnamečio R. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės A. M., 1 174,34 Eur (tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų ir 34 ct) D. M. mokestinės nepriemokos, ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai.
Sprendimu priteistą 1 174,34 Eur (tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų ir 34 ct) skolos sumą išdėstyti 20 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovai 19 mėnesius kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, turi sumokėti 58,71 Eur įmoką, o paskutinį mėnesį sumokėti 58,85 Eur įmoką. Nustatant, kad pirmąją išdėstyto mokėjimo įmoką atsakovai privalo sumokėti iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.
Priteisti iš atsakovų A. M. ir R. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės A. M., po 6,75 Eur (šešis eurus ir 75 ct) iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis), valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą žyminį mokestį valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.