- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-17
- Bylos Nr.
- e2-10-1031/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00643-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Ieškovas
- Z. S.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Serius“
- Trečiasis asmuo
- M. S., R. S., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Mattis”
- Advokatai
- Julius Sakalauskas
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
dalyvaujant ieškovės Z. S. atstovams advokatui Juliui Sakalauskui ir jos įgaliotam atstovui R. S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Serius“ atstovui advokatui Dariui Matulevičiui, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei J. J.,
teismo posėdyje nedalyvaujant ieškovei Z. S., tretiesiems asmenims byloje M. S., R. S., uždarosios akcinės bendrovės „Mattis“ atstovui,
viešame teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Serius“, tretieji asmenys byloje M. S. ir R. S., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Mattis”, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė Z. S. pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Serius“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovę pašalinti iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei priklausančiam pastatui-komerciniam pramogų centrui, esančiam (duomenys neskelbtini), aptarnauti skirtą dujų sistemą; 2) nustatyti 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šiam įpareigojimui įvykdyti bei 30 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, mokėtiną ieškovei, jeigu atsakovė nustatytu terminu neįvykdys teismo sprendimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, taip pat jos atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso pastatas, pastatytas ant (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribos, o ieškovei nuosavybės teise priklauso su pastatu besiribojantis žemės sklypas. Iki atsakovei 2019 m. įgyjant nuosavybę į pastatą, pastatas priklausė UAB „Netada“. 2000 m. lapkričio 30 d. UAB „Netada“ iš ieškovės ir trečiojo asmens M. S. buvo gavusi sutikimą statyti pastatą ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos visu perimetru, tačiau toks sutikimas buvo duotas su sąlyga, kad statinys būtų statomas pagal patvirtintą projektą, neprojektuojant langų ir ventiliacijos angų į žemės sklypo pusę. Buvusi pastato savininkė – UAB „Netada“ nesilaikė sutikime nustatytų sąlygų ir statydama pastatą į ieškovės žemės sklypo pusę įrengė langą ir kitus į atsakovės žemės sklypo ribas patenkančius inžinerinius bei kitos paskirties įrenginius (gaisrines kopėčias, elektros linijas, ventiliacijos vamzdynus, lietaus nuotekų sistemą) bei atsakovės pastatą aptarnaujančią dujų sistemą, nors ieškovė ir M. S. tam sutikimo nedavė. Dėl į ieškovės žemės sklypo ribas patenkančių pastato inžinerinių ir kitų įrenginių sumažėjo ieškovės galimybės naudotis žemės sklypo naudingosiomis savybėmis. Pradėjus eksploatuoti pastatą, ieškovė dažnai ėmė jausti iš dujų sistemos sklindančių dujų kvapą, todėl ieškovė yra priversta net ir nakties metu kviesti ir į savo privačią nuosavybę įsileisti dujų avarines tarnybas. 2009 m. rugpjūčio 30 d. tarp UAB „Netada“ ir ieškovės bei M. S. buvo sudarytos dvi sutartys, pagal kurias UAB „Netada“ iš žemės sklypo įsipareigojo pašalinti ne tik dujų sistemą, bet ir priešgaisrines kopėčias, elektros linijas, ventiliacijos vamzdynus, lietaus kanalizacijos sistemą bei panaikinti langą, įrengtą į žemės sklypo pusę. Nustatytu laiku neįvykdžiusi sutartyse nurodytų įsipareigojimų, UAB „Netada“ ieškovei ir M. S. išdavė 2010 m. rugsėjo 24 d. Garantinį raštą, kuriame dujų sistemą pagal AB „Lietuvos dujos“ išduotas technines sąlygas iš žemės sklypo įsipareigojo iškelti iki 2012 m. rugsėjo 24 d., tačiau, susidūrusi su finansiniais sunkumais, sutartyse ir garantiniame rašte nurodytų įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovės ir kitų sklypo bendrasavininkų, trečiųjų asmenų subjektinės teisės yra pažeidžiamos ne vien sukeliant nepageidaujamą poveikį jų nuosavybei, t. y atsakovės dujų sistemai įsiterpiant į ieškovės žemės sklypo, kurio plotas 6 arai, ribas, bet ir sukeliant didelius nepatogumus, t. y. dėl šios dujų sistemos yra sumažėjęs naudojamo žemės sklypo plotas. Ieškovei ir kitiems kiemu besinaudojantiems tretiesiems asmenims yra sunku įvažiuoti į sklypą, ten pastatyti automobilį. Dėl į ieškovės žemės sklypo ribas patenkančios dujų sistemos sumažėjusios galimybės naudotis žemės sklypo naudingosiomis savybėmis, mažina ieškovės turto vertę ir trukdo jai realizuoti teisę į šią nuosavybę.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė jokių faktinių ar teisinių pagrindų, įrodančių, jog dalis dujų tiekimo sistemos, esančios ant atsakovei priklausančios pastato sienos, pažeidžia ieškovės teises, faktiškai dujų sistema yra išdėstyta ant pastato fasadinės sienos, todėl niekaip nekliudo ieškovei naudotis priklausančiu žemės sklypu pagal paskirtį. Neįrodžius, jog atsakovė turi pareigą dujų sistemą pašalinti, ieškinys turėtų būti atmestas visiškai. Nors ieškovė su UAB „Netada“ susitarė dėl dujų sistemos išmontavimo, o UAB „Netada“ savo susitarimų neįvykdė, atsakovė negali atsakyti už kitų asmenų tarpusavio prievoles ir įsipareigojimus, sudarant susitarimus, kurių šalis ji nebuvo.
Teisme gautas trečiojo asmens UAB „Mattis“ atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodo, kad ieškovė pagrįstai reikalauja pašalinti neteisėtai įrengtą dujų sistemą ir tai atitinka UAB „Mattis” interesus. Nurodė, kad 2023-03-22 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš T. P. įsigijo negyvenamąsias patalpas, esančias pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Buvusi patalpų savininkė T. P. informavo UAB „Mattis”, kad ant pastato sienos 1999-2000 m. negavus jos ir ieškovės pritarimo buvo sumontuota dujų sistema (vamzdynas, dujų apskaitos spinta), kuria dujos yra tiekiamos į gretimame pastate esančias patalpas, kurios šiuo metu priklauso atsakovei. UAB „Mattis“ pastato siena, ant kurios yra įrengta svetima dujų sistema, yra praktiškai avarinės būklės, todėl jai yra būtinas skubus remontas. Tačiau ant šios pastato sienos įrengta dujų sistema tam trukdo. Tiek ieškovės ir kitų (duomenys neskelbtini) sklypo bei pastato bendrasavininkų, tiek ir UAB „Mattis“ teisių pažeidimas pasireiškia ne tik naudojimosi nuosavybe suvaržymu, naudojimosi neturint sutikimo (neteisėtai), bet ir negalėjimu atlikti būtinųjų namo fasado remonto darbų. Jau daug metų vyksta ginčas, ir ieškovė Z. S. bei T. P. ne kartą žodžiu bei raštu kreipėsi į buvusius ir dabartinius dujų sistemos savininkus, reikalaudami ją pašalinti.
Atsiliepimas
R. S. ir M. S. atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti visa apimtimi ir nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. M. S. byloje atstovauja R. S..
Teisme gautas trečiojo asmens akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus. Nurodė, kad 2001 metais į firmą „Šiaurės dujos“ kreipėsi UAB „Netada“ dėl techninių sąlygų išdavimo. 2001 m. liepos 12 d. išduotos techninės sąlygos dujofikuoti gamtinėmis dujomis patalpų apšildymui ir maisto ruošimui plečiamą pastatą (duomenys neskelbtini). Nuosavybės riba tiek dujofikuojant objektą, tie plečiant pastatą, tiek pasikeitus patalpų savininkams nesikeitė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas.
Ieškovė ieškiniu reikalavo įpareigoti atsakovę pašalinti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype jos nuosavybės teises varžančią dujų sistemą, kuri anot jos, įrengta neturint ieškovės ir kitų savininkų sutikimo. Toks ieškinys kvalifikuotinas kaip negatorinis ieškinys.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas). Išvadai, kad savininko teisės yra neteisėtai suvaržytos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga.
Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: ieškovei nuo 1998-10-21 nuosavybės teise priklauso 0,0675 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas) (bylos 1 failas, puslapiai 7,8). Po ieškinio pareiškimo šio žemės sklypo, kuriame yra prašoma pašalinti gamtinių dujų sistemą, bendrasavininkais su ieškove tapo tretieji asmenys M. S. ir R. S. ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ieškovė jį valdo kartu su R. S. (bylos 1 failas, puslapiai 81-83).
Atsakovei nuo 2019 m. birželio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4938 pagrindu nuosavybės teise priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo pastatas), kuris ribojasi su ieškovei ir kitiems bendrasavininkiams priklausančiu žemės sklypu (bylos 1 failas, puslapiai 9, 10). AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsakomybės ribų aktą tarp jo valdomų vamzdynų ir UAB „Serius“ nuosavybės teise priklausančio pastato - komercinių pramogų centro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ESO Objekto Nr.: 4-0090930) dujas tiekiančių vamzdynų, kuriame matosi riba tarp ESO ir UAB „Serius“ dujų sistemų ir jų išsidėstymo schema (bylos 1 failas, puslapiai 173).
Atsakovei priklausantis pastatas taip pat ribojasi su šalia esančiu ieškinio pareiškimo metu T. P. nuosavybės teise priklausančiu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu minėtą pastatą nuosavybės teise įgijo trečiasis asmuo UAB „Mattis“ (bylos 3 failas, puslapiai 3-4). Išorinėje UAB „Mattis“ priklausančio pastato pusėje yra įrengtas gamtinių dujų skaitiklis ir dujų tiekimo sistema, aptarnaujanti atsakovei priklausantį pastatą. Dalis šios dujų tiekimo sistemos yra sumontuota ir ant atsakovės pastato sienos. Tiek UAB „Mattis“, tiek atsakovei priklausantys statiniai yra pastatyti ant žemės sklypo ribos, prie dujų skaitiklio ir atsakovei priklausančio pastato sienos galima patekti tik per ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (bylos 2 failas, puslapis 181, 2022 m. lapkričio 14 d. vietos apžiūra išvažiuojamojo teismo posėdžio metu).
Taigi, ieškovė, kaip turto savininkė, reikšdama negatorinį ieškinį, įrodė pirmąją būtinąją sąlygą, t. y., kad ji yra tos žemės sklypo dalies, į kurią patenka atsakovei priklausanti dujų sistema, savininkė.
Savo teisių pažeidimu (įrodinėdama antrąją negatorinio ieškinio sąlygą) ieškovė nuosekliai viso proceso metu įvardijo tai, jog atsakovei priklausanti dujų sistema ne tik patenka į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, bet ir tvirtina, kad dujų sistema, einanti per jos žemės sklypą, buvo įrengta neteisėtai, nesilaikant teisės reikalavimų, nes buvusi pastato savininkė UAB „Netada“ jį įrengė be jos žinios, negavusi jos sutikimo. Be to, atsakovei naudojantis dujų sistema, yra pažeidžiamos ieškovės teisės tinkamai ir saugiai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu: jos naudojimas pagal paskirtį yra apsunkintas, be to, dėl dujų nuotėkio keliamo pavojaus ieškovė yra priversta kviesti avarines tarnybas. Taip pat tretieji asmenys UAB „Mattis“ (buvusi pastato savininkė T. P.) jau daugelį metų reiškia poziciją, jog nesutinka ir prieštarauja, kad dujų sistema būtų nutiesta per jų žemės sklypą arba pastato siena.
Atsakovės atstovas posėdžio metu teigė, kad atsakovės veiksmų teisėtumą įrodo Nekilnojamojo turto registro pažyma, kad ginčo pastate yra įvestos gamtinės dujos, nurodytas 100 procentų statinio baigtumas. Taip pat nurodė, kad savininkų (ieškovės) rašytinio sutikimo įvesti dujas pateikti negali, nes šis ieškovės sutikimas turėjo būti duotas dar 1999 metais, todėl galimai neišlikęs. Tačiau ieškovės atstovo R. S. paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad sutikimas buvusiam ginčo pastato savininkui D. P., kuris buvo ir buvusios pastato savininkės UAB „Netada“ akcininkas, įvesti dujas buvo duotas. Taigi ginčas byloje kilo dėl to, ar ieškovė davė sutikimą. Atsakovė nurodo, kad įrodymų visuma pagrindžia, jog susitarimas tarp šalių (buvusio pastato savininko ir R. S.) išties buvo, todėl dujų sistema įrengta teisėtai, todėl galimi ieškovės teisių ribojimai atsiradę savininko sutikimu.
1999 m. balandžio 14 d. firmos „Šiaurės dujos“ užsakymu ir užsakovui pateiktu statybiniu darbo projektu buvo paruoštas pastato (duomenys neskelbtini), dujofikavimo darbo projektas. Šis projektas buvo suderintas 1999 m. liepos 8 d. projektų derinimo tarybos protokolu Nr. 99-399. 1999 m. rugpjūčio 24 d. buvo pasirašytas dujotiekio priėmimo eksploatacijon aktas. Užsakovas buvo D. P. (popierinės bylos I tomas, 133-139, 141-144 b. l.).
Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2001 metais į firmą „Šiaurės dujos“ kreipėsi UAB „Netada“, buvusi pastato savininkė, dėl techninių sąlygų išdavimo. 2001 m. liepos 12 d. išduotos techninės sąlygos dujofikuoti gamtinėmis dujomis patalpų apšildymui ir maisto ruošimui plečiamą pastatą (duomenys neskelbtini), pasijungiant nuo esamo vidutinio slėgio dujotiekio įvado į tuo metu veikiančią dujinę katilinę. Buvo numatytas dujų reguliavimo ir apskaitos įrenginių pakeitimas (popierinės bylos I tomas, 197-203 b. l.). Iš pridėtos aksonometrinės schemos matyti, kad buvo numatytas suprojektuoti naujas dujų slėgio reguliavimo ir apskaitos mazgas, palyginus su 1999 metų ginčo pastato dujotiekio tinklų aksonometrine schema. Todėl atmestinas atsakovės atstovo argumentas, kad įvedant dujotiekį sutikimas buvo duotas D. P., nes ginčo dujų sistema su nauju apskaitos prietaisu buvo įvesta 2001 metais.
Gamtinių dujų įvedimui keliami reikalavimai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 2000 m. spalio 10 d. redakcijos 16 straipsnio pirmoje dalyje buvo numatyta, kad dujų sistemos žemėje, statiniuose gali būti tiesiamos tik susitarus su žemės ar statinio savininkais.
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).
Iš byloje esančio 2000 m. lapkričio 30 d. notarinio sutikimo matyti, kad ieškovė ir trečiasis asmuo M. S. davė sutikimą buvusiam ginčo pastato savininkui UAB „Netada“ statyti komercinės paskirties pastatą ant savo žemės sklypo ribos, esančios (duomenys neskelbtini), visu perimetru, tačiau šis sutikimas duotas su sąlyga: kad tai būtų daroma pagal patvirtintą projektą, neprojektuojant langų ir ventiliacijos angų į ieškovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pusę (bylos 1 failas, puslapis 52).
2009 m. rugpjūčio 30 d. tarp UAB „Netada“, ieškovės bei M. S. buvo sudarytos dvi sutartys, kurių pagrindu pastato savininkas UAB „Netada“ įsipareigojo iš žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), teritorijos, pašalinti neveikiančios dujų sistemos vamzdyną, kopėčias, elektros linijas, ventiliacijos angas, vamzdynus, lietaus kanalizacijos sistemą bei panaikinti langą, įrengtą į žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), teritorijos, pusę (bylos 1 failas, puslapiai 12, 13-14). Buvusi pastato savininkė UAB „Netada“ ieškovei ir M. S. išdavė 2010 m. rugsėjo 24 d. Garantinį raštą, kuriame dujų vamzdį ir apskaitos sistemą pagal AB „Lietuvos dujos“ išduotas technines sąlygas iš žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), įsipareigojo iškelti iki 2012 m. rugsėjo 24 d. (bylos 1 failas, puslapiai 15).
Atsakovei 2019 metais įgijus nuosavybės ginčo pastatą, tarp ieškovės, kaip kaimyninio sklypo savininkės, ir gretimai esančio pastato savininkės T. P. bei atsakovės pradėjo klostytis konfliktiniai santykiai: 2019-10-15, 2021-11-28 iš atsakovės reikalauta pašalinti metalines dujų vamzdyno konstrukcijas, 2019-10-28, 2019-12-16, 2019-12-19, 2020-05-06, 2020-06-29 atsakovė negalėjo patikrinti dujų skaitliuko, esančio ieškovės žemės sklypo ribose (bylos 1 failas, puslapiai 18, 19, 45-51), ieškovei nesutinkant, kad atsakovė patektų į jos žemės sklypą.
2001 m. lapkričio 19 d. notariškai patvirtintu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkų pareiškimu, ieškovei ir M. S. leista statyti komercinės paskirties pastatą ant savo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribos perimetru pagal patvirtintą projektą, neprojektuojant langų ir ventiliacijos angų, į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pusę (bylos 1 failas, puslapiai 84-85). Taip pat trečiasis asmuo - ginčo žemės sklypo bendrasavininkas M. S. yra gavęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininko - trečiojo asmens UAB „Mattis“ sutikimą ant žemės sklypo ribos statyti gyvenamosios paskirties pastato priestatą, jį sublokuojant su UAB „Mattis“ priklausančio pastato siena (bylos 3 failas, puslapis 24).
Ieškovės teigimu, šiuo metu tam atsakovei priklausanti dujų sistema, įsikišanti į ieškovės žemės sklypą, trukdo.
Įvertinęs šias faktines aplinkybes teismas daro išvadą, jog buvusi pastato savininkė UAB „Netada“ negavo ir negalėjo gauti, atsižvelgiant į byloje esantį 2000 m. lapkričio 30 d. notarinį sutikimą, ieškovės sutikimo, nes jau prieš įvedant dujų sistemą į ginčo pastatą, buvo išreikšta aiški ieškovės valia, kad į jos žemės sklypą neturi patekti jokios inžinerinės sistemos ar konstrukcijos. Todėl buvusi pastato savininkė tenkindama savo interesus, sau patogiausiu būdu įvedė dujas 2001 m. per ieškovės žemės sklypą. Tokiais veiksmais ji pažeidė ieškovės nuosavybės teises. Dėl neteisėtų buvusios pastato savininkės UAB „Netada“ veiksmų ieškovės žemės sklype atsirado svetimas daiktas, kuris, teismo vertinimu, suvaržo ieškovės galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti savo turtu. Atsakovė neįrodė, kad įvedant dujas 2001 metais buvusios pastato savininkės elgesys atitiko teisės aktų reikalavimus, byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, išskyrus atsakovės atstovo argumentus, kurie patvirtintų, kad minėta dujų sistema būtų įrengta turint ieškovės ar kitų trečiųjų asmenų sutikimus ar leidimus, todėl teismas ieškovės teises pripažįsta pažeistomis.
Pripažintina, kad dujų sistema, atsakovei nusipirkus ginčo pastatą, tapo jos nuosavybe. Tai patvirtina ir trečiojo asmens byloje pateiktas atsakomybės ribų aktas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nepavyko klausimo dėl dujų sistemos išspręsti ikiteisminiu būdu, nors bylos duomenys rodo, kad tai padaryti atsakovė buvo raginama, atsakovė aktyvių veiksmų dėl dujų sistemos pašalinimo nesiėmė, laikytina, kad ieškinio reikalavimas pašalinti dujų sistemą yra pagrįstas.
Esant tokiai situacijai vertintina, kad nesant įstatymo pagrindo, nesant savininko sutikimo, suvaržomos žemės savininkės (nagrinėjamu atveju ieškovės) teisės, nes ieškovei galimybė naudotis žemės sklypu yra apsunkinta ir apribota (pvz. statyti naują pastatą) (CK 4.98 straipsnis). Be ieškovės sutikimo įvesta dujų sistema įgalina ieškovę ginti savo pažeistas teises įstatymo nustatytais pagrindais ir būdais, t. y. pareikšti negatorinį ieškinį. Ieškovės pasirinktas reikalaujamas pažeistų teisių gynimo būdas, įpareigojant atsakovę pašalinti dujų sistemą iš ieškovės žemės sklypo, atitinka CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį teismas gina asmenų teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, ir yra negatorinis ieškinys CK 4.98 straipsnio prasme.
Galiausiai teismas atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Tenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai).
Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje yra kilęs pakankamai reikšmingas ieškovės ir atsakovės interesų konfliktas dėl jų nuosavybės teisės įgyvendinimo ir kad tenkinus ieškinį pagal pareikštus reikalavimus būtų esmingai suvaržytos atsakovės, kaip pastato savininkės teisės, naudoti šį pastatą pagal paskirtį. Tačiau nagrinėjamu atveju, konstatavus ieškovės teisių pažeidimą, reikia įvertinti ne tik tai, kuris – ieškovės ar atsakovės interesas yra labiau gintinas, bet ir parinkti tokį teisių gynimo būdą, kuris būtų proporcingas ir užtikrintų abiejų savininkų galimybę naudoti daiktus pagal paskirtį.
Ieškovė nurodė, kad jos teisių atkūrimas galėtų būti įgyvendintas pašalinus dujų sistemą.
Atsakovei 2022 m. gruodžio 16 d. išduotose prisijungimo sąlygose Nr. 22-10451D, kurios galioja iki 2024 m. gruodžio 16 d., nurodyta, kad atsakovė gali pertvarkyti ir rekonstruoti savo dujų sistemą. Prisijungimo sąlygose nurodyta, kad trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ neprieštarauja atsakovės dujų sistemos pertvarkymui, dujotiekio ir/arba dujinių prietaisų perkėlimui į kitas patalpas (bylos 3 failas, puslapiai 159-160). Akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ 2024 m. balandžio 22 d. rašte nurodoma, kad bendrovė galėtų atlikti dujotiekio statybos darbus iki pastato nuo (duomenys neskelbtini) pusės, (duomenys neskelbtini), jei paraiškos teikėjas pateiktų suderintą projektą, pasirašytų paslaugos sutartį ir sumokėtų už paslaugos suteikimą (bylos 3 failas, puslapiai 169-171). Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu patvirtino šias aplinkybes, kad atsakovei priklausančios dujų sistemos iškėlimo sąlygos yra, tik reiktų parengti projektą ir gauti savivaldybės leidimą kasimo darbams.
Teismas pažymi, kad kiekvienam asmeniui aktualu, jog nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013). Sprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė aplinkybes, kad atsakovei priklausanti dujų sistema neigiamai veikia savininko teises ir teisėtus interesus. Taip pat pažymėtina, kad neigiamai veikiamos ir trečiojo asmens UAB „Mattis“, ant kurios pastato dalies yra dalis atsakovei priklausančios dujų sistemos dalis, teisėti interesai, nes akivaizdu, kad UAB „Mattis“ negali atlikti būtinųjų namo fasado remonto darbų. Atsiliepime UAB „Mattis“ nurodė, kad jai apribota galimybė laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu pastatu, ji svarsto galimybę kreiptis į teismą atskiru reikalavimu. Taigi, teismo nuomone, akivaizdu, kad dėl atsakovei priklausančios dujų sistemos pažeidžiamos jau net ne vieno, o penkių asmenų (ieškovės, trečiųjų asmenų - žemės sklypo bendrasavininkų ir UAB „Mattis“) nuosavybės teisės, todėl šiuo atveju teismas vertina, kad penkių asmenų nuosavybės teisės gynimas yra vertingesnis interesas bei užkertamas kelias kilti kitiems teisminiams ginčams ateityje dėl tos pačios dujų sistemos. Taip pat kaip teismas nustatė, atsakovės teisės nebus neproporcingai suvaržytos, nes įsivesti dujų sistemą į savo pastatą galimybę ji turi.
Minėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad negatorinio ieškinio sąlygos yra įrodytos – ieškovė yra žemės sklypo, kuris ribojasi su atsakovės pastatu, savininkė, tačiau dėl atsakovei priklausančios dujų sistemos, esančios ieškovės žemės sklype, ieškovei apribota galimybė naudotis jai priklausančiu žemės sklypu, kas vertinama kaip neteisėtas žemės sklypo savininkų teisės pažeidimas, nesusijęs su valdymo netekimu.
Ieškovei įrodžius būtinąsias negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, o atsakovei neįrodžius, jog šie veiksmai ieškovės žemėje buvo atlikti teisėtai, teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas dėl pažeistų teisių gynimo tenkintinas ir atsakovė įpareigotina per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti dujų sistemą.
Dėl teismo sprendimo įvykdymo termino ir baudos dydžio už sprendimo nevykdymą nustatymo.
Ieškovė taip pat prašo nustatyti, jog atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per trijų mėnesių terminą, atsakovei būtų skirta 30 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, baudą sumokant ieškovei.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo.
Taigi, sprendimo įvykdymo termino nustatymas ir baudos dydžio parinkimas yra teismo teisė ir pareiga, ir teismas nėra saistomas, ar tokį prašymą ieškovas pateikė, ar ne.
Teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, atsakovei reikalingą laiką dujų sistemos pašalinimui, mano, jog 3 mėnesių terminas sprendimo įvykdymui yra pakankamas, proporcingas ir nepažeis bei nepagrįstai neapribos nei vienos iš šalies teisių ir interesų. Įvertintina ir tai, jog pažeidimas tęsiasi ilgą laiką, todėl ilgesnis termino suteikimas sprendimo įvykdymui, teismo nuomone, neproporcingai pažeistų ieškovės teises ir teisėtus interesus.
Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, atsakovei skirtina 30 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Teismo nuomone, tokio dydžio bauda bus pakankama skatinimo priemonė atsakovei kuo greičiau imtis priemonių sprendimo įvykdymui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato šios taisyklės išimtį, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro byloje sumokėtas 85 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškovę atstovavo ir jos vardu teikė procesinius dokumentus advokatas Julius Sakalauskas, už kurio paslaugas ieškovė sumokėjo iš viso 5 203 Eur (4 235 Eur pagal 2023 m. rugsėjo 13 d. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 968 Eur pagal 2024 m. gegužės 8 d. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas) (bylos 1 failas, puslapis 6, bylos 3 failas, puslapiai 66-74, 175-177). Ieškovė visas šias išlaidas prašė priteisti iš atsakovės. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Taisyklė „pralaimėjęs moka“, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo standartų taikymo mastus, neturėtų būti absoliutinama. Pralaimėjusi bylą šalis, kuri tiek materialiųjų, tiek procesinių ginčo santykių atžvilgiu elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t. y. jeigu jos negalima pripažinti kalta dėl bylą laimėjusios šalies išlaidų, neturėtų būti įpareigojama atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidų (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnis). Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovei priklausančią dujų sistemą įrengė buvusi pastato savininkė UAB „Netada“. Kilus ginčui tarp ieškovės ir buvusios pastato savininkės UAB „Netada“, buvusi pastato savininkė ieškovei ir M. S. 2010 m. rugsėjo 24 d. išdavė Garantinį raštą, kuriame dujų vamzdį ir apskaitos sistemą iš žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), įsipareigojo iškelti iki 2012 m. rugsėjo 24 d. Taigi ieškovė galėjo ginti savo pažeistas nuosavybės teises jau nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. Atsakovė ginčo pastatą įgijo nuo 2019 m. birželio 3 d. ir tų pačių metų spalį atsakovės reikalauta pašalinti dujų sistemą. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2022 m. vasario 1 d. Todėl neaišku, kodėl ieškovė nesavalaikiai kreipėsi į teismą, siekdama apginti nuosavybės teises ir pašalinti jai trukdančią dujų sistemą, kai tą padaryti galėjo dar 2012 metais. Todėl dabartinė dujų sistemos savininkė - atsakovė, negali būti laikoma atsakinga pilna apimti dėl ieškovės teisių pažeidimų, tuo labiau, kad tenkinus ieškinį, jai tenka visa finansinė našta pašalinti ieškovės teises pažeidžiančią dujų sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo 2012 m. iki 2019 m., t. y. 7 metus, nesikreipė į teismą, nors tokią teisę turėjo, ieškovė į teismą kreipėsi 2022 metais, t. y. po trijų metų po pareikštų pretenzijų atsakovei, teismas priteisia iš atsakovės 1/3 dalį ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 1 763 Eur (85 Eur+5 203 Eur/3).
Teismas šioje byloje patyrė 211,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios, ieškinį patenkinus, valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Serius“, juridinio asmens kodas 305131266, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovės Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei priklausančiam pastatui-komerciniam pramogų centrui, esančiam (duomenys neskelbtini), aptarnauti skirtą dujų tiekimo sistemą.
Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Serius“, juridinio asmens kodas 305131266, neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą trijų mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą, skirti 30,00 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, ieškovės Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Serius“, juridinio asmens kodas 305131266, ieškovės Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1763 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt trys eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Serius“, juridinio asmens kodas 305131266, 211,28 Eur (du šimtai vienuolika eurų 28 centai) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.