Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. spalio 9 d. 2.39 val. (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Jaguar X-Type“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis, taip pat vairuodamas transporto priemonę, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo bei automobilio registracijos liudijimo, privalomosios atsakomybės draudimo bei techninės apžiūros liudijimo. Tokiais veiksmais L. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimu L. S. pripažino kaltu padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir paskyrė administracines nuobaudas: pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus; pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį – 6 Eur (šešių eurų) baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrino griežčiausia apimant švelnesnes ir paskyrė galutinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.

L. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti priimtą nutarimą, tai yra panaikinti jam kaltinimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes mano, kad šis pažeidimas neįrodytas, sušvelninti piniginę sankciją išdėstant ją dalimis dvylikos mėnesių terminui ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki dvejų metų. Mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes, pažeidė kitas procesines teisės normas bei netinkamai taikė materialines teisės normas.

Nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą vadovavosi tik policijos pareigūnų parodymais bei jų teiginiais, nors administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti jo kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad savo paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, tai tvirtino ir teismo posėdžio metu, jog policijos pareigūnų nurodymui sustoti pakluso iš karto, kai tik galinio vaizdo veidrodėlyje pamatė blykčiojant mėlynos spalvos švyturėlius. Akcentuoja, kad policijos pareigūnai nepateikė neginčijamų įrodymų apie tai, jog jis dar prieš tai buvo stabdomas mojuojant lazdele ar skrituliu. Teigia, kad pro policijos pareigūnus pravažiavo nusileidęs viaduku iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, ir išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę momentu jo dėmesys buvo sukoncentruotas į kairę pusę, t. y. laikėsi Kelių eismo taisyklių ir stebėjo, ar nėra jam kliūties iš dešinės. Pasak apelianto, policijos pareigūnai buvo po tiltu, tamsesnėje kelio dalyje, ir jis nepastebėjo, kad jam būtų duodama komanda sustoti. Pažymi, kad teismo posėdžio metu nematė jokios filmuotos medžiagos apie jo „nesustojimą“ ar filmuotos medžiagos apie jo „persekiojimą“. Jį stabdant nebuvo panaudotos nei šaunamosios priemonės, nei kitos spec. priemonės. Pastarojo manymu, jam pravažiavus pro policijos ekipažą, jis jiems pasirodė įtartinas, ir policijos pareigūnai nutarė jį patikrinti, o vėliau dėl jam nesuprantamų priežasčių inkriminavo nepaklusimą (ATPK 130 straipsnio 1 dalis). Atkreipia dėmesį, kad jis neturėjo ketinimo nepaklusti ar bėgti. Policijos ekipažas jį sustabdė visai netoli tos vietos, kur, pasak policijos pareigūnų, jis neįvykdė jų reikalavimo sustoti. Jis į kiemus neįsuko, nebandė pasislėpti kiemų tamsumoje ar kitaip vengti patikrinimo, todėl policijos pareigūnų teigimas, kad jis nepakluso jų reikalavimams, turi būti vertinamas kritiškai. Mano, kad ne jis privalo įrodinėti savo nekaltumą, o atvirkščiai – valstybei atstovaujanti institucija turi pateikti neginčijamus įrodymus, pavyzdžiui, filmuotą medžiagą, kurie pagrįstų policijos pareigūnų teiginius. Teismo nutarimas dėl jo kaltės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį priimtas tik remiantis prielaidomis. Apelianto manymu, nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą įvykio aplinkybės buvo tiriamos vienpusiškai ir neobjektyviai, pažeidžiant lygiateisiškumo ir teisingumo principus. Teigia, kad šioje byloje nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti jo kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat apeliantas nesutinka su teismo nutarime nurodyta aplinkybe, jog nenustatyta lengvinančių aplinkybių. Nurodo, kad jis gailėjosi dėl padaryto pažeidimo nuo pat pradžių, ir tai yra užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl mano, kad tai turėjo būti įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažymi, kad dėl padaryto pažeidimo stipriai išgyvena, tai turi įtakos jo darbinei veiklai ir gyvenimui. Akcentuoja, kad yra profesinės karo tarnybos kariškis, todėl tarnyboje pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jo padaryto pažeidimo. Po šio tyrimo gali būti pažemintas pareigose, gali sumažėti atlyginimas bei gali būti atleistas iš (duomenys neskelbtini) už kario vardo pažeminimą. Tarnyboje vykdė skyriaus vairuotojo pareigas, tačiau dabar nebevykdys. Būdamas kariškis už savo pažeidimus atsakyti dviguba bausme, t. y. administracine tvarka – kaip pilietis, ir drausmine tvarka – kaip karys. Teigia, kad dėl pažeidimų jam labai gėda, gailisi ir išgyvena. Mano, kad tai jam didelė pamoka, todėl nebedarys panašių pažeidimų ir gerbs bendras visuomeninio gyvenimo taisykles.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos viršininkas M. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo L. S. skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtą nutarimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog L. S. nesutinka su pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir jam skirta nuobauda. Pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo fakto L. S. neginčija.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atsakomybė kyla už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Nagrinėjamu atveju L. S. nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę „Jaguar X-Type“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nors pažeidėjas teigia, jog nuo policijos pareigūnų nebėgo, nesislėpė, kad yra stabdomas, nematė, nes policijos pareigūnai buvo po tiltu, tamsesnėje kelio dalyje, ir jis nepastebėjo, kad jam būtų duodama komanda sustoti. Pažymėjo, kad nematė jokios filmuotos medžiagos apie jo „nesustojimą“ ar filmuotos medžiagos apie jo „persekiojimą“. Jį stabdant nebuvo panaudotos nei šaunamosios priemonės, nei kitos spec. priemonės. Pastarojo manymu, jam pravažiavus pro policijos ekipažą, jis jiems pasirodė įtartinas ir policijos pareigūnai nutarė jį patikrinti, o vėliau dėl jam nesuprantamų priežasčių inkriminavo nepaklusimą. Tačiau tokia apelianto versija prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir yra laikoma gynybinio pobūdžio, juolab, kad transporto priemonę pastarasis vairavo išgėręs. Atkreipiamas dėmesys, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vadas A. F. 2016 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu E. S.. Jam išėjus į apšviestą (duomenys neskelbtini) gatvę ir būnant tarp pirmos ir antros juostos, dėvint tarnybinę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ir mojant su skrituliu, atspindinčiu šviesą, skersai automobilio važiavimo krypties stabdė automobilį „Jaguar X-Type“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stabdomas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir akivaizdžiai padidinęs greitį nuvažiavo tolyn. Policijos pareigūnas pažymėjo, jog, kai automobilis pravažiavo pro jį, matė, kaip vairuotojas žiūrėjo į jį. Nurodė, kad tarnybiniu automobiliu su švyturėliais minėtas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) g. ties 92 namu. Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, patikrinus alkotesteriu buvo nustatytas vidutinis (2,21 promilių) girtumas. Šiuo atveju L. S. paaiškinimas, kad jis nematė, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi iš aptarto policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoto paaiškinimo matyti, jog apeliantas ne tik suprato, kad yra stabdomas policijos pareigūno, tačiau sąmoningai teisėtam reikalavimui nepakluso. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, nemato priežasčių, kodėl pirmosios instancijos teismas turėjo suabejoti ir nesivadovauti policijos pareigūno užfiksuotais duomenimis. Užfiksuota informacija su kita byloje esančia medžiaga sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų pažeidimo vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Nenustatyta, kad policijos pareigūnas būtų suinteresuotas nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes ir apkalbėti pažeidėją. Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kodėl minėtas policijos pareigūnas būtų suinteresuotas apkaltinti L. S., tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl pagrindo nesiremti tiesiogiai pažeidimą mačiusio pareigūno užfiksuotais duomenimis nėra. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu apylinkės teisme pažeidėjas nurodė, jog dėl girtumo galėjo nepastebėti, kad yra stabdomas, o apeliaciniame skunde kelia versiją, jog jam pravažiavus pro policijos ekipažą, jis jiems pasirodė įtartinas ir policijos pareigūnai nutarė jį patikrinti, o vėliau dėl jam nesuprantamų priežasčių inkriminavo nepaklusimą. Tai, kad pažeidėjas dėl girtumo galėjo nepastebėti, jog yra stabdomas, nėra atsakomybę šalinanti aplinkybė, o keliama versija, kad pažeidimas inkriminuotas be jokių faktų, yra tik apelianto prielaida, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad L. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat apeliantas nesutinka su teismo nutarime nurodyta aplinkybe, jog nenustatyta lengvinančių aplinkybių. Nurodo, kad jis gailėjosi dėl padaryto pažeidimo nuo pat pradžių ir tai yra užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole, todėl mano, kad tai turėjo būti įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išsiaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Šiuo atveju pažeidėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde iš esmės neigia padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl teismas pagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino tik pažeidėjo bendrą pareiškimą, jog gailisi dėl padarytų pažeidimų.

L. S. galutinė subendrinta bausmė paskirta 900 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones trejus metus. Pažeidėjas prašo sušvelninti piniginę sankciją išdėstant ją dalimis dvylikos mėnesių terminui ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki dvejų metų.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, mano, jog byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda pažeidėjui turėtų būti švelninama. Konstatuotina, kad pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog dėl padaryto pažeidimo stipriai išgyvena, tai turi įtakos jo darbinei veiklai ir gyvenimui, kad yra profesinės karo tarnybos kariškis, todėl tarnyboje pradėtas tarnybinis patikrinimas. Po šio tyrimo gali būti pažemintos pareigos, gali sumažėti atlyginimas bei gali būti atleistas iš (duomenys neskelbtini) už kario vardo pažeminimą. Tarnyboje vykdė skyriaus vairuotojo pareigas, tačiau dabar nebevykdys. Būdamas kariškis už savo pažeidimus atsakyti dviguba bausme, t. y. administracine tvarka – kaip pilietis, ir drausmine tvarka – kaip karys. Tačiau tai neįrodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas L. S. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, nes nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą (visos apimties). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skiriant švelnesnę nuobaudą nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 straipsnis). Apylinkės teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, į tai, jog nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į pažeidimo pobūdį, todėl pagrįstai galutinę subendrintą bausmę paskyrė 900 Eur baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones trejus metus, o tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šio pažeidimo padarymą yra numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. L. S. padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,21 promilės, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, taip pat nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, privalomojo atsakomybės draudimo liudijimo ir techninės apžiūros liudijimo. Aplinkybes, kad dirba (duomenys neskelbtini), yra paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas, jis žinojo prieš sėsdamas prie vairo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau vairavo automobilį neblaivus, būdamas abejingas savo lengvabūdiško elgesio pasekmėms. Taigi šių neigiamų pasekmių dėl jam paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą.

Pažymėtina, kad apeliantas ateityje turės teisę pasinaudoti ATPK 329 straipsnio nuostatomis, t. y. jei teisės atėmimo laikotarpiu nepadarys naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, turės procesinę galimybę prašyti nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Apeliantas skunde taip pat prašo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą. ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi 2015-07-01 įsigaliojus naujai ATPK 313 straipsnio redakcijai, klausimus dėl nutarimu paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. S. prašymą išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis gali pateikti vietos mokesčių administratoriui (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti pažeidėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pažeidėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. S. apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.