Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Greičio linija“ ieškinį atsakovui M. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo V. S. apie posėdį informuotas tinkamai (e. b. priedo l. 15); į posėdį neatvyko, byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo civilinės atsakomybės, atsiradusios dėl neatskleistinų duomenų paviešinimo ieškovui ir sandorių sudarymo pasinaudojus atskleista informacija. Ieškovas reikalavimus atsakovui grindė argumentais, kad žala ieškovui padaryta bendrais atsakovo ir trečiojo asmens veiksmas, atsakovui atskleidus viešai neskelbtiną informaciją trečiajam asmeniui ir bendradarbiavus su trečiuoju asmeniu sudarant sandorius, susijusius su AB „Dvarčionių keramika“ akcijų įsigijimu ir pardavimu, dėl kurių ieškovui buvo paskirta bauda administracinio proceso tvarka. Atsakovas, ginčydamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teigė, kad tarp konkrečių atsakovo veiksmų, t. y. neviešinamos informacijos atskleidimo ir ieškovo patirtos žalos nėra priežastinio ryšio, taip pat prašė taikyti įstatymo nustatytą ieškinio senatį reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 18 d. tarp ieškovo, atstovaujamo direktoriaus V. S., ir AB „Finasta“, atstovaujamo atsakovo, buvo sudaryta Investicinių paslaugų sutartis, kurios pagrindu AB „Finasta“ priimdavo ir perduodavo vykdyti bei vykdė ieškovo naudai pavedimus dėl finansinių priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (t. II, e. b. l. 8-12). 2009 m. liepos 9 d. Vertybinių popierių komisija surašė pažeidimo protokolą Nr. 12K-29, kuriuo nustatė, kad ieškovas pažeidė Finansinių rinkų įstatymo 62 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. nesilaikė draudimo naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant finansinėmis priemonėmis (t. II, e. b. l. 13-17). Už šį pažeidimą Vertybinių popierių komisija 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 12K-29 „Dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 2K-263“ skyrė ieškovui 80 000,00 Lt baudą (t. II, e. b. l. 26-34). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad, nesutikdamas su Vertybinių popierių komisijos išvadomis, ieškovas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Išnagrinėjęs ieškovo skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-558-244/2010, skundą atmetė ir paliko galioti Vertybinių popierių komisijos sprendimą. Sprendime teismas nustatė, kad „UAB „Greičio linija“ 2008 m. spalio 21 d. – 2008 m. spalio 27 d. iš M. G. (tuo metu buvo AB FMĮ „Finasta“ finansų makleris ir VP paslaugų vystymo skyriaus vadovas) sužinojo viešai neatskleistą informaciją apie „Cersanit“ S.A. ketinimą teikti oficialų siūlymą dėl AB „Dvarčionių keramika“ akcijų supirkimo ir minėtu laikotarpiu AB „Vilniaus vertybinių popierių birža“ turėdama šią informaciją sudarė sandorius dėl 44 230 vnt. AB „Dvarčionių keramika“ akcijų pirkimo už 102 865,31 Lt bei 2008 m. lapkričio 26 d. oficialaus siūlymo įgyvendinimo metu pardavusi šias akcijas už 161 881,80 Lt uždirbo 59 016,49 Lt pelno“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Greičio linija“ apeliacinį skundą, 2011 m. liepos 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2018 m. sausio 4 d. trečiasis asmuo V. S. sumokėjo ieškovui 2 555,94 Eur, kasos pajamų orderio langelyje „Ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio paskirtis“ nurodęs – „Dalinė kompensacija UAB „Greičio linija“ už sumokėtą baudą pagal Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1492-2011“ (t. II, e. b. l. 61). 2018 m. vasario 20 d. ieškovas surašė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, kuria pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų ieškovui 3 038,62 Eur žalai atlyginti (t. II, e. b. l. 55-57). Atsakovas ieškovo pretenzijoje nurodytų reikalavimų neįvykdė (CPK 182 straipsnio 5 dalis).

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnis). Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytą žalą turi atlyginti atsakingas asmuo. Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) asmuo neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė neatsiranda.

Ieškovas teigė, kad žalos atlyginimo atsakomybė atsakovui šiuo atveju kyla už bendrai padarytą žalą (CK 6.279 straipsnis). Ieškovo teigimu, jo vadovas V. S. vienas pats niekada nebūtų sudaręs sandorių dėl AB „Dvarčionių keramika“ akcijų įsigijo ir pardavimo, kadangi juos įgyvendino tik po to, kai neviešai atskleistą informaciją jam pateikė atsakovas.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių teismo nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas teisines pasekmes sukelia ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovas skirtingai interpretuoja Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose nustatytus prejudicinius faktus, reikšmingus sprendžiant, ar atsakovui kyla deliktinė atsakomybė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 14 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N62-306/2011, nustatė prejudicinį faktą, kad UAB „Greičio linija“ vadovas V. S. žinojo viešai neatskleistą informaciją ir, pažeisdamas draudimą naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant finansinėmis priemonėmis, su kuriomis informacija susijusi, kol ji bus viešai atskleista, pasinaudodamas viešai neatskleista informacija sudarė sandorius savo vadovaujamos Bendrovės sąskaita ir jos naudai dėl DKR (AB „Dvarčionių keramika“) akcijų pirkimo, gaudamas neteisėtą finansinę naudą.“ Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje ir pasisakė dėl M. G. veiksmų, be kita ko, nurodė, kad „M. G. parašė elektroninį laišką V. S. dėl „bendrai įvykdyto reikalo ir atsiskaitymo už jį“, į kurį 2008 m. lapkričio 27 d. V. S. atsakė kvietimu atvykti pasišnekėti“. Teismas sprendžia, kad vien šių aplinkybių nepakanka išvadai daryti, kad M. G. kartu su ieškovo vadovu atliko AB „Dvarčionių keramika“ akcijų pirkimo ir pardavimo sandorius. Šią išvadą sąlygoja ir aplinkybė, kad M. G. nei UAB „Greičio linija“, nei administracinių teismų iniciatyva nebuvo įtrauktas į administracinį procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 2 dalis), kas reiškė, kad teismai nemanė, kad priimti sprendimai administracinėse bylose gali turėti įtakos atsakovo teisėms ir pareigoms.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. II-1479-171/2009, atmėtė M. G. skundą dėl Vertybinių popierių komisijos 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 14K-6. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad „M. G. perdavė viešai neatskleistą informaciją kitam asmeniui, t. y. V. S. ir tokiu būdu pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 str. 2 d.“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. N62-306/2011, šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Nurodytais administracinių teismų procesiniais sprendimais konstatuoti skirtingi atsakovo M. G. ir trečiojo asmens V. S. neteisėti veiksmai, t. y. atsakovas M. G., būdamas UAB „Finasta“ darbuotoju, atskleidė viešai neatskleistiną informaciją, o ieškovas, atstovaujamas vadovo, pasinaudojo viešai neatskleistina informacija ir sudarė atitinkamus sandorius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-1492/2011, patvirtina, kad ieškovui UAB „Greičio linija“ buvo paskirta bauda dėl konkrečių investicinių sprendimų priėmimo pasinaudojant viešai neatskleista informacija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taip pat patvirtina, kad draudimas prekiauti finansinėmis priemonėmis naudojantis viešai neatkleista informacija ir draudimas kitam asmeniui perduoti viešai neatskleistą informaciją yra dvi atskiros ir savarankiškos pažeidimų sudėtys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eA-436-662/2019).

Atsižvelgiant į atsakovo ir ieškovo atsakovo neteisėtų veiksmų atskirtumą (informacijos atskleidimas ir pasinaudojimas ja), nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad atsakovo ir trečiojo asmens atžvilgiu nustatytina solidarioji atsakomybė. CK 6.279 straipsnis nustato, kad žalą padariusių asmenų veiksmai būtų bendri. Jau minėta, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo ir ieškovo vadovo atsakomybė galėtų būti pripažinta solidariąja: atsakovo viešai neatskleistos informacijos atskleidimas nebuvo priežastis ieškovo nurodomai žalai atsirasti, nes ieškovo sumokėta bauda buvo skirta dėl to, kad būtent ieškovo vadovas priėmė sprendimą pasinaudoti ir pasinaudojo viešai neatkleista informacija. Duomenų, kad ieškovo vadovas ir atsakovas bendrais veiksmais būtų panaudoję viešai neatksleistą informaciją, nėra (CPK 178 straipsnis). Priešingai, pats ieškovas teigia, kad ieškovo vadovas V. S., sužinojęs iš atsakovo viešai neatskleistą informaciją apie planuojamą esminį įvykį – „Cersanit“ A. S. ketinimą teikti oficialių pasiūlymą dėl AB „Dvarčionių keramika“ akcijų supirkimo, sudarė sandorius dėl 44 230 vienetų AB „Dvarčionių keramika“ akcijų pirkimo už 102 865,31 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad informacijos atskleidimas nėra pakankamas faktas solidariajai atsakomybei kilti, nes, jau minėta, viešai neatskleistos informacijos atskleidimas ir naudojimasis ja yra atskiros ir savarankiškos veikos.

Taigi, administracinių teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatytas faktas, kad atsakovas M. G. padarė neteisėtą veiką – atskleidė neviešinamą informaciją ieškovo vadovui, t. y. trečiajam asmeniui šioje civilinėje byloje V. S., kuris šia informacija pasinaudojo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Ieškovas, įrodinėdamas aplinkybę, kad atsakovas ir ieškovo vadovas veikė bendrai sudarydami minėtus sandorius, iš esmės rėmėsi administracinių teismų sprendimais ir elektroniniu laišku, kuriame atsakovas rašė: „Šiandien įvyko tas reikalas ir atsiskaitymas bus gruodžio 1 dieną. Tu paskaičiuok viską ir nepamiršk įvertinti: 1. savikainos 2. pardavimo kainos 3. komisinių 4. pelno mokesčio 5. ir dovanos dydžio (50 proc. :) 6. ir ėjimo į restoraną gero steiko (...)“. Teismo vertinimu, iš šio elektroninio laiško turinio, nesant kitų atsakovo ir trečiojo asmens veiksmų bendrumą patvirtinančių įrodymų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovas net tik atskleidė ieškovo atstovui neskelbtiną informaciją, bet ir kartu su juo veikė sudarant sandorius, susijusius su AB „Dvarčionių keramika“ akcijų pirkimu ir pardavimo (CK 6.246. 6.279 straipsniai).

Įrodinėdamas atsakovo ir ieškovo direktoriaus veiksmų bendrumą sudarant sandorius dėl AB „Dvarčionių keramika“ akcijų pirkimo ir pardavimo, ieškovas taip pat rėmėsi 2009 m. birželio 17 d. Vertybinių popierių komisijos paaiškinimų protokole užfiksuota informacija, būtent – ieškovo vadovo atsakymu į 38 klausimą, kuriame ieškovo vadovas nurodė, kad atsakovas padėjo jam parašyti laišką Vertybinių popierių komisijai (t. II, e. b. l. 169-172). Teismo vertinimu, vien ši aplinkybė savaime neįrodo, kad atsakovas ne tik atskleidė ieškovo vadovui neviešinamą informaciją, bet ir kartu su ieškovo vadovu sudarė anksčiau minėtus sandorius, susijusius su AB „Dvarčionių keramika“ akcijomis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo atstovas, teikdamas paaiškinimus Vertybinių popierių komisijai, laikėsi nuoseklios pozicijos, kad sprendimą dėl akcijų pirkimo jis priėmė savarankiškai (protokolo 15, 30, 34, 35, 36 klausimai). Taip pat pažymėtina, kad sprendimus ieškovo vardu ginčo laikotarpiu galėjo priimti tik ieškovo vadovas, o atsakovas neturėjo kompetencijos priiminėti privalomus sprendimus ieškovo vardu, atsakovo ir trečiojo asmens nesiejo pavaldumo santykiai (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis).

Teismas pažymi ir tai, kad ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė ieškovo neteisėtų veiksmų (viešai neatskleistos informacijos panaudojimas) rezultatu, t. y. žalą ieškovas apskaičiavo iš Vertybinių popierių komisijos skirtos 80 000 Lt dydžio baudos atėmęs gautą pelną pardavus AB „Dvarčionių keramikos“ akcijas, todėl ieškovas sprendė, kad žalos dydį šiuo atveju sudaro 5 111,88 Eur, iš kurių ½ ieškovės vadovas V. S. yra atlyginęs, todėl atsakovui tenkanti žalos atlyginimo dalis sudaro likusią ½ dalį, t. y . 25594, Eur. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas reikalavimą kildina iš minėtais administracinių teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatytų ieškovo neteisėtų veiksmų (už neteisėtą viešai neatkleistos informacijos panaudojimą skirtos baudos atėmęs iš neteisėtai panaudotos informacijos gautą pelną). Tačiau iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus), o iš ieškovo neteisėtų veiksmų panaudojant viešai neatskleistą informaciją jokie ieškovo teisėti lūkesčiai negalėjo susiformuoti. Teismas sprendžia, kad ieškovui veikus nesąžiningai, jo neteisėti veiksmai negali sukurti teisėto rezultato (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, taip pat aplinkybę, kad atsakovas neturėjo įgaliojimų veikti ir priimti sprendimus ieškovo vardu, konstatuotina, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad žala ieškovui atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir įrodymų, kad tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovės nepagrindė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų atsakovo atžvilgiu (CK 6.245-6.249 straipsniai).

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas prašė atmesti ieškinį ir tuo pagrindu, kad ieškovas praleido ieškinio senatį pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Atskirų rūšių reikalavimams CK nustato skirtingus ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, o ieškinio senatis tokios rūšies reikalavimams yra 3 metai (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo praleistas ieškinio senaties terminas, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžios momentą, taip pat – ar konkrečiu atveju nebuvo laikotarpio, kai ieškinio senaties termino eiga buvo sustoji (CK 1.129 straipsnis). Bendroji ieškinio senaties termino nustatymo pradžios taisyklė nustatyta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Ieškovas teigė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2018 m. sausio 4 d., trečiajam asmeniui V. S. atlyginus pusę ieškovo patirtos žalos dydžio, o ne nuo 2011 m. lapkričio 7 d., kai buvo priimta Lietuvos vyriausiojo teismo nutartis, kadangi tik tada ieškovui tapo žinomas konkretus žalos dydis. Teismas nesutinka su tokiais ieškovo argumentais. Ieškovas, nesutikdamas su Vertybinių popierių komisijos sprendimu, pateikė skundą administraciniam teismui; nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skundė sprendimą apeliacinės instancijos teismui. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovui turėjo būti žinoma apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. priimtą administracinėje byloje Nr. A146 -149/2011 neskundžiamą nutartį ir jos pasekmes ieškovui, t. y. ieškovo prievolę sumokėti 80 000,00 Lt baudą, taigi, ir apie ieškovo patirtų nuostolių dydį. Nepaisant to, ieškovas laukė iki pat 2018 metų ir tik trečiajam asmeniui atlyginus dalį jo patirtų nuostolių, kreipėsi į atsakovą dėl kitos nuostolių dalies atlyginimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo nėra ieškovo bendraskoliai, todėl aplinkybė, kad trečiasis asmuo savo noru atlygino dalį ieškovo nuostolių, neturi įtakos senaties termino eigai atsakovo atžvilgiu. Šiuo atveju nėra aktuali CK 6.16 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, nes, kaip minėta, atsakovas ir trečiasis asmuo neturi solidarios prievolės atlyginti ieškovo patirtą žalą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų žadėjęs geranoriškai atlyginti prievolę, nėra duomenų apie kitas aplinkybes, dėl kurių ieškinio senaties termino eiga būtų sustojusi (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu, siekiant užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp teisinio apibrėžtumo ir ieškovo intereso apginti jo galimai pažeistą teisę, teismas nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste sprendžia, jog ieškovas neįrodė svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių. Teismas sprendžia, kad pats ieškovas yra objektyviai atsakingas, jog praleido trejų metų ieškinio senaties terminą nagrinėjamojoje byloje. Pabrėžtina, kad šis termino praleidimas nėra pateisintas ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių ieškovas negalėtų būti laikomas atsakingu; taip pat nenustatyta aplinkybė, kad ieškovas nežinojo apie senaties terminą, per kurį galėtų apginti galimai pažeistą teisę (Europos Žmogaus teisių Teismo sprendimas byloje Bąkowska v. Poland, no. 33539/02, § 53, 12 January 2010). Priešingai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-149/2011, buvo priimta ieškovo atžvilgiu, todėl ši data ir yra laikytina terminu, nuo kurio yra skaičiuotinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas baigėsi 2014 m. liepos 14 d., kas reiškia, kad ieškinys negali būti tenkintas ir todėl, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Be to, svarbu pažymėti, jog EŽTT savo praktikoje yra pabrėžęs, kad tuo atveju, kai asmuo yra atstovaujamas advokato ar jo padėjėjo, svarbu nustatyti, ar tiek asmuo, ar tiek jo atstovas parodė būtiną rūpestingumą, atlikdami aktualius procesinius veiksmus. EŽTT atkreipė dėmesį į tai, jog šalys privalo būti rūpestingos, vykdydamos procedūrinius reikalavimus savo bylose (Europos Ž. T. Teismo sprendimas byloje Zubac v. Croatia, no. 40160/12, 5 April 2018, § 93). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas neparodė reikiamo rūpestingumo savo procesinių teisių atžvilgiu, kokio yra normaliai tikimasi iš civilinio proceso šalių (Europos Ž. T. Teismo sprendimas byloje Bąkowska v. Poland, no. 33539/02, § 54, 12 January 2010). Taigi, ieškinio senaties termino praleidimas nagrinėjamojoje byloje taip pat sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Ž. T. Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Ž. T. Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

Atsakovas teismui pateikė 2019 m. kovo 25 d. prašymą advokato pagalbai apmokėti, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1260-989/2019. Kartu su prašymu yra pateikta 2019 m. kovo 18 d. PVM sąskaita faktūra Serija PG Nr. 282, iš kurios matyti, kad už tripliko parengimą mokėtina 200,00 Eur suma, už dalyvavimą 2019 m. vasario 6 d. teismo posėdyje – 150,00 Eur suma, už rašytinių paaiškinimų parengimą – 100,00 Eur suma, už dalyvavimą 2019 m. kovo 27 d. teismo posėdyje – 100,00 Eur suma, 105 Eur sumą sudaro PVM (t. II, e. b. l. 183-184). Teismui pateikta 2019 m. kovo 22 d. mokėjimo nurodymo kopija patvirtina, kad atsakovas sumokėjo advokatui 605,00 Eur sumą (t. II, e. b. l. 185). Už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovas prašo priteisti 726,00 Eur. Šių išlaidų dydį ir buvimo faktą patvirtina 2018 m. spalio 11 d. PVM sąskaita faktūra Serija PG Nr. 236 ir 2018 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymas (t. II, e. b. l. 92-94).

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85) 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8 punkte nurodyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas 2,5 koeficientas; 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) yra 970,30 Eur.

Įvertinus atsakovo atstovo rengtų procesinių dokumentų turinį (atsiliepime ir triplike išdėstytas aplinkybes, šių procesinių dokumentų apimtį), taip pat teismo posėdžio trukmę, nagrinėjamų santykių sudėtingumą, atsakovo elgesį procese, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti 1 331,00 Eur išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti, suma, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl priteistina iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010; Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 12,39 Eur, todėl ieškinį atmetus, ši suma valstybės naudai priteistina iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270-279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Greičio linija“, j. a. k. 126186328, 1 331,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo UAB „Greičio linija“, j. a. k. 126186328, 12,39 Eur (dvylika eurų 39 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.