Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo V. S. atstovei advokatei S. G., suint. asm. E. P. atstovei S. Ž., suint. asm. M. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, E. P., M. B., S. U. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo mirusiojo palikėjo įpėdiniams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas

Dėl LR CK 5.63 str. nustatyto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti

Lietuvos Aukščiausiasis teismas dėl LR CK 5.63 str. numatytos teisės pareikšti kreditorinius reikalavimus įpėdiniams bei pareiškimo termino yra pažymėjęs, jog palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimą reglamentuojančios nuostatos (CK 5.63 straipsnis) sistemiškai susijusios su teisės normomis, reglamentuojančiomis įpėdinių teisių įgyvendinimą. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), o asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) ir palikimui priimti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis) sutampa. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis inter alia nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą. Be to sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių yra teisiškai reikšminga aplinkybė ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje NR. 3K-7-18/2014)

Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas prašymą dėl jo kreditorinių reikalavimų įpėdiniams patvirtinimo bei praleisto termino atnaujinimo pareiškė 2016 m. liepos 11d. , t.y. praėjus šešiems mėnesiams nuo A. B. mirties, t. y. įpėdiniams jau priėmus A. B. palikimą. Pareiškėjas nurodo, kad terminas atnaujintinas, kadangi jis apie A. B. mirtį ilgą laiką nežinojo ir apie A. B. mirtį neturėjo jokių objektyvių galimybių sužinoti anksčiau. Tačiau, tokius pareiškėjo motyvus paneigia bylos medžiaga bei paties pareiškėjo bei jo atstovės nurodomos aplinkybės. Nors pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, jog tiksli A. B. mirties data jam tapo žinoma tik gavus 2016-06-09 išrašą iš gyventojų registro, nes jis nebuvo A. B. draugas ir bendravo retai, dėl ko nežinodamas tikslaus mirties laiko negalėjo laiku kreiptis dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau byloje esantis suinteresuoto asmens E. P. „Omnitel“ 2016-03-31 sąskaitos išrašas (b.l.....) patvirtina, kad būtent pats A. B. dar 2016-03-14 siuntė suinteresuotam asmeniui E. P. –A. B. dukrai SMS žinutę; 2016-04-18 E. P. su pareiškėju kalbėjosi (pokalbio laikas 03:20 min); 2016-05-31 išrašas patvirtina, jog pareiškėjas su E. P. kalbėjosi 2016-05-30 (01:03 min. pokalbio trukmė ir 2016-05-31 (10:51 min. pokalbio trukmė).

Suint.asm. E. P. byloje teikė paaiškinimus ir nurodė, kad su ja susisiekė pareiškėjas, žinodamas, kad ji yra A. B. turto paveldėtoja, ji pati informavo pareiškėją apie A. B. mirtį, turto įpėdinius bei užvestą paveldėjimo bylą 2016-04-18 telefoninio pokalbio metu. Šio suinteresuoto asmens paaiškinimai atitinka bylos medžiagą („Omnitel“ išrašus), dėl ko teismas jais netikėti neturi pagrindo.

Kita vertus, ir pati pareiškėjo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad V. S. dar kovo mėnesį nuvyko pas notarę sudaryti velioniui priklausančios žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, bet sandoris nebuvo patvirtintas, pareiškėjo įgaliojimai buvo pasibaigę ir notarė negalėjo sandorio tvirtinti. Nors atstovė teismui aiškino, kad pareiškėjui notarė nenurodė sandorio netvirtinimo priežasčių, tačiau toks aiškinimas neįtikinamas. Akivaizdu, kad notarė turėdama prieigą prie veikiančių registrų, matė ir informavo pareiškėją apie A. B. mirtį ir negalėjimą tvirtinti sandorio, nes dėl mirties fakto ir buvo pasibaigęs įgaliojimas. Pastebėtina ir tai, kad pats pareiškėjas ir atstovė nenurodė ir neteikė tokio notaro vardo ir pavardės ar bent notarinės kontoros, kurioje turėjo būti patvirtintas sandoris.

Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui dar kovo mėnesį buvo žinoma apie A. B. mirtį, jis žinojo ir paveldėtojos - velionio dukros E. P. mobiliojo telefono numerį, kas įrodo, jog pareiškėjas turėjo galimybę reikšti savo reikalavimus įstatymo nustatytais terminais.

Pabrėžtina, jog nepaisant turimo informacijos, pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu dėl termino atnaujinimo tik 2016-07-11, t. y. praėjus net 6 mėnesiams po A. B. mirties, kas atsižvelgiant į teisinių santykių stabilumo užtikrinimo principą neatitinka apdairaus ir atidaus žmogaus elgesio standartų.

Nepagrįsti laikytini pareiškėjo, jo atstovės argumentai, kad pareiškėjas neturėjo galimybės sužinoti apie notarinę kontorą, kurioje užvesta paveldėjimo byla. Visuotinai žinoma, jog Lietuvos Respublikoje veikia Testamentų registras, kuris teikia duomenis apie užvestas paveldėjimo bylas, kuriuo pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti. Kita vertus LR CK 5.4str. apibrėžia palikimo atsiradimo vietą ir viešai yra skelbiama paveldėjimo teritorijas apimančios notarinės kontoros. LR CK 5.4 str. numato, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Dar 2015-08-26 įgaliojime pareiškėjui buvo nurodyta, kad A. B. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti notarinę kontorą, kurioje užvesta A. B. paveldėjimo byla.

Pareiškėjas V. S. nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo nurodomos priežastys negali būti laikomos svarbiomis priežastimis praleisto kreditorinio reikalavimo pareiškimo termino atnaujinimui LR CK 5.63 str. 4 d. prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pagrindinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo principo (CK 1.2 str.).Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą kreditorinių reikalavimų pareiškimui A. B. įpėdiniams.

Dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo

Neatnaujinus pareiškėjui termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti, atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo reikalavimas patvirtinti V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 4900 Eur turtinį reikalavimą mirusio palikėjo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdiniams. Toks reikalavimas netenkinamas ir dėl kitų priežasčių. Sutiktina su suinteresuotų asmenų argumentu, jog pareiškėjas esant ginčui dėl kreditorinio reikalavimo ir aiškiems turto paveldėtojams turi reikšti ieškinį, bet ne prašymą ypatingos teisenos tvarka.

LR CK 5.63 str. 1 d. numatyta: „Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto“.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl paveldėjimo procedūrų taikymo (CPK 580 str. 2 d.) teismas gali tik patvirtinti, kad yra pareikštas atitinkamas kreditoriaus reikalavimas palikėjo įpėdinių atžvilgiu, tačiau įpėdiniams išlieka teisė, sužinojus apie kreditoriaus reikalavimą, šį reikalavimą ginčyti, kaip ir kreditoriui, sužinojus, kad atsirado palikėjo įpėdinių, išlieka teisė reikšti jiems savo reikalavimą ginčo teisenos tvarka. Taigi toks reikalavimas reiškiamas iki nežinomi paveldėtojai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 str. prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (LAT 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006-10-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006) yra pažymėjęs, jog įpėdiniams nepripažįstant kreditoriaus pareikšto reikalavimo ir su juo nesutinkant, kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį įpėdiniui dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Nagrinėjamu atveju A. B. įpėdiniai suinteresuoti asmenys: E. P. ir M. B., S. U. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė nepripažįstantys pareiškėjo kreditorinio reikalavimo ir su juo nesutinkantys, dėl ko teismas ypatingosios teisenos tvarka neturi teisės tvirtinti pareiškėjo kreditorinio reikalavimo, kadangi pareiškėjo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimas spręstinas bendra ginčo teisenos tvarka. Kita vertus, iš pateikto 2015-08-26 pasižadėjimo, pasirašyto pareiškėjo ir velionio A. B., negalima nustatyti A. B. prievolės grąžinti V. S. sumokėtą pinigų sumą, kadangi pinigų suma buvo pervesta už gautą įgaliojimą ir A. B. savo įsipareigojimus įvykdė. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas V. S. gaudamas įgaliojimą, galimai siekė paslėpti neteisėtus sandorius – išvadų pirkimą, kas yra neleistina pagal įstatymus, dėl ko pareiškėjas negali tikėtis tokios teisių gynybos, kuri nėra aptarta sutartyje. Kita vertus, jeigu pareiškėjas velionio prievolę sieja su išvadų pirkimu, tai būtent teisę atkurti pagal išvadą, dėl kurios veikė pareiškėjas, paveldėjo suinteresuotas asmuo - S. U. pagal testamentą, su kuriuo tikėtina pareiškėjas buvo pažįstamas, dėl ko reikalavimas sudaryti sandorį ir kit. turėtų būti nukreipiamas jam.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes pareiškimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Suinteresuotas asmuo E. P. turėjo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė rašytinius įrodymus pagrindžiančius šias išlaidas, ir išlaidų dydžio pagrindimą (CPK 98 str. 1 d.). Suinteresuoto asmens E. P. bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą - atsiliepimo į pareiškimą surašymą (b. l. 49-51) bei atstovavimą civilinėje byloje (b. l. 91-92) sudaro 500,00 Eur (b. l. 46, 94-98). Teismas sprendžia, jog šios išlaidos proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, suinteresuoto asmens patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos pareiškėjo inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi priėmus teismo nutartį, pareiškėjo pareiškimą atmetus. Todėl iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui E. P. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą - 500,00 Eur.

Suinteresuotas asmuo M. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė pareiškimą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo 100,00 Eur už atsiliepimo paruošimą (b. l. 71-74).

Vertinant suinteresuoto asmens M. B. prašymo dalį dėl išlaidų už teisines paslaugas atlyginimo (100 Eur) priteisimo akcentuotina, jog šis procesinis reikalavimas susijęs su atstovavimo paslaugų, kurias teikė Teisinių paslaugų biuras (b.l. 75), išlaidų atlyginimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 15 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 nurodė, kad asmuo, nepatenkantis į CPK 56 straipsnyje nurodytų atstovų pagal pavedimą sąrašą, negali būti laikomas tinkamu atstovu civilinėje byloje (procesinio dokumento rengimas yra vertinamas kaip atstovavimas teisme); antra, įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovauja advokatas arba advokato padėjėjas, kitokios asmens patirtos atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos; trečia, CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose, atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl kitam atstovavimo subjektui (teisines paslaugas teikianti bendrovė, individualios veiklos ar verslo liudijimo pagrindu veikiantys asmenys ar pan.) sumokėtų sumų už atstovavimą atlyginimas negali būti priteisiamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nurodytų aplinkybių visuma yra pagrindas suinteresuoto asmens M. B. prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 442-443 straipsniais, 576-578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.