Utenos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui A. K., dėl laikino tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo Z. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalį kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas, priimdamas sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Byloje nustatyta, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo A. K. ir R. V. dukra.

Atsakovo A. K. šeima iki 2018-07-01 buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018-07-01 tęsiamas darbas su šeima pagal 2018-03-29 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. AI-141 patvirtintą Atvejo vadybos tvarkos aprašą.

Atsakovo šeima buvo žinoma dėl smurto artimojoje aplinkoje, alkoholio vartojimo. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2019-02-02 E. K. nelankė jokios ugdymo įstaigos. Šeimai buvo inicijuotas socialinių paslaugų poreikio vertinimas bei socialinių paslaugų teikimas. 2019-03-07 darbui su šeima buvo parengtas pagalbos planas. 2019-04-19 Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė apsilankė atsakovo A. K. šeimoje. Apsilankymo metu aplinkybės, dėl kurių vaiko interesai tėvo gyvenamojoje aplinkoje nebūtų užtikrinami, nenustatytos. E. K. paaiškino, jog tėtis dažnai išgeria. 2019-05-08 Skyrius gavo Z. K. (atsakovo motinos) pranešimą, jog Vaiko tėvas dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, išgėręs būna priekabus, trukdo vaikui miegoti, dėl to kyla konfliktai. Tuo pagrindu, 2019-05-09 E. K. buvo nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis. 2019-05-17 Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktu E. K. buvo paimta iš jai nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta pas Z. K..

Policijos registruojamų įvykių registre 2019-06-15 ir 2019-06-16 užregistruoti pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Patikrinus informaciją nustatyta, jog vaiko tėvas A. K. girtauja ir smurtauja prieš savo tėvus. VTAS 2019-07-04 gavo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato pranešimą, kad A. K. 2019-07-04 yra siunčiamas atlikti bausmės. Atsakovas prašė dukters E. laikiną globą skirti seneliams Z. ir V. K., atsakovė tuomet buvo išvykusi į Vokietiją ir atvykti prižiūrėti vaiko negalėjo.

2019-07-04 E. K. buvo nustatytas antras grėsmės vaikui lygis. Skyrius, įvertinęs atsakovo šeimoje susidariusią padėtį dėl girtavimo, atsižvelgęs į kylančią psichologinę ir socialinę grėsmę vaikui 2019-07-04 Vaiko laikino apgyvendinimo aktu, E. K. laikinai apgyvendino pas Z. K.. 2019-07-10 Utenos apylinkės teismo nutartimi (civilinėje byloje Nr.eS2-4488-477/2019) buvo išduotas leidimas paimti nepilnametę E. K. iš jos tėvų A. K. ir R. V.. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-07-15 įsakymu Nr. 12(6.71 E)-124 E. K. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta Z. K..

2019-08-28 atlikus laikinosios globos peržiūrą E. K., nustatyta, kad grįžus A. K. iš įkalinimo įstaigos, dukra labai džiaugėsi, tačiau problemos išliko tos pačios. Dėl A. K. girtavimo kyla konfliktai šeimoje, prieš dukterį ir senelius naudojamas psichologinis smurtas. A. K. gauna nedarbo išmoką iš darbo biržos, tačiau neprisideda prie dukters išlaikymo. A. K. grįžęs iš įkalinimo įstaigos gyvenimo būdo keisti nesistengė, piktnaudžiavo alkoholiu, konfliktavo su tėvais, darbo neieškojo, todėl buvo nutarta tęsti laikinąją E. K. globą Z. K. šeimoje, taikant šeimai kompleksinę pagalbą.

2020-04-06 ir 2020-04-08 buvo atlikta vaiko globos peržiūra ir nustatyta, jog globėja tinkamai vykdo globėjos pareigas, atsakingai rūpinasi vaiku. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas 2020-04-18 gavus V. K. pareiškimą apie tai, jog neblaivus (nustatytas 2,07 prom. girtumas) sūnus A. K. du kartus ranka sudavė jam į veidą. Šį įvykį matė ir girdėjo kartu gyvenanti A. K. nepilnametė dukra. 2020-08-31 rašte „Dėl informacijos pateikimo apie A. K. šeimą“ nurodyta, kad A. K. turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, neprisideda prie vaiko išlaikymo, neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, turi įsiskolinimų antstoliams kurie nedengiami, nededa jokių pastangų vykdant atvejo vadybos posėdžio metu sudarytą pagalbos planą, nelinkęs bendradarbiauti, nesusitvarko dokumentų dėl išmokų.

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-04-06 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. GVA-218 ir 2020-04-08 Vaiko globos peržiūros akte Nr. 8GPA-18, nurodyta, kad E. K., gyvenančiai su Z. K., yra sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos.

Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis atsakovas A. K. pajamų negauna, Užimtumo tarnybos duomenimis A. K. registruotas tik nuo 2020-04-08, 2020-05-05 atsisakė siūlomo darbo su pateisinama priežastimi. Netekto darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazės duomenimis atsakovo nedarbingumo lygis nėra nustatytas. Ieškovui nėra žinoma, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas, kad maksimaliai būtų užtikrinti augančio vaiko poreikiai. Tam, kad būtų patenkinti būtiniausi E. K. poreikiai, ieškovas prašo iš atsakovo A. K. priteisti išlaikymą E. K. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

2020-04-06 ir 2020-06-29 E. K. nurodė, kad gyvena su seneliais, jaučiasi gerai, saugiai. E. K. pripažino, jog gyvenimas šalia tėvo ją vargina, dėl gyvenamosios vietos E. K. nuomonės neturi. 2021-05-10 Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 8TSD-(8.8.27.)-666 nurodyta, kad E. K. gyvena kartu su seneliais (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) 7 klasėje. E. K. gyvenimo sąlygos yra geros. E. K. nurodė, kad tėtis išvykęs į užsienį, su tėčiu bendrauja, jis dažnai paskambina.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas A. K.tinkamai neįgyvendina tėvo valdžios, neatlieka visa apimtimi tėvo pareigų, nepasirūpino tinkamos vaikui augti aplinkos, gyvenimo sąlygų, atitinkančių vaiko poreikius, sukūrimu, tinkamo išlaikymo neteikė. Atsakovas bendrauja su vaiku, palaiko ryšius, tačiau iš esmės keisti situacijos ir siekti susigrąžinti vaiką šiuo metu neketina, į teismo posėdį neatvyko, išvykęs į užsienį. Manytina, kad atsakovas neišnaudojo galimybės išsaugoti savo, kaip tėvo teises ir vykdyti pareigas vaikui, siekiant susigrąžinti jį.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas dėl aplaidumo ir abejingumo, t. y. kaltais veiksmais neįgyvendina tėvo pareigų ir jo elgesys atitinka tėvo valdžiai apriboti būtinas sąlygas.

Priėjęs išvados, kad yra pagrindas riboti atsakovui tėvų valdžią, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas visgi nėra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo. Šiuo metu jis susirado darbą užsienyje, nuolat telefonu palaiko ryšį su vaiku, vieną kartą jau atsiuntė dukrai pinigų. Todėl teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų auklėjimo šeimoje principu daro išvadą, jog yra pagrindas tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu apriboti laikinai, darant prielaidą, kad situacija šeimoje ateityje gali keistis. Konkretus laikino tėvo valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) nenustatytinas, nes šis apribojimas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, panaikinamas ne suėjus konkrečiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Teismas pažymi, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie pasikeitusią situaciją šeimoje ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Atsakovui išaiškintina, kad laikinai apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus, kai tai prieštarauja jų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

CK 3.181 straipsnio 2 dalies nuostatoms įgyvendinti, t. y. terminuotam tėvo valdžios apribojimui panaikinti, atsakovas privalo bendradarbiauti su institucijomis, dirbančiomis su šeima, priimti siūlomas psichologines ir kitokio pobūdžio paslaugas, ugdyti gyvenamosios vietos tvarkymosi bei tėvystės įgūdžius, imtis priemonių susirasti darbą, spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, reguliariai lankyti vaiką, raštu, elektroniniu paštu ar telefonu domėtis vaiko ugdymu, elgesiu, pasiekimais, bendradarbiauti su globėja, vaiko lankoma ugdymo įstaiga, teikti vaikui materialinį išlaikymą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Pažymėtina, kad nepilnametės E. K. gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo klausimas yra išspręstas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-11-18 sprendimu. Šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nepakeistą.

Be to, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-12-03 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2YT-5783-477/2020, nutarta nustatyti E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą; paskirti E. K. globėja Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti E. K., gyvenamąją vietą kartu su globėja Z. K., jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti E. K., turtui paprastąjį administravimą, turto administratoriumi paskirti Z. K.. Ši nutartis 2020-12-11 įsiteisėjo. Esant šioms aplinkybėms šiuo sprendimu teismas pakartotinai nesprendžia vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis.

Atsakovas A. K. gimimo liudijime įrašytas E. K. tėvu. Atsakovas turi tėvo teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką apribojus tėvų valdžią išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nuolat teikia išlaikymą vaikui (CPK 178 straipsnis). Ankstesniame teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad dukrai išlaikymo neteikia. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Iš ieškovės pateikto SPIS duomenų bazės išrašo apie valstybės mokamas išmokas nustatyta, kad E. K. kas mėnesį skiriama 70 Eur išmoka.

Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių įrodymų dėl jo turtinės padėties, gaunamų pajamų, turimų išlaikytinių (CPK 178 straipsnis). Šios aplinkybės bei atsakovo neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti jį nuo būtino jo vaiko poreikiams išlaikymo teikimo. Atsakovas yra darbingo amžiaus. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis yra protingas ir atitinka nepilnamečio vaiko poreikius pagal jo amžių bei šalies ekonominę padėtį. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Iš atsakovo priteisus išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. K., vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama jos laikinoji globėja Z. K.. Išaiškintina, kad nepilnamečio vaiko E. K. išlaikymui skirtomis lėšomis jos laikinoji globėja disponuojama tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo, vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau – VGTP) Šiaulių skyriaus 2020-10-20 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsakovui byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, jis visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos byloje iš atsakovo nepriteistinos, bylinėjimosi išlaidos paliktinos valstybės sąskaita.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnameti dukrai E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-09-29) iki dukros pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti nepilnamečio vaiko E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikiną globėją Z. K..

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo skubiai vykdyti.

Ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo palikti nenagrinėtą.

Bylinėjimosi išlaidas palikti valstybės sąskaita.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.