Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-01-23 · Civilinė byla Nr. e2S-229-460/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-23
Bylos Nr.
e2S-229-460/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Pareiškėjas
P. B.
Civilinė byla Nr. e2S-229-460/2020Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00595-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.6; 3.3.4.2.7; 3.3.2.5
-*KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. B. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-2003-760/2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas P. B., gim. (duomenys neskelbtini), Tauragės apylinkės teismui pateiktu pareiškimu prašė: atnaujinti procesą Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2YT-2003-760/2019, panaikinti 2019 m. liepos 5 d. teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, jog V. L. paskirta P. B., gim. (duomenys neskelbtini) turto administratore, paskirti jį P. B., gim. (duomenys neskelbtini), turto administratoriumi, kitą 2019 m. liepos 5 d. teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pareiškėjas P. B. prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad jis nebuvo įtrauktas į bylos Nr.2YT-2003-760/2019 nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu, apie priimtą sprendimą sužinojo tik 2019 m. rugsėjo 20 d., gavęs procesinius dokumentus iš Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-3936-367/2019, kur buvo pridėtas 2019 m. liepos 5 d. teismo sprendimas, todėl trijų mėnesių termino nuo sužinojimo dienos nėra praleidęs. Mano, kad sesuo V. L. nuslėpė aplinkybę, kad be jos yra dar vienas šeimos narys, kuris byloje turėjo būti įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjas nesutinka su 2019 m. liepos 5 d. teismo sprendimo dalimi, kurioje nurodyta, jog V. L. yra tinkamai pasirengusi atlikti turto administratorės pareigas. Nurodė, kad jis visą laiką prižiūrėjo ir prižiūri savo tėvo P. B. nekilnojamąjį turtą. V. L. neturi galimybės tinkamai administruoti tėvo turimą nekilnojamąjį turtą ir niekuomet šių veiksmų neatlikinėjo. Be to mano, kad teismas visiškai nekreipė dėmesio, kad V. L. buvo teista už tai, kad būdama R. G. buhaltere, septynerius metus klastojo dokumentus ir tokiu būdu pasisavino daugiau nei 70 tūkstančių eurų. Visa tai įrodo, kad ji turi finansinių problemų. Mano, jog ji siekia administruoti tėvo nekilnojamąjį turtą, kad jam nežinant galėtų realizuoti šį turtą ir taip sumokėti savo skolas. Mano, kad dėl minėtos aplinkybės, žinodama, kad jis prieštaraus prieš jos paskyrimą turto administratore, elgėsi nesąžiningai ir sąmoningai nuo teismo nuslėpė tą aplinkybę, jog į bylą suinteresuotu asmeniu turėjo būti įtrauktas ir jis, pareiškėjas P. B., sūnus P. B., gim. (duomenys neskelbtini). Mano, jog tai įrodo, kad V. L. yra nesąžininga ir negali būti tėvo turto administratore.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepime prašo pareiškėjo P. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų civilinėje byloje Nr.2YT-2003-760/2019 atmesti kaip nepagrįstą ir iš P. B. jai priteisti patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo visiškai nepasisakė ir nenurodė kaip, kokiu pagrindu ir dėl kokių jo materialiųjų teisių ar pareigų nusprendė teismas. Pareiškėjas prašymą motyvuoja vienintele aplinkybe, kad ji tariamai nuslėpė tą aplinkybę, jog be jos yra dar vienas šeimos narys – pareiškėjas, kuris byloje turėjo būti įtrauktas suinteresuota šalimi. Mano, kad teismo sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių pasekmių jo teisių ar pareigų visumai. Taip pat nurodė, kad bylose dėl neveiksnumo nustatymo asmeniui artimi giminaičiai suinteresuotais asmenimis privalomai nėra traukiami. Teigė, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui buvo žinoma tai, kad ji turi brolį P. B.. Tačiau nei teismui, nagrinėjančiam bylą, nei Tauragės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriui, reiškiančiam pareiškimą, nebuvo pagrindo į bylą įtraukti P. B. dalyvaujančiu byloje (suinteresuotu) asmeniu. Pažymėjo, kad pareiškėjas teismo prašė paskirti jį tėvo turto administratoriumi, bet nepageidavo tapti tėvo globėju. Tačiau globa yra neatsiejama nuo turto administravimo. Globos ir rūpybos institucija teikia teismui išvadą dėl globėjo/ turto administratoriaus kandidatūros ir tik tokie asmenys gali būti byloje patraukti suinteresuotais asmenimis, kaip bylos baigtimi suinteresuoti asmenys. Kiti asmenys negali tiesiogiai kreiptis į teismą dėl jų įtraukimo kandidatais į globėjus / turto administratorius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi atmestas pareiškėjo P. B., gim. (duomenys neskelbtini) prašymas dėl proceso atnaujinimo Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-2003-760/2019.

3.1. Teismas, nustatęs, jog pareiškėjas nesilaikė įstatymu nustatytos tvarkos tapti pretendentu į globėjus bei turto administratorius, nebuvo padavęs prašymo globos ir rūpybos institucijai svarstyti jo kandidatūrą, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, kad Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2003-760/2019 nuspręsta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, t. y. pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, todėl pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2003-760/2019 CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu atmetė.

3.2. Teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos nagrinėjant ypatingosios teisenos bylas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo ypatingosios teisenos tvarka išnagrinėtoje byloje, suinteresuotam asmeniui V. L. patirtų 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą iš pareiškėjo nepriteisė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priimti kitą sprendimą – priteisti 475 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Proceso atnaujinimo užbaigtose nagrinėti bylose klausimai nėra nagrinėjami ypatingąja teisena.

4.2. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimus atmestas (CPK 443 str. 6 d.)

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Ta aplinkybė kad nebuvo atnaujintas procesas ir byla nebuvo pradėta nagrinėti iš naujo, suponuoja, jog kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

5.2. Apeliacinį skundą pasirašė tik apeliantė, dėl to pažeista CPK 306 straipsnio 3 dalis, kuri numato, kad apeliacinį skundą (atskirąjį skundą) surašo advokatas arba pats fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmetus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo ypatingosios teisenos tvarka, suinteresuotam asmeniui V. L. patirtų 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą iš pareiškėjo nepriteisė. Apeliantės nuomone, proceso atnaujinimo užbaigtose nagrinėti bylose klausimai nėra nagrinėjami ypatingąja teisena. Pareiškėjas tikina, kad byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti (CPK 367 straipsnio 4 dalis). Byloje nustatyta, jog prašymas atnaujinti procesą pateiktas civilinėje byloje Nr. 2YT-2003-760/2019, nagrinėtoje ypatingosios teisenos tvarka.

11. Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyriaus („Proceso atnaujinimas“), kaip sudedamosios III dalies „Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontroles formos bei proceso atnaujinimas“ nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, jog ypatingąja teisena nagrinėjamas bylas reglamentuoja CPK V dalis „Ypatingoji teisena“.

12. Teismo vertinimu, nors pareiškimas dėl proceso atnaujinimo (jo priėmimas, atnaujinimo) nagrinėjamas vadovaujantis CPK III dalies XVIII skyriaus („Proceso atnaujinimas“) nuostatomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis), įvertinus, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo ypatingosios teisenos tvarka išnagrinėtoje byloje, konstatuotina, kad sprendžiant klausimus dėl apelianto pareiškimo turinio bei bylinėjimosi išlaidų, taikomos ypatingosios teisenos taisyklės. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtina vadovautis CPK 443 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, nustatančiomis ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes. Atsižvelgiant į šias išvadas, apeliantės teiginys, kad visi proceso atnaujinimo užbaigtose nagrinėti bylose klausimai nėra nagrinėjami ypatingąja teisena, nepagrįstas.

13. Kitas aspektas tas, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendra CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta taisykle, nurodančia, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Akcentuotina, kad minėto straipsnio nuostata turi išimtį: tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

14. Kaip nurodyta pareiškime dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjas prašo įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-2003-760/2019 vietoje paskirtos turto administratorės (pareiškėjo sesers) V. L. jų tėvo turto administratoriumi paskirti jį.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos dalyką sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja skirtingas bylą iniciavusio pareiškėjo ir paskirtos turto administratorės interesas. Konstatavus, kad pareiškėjo interesas šiuo atveju yra priešingas apeliantės interesui, bylą išsprendus suinteresuoto asmens V. L. naudai, spręstina, jog apeliantė pirmosios instancijos teisme patirtų 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo teisę reikalauti iš išieškotojo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas nepriteisė iš pareiškėjo.

16. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skindą nurodo, jog apeliacinį skundą pasirašė tik apeliantė, dėl to pažeista CPK 306 straipsnio 3 dalis. Pabrėžtina, jog apeliacinį skundą surašo advokatas. <...>. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys (CPK 306 straipsnio 3 dalis).

17. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimai, jog apeliacinį skundą surašo advokatas arba jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ir jis pats, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) netaikytini atskirųjų skundų padavimui ir surašymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1610-943/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2019-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-528-464/2019), taigi pagal atskirojo skundo padavimo metu galiojusį teisinį reguliavimą tokį skundą galėjo teikti ir pati apeliantė. Dar daugiau, iki šio atskirojo skundo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarimu pripažino, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijai. Spręstina, kad apeliantė, pati pasirašydama atskirąjį skundą, CPK nuostatų nepažeidė.

18. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodytos išimties, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė neteisingai, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis keistina – suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 339 straipsnis). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokestį. Teismas pripažįsta, kad išlaidos būtinos, pagrįstos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

19. Teismas nebekartoja argumentų dėl to, kad apeliantė turi teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apeliantės atskirąjį skundą, procesinis sprendimas priimtas jos naudai. Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad apeliantė už teisinę pagalbą sumokėjo 75 EUR. Esant tokiems įrodymams suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteistina 75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį pakeisti ir suinteresuotam asmeniui V. L. iš pareiškėjo P. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Suinteresuotam asmeniui V. L. iš pareiškėjo P. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteisti 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Aušra Maškevičienė