Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo P. B. atstovei pagal įstatymą (globėja ir turto administratorė) ir suinteresuotam asmeniui V. L.,

suinteresuotam asmeniui su savarankiškais reikalavimais P. B., jo atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. B., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą V. L., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. L., suinteresuotas asmuo su savarankiškai reikalavimais – P. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas P. B., atstovaujamas atstovės V. L. pagal įstatymą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, iš karto po sutuoktinės Z. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Taip pat prašo iš suinteresuoto asmens P. B. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas iš dalies, suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais pareiškimas tenkintinas visiškai.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, laikytina, kad ginčo, dėl P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės Z. B. mirties likusio palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti, nėra, bylos šalių, liudytojų pateiktos aplinkybės bei rašytinė bylos medžiaga patvirtina palikimo priėmimo faktą P. B. pradėjus faktiškai palikimą valdyti, todėl prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą jo atžvilgiu, tenkintinas.

Tarp bylos šalių, t. y. tarp pareiškėjo įstatyminės atstovės, kartu ir suinteresuoto asmens V. L. ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), kilo ginčas, kadangi, P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodo, kad po mamos mirties likusį palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti priėmė ne tik jo tėvas P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), tačiau ir jis pats. V. L. su šia aplinkybe kategoriškai nesutinka, nurodydama, kad tiek ji, tiek brolis P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), tėvui po mamos mirties buityje ir ūkio darbuose tiesiog pagelbėdavo, be intencijos tokiu būdu priimti palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apie palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, teismas sprendžia iš įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013 ir kt.).

Pateiktame pareiškime su savarankiškais reikalavimais ir teismo posėdžio metu P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), tvirtino, kad palikimą, atsiradusį po mamos mirties jis priėmė kartu su tėvu P. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), pradedant palikimą faktiškai valdyti. Nurodė, kad po mamos mirties, kartu su tėvu, tai pat vienasmeniškai dirbo įvairius darbus, t. y. rūpinosi tėvų pasodybiniu sklypu, jame augančiais vaismedžiais, remontavo ūkinius pastatus, keitė virtuvėje grindis, lauke esančius vandentiekio kranus, tėvo perleista ūkine technika (kuri buvo įgyta tėvų santuokos metu) tvarkė tėvams priklausiančius žemės sklypus, ruošdavo juos pasėliams, nuimdavo derlių, jį sandėliuodavo tėvo P. B. ūkiniuose pastatuose. Nors šių aplinkybių patvirtinimui į bylą rašytinių įrodymų pateikta nėra, tačiau jas patvirtina tiek suinteresuoto asmens V. L., tiek liudytojų parodymai. V. L. patvirtino, kad brolis tėvų sodyboje su tėvo jam perleista ūkio technika ardavo žemę, sodindavo bulves, tvarkė ūkinius pastatus, pirko jo remontui reikalingas medžiagas - trosus, sumokėjo už vandens bokštą, kad jis funkcionuotų, apibendrindama nurodė, kad ji tėvui padėdavo buityje iš moteriškosios pusės, o brolis – iš ūkinės. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojas V. L. nurodydamas, kad P. B. pas tėvą laikydavo grūdus, prisidėjo prie ūkinių pastatų remonto, pasodybiniame sklype sodindavo bulves, naudojo tėvų ūkinę techniką. V. L., V. L. ir D. L., kurie yra vienos šeimos nariai, nurodė, kad P. B. tiesiog padėjo tėvui atlikti ūkio darbus. Teismui pareiškime V. L., kaip įstatyminė atstovė teigė, jog tiek V. L., tiek P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), tėvui tik padėdavo, be tikslo priimti po mamos mirties likusį palikimą ir kad P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), neturėjo net tokios valios. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodė, jog visus darbus, kuriuos atliko tėvo namuose ir ūkyje, atliko ne tik su tikslu padėti tėvui, bet tuo pačiu manydamas, kad tuos darbus atlieka ir savo naudai, kadangi kliaudamasis tėvų pasakymu, tikėjo, kad jam atiteks tėviškė, todėl ten esančiu turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo kaip savo. Galimą tėviškės palikimą sūnui P. B. paliudijo P. ir Z. B. kaimynas S. B., kuris nurodė, kad su suinteresuotų asmenų tėvais bičiuliavosi nuo mažų dienų, sutarė gerai, nurodė, jog jam P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo pasakęs, kad žemės sklypus paliks sūnui, o dukrai – pastatus. Taip pat pažymėtina, jog tikrąją žmogaus valią gali išreikšti tik pats žmogus asmeniškai, už jį nuspręsti kiti asmenys neturi teisės, todėl pareiškime nurodyta aplinkybė, kad P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), iš vis neturėjo valios priimti palikimo po mamos mirties laikytina niekine ir nepagrįsta, tuo labiau, kad P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodo, kad ji priėmė jam priklausančią palikimo dalį, likusią po mamos mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, o per įstatymu nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo dėl teisinių žinių stokos. Nors teismų praktikoje pažymima, kad palikimą priimti galima tik aktyviais veiksmais, tačiau lygiai taip pat aiškiai turi būti išreikštas ir palikimo atsisakymas, patvirtintas notaro. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo P. B. tokio atsisakymo dėl palikimo nebuvo pareiškęs ir tai, bei nustatyti jo veiksmai patvirtina, kad jis rūpinosi, tvarkė, prižiūrėjo atsiradusį palikimą kaip savo. Taip pat, atsižvelgiant vien į tai, kad suinteresuoto asmens P. B. santykiai su pareiškėju buvo grįsti artimais šeimos narių santykiais, negalima daryti išvados, kad jis tik padėdavo tėvui ir tvarkydamas bei prižiūrėdamas bendrą tėvų turtą su juo nesielgė kaip su savo, juolab, kad ir suinteresuotas asmuo P. B. neneigia ir neginčija jo teisės paveldėti po mamos mirties. Todėl nustatytos aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais P. B. rūpinosi gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, dirbo ir prižiūrėjo žemės sklypus, naudojosi jų gėrybėmis, kurias sandėliavo tėvų ūkyje, t.y. naudojosi ūkinėmis patalpomis, valdė tėvo perduotą ūkinę techniką, kuri buvo įgyta palikėjai esant gyvai, mokėjo mokesčius už vandens bokšto, kuris teikė vandenį, funkcionavimą, pakankamai patvirtina P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Teismo padarytų išvadų, jog palikimą po Z. B. mirties priėmė tiek pareiškėjas, tiek jo sūnus P. B., nepaneigia ir suinteresuoto asmens V. L. nurodyta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo P. B. palikimą sudarančioje namų valdoje negyveno. Paprastai, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; tačiau taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika). Taigi, gyvenimas palikimą sudarančiame gyvenamajame name tėra tik vienas iš palikimo priėmimą faktiniu valdymu patvirtinančių faktų, tačiau tai nereiškia, kad asmuo, jame negyvendamas, negali šį turtą valdyti, juo naudotis kaip savininkas. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad suinteresuoto asmens gyvenamoji vieta nuo sodybos, kuriame gyveno jo tėvai, nutolusi apie pusantro kilometro. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad dėl minėto atstumo tarp gyvenamųjų vietų jis galėjo objektyviai naudoti ir valdyti po mamos mirties likusį palikimą.

Byloje tikslių duomenų, kada buvo atliekami P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), aktyvūs veiksmai valdant po mamos mirties likusį turtą nėra. Pats P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodo, kad dalis jų buvo atliekama per 6 mėnesių laikotarpį nuo mamos mirties dienos, V. L. ir liudytojai V. L. ir D. L. pateikia skirtingus laikotarpius, nurodydami, kad P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), juos atliko jau praėjus 6 mėnesių terminui nuo mamos Z. B. mirties. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007 ir kt.). Išnagrinėtų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo pat mamos mirties palikimą priėmė per 6 mėnesių laikotarpį nuo palikėjos mirties, nes jis aktyviai valdė ir rūpinuosi palikimu nuo palikimo atsiradimo momento.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjamu metu bylos šalys akcentavo miško tvarkymą, kaip vieną iš būdų priimti palikimą jį pradėjus faktiškai valdyti. V. L. nurodė, kad minėtas miškas anksčiau priklausė pareiškėjo tėvams, o pareiškėjas jį teisiškai atgavo atkūrus nuosavybės teisę į jį. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše, registro Nr. 87/3815, nurodyta, kad miško ūkio paskirties sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui 1996 m. spalio 28 d. apskrities valdytojo sprendimo Nr. 3160 pagrindu. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad minėtą miško ūkio paskirties sklypą pareiškėjas paveldėjo iš savo tėvų ir tai yra laikytina asmenine jo nuosavybe, kurios dalis nepriklausė sutuoktinei, ir kuri bus paveldima tik po pareiškėjo mirties. Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimant palikimą pradėjus jį faktiškai valdyti, nenustatinėja paveldimo turto apimties, todėl atsižvelgiant į tai, kad jog nėra konkrečiai aišku, ar į po Z. B. mirties likusį palikimą įeina minėtas miško ūkio paskirties žemės sklypas, teismas, nagrinėjamu atveju lemiamos reikšmės faktinėms aplinkybėms dėl miško valdymo neteikia.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas abiejų bylos šalių, t. y. pareiškėjo ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais, atžvilgiu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas, atstovaujamas V. L., 2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu, prašė priteisti iš suinteresuoto asmens P. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi nagrinėjamu atveju bylos šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas.

Pažymėtina, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Šiuo atveju, suinteresuotas asmuo P. B. pateikė savarankiškus reikalavimus, kuriuos teismas visiškai patenkino. Su suinteresuoto asmens P. B. savarankiškais reikalavimais nesutiko pareiškėjo atstovė pagal įstatymą ir byloje taip pat kaip suinteresuotas asmuo dalyvaujanti V. L., prašydama teismo netenkinti P. B. reikalavimų, nustatant juridinį faktą tik pareiškėjo P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Šios aplinkybės įrodo, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, suinteresuotų asmenų interesai yra priešingi, todėl atsiranda teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), pareiškimas tenkintinas visa apimtimi, o pareiškėjo P. B., atstovaujamo pagal įstatymą V. L. tik iš dalies, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuoto asmens P. B. nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), bei į tai, kad bylos šalys pareiškę reikalavimus siekė vieno tikslo – nustatyti juridinį faktą dėl palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tai yra 8,65 Eur, priteistinos lygiomis dalimis iš pareiškėjo P. B., atstovaujamo pagal įstatymą V. L., ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais P. B., t. y. po 4,33 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsnis, 442 straipsnio 14 dalimi, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo pagal įstatymą V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti iš dalies, suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti, priėmė P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui.

Priteisti iš pareiškėjo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo pagal įstatymą V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 4,33 Eur (keturis eurus 33 ct) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 4,33 Eur (keturis eurus 33 ct) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas – 5660.

Nurodyti, kad teismo patirtas ir priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS "Citadele bankas" Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.