- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2-528-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01379-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- G. J. A.
- Ieškovas
- L. L.
- Trečiasis asmuo
- D. O., V. A.
- Kategorijos
- 3.1.14.6Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės G. J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1713-614/2019 pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovei G. J. A. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės G. J. A. priešieškinį ieškovui L. L. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys D. O., V. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės G. J. A. 43 443 Eur, sumokėtus už UAB ,,Fasado pastoliai“ akcijas, 10 938,10 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakove 2012-06-07 sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo jam parduoti 50 vnt. UAB ,,Fasado pastoliai“ paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų, kurios sudaro 50 proc. visų akcijų, o ieškovas įsipareigojo už jas sumokėti 43 443 Eur (150 000 Lt). Atsakovė sutarties 4.1. punkte patvirtino, kad sutarta suma jai buvo sumokėta grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį. Teigia, kad 2016-06-16 kreipėsi į UAB ,,Fasado pastoliai“ direktorių prašydamas pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui apie akcininkų pasikeitimą, tačiau nei į šį, nei į pakartotinį 2016-11-25 jo pranešimą nebuvo tinkamai sureaguota. Vietoje to 2016-12-08 buvo gautas bendrovės direktoriaus pranešimas, kad sutartis yra nutraukta, kadangi buvo sudaryta šalims neketinant sukurti teisinių pasekmių.
3. Atsakovė G. J. A. 2018-04-19 pateikė priešieškinį ir prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012-06-07 jos ir ieškovo L. L. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad šalys, sudarydamos ginčo sutartį, siekė tik sukurti išorinį akcijų perleidimo vaizdą, tačiau tariamojo sandorio iš tiesų nevykdė ir neįvykdė. Šalys 2013 metų gegužės-birželio mėn., pasirašė ginčo sutartį, tačiau jos vykdyti neketino. Ieškovas joje nurodytos sumos nesumokėjo, nes sutartis buvo sudaryta tik kaip garantas už ieškovo būsimą indėlį į UAB ,,Fasado pastoliai“ veiklą. Sutartis sudaryta prieš ieškovui įsidabinant UAB ,,Fasado pastoliai, šis iki tol dirbo kitose statybos priemonių nuomos paslaugas teikiančiose bendrovėse, todėl buvo tikimasi, kad asmuo, turintis patirties, pritrauks naujus klientus, padidins apyvartą. Šalys susitarė, kad tik ieškovui įvykdžius minėtas sąlygas jis galės išpirkti bendrovės akcijas ir tapti jos akcininku. Faktiškai ieškovas ne nepasiekė lauktų rezultatų, dar daugiau, vykdydamas nesąžiningos konkurencijos veiksmus padarė UAB ,,Fasado pastoliai“ ir su ja susijusiai UAB ,,Monorento“ žalą. Dirbdamas UAB ,,Fasado pastoliai“ neatskleidė savo veiksmų ir 2013 metų rugpjūčio mėn. tapo konkuruojančios bendrovės UAB ,,Rentol“ akcininku bei vadovu, neteisėtai pasisavino UAB ,,Fasado pastoliai“ statybinę įrangą, kurią naudodamas iki šiol gauna pajamas. Sutartis pripažintina negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio pagrindu.
5. Ieškovas ir atsakovė 2019-01-09 pateikė į bylą bendrą pareiškimą dėl ieškinio ir priešieškinio atsisakymo ir žyminio mokesčio jiems grąžinimo. Ieškovas nurodė atsisakantis pareikšto ieškinio, o atsakovė – priešieškinio, taip pat nurodė, kad jiems yra žinomos ir suprantamos ieškinio / priešieškinio atsisakymo teisinės pasekmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019-01-10 nutartimi priėmė ieškovo L. L. atsisakymą nuo ieškinio dėl skolos iš atsakovės G. J. A. priteisimo ir atsakovės G. J. A. atsisakymą nuo priešieškinio ieškovui L. L. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia; civilinę bylą nutraukė; priteisė valstybei iš ieškovo 158 Eur žyminio mokesčio ir 32,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, iš atsakovės – 142,06 Eur žyminį mokestį ir 32,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
7. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalimi, ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio, o tokiame atsisakyme turi būti nurodyta apie šalims žinomas ieškinio atsisakymo pasekmės.
8. Įvertinęs tai, kad pareiškime šalys patvirtino žinančios CPK 294 straipsnyje numatytas procesines atsisakymo nuo ieškinio ir priešieškinio pasekmes, o atsisakymas imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, teismas tiek ieškinio, tiek priešieškinio atsisakymą priėmė ir bylą nutraukė, taip pat atšaukė byloje paskirtą teismo posėdį, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė G. J. A. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019-01-10 nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Ieškovas ieškinį pareiškė siekdamas daryti spaudimą atsakovei ir UAB ,,Fasado pastoliai“ direktoriui D. O. dėl ieškovui ir jo valdomai bendrovei iškeltos kitos civilinės bylos Nr. e2-2742-781/2017, kurią išnagrinėjus buvo priimtas sprendimas, įpareigojantis grąžinti UAB ,,Fasado pastoliai“ išnuomotą įrangą ir sumokėti 34 557,91 Eur žalos atlyginimą. Teismo sprendimas perduotas vykdyti antstoliui.
9.2. Ieškovas, atvykęs pas atsakovę į namus, darė jai spaudimą, primygtinai siūlė sudaryti taikos sutartį, kuria ji atsisakytų išieškojimo pagal nurodytą teismo sprendimą, tuomet ieškovas pažadėjo atsisakyti reikalavimo šioje byloje. Teigė, kad toks susitarimas užtikrins atsakovės ir jos dukros asmeninę ramybę. Priešingu atveju žadėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl atsakovės dukros vyro neteisėtų veiksmų, klastojant bendrovės dokumentus. Dėl senyvo amžiaus, sunkios sveikatos būklės ieškovė sutiko sudaryti tokį susitarimą.
9.3. UAB ,,Fasado pastoliai“ direktorius, atsakovės dukros vyras, apie susitarimą sudaryti taikos sutartį nebuvo informuotas, nes jis nebūtų sutikęs jos sudaryti. Siekdama, kad tuometinis vadovas nesutrukdyti sudaryti taikos sutartį, atsakovė, kaip vienintelė akcininkė, 2019-01-07 priėmė sprendimą jį atleisti iš pareigų, nauja vadove paskiriant dukrą, kuri tą pačią dieną pasirašė taikos sutartį, o atsakovė 2019-01-09 pateikė atsisakymą nuo ieškinio.
9.4. Atsakovė ir jos duktė reikalavimo ieškovui atsisakė dėl klaidingos ieškovo joms suteiktos informacijos ir nežinodamos faktinės UAB ,,Fasado pastoliai“ turtinės padėties, t. y. kokios apimties reikalavimų yra atsisakoma.
9.5. Faktą, kad ieškovas naudojo spaudimą, patvirtina dar ir tai, kad ir taikos sutarties, ir pareiškimo dėl reikalavimų atsisakymo, ir direktoriaus atleidimo bei naujojo paskyrimo dokumentus rengė ieškovo teisininkai, taip pat rengė atsakovei atstovaujančio advokato teisinių paslaugų nutraukimo sutartį. Atsakovei ir jos dukrai tokiu būdu buvo užkirstas kelias susipažinti su realia bendrovės finansine padėtimi.
9.6. Po taikos sutarties ir pareiškimo dėl reikalavimų atsisakymo pasirašymo tapo aišku, kad buvo atsisakyta itin didelės vertės reikalavimo, buvo pažeistas buvusio direktoriaus, kuris ir buvo ieškovo bendrovei perduotų ir teismo sprendimu priteistų pastolių savininkas, interesai. Tokiu būdu buvo padaryta žala trečiajam asmeniui.
Atsiliepimas
10. Ieškovas L. L. atsiliepime į atsakovės G. J. A. atskirąjį skundą prašo palikti jį nenagrinėtą arba atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. Atskirojo skundo argumentai, susiję su taikos sutarties sudarymo aplinkybėmis, nagrinėjamai bylai neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi joje nėra sprendžiamas pastolių nuosavybės klausimas. Šios bylos dalykas susijęs su akcijų pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu. Reikalavimas pripažinti negaliojančia tokią sutartį byloje nėra reiškiamas.
10.2. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad jai nebuvo žinoma bendrovės turtinė padėtis. Priešingai, ši nuo 2010 m. buvo vienintelė bendrovės akcininkė, tvirtinusi ir teikusi bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui, taigi jai galėjo ir turėjo būti žinoma bendrovės turtinė padėtis. Taip pat atsakovė neteikia įrodymų, patvirtinančių jos negebėjimą įvertinti situaciją, suprasti savo veiksmus.
10.3. Atsakovė savo suklydimą sieja su veiksmais, kurie įvyko po taikos sutarties patvirtinimo ir kurie nepriklausė nuo jos valios, o tyčinių nesąžiningų veiksmų, susijusių su priešieškinio atsisakymu, neįrodinėjo ir neįrodė.
Šalies argumentai
10.4. Atsakovės teiginiai, kad jai buvo daromas spaudimas atsisakyti nuo priešieškinio, yra nelogiški ir prieštaraujantys vienas kitam. Atsakovė teigdama, kad pareikštu ieškiniu jai buvo daromas spaudimas, tuo pačiu prašo panaikinti nutartį, kuria byla jos atžvilgiu pagal tokį ieškinį buvo nutraukta. Kitaip tariant, siekia atkurti prieš tai buvusią situaciją. Iš kartu su atsiliepimu pateikto susirašinėjimo su atsakovės dukra matyti, kad su ja buvo derinamos visos taikos sutarties sąlygos pagal jų pageidavimus. Be to, sutarties sąlygas ji derino su savo teisininku. Atsisakymas nuo pareikštų reikalavimų yra naudingas abiem šalims, t. y. tiek ieškovui, tiek atsakovei.
10.5. Atskirąjį skundą padavė neįgaliotas asmuo, todėl jis turi būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 3 p.). Atsakovės vardu skundą pasirašė advokatas, kuris kartu su juo pateikė 2019-01-07 pranešimą apie teisinių paslaugų su juo nutraukimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
2. Apeliantė G. J. A. kartu su atskiruoju skundu pateikė turto arešto aktą, 2019-01-07 UAB ,,Fasado pastoliai“ akcininkės ir direktoriaus sprendimus, taikos sutartį, pranešimą dėl įgaliojimų atšaukimo, 2019-01-09, 2019-01-18 pranešimą, D. O. ieškinį. Ieškovas L. L. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2018-12-10, 2018-12-20, 2019-01-04 elektroninį susirašinėjimą. Apeliantė pateiktais įrodymais siektų pagrįsti tokius savo argumentus, kad atsisakymą nuo ieškinio lėmė neteisti ieškovo veiksmai, grasinimai jos ir jos šeimos narių atžvilgiu. Tuo tarpu ieškovas jais norėtų įrodinėti, kad atsisakymas buvo pasirašytas šalių laisva valia.
3. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors didžioji dalis su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį teikiamų rašytinių įrodymų galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teismui, tačiau šalių teikiami rašytiniai įrodymai gali būti susiję su nagrinėjamu procesiniu klausimu, kurį išsprendė pirmosios instancijos teismas, priimdamas šalių atsisakymus nuo jų pareikštų priešpriešinių reikalavimų ir bylą nutraukdamas. Kadangi šie duomenys gali turėti reikšmės teisingam tokio klausimo išsprendimui, be to, šalims jie neabejotinai yra žinomi, todėl priimami į bylą ir bus vertintini kartu su joje esančiais kitais įrodymais.
Dėl teisės atsisakyti ieškinio ir tokios teisės įgyvendinimo sąlygų
5. Ieškinio atsisakymas reglamentuotas CPK 140 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytinis pareiškimas dėl ieškinio (atitinkamai, ir dėl priešieškinio) atsisakymo turi atitikti vienintelę sąlygą, t. y. jame turi būti nurodyta, kad pareiškimo atsisakančiam asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako.
6. Civilinio ieškinio atsisakymas nėra besąlygiškai privalomas bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nutaręs nepriimti ieškinio atsisakymo, teismas dėl to priima motyvuotą nutartį (CPK 140 str. 5 d.).
7. Minėta, kad priėmęs ieškinio atsisakymą teismas nutraukia bylą (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p.). CPK 294 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą; jeigu ši aplinkybė paaiškėja vėlesnėse proceso stadijose, teismas nutraukia bylą (CPK 293 str. 1 d. 3 p.). Taigi, pareikšto ieškinio atsisakymo priėmimas iš esmės reiškia, kad asmuo atsisako teisminės pažeistos teisės gynybos tokiu faktiniu pagrindu ir dėl tokio dalyko, kurį buvo pasirinkęs inicijuodamas bylos iškėlimą.
8. Teisė į teismą – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, garantuojamų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) garantuotų fundamentaliųjų asmens teisių. Asmuo laisvas spręsti, ar šia teise naudotis, be kita ko – jos atsisakyti, tačiau teisės į teismą atsisakymas saisto asmenį tik tuo atveju, jeigu yra priimtas laisva valia ir neabejotinas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2010-10-28 sprendimas byloje Suda prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 1643/06, par. 48–49, 2016-03-01 sprendimas Tabbane prieš Šveicariją, peticijos Nr. 41069/12, par. 26–27, 30).
9. Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas bei EŽTT jurisprudencija sudaro pagrindą išvadai, kad teismas, kuriam pareiškiamas ieškinio ar (ir) priešieškinio atsisakymas, pirma, turi pareigą tinkamai išaiškinti įstatyme nustatytas tokio procesinio veiksmo teisines pasekmes ir, antra, gali priimti atsisakymą tik nesant abejonių, kad tai atitinka tikrąją asmens valią ir neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-469/2019).
10. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir apeliantė 2019-01-09 patiekė bendrą rašytinį pareiškimą dėl ieškinio ir priešieškinio atsisakymo, kurio 2.6 punkte šalys pareiškė ir patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos ieškinio / priešieškinio atsisakymo teisinės pasekmės ir kad priėmus tokį atsisakymą civilinė byla bus nutraukta. Šį bei kitus pareiškimus tiek ieškovas, tiek apeliantė patvirtino savo parašais.
11. Taigi, esant aiškiai išreikštai šalių valiai tiek dėl pareikšto reikalavimo atsisakymo, tiek dėl procesinių pasekmių, atsiėmus savo reikalavimus, teismui, priėmusiam skundžiamą nutartį, nebuvo jokio pagrindo papildomai aiškinti šalims tokių veiksmų pasekmes. Be to, ir atskirajame skunde apeliantė nenurodo, kad nesuprato, kokias procesines pasekmes gali sukelti ir sukels toks atsisakymas, be kita ko, ir bylos dalies pagal jos pareikštą priešieškinį nutraukimą, neteigia, kad ji nesuprato pasirašomo dokumento turinio.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo ir tokiai išvadai, kad šis atsisakymas neatitiko tuometinės apeliantės valios ar prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai. Visų pirma pažymėtina tai, kad abi bylos šalys atsisakė savo reikalavimų byloje viena kitai, t. y. ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti iš apeliantės jo pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtą sumą, o apeliantė – reikalavimo tokią sutartį pripažinti negaliojančia. Kitaip tariant, tokiu būdu buvo užtikrinta abiejų proceso šalių interesų bei teisių pusiausvyra, nė vienos iš jų padėtis netapo išskirtinai blogesne ar geresne.
13. Antra, nors apeliantė dabar siekia teismo nutarties, kuria byla nutraukta, priėmus jos ir ieškovo atsisakymus nuo priešieškinio ir ieškinio, panaikinimo, tačiau itin didelį dėmesį atskirajame skunde skiria UAB ,,Fasado pastoliai“, kurios vienintele akcininke yra pati apeliantė, ir UAB ,,Rentol“, kurios direktoriumi ir akcininku yra ieškovas, vykdymo procese, pradėtame pagal teismo sprendimą, kuriuo buvo išspręstas aptartų juridinių asmenų ginčas kitoje civilinėje byloje, taip pat 2019-01-07 pasirašytos taikos sutarties sudarymo aplinkybėmis. Apeliantė įrodinėja tai, kad minėta taikos sutartis buvo sudaryta naudojant spaudimą tiek prieš ją, tiek prieš jos dukrą, grasinant pranešti teisėsaugos institucijoms apie galimus jos žento neteisėtus veiksmus ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti atskirojo skundo argumentai niekaip nėra susiję su nagrinėjamu procesiniu klausimu ir nagrinėjamai bylai nėra aktualūs. Minėta, kad skundžiama nutartis buvo priimta atsižvelgiantį į šalių 2019-01-09 pasirašytą bendrą pareiškimą dėl priešpriešinių reikalavimų byloje atsisakymo, todėl tai, kokiu būdu ar sąlygomis buvo, yra ar bus sprendžiami kiti ginčai nagrinėjamu atveju reikšmės neturi.
14. Trečia, sąlygų priimti atsisakymą nebuvimą skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu apeliantė įrodinėja taip pat ir tokia aplinkybe, kad ieškovas pateikė klaidingą informaciją, susijusią su UAB ,,Fasado pastoliai“ turtine padėtimi, dėl ko ji netinkamai suvokė, kokius materialinius padarinius sukels ieškinio atsisakymas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su ieškovu, kad apeliantė, būdama UAB ,,Fasado pastoliai“ vienintele akcininke, ne tik turėjo galimybę, bet ir pareigą tvirtinti bendrovės finansinės atskaitomybės ataskaitas, tokiu būdu susipažinti su bendrovės finansine padėtimi, be kita ko, ir jos debitoriais. Būdama pakankami apdairi ir rūpestinga galėjo pasinaudoti jai, kaip akcininkei, suteiktomis teisėmis ir susipažinti su bendrovės finansine padėtimi, o ne, kaip dabar tvirtina atskirajame skunde, pasitikėti iš kito ir su šia bendrove nesusijusio asmens gauta informacija. Aptariamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad lieka neaišku, kokią įtaką bendrovės turtinė padėtis galėjo turėti būtent šioje byloje pradėtiems nagrinėti ginčams ir apeliantės apsisprendimui dėl savo reikalavimo atsisakymo. Nagrinėjamoje byloje du fiziniai asmenys vienas kitam pareiškė reikalavimus, kurių pagrindas jų sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, klausimai susiję su UAB ,,Fasado pastoliai“ turtine padėtimi į nagrinėjamos bylos dalyką nepateko.
15. Ketvirta, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.), tai ne pirmoji byla, kurioje apeliantė dalyvauja vienokioje ar kitokioje procesinėje padėtyje, atitinkamai darytina ir tokia išvada, kad kaip asmuo, turintis bylinėjimosi patirties, ji galėjo ir turėjo suprasti tokio savo procesinio elgesio (atsisakymo nuo pareiškimo) pasekmes. Faktas, kad iki atisakymo pasirašymo likus dviem dienoms ji atšaukė visus įgaliojimus suteiktus jai procese atstovavusiam advokatui, taip pat savaime nereiškia, kad ji neturėjo galimybės iki tol kreiptis dėl konsultacijų atitinkamais klausimais ar sudaryti atstovavimo sutartį su kitu atstovu.
16. Penkta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktas, kad po to, kai buvo pasirašytas ir priimtas atsisakymas nuo priešieškinio, pasikeitė apeliantės suvokimas dėl ginčo esmės ar jos pačios pozicija dėl ginčo šioje byloje tolimesnio tęsimo, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo tuo metu buvusią ir raštu pareikštą apeliantės valią dėl šios bylos užbaigimo, atsisakant nuo reikalavimų, ar kad nepagrįstai priėmė tokį atsisakymą. Juo labiau kad toks apeliantės elgesys nėra suderinamas su teisinio tikrumo ir teisėtu lūkesčiu principu. Priešingu atveju byloje susiklostytų tokia teisinė situacija, kuomet procesas pagal ieškovo ieškinį liktų nutrauktas, nes šis neskundžia nutarties dalies, susijusios su priimtu jo atsisakymu nuo ieškinio, tačiau tęsiamas toje pačioje byloje pagal apeliantės priešieškinį pradėtas procesas. Įrodymų, kad toks atsisakymas buvo išgautas prievarta ar paveikus apeliantės valia, nepateikta, taigi akivaizdu tik tiek, kad jos valia, teismui bylą nutraukus, pasikeitė.
17. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste spręstina, kad egzistavo visos įstatyme nustatytos sąlygos ieškinio ir priešieškinio atsisakymui patvirtinti, apeliantė neįrodė, kad toks atsisakymas išgautas prievarta, o vien tai, kad ji, paveikta aplinkinių nuomones, vėliau, t. y. praėjus daugiau kaip savaitei po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, pakeitė savo poziciją, nesudaro pagrindo teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį panaikinti, tokiu būdu paneigiant teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus.
Dėl apeliacinio proceso (ne)teisėtumo ir bylos sustabdymo
18. Ieškovo L. L. nuomone, pradėtas apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas, kadangi atskirąjį skundą pasirašė advokatas, kurio įgaliojimus pati apeliantė atšaukė 2019-01-07 pranešimu. Įrodymai, kad apeliantė su atskirąjį skundą pateikusius advokatu būtų sudariusi naują atstovavimo sutartį, į bylą nebuvo pateikti.
19. CPK 57 straipsnio 1 dalį atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu (3 d.).
20. Apeliantė neginčija fakto, kad 2019-01-07 pranešimu atšaukė 2017-08-16 atstovavimo sutartimi suteiktus įgaliojimus advokatui A. A., tačiau iš kartu su atskiruoju skundu jos pateikto vėlesnio, 2019-01-18, pranešimo dėl 2019-01-07 pranešimo atšaukimo matyti, kad ji tokį savo sprendimą atšaukė ir laiko jį negaliojančiu. Kitaip tariant, tokiu būdu apeliantė išreiškė savo valią tęsti atstovavimo teisinius santykius, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atskirasis skundas pateiktas asmens, neturinčio tam įgaliojimų.
21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atskirąjį skundą pasirašė ne tik advokatas, bet ir pati apeliantė. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimai, jog apeliacinį skundą surašo advokatas arba jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ir jis pats, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) netaikytini atskirųjų skundų padavimui ir surašymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1610-943/2017), taigi pagal atskirojo skundo padavimo metu galiojusį teisinį reguliavimą tokį skundą galėjo teikti ir pati apeliantė. Dar daugiau, iki šio atskirojo skundo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019-03-01 nutarimu pripažino, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016-11-08 redakcija) prieštarauja Konstitucijai.
22. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019-06-12 gautas ieškovo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsitesės sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2564-431/2019 pagal šios bylos trečiojo asmens D. O. ieškinį UAB ,,Fasado pastoliai“ , UAB ,,Rentol“, G. J. A. ir L. L. dėl 2019-01-07 taikos sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu.
23. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pirmiau šioje nutartyje jau buvo pasisakyta dėl prašyme nurodytos taikos sutarties reikšmės nagrinėjamai bylai. Konstatavus, kad aplinkybės, susijusios su taikos sutarties tvirtinimu nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės ir nėra su ja susijusi, be to, ir pats procesas joje jau yra užsibaigęs (byla nutraukta), nėra pagrindo tokį prašymą tenkinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Ieškovas L. L. prašo priteisti jam 660 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų ruošiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Toks prašymas, atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirasis skundas atmestas, yra iš esmės pagrįstas (CPK 93 str. 1 d., 98 str.), tačiau šiuo konkrečiu atveju prašomos priteisti išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-21 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.16 punkte numatytus maksimalius dydžius, todėl jų kompensacija sumažintina iki didžiausios leidžiamos 388 Eur (0,4 x 970,30 Eur) sumos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės G. J. A. ieškovui L. L. 388 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.