Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad turi universitetinį muzikos pedagogo išsilavinimą bei neuniversitetinį dainininko išsilavinimą, dirba Kauno filharmonijoje dainininku, yra ieškovės sutuoktinis, į UAB „Onninen“ jį išsikvietė M. Ž. pirminei apklausai ir kartu aptarė visas darbo sąlygas, po kurios jam buvo pasiūlyta dirbti UAB „Onninen“ techniniu asistentu – važiuoti į įmones, sekti jų vykdomas akcijas, lyginti nurodytų produktų kainas, pačioje įmonėje padėti M. Ž. ruošti ataskaitas, palyginti pardavimų maržas, jis tiesiogiai kontaktavo su M. Ž., susitikdavo bent kartą per savaitę, M. Ž. buvo tiesioginis jo vadovas, kartais įpareigodavo jį nuvežti prekes į Kauną, darbo sutartį su kuo pasirašė neatsimena, darbo laiko tiksliai įvardinti negali, dirbo nuotoliniu būdu, kelis kartus jam buvo davę kabinetą, jį matė sekretorės Erika, Maria, darytų ataskaitų negali pateikti, nes jam jos būdavo pateikiamos atspausdintos ir jis jas tik lygindavo, žymėdavo ranka, visas jo darbas atiduotas M. Ž., kompiuteriu beveik niekada nedirbdavo, padėjo paruošti bendrovės kainoraščius, manė, kad M. Ž. pyksta ant jo, dėl to ir parašė raštą, kad jis nedirbo UAB „Onninen“, 2014 m. sausio pradžioje L. I. draugiškai paprašė jį nuvežti kieto kuro katilą iš Kauno padalinio sandėlio į Vilnių į UAB „Tikresta“, atvažiavusio į Vilnių jo niekas nepasitiko, todėl kieto kuro katilą atvežė atgal į Kauną, kadangi atsakovo sandėlis buvo uždarytas, kieto kuro katilą paliko įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, iš kurios skolinosi automobilį, L. I. telefonu jam patvirtino, kad kieto kuro katilą ten galima palikti, kai jo žmonai pareiškė nepasitikėjimą, kad ji paėmė katilą, jis pasiskolino automobilį ir kieto kuro katilą atvežė į UAB „Onninen“, kieto kuro katilas buvo apie mėnesį įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, kai paėmė kieto kuro katilą jis buvo supakuotas, toks pat buvo ir jį grąžinant atsakovui, priimant į darbą jam nebuvo suteikta jokia darbo įranga, naudojo savo asmeninius telefonus, darbo patirties turi ir nemuzikinėje srityje, kodėl buvo įdarbintas UAB „Onninen“ nežino, galimai jį rekomendavo žmona, M. Ž. iki priėmimo į darbą nepažinojo, santechnikos įrangos neėmė, yra tik pirkęs šildytuvą, kolektorius ir pan. iš UAB „Onninen“, UAB „Onninen“ priklausančia foto kamera nesinaudojo, ieškovė turėjo žinoti ką jis dirbo, ji kartais jam perduodavo dokumentus darbui.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. I. parodė, kad dirba UAB „Onninen“ Kauno padalinio vadovu ir direktoriaus pavaduotoju rangovams, turi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, priimant darbuotojus atsižvelgiama į išsilavinimą ir darbinę patirtį, kieto kuro katilas šiuo metu yra Kaune, sprendimo dėl kieto kuro katilo pardavimo UAB „Tikresta“ nepriėmė, taip pat nederino su R. K. kieto kuro katilo pristatymo UAB „Tikresta“ ir grąžinimo aplinkybių, kieto kuro katilas buvo perduotas absoliučiai naujas, o grąžintas katilas su pažeista gamybine pakuote, atidarius pakuotę pastebėta, kad kieto kuro katilas jau naudotas, nors PVM sąskaitoje–faktūroje nurodyta, kad kieto kuro katilo vertė 1 Lt, tačiau jo vertė buvo didesnė, kodėl nurodyta tokia vertė klausimo nekėlė, viena generalinė direktorė nuspręsti nurašyti prekes gali, tačiau formaliai turi pasirašyti visi prekės nurašymo komisijos nariai, kvestionuoti to sprendimo komisijos nariai negali, su ieškove susirašinėjo apie tą patį kieto kuro katilą, nuspręsta parduoti jį už savikainą (1 630 Lt), tačiau vėliau kažkodėl jis parduotas UAB „Tikresta“ už 1 Lt, apie kieto kuro katilo kainos nustatymą su juo nebuvo tartasi, vadovo sprendimams jis įtakos neturi, su R. K. bendrauti teko, tačiau kaip kolegos niekada nedirbo, kad R. K. buvo įdarbintas UAB „Onninen“ sužinojo tik vėliau, su M. Ž. bendrauja, tačiau jis niekada nesakė, kad turi techninį asistentą R. K.; Kauno padalinyje kavos aparatas buvo nuomojamas, kavą gerdavo ir klientai, vėliau atsirado dar vienas kavos aparatas, kai atvažiavo vadovas, kai jis tikrino pagal kodus, buvo ne tas kavos aparatas; bendrovėje buvo balta odinė kėdė ant kurios sėdėjo ieškovė, dabar yra kitokia kėdė, kai reikėjo perduoti daiktus ieškovė jam nurodė, kad kėdė yra nuvertėjusi, todėl ją nusipirks už 1 Lt, kėdės šiuo metu bendrovėje nėra; santechnikos prekių nurašyme tiesiogiai nedalyvavo, ieškovės nurodymu M. B. suformavo darbą, už nurašomas prekes apmokėjo bendrovė iš savo lėšų, daiktai turėjo būti panaudoti įmonės reikmėms, nežino bendrovėje galiojančios tvarkos dėl prekių nurašymo, prekių nurašymo sąskaitas gal ir teko pasirašinėti, nurašytos prekės negali būti įmonės sandėliuose ir patalpose; prekių katalogus ruošia grupė žmonių, R. K. katalogų ruošti nepadėjo, jokių darbo funkcijų su juo nevykdė, jis nežinojo, kad bendrovėje dirba R. K.; nežino, ar Kauno logistikos centre buvo sugedusios vaizdo fiksavimo kameros; turi tarnybinį automobilį, jo automobilis nebuvo paimtas ir jo dugnas nebuvo dengtas antikorozine danga.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. P. parodė, kad dirba UAB „Onninen“ logistikos vadovu, santechnikos prekės buvo nurašytos įmonės reikmėms, turėjo būti nuvežta į atsakovo Šiaulių padalinį, tą nurodė ieškovė, iš sandėlio išvyko, tačiau ar buvo pristatytos nežino, būna sistemoje suformuotas darbas atrinkti prekes, tada prekės atrenkamos iš sandėlio, prekes perduodant ant važtaraščio pasirašo asmuo, kuris priima prekes; kieto kuro katilas buvo nukainuotas ir parduotas kitai įmonei, jis buvo vežamas kartu su kitomis prekėmis, prekės buvo perduotos, išskyrus katilą, vežė samdytas vairuotojas, mano, kad vėliau buvo ieškovės nurodymas, grąžinti kieto kuro katilą į Kauną; jo tiesioginė darbo vieta yra Kauno logistikos centre, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 2010 m. vaizdo kameros gedimo nebuvo, gedimas buvo daug anksčiau, kamerą taisė UAB „Jungtis“, kuri prižiūri ir montavo kameras; visos prekės, kurios nurašomos, yra utilizuojamos, jos nebūna perduodamos darbuotojams, buvo žodinis ieškovės nurodymas faktiškai jau sukeistas prekes įforminti važtaraščiu, ieškovė galėjo įeiti į sandėlį ir pasiimti prekes, važtaraštis, esantis t. I, b. l. 69–70, buvo pasirašytas originaliu ieškovės parašu, o tai reiškia, kad prekės jai perduotos asmeniškai, o ar ji paėmė prekę, nurodytą važtaraštyje, esančiame t. I, b. l. 68, (sukeistą prekę) nežino, sandėlio vedėjas uždėdamas antspaudą patvirtina, kad prekės surinktos, o perdavimo aktai nėra surašomi.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. Š. parodė, kad dirba UAB „Onninen“ Kauno filiale vyr. sandėlininku, ieškovė jam davė žodinį nurodymą pakrauti kieto kuro katilą R. K., R. K. pasirašė ant dokumento, kuris buvo išrašytas UAB „Tikresta“, po kažkurio laiko duotas ieškovės nurodymas kieto kuro katilą iškrauti, jį atvežė R. K., pakrovimo metu katilas buvo naujas, originalioje pakuotėje, o iškrautas kieto kuro katilas buvo ne originalioje pakuotėje, matėsi, kad buvo išpakuotas, kodėl kieto kuro katilas nebuvo vežtas su kitomis UAB „Tikresta“ prekėmis nežino, apie santechnikos prekių nurašymą ir pakrovimą nieko nežino, važtaraščių, esančių t. I, b. l. 68, 69–70, nėra matęs, parašas apačioje reiškia, kad prekės gautos pasirašiusio asmens; vieną rytą ieškovė jo paprašė nunešti dėžę į virtuvėlę, vėliau jis pastebėjo, kad virtuvėlėje stovi kitas kavos aparatas nei buvo, matė, kaip ieškovė kavos aparatą nufotografavo; nurašytos prekės buvo utilizuojamos, jos nebuvo atiduodamos darbuotojams.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad dirba UAB „Onninen“ Kauno padalinyje projektų vadovu, apie santechnikos nurašymo PVM sąskaitą–faktūrą nežino, jis rezervavo prekes iš sandėlio ieškovės žodiniu nurodymu, ji nurodė, kad prekės nurašomos įmonės reikmėms, grįžus po savaitgalio reikėjo pakeisti vienos prekės (pakabinamo unitazo) rezervaciją, nes ne tokią nurodė, pakeitė ieškovės nurodymu, ant stalo buvo paliktas važtaraštis, savaitgalį prekės paprastai neišduodamos, nes įmonė nedirba, su R. K. jokių ryšių neturėjo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. Ž. parodė, kad iki 2015 m. sausio mėn. pabaigos dirbo UAB „Onninen“, R. K. neįdarbino, dėl jo įdarbinimo nieko su ieškove nederino, jokių darbinių santykių su juo neturėjo, su juo nesusitikdavo, jį pažinojo tik kaip ieškovės vyrą, tik gavęs prašymą dėl tėvystės atostogų 2012 m. rugpjūčio mėn. sužinojo, kad R. K. yra įdarbintas bendrovėje, kai ieškovė buvo motinystės atostogose bendrovėje vieno R. K. nematė; kai ieškovė išėjo motinystės atostogų, jis galutinai sutvarkė automobilio pirkimo dokumentus, galutinis variantas buvo derinamas su vadovybe, derino ieškovė; jam buvo pateikta informacija, kad reikia nukainoti kieto kuro katilą, nukainojimą inicijavo ieškovė, darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2012 m. liepos mėn. pasirašė 2012 m. rugpjūčio mėn. atgaline data; kai R. K. atvažiuodavo su ieškove į automobilį jam pakraudavo prekes, manė, kad jis veikė kaip ieškovės vyras, o ne kaip darbuotojas; prekės dažniausiai būdavo nukainojamos ir parduodamos klientui, labai retai visiškai nurašomos, sprendimą nurašyti prekes turėdavo priimti trijų žmonių komisija, galutinį parašą padėdavo generalinis direktorius, apie santechnikos nurašymą nežinojo; konkurentų prekes palygindavo, kainoraščius sudarydavo kiti darbuotojai; R. K. paskutinį kartą matė prieš pora savaičių, jis paskambino paprašė susitikti, joks spaudimas iš R. K. pusės nebuvo daromas, R. K. bandė kažką sakyti, bet jis pokalbį nutraukė, nes pokalbio nenorėjo tęsti, pykčių su R. K. nebuvo, ieškovės pagrindinė darbo vieta buvo Vilniuje.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. B. parodė, kad dirba UAB „Onninen“ personalo specialiste, 2012 m. pradžioje ieškovė liepė paruošti darbo sutartį jos vyrui R. K., visus punktus, kokius įrašyti į darbo sutartį, jai nurodė ieškovė, ji taip ir padarė, prieš įdarbinant nebuvo pateikti R. K. kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, R. K. buvo įdarbintas techniniu asistentu, tačiau jo realiai dirbančio nematė ir nežinojo apie jo atliekamas darbines funkcijas, matė tik kaip jis ieškovę atveždavo, atvažiuodavo paimti iš ofiso, pareiginė instrukcija buvo sukurta ieškovės konkrečiai R. K., ieškovė diktavo, o ji rašė, įprastai planuojamos darbo vietos, išsiaiškinimas darbuotojų poreikis metų pabaigoje, jeigu iškyla darbuotojų poreikis, derinama su vadovais, tuomet įdedamas skelbimas, atrenkami tinkami kandidatai ir organizuojami darbo pokalbiai, kas susiję su R. K., jokios viešos atrankos nebuvo, ieškovė jai nurodė, kad nori sutuoktinio pagalba kompensuoti sumažintą atlyginimą bei padidinti sutuoktinio tėvystės pašalpą ir pasakė, kad ji suderins su vadovybe vyro priėmimą, ieškovė jai jau atvežė pasirašytus dokumentus, kuriuos ji įdėjo į bylą, prieš jai išeinant į motinystės atostogas l. e. direktoriaus pareigas M. Ž. jai liepė pasiaiškinti iš kur atsirado darbuotojas R. K., teigė, kad M. Ž. nieko apie R. K. įdarbinimą nežinojo, ji dalyvauja darbo priemonių išdavime, duoda M. S. nurodymą darbuotojui išskirti kompiuterį, ji pati paskiria telefoną, automobilį, R. K. jokios darbo priemonės nebuvo išduotos, kiek ieškovei buvo išduota darbo priemonių ji tiksliai nežino, R. K. dar prieš jį įdarbinant UAB „Onninen“ turėjo bendrovės SIM kortelę, tą nurodė jai ieškovė, kortelė buvo priskirta ieškovei, bendrovė apmokėdavo už telefoninius pokalbius, jei neviršijamas limitas; kai pasirašoma darbo sutartis siunčiamas elektroniniu paštu pranešimas Lietuvos darbuotojams ir Pabaltijo komunikacijos vadovei apie naują darbuotoją, jeigu darbuotojas dirba Vilniuje, užeinama į kiekvieną kabinetą ir supažindinama su visu kolektyvu, jeigu darbuotojas dirba ne Vilniuje jį su kolektyvu supažindina padalinio vadovai, apie R. K. nebuvo siųstas joks pranešimas, jis nebuvo supažindintas su kitais darbuotojais, kodėl nebuvo inicijuotas R. K. atleidimas ji nežino, tai turėjo daryti M. Ž.; prekių nurašymo tvarka jai nėra žinoma, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pasirašinėti M. Ž. neduodavo, nes nežinojo, kad reikia juos pasirašyti, ji juos tik įsegdavo, žiniaraščiai buvo pasirašyti po 2012 m. rugsėjo mėn., kai ji išėjo motinystės atostogų.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. I. parodė, kad dirba UAB „Onninen“ pardavimų asistente, R. K. pažįsta kaip ieškovės vyrą, jis užeidavo į ieškovės kabinetą vakarais, jos bendradarbis R. K. nebuvo, su juo jokiais klausimais nebendravo, nežinojo, kad jis buvo įdarbintas bendrovėje, visas ataskaitas darė ji, ataskaitas ji talpindavo bendrovės serveryje, labiausiai jų reikėjo pardavimo direktoriui M. Ž., kad galėtų susipažinti su pardavimo rezultatais, kai 2011 m. spalio mėn. ji išėjo motinystės atostogų, apmokė administratorę Svetlaną, kuri perėmė jos poziciją dviems metams, jeigu nebūdavo jos darbe ataskaitas darydavo ją pavaduojantis asmuo, dažniausiai M. S., kiekvienam važiuojančiam į kitą miestą galėjo būti įdėtos prekės, kad jas nuvežtų, kad į ieškovės mašiną buvo kraunamos prekės yra mačiusi, nežino, kad kažkas atliktų bendrovėje konkurentų kainų palyginimą.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta M. S. parodė, kad dirba UAB „Onninen“ marketingo komunikacijos personalo specialiste, R. K. pažįsta kaip ieškovės vyrą, su R. K. darbo reikalais nebendravo, nematė, kad kiti darbuotojai Vilniuje su juo darbo reikalais bendrautų, nežinojo, kad jis yra įdarbintas, be ieškovės R. K. bendrovėje nesilankė; kai nėra E. I., ataskaitas daro ji, tačiau ataskaitos nėra spausdinamos, jos tik keliamos į serverį, prieinamos visiems įmonės darbuotojams, kurie turi prisijungimą, D. B. nepavadavo, kai ji buvo vaiko priežiūros atostogose, ją pavaduoti buvo priimta darbuotoja, nuo 2012 m. dalyvauja išduodant darbo priemones darbuotojams – išduoda kompiuterinę techniką, taip pat dalyvauja tiesiogiai darbuotojams grąžinant darbo priemones, prisimena, kad ieškovė negrąžino Samsung S3 telefono, kuris buvo jai perduotas ir kuriuo ji naudojosi, taip pat negrąžino seno nešiojamo kompiuterio, kuris buvo pirktas 2011 m., apie negrąžintą turtą ieškovė neminėjo, R. K. jokių priemonių neišdavė, prisijungimo duomenys jam nebuvo sukurti, R. K. galėjo pervežti prekes, apie prekių nurašymo tvarką jai nėra žinoma, ieškovė su sutuoktiniu atvažiuodavo su įmonės automobiliu.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. L. parodė, kad jis yra UAB „Laverta“ vadovas, UAB „Laverta“ buvo išnuomojusi UAB „Onninen“ pastatą, vėliau šie išnuomojo pastatą subnuomininkams, buvo padaryta nedidelių pažeidimų, todėl su ieškove žodžiu buvo susitarta, kad bus padengta padaryta žala daiktais, daiktus pasiūlė ieškovė, reikalavimų konkretiems daiktams nebuvo kelta, po nuomos sutarties su atsakovu nutraukimo, apie 2013 m. rugpjūčio pabaigą, rugsėjo pradžią, visi daiktai, nurodyti jo atsakyme t. III, b. l. 134, į UAB „Laverta“ buvo atvežti, joks aktas nebuvo surašytas, dalyvavo prekių priėmime, nebuvo susitartas konkretus žalos dydis, bet žala buvo didesnė nei atvežtų daiktų vertė, nes buvo sugadinta grindų danga, asfaltas, lietvamzdžiai, jie pasikeitė automatinį tualeto nuleidimo mechanizmą, o visus kitus daiktus sunaudojo kitame pastate, kuriame tiksliai neatsimena, pripažino, kad 2014-11-14 atsakymas į paklausimą dėl informacijos pateikimo nėra tikslus, nes ne visi daiktai buvo panaudoti nurodytame pastate, atvežtas prekes vizualiai jis pats pažiūrėjo, prekės buvo supakuotos, tinkamos naudoti, metus laiko neėmė komunalinių mokesčių (apie 12 000 Lt) iš atsakovo, 2013-08-28 perdavimo–priėmimo aktą pasirašė Šiauliuose.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. V. parodė, kad jis yra UAB „Rogamus“ direktorius, pažįsta ieškovę ir jos vyrą, yra ieškovės vyro buvęs klasiokas, vaikystės draugas, 2014-01-10 R. K. ryte pasiskolino įmonės automobilį pervežimui ir vakare atvežė kieto kuro katilą ir iškrovė įmonės patalpose, paaiškinęs, kad neturi kur šiuo metu palikti katilo, jį turi atsiimti UAB „Onninen“ ar UAB „Tikresta“ atstovai, katilą R. K. atsiėmė 2014-02-11, jis buvo supakuotas medinėje dėžėje, pats jis asmeniškai dėžės turinio netikrino, kad dėžėje buvo katilas žino iš R. K. žodžių.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. K. parodė, kad yra UAB „Galius“ direktorius, ieškovės vyras yra jo pažįstamas, R. K. 2014 m. sausio mėn. pas jį pirko katilą, kadangi senasis jo katilas prakiuro, iki atvažiavimo 2014 m. sausio mėn. ieškovės vyras prieš metus buvo pirkęs katilą pas jį mamai, jis nuvyko į ieškovės ir jos vyro namus, apžiūrėjo katilą, tada 2014-01-08 sudarė pirkimo sutartį ir pakrovė katilą, pinigų neėmė, nes nežinojo, ar katilas tiks, pinigus paėmė 2014-02-20, kai patvirtino, kad katilas tinka.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2005-05-02 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė buvo įdarbinta pas atsakovą logistikos centro Kaune padalinio vadove (t. I, b. l. 42–44), 2005-11-17 darbo sutarties pakeitimu ieškovė paskirta dirbti direktore (t. I, b. l. 45), 2013-05-15 priedu prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2013-06-01 prie pagrindinių ieškovės pareigų pridėtos papildomos pareigos – verslo analitikė Baltijos šalims (t. I, b. l. 47), 2014-01-07 UAB „Onninen“ valdybos posėdžio metu nuspręsta iš bendrovės direktoriaus pareigų atšaukti ieškovę ir laikyti, kad 2014-01-08 yra paskutinė jos darbo diena (t. I, b. l. 48–50), 2014-01-08 pasiūlymu dėl darbo sutarties pakeitimo pasiūlyta ieškovei pakeisti darbo sutartį ir nuo 2014-01-09 užimti verslo kontrolierės Baltijos šalims pareigas, su kuriuo ji susipažino 2014-01-08 (t. I, b. l. 53), priede prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuo 2014-01-09 ieškovės darbo funkcijos – verslo analitikė Baltijos šalims (t. I, b. l. 47), 2014-02-10 reikalavimu pasiaiškinti ieškovei nustatytas terminas ne vėliau kaip iki 2014-02-11 13 val. pateikti raštišką pasiaiškinimą dėl reikalavime pasiaiškinti nurodytų veiksmų ir aplinkybių (t. I, b. l. 17–18), 2014-02-11 ieškovė pateikė pasiaiškinimą (t. I, b. l. 19), UAB „Onninen“ laikinai einančio direktoriaus pareigas D. L. 2014-02-14 įsakymu dėl atleidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė atleista iš užimamų pareigų už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (t. I, b. l. 20).

DK 136 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).

DK 234 str. nustatyta, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

DK 235 str. 1 d. nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

DK 235 str. 2 d. 4 p. nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas; DK 235 str. 2 d. 7 p. nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; DK 235 str. 2 d. 11 p. nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

Pagal DK 237 str. 1 d., už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).

Pagal DK 238 str. skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Pagal DK 250 str. darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Byloje ginčo, kad R. K. yra ieškovės sutuoktinis nėra. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012-01-20 tarp atsakovo, atstovaujamo ieškovės kaip generalinės direktorės, ir ieškovės sutuoktinio R. K. buvo sudaryta terminuota (iki 2012-10-01) antraeilių pareigų nuotolinio darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią R. K. priimtas į UAB „Onninen“ techninio asistento pareigas (t. I, b. l. 54–56), 2012-10-01 darbo sutartis su juo nutraukta suėjus terminui pagal DK 126 str. 1 d. (t. I, b. l. 57). Pažymėtina, kad 2011-06-20 ieškovė patvirtino UAB „Onninen“ etatų sąrašą, kuriame nebuvo nurodyta techninio asistento pareigybė, ir atrankos tvarką, kurioje nustatyta tokia darbuotojo atrankos procedūra: 1) darbuotojo poreikio paraiškos pildymas, darbo aprašymo sudarymas, jų patvirtinimas; 2) paieškos skelbimas žiniasklaidos priemonėse, paieška duomenų bazėse; 3) gyvenimo aprašymų surinkimas, analizė, pirminiai atrankos pokalbiai ir jų ataskaita; 4) tinkamų kandidatų atrinkimas; 5) pokalbių su kandidatais organizavimas ir/ar pokalbio vedimas kartu su struktūrinio padalinio vadovu; 6) kompetencijų įvertinimo organizavimas; 7) galutinis kandidatų parinkimas; 8) pasirinkto kandidato pristatymas įmonės vadovui (jei reikia); 9) darbo pasiūlymo teikimas; 10) įdarbinimas; 11) adaptacinės programos vykdymas, formos pildymas; 12) bandomojo laikotarpio įvertinimas, tolesnių darbo sąlygų derinimas (t. I, b. l. 61–63). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovo personalo specialistė D. B. parodė, kad ieškovė jai davė nurodymą parengti R. K. darbo sutartį, nurodė visus punktus, kokius ji turi įrašyti į darbo sutartį, ji įvykdė ieškovės nurodymą, pabrėžė, kad nebuvo vykdoma aukščiau nurodyta techninio asistento atrankos procedūra, ieškovė jai pažadėjo, jog apie savo sutuoktinio įdarbinimą ji suderins su vadovybe, todėl ieškovės teiginys, jog ji jokio nurodymo įdarbinti savo sutuoktinį nėra davusi, atmetamas kaip nepagrįstas ir laikomas ieškovės gynybine pozicija, siekiant sau palankaus teismo sprendimo. Aplinkybę, jog nebuvo vykdoma techninio asistento atrankos procedūra patvirtino ne tik liudytoja D. B., bet ir pati ieškovė, nurodydama, jog priimdama į darbą sutuoktinį, siekė sutaupyti įmonės resursus asmens, kuris eitų techninio asistento pareigas, paieškai ir atrankai. Taigi, žinodama, kad techninio asistento pareigybė bendrovėje nenustatyta, žinodama naujo darbuotojo atrankos tvarką, ji ja nesivadovavo ir į darbą be nustatytos atrankos priėmė sutuoktinį į tokias pareigas, kurios bendrovėje nebuvo nustatytos. Pažymėtina, kad 2010-12-20 atsakovo valdybos narys P. M. patvirtino Onninen Baltic Verslo sandorių tvirtinimo nuostatus, kurių 3.2 p. nustatyta, kad visos įdarbinimo sutartys ir jų pakeitimai privalo būti patvirtinti vadovaujantis viršesniojo principu (t. I, b. l. 149–156), teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. B. parodė, kad ieškovė žadėjo suderinti R. K. įdarbinimą su vadovybe, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad tai buvo padaryta. Akcentuotina, kad UAB „Onninen“ priklauso įmonių tinklui, šio tinklo vadovas Baltijos šalims yra P. M., kuris patvirtino aukščiau minėtus Verslo sandorių tvirtinimo nuostatus, vadinasi, būtent jam buvo pavaldi ieškovė, tiek ieškinyje, tiek rašte teismui (t. I, b. l. 2–8, t. IV, b. l. 26–27) pati ieškovė nurodė, kad jos tiesioginis vadovas buvo P. M. ir taip ji turėjo pareigą vadovautis bendrovėje įtvirtintu viršesniojo principu, tačiau Verslo sandorių tvirtinimo nuostatų 3.2 p. reikalavimus pažeidė ir darbo sutartį su savo sutuoktiniu sudarė savavališkai, kartu pažeisdama ir Onninen grupės etikos gaires, įpareigojančias vengti interesų konflikto, siekti naudos sau, draugui, giminaičiui (t. I, b. l. 91–92).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. B. parodė, kad ieškovė jai paaiškino, jog įdarbindama savo sutuoktinį siekia kompensuoti sumažintą savo atlyginimą bei padidinti sutuoktinio tėvystės pašalpą, vadinasi, bendrovėje nebuvo būtinybės įdarbinti ieškovės sutuoktinį ir priskirti jam konkrečius darbus, todėl ieškovės teiginys, kad įdarbindama sutuoktinį siekė gauti efektyvias paslaugas atmetamas kaip nepagrįstas. Taipogi D. B. parodė, kad R. K. jokios darbo priemonės išduotos nebuvo, kadangi bendrovėje būtent ji jas išduoda, be to, R. K. atveju nebuvo laikytasi įprastos įmonėje kolektyvo supažindinimo su nauju darbuotoju tvarkos, teismo posėdžio metu liudytoja apklausta M. S. parodė, kad ji atsakinga už kompiuterių priskyrimą darbuotojams, tačiau R. K. darbo priemonių neišdavė, jokie prisijungimo duomenys jam nebuvo sukurti, apie jo darbą UAB „Onninen“ nieko nežinojo. Byloje apklausti liudytojai (L. I., M. B., M. Ž., D. B., E. I., M. S.) teigė nežinoję, kad ieškovės sutuoktinis yra darbiniais santykiais susijęs su atsakovu, teigė pažinoję R. K. tik kaip ieškovės sutuoktinį, taip pat kiti atsakovo darbuotojai (V. S., T. Ž., G. D., D. L., A. G.) nebuvo pažinoję R. K. kaip bendrovės darbuotojo (t. I, b. l. 84, 85, 87, 89, 90, t. II, b. l. 124). Nė vienas byloje apklaustas liudytojas nenurodė, kad R. K. būtų dirbęs bendrovėje, byloje nėra įrodymų, kad koks nors bendrovės darbuotojas būtų pažinojęs R. K. kaip bendrovės darbuotoją.

Pabrėžtina, kad nors R. K. teigė dirbęs darbus M. Ž. nurodymu, tačiau pastarasis, apklaustas liudytoju, tai kategoriškai paneigė, be to, liudytoja D. B. parodė, kad kai M. Ž. susipažino su tam tikrais įmonės dokumentais ir taip pastebėjęs R. K. įdarbinimą, liepė jai pasiaiškinti, kokiu pagrindu R. K. buvo įdarbintas, patvirtino, kad M. Ž. apie R. K. įdarbinimą nieko nežinojo, vadinasi, liudytojo ieškovės sutuoktinio R. K. teismui duoti parodymai yra neteisingi, sąlygoti siekio, kad būtų priimtas jo sutuoktinei palankus teismo sprendimas. Iš byloje esančios Techninio asistento pareiginės instrukcijos, kurią pasirašė R. K., (t. II, b. l. 55) ir kuri liudytojos D. B. teigimu buvo parengta konkrečiai ieškovės sutuoktiniui, ieškovei diktuojant tekstą, matyti, kad R. K. pagrindinė užduotis buvo pagalba personalui, tačiau teismo posėdžio metu apklausti liudytojai L. I., M. B., D. B., M. S., E. I., M. Ž. parodė, kad R. K. pažinojo tik kaip ieškovės sutuoktinį, su juo jokių darbinių santykių nepalaikė. Byloje nėra įrodymų, kad R. K. būtų vykdęs kokias nors darbines funkcijas UAB „Onninen“, kad ir kaip teigia ieškovė, jis darbo funkcijas atliko nuotoliniu būdu, tačiau byloje jokių įrodymų apie jo darbo rezultatus nėra, byloje esantys 2012 m. sausio–rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (t. III, b. l. 7–15) taip pat nepatvirtina, jog R. K. atliko savo kaip techninio asistento darbo funkcijas, nes teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. B. parodė, kad ji buvo atsakinga už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą, tačiau nežinojo, kad žiniaraščius reikia duoti pasirašyti, jie, M. Ž. teigimu, buvo pasirašyti atgaline data, vadinasi, byloje nėra įrodymų, kad R. K. bendrovėje realiai atliko darbo funkcijas, tačiau darbo užmokestis jam buvo mokamas ir taip bendrovei buvo padaryta žala. Aplinkybė, kad atsakovas teikdamas ieškovei reikalavimą pasiaiškinti padarė rašymo apsirikimo klaidą – nurodė 2010 m. dėl R. K. įdarbinimo (t. I, b. l. 17–18), tačiau iš ieškovės pasiaiškinimo (b. l. 19), teismo posėdžiuose teiktų paaiškinimų akivaizdu, kad ji suprato, kad atsakovas padarė rašymo apsirikimo klaidą vietoj 2012 m. nurodydamas 2010 m. ir tokia aplinkybė negali paneigti ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog ieškovė, kaip direktorė, pagal savo pareigas žinodama bendrovės vidinius aktus, priimdama savo sutuoktinį į darbą pažeidė nustatytą darbuotojo priėmimo tvarką, viršijo savo įgaliojimus, taip pat žinodama, kad R. K. jokių darbo funkcijų neatlieka, tačiau jam yra mokamas darbo užmokestis, siekė pasipelnyti bendrovės sąskaita ir tokiu būdu pagrįstai atsakovas tokius jos veiksmus pripažino šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-04-19 UAB „Onninen“ iš UAB „Bitė Lietuva“ įsigijo mobilųjį telefoną Samsung Galaxy S III, (t. I, b. l. 93), byloje ginčo, kad ieškovei buvo suteikta mobiliojo ryšio kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nėra, 2013-05-17 į UAB „Onninen“ priklausantį mobilųjį telefoną Samsung N700 Galaxy Note buvo pajungta mobiliojo ryšio kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir interneto ryšys (t. I, b. l. 99, 102), į bylą pateiktas ieškovės ir UAB „Bitė Lietuva“ darbuotojo susirašinėjimas patvirtina, jog ši kortelė ir interneto ryšys buvo užsakyta ieškovės ir turint tikslą, kad šia kortele naudotųsi nuotoliniu būdu dirbantis darbuotojas (t. I, b. l. 95, 100–103), tuo tarpu, byloje duomenų, kad, išskyrus R. K., dar su kokiu darbuotoju būtų buvusi sudaryta nuotolinio darbo sutartis, nėra. Dėl ieškovės teiginio, jog ji naudojosi dviem telefonais su dviem kortelėmis (abonementų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), teismas pažymi, jog UAB „Bitė Lietuva“ pateikti duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2013-11-07 iki 2014-02-28 buvo labai dažni komunikacijos įvykiai tarp abonementų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 99, t. II, b. l. 60–103), todėl daroma išvada, jog ieškovė perdavė atsakovui priklausantį mobilųjį telefoną ir mobiliojo ryšio kortelę su pajungtu interneto ryšiu trečiajam asmeniui, kuris nėra atsakovo darbuotojas, teismo posėdžio metu išsakytas ieškovės argumentas, kad ji naudojo abu telefonus su dviem kortelėmis ir turėjo peradresavimo funkciją tarp jų byloje neįrodytas. Be to, teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. B. parodė, kad ieškovė jai buvo sakiusi, kad R. K. dar prieš jį įdarbinant turi bendrovės SIM kortelę, kuri buvo priskirta ieškovei, o už pokalbius apmokėdavo bendrovė, vadinasi, atsakovas įrodė ieškovės įgaliojimų viršijimą ir taip atsakovui padarytą žalą, todėl pagrįstai atsakovas aukščiau nurodytus ieškovės atliktus veiksmus laikė drausminės atsakomybės sąlyga.

Nustatyta, kad 2013-09-10 išrašyta atsakovo PVM sąskaita–faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nurašyti atsakovui priklausantys daiktai: (duomenys neskelbtini) potinkinis WC rėmas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klavišas baltas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) IFO SIGN WC dangtis kietas, (duomenys neskelbtini) praustuvas su spintele (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) maišytuvas praustuvui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klozetas pakabinamas (duomenys neskelbtini), nurodant, kad prekės panaudotos įmonės reikmėms (t. I, b. l. 67). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai E. P. ir M. B. parodė, kad ieškovė nurodė, jog aukščiau nurodytos prekės nurašomos įmonės reikmėms, paaiškino, kad prekės iš sandėlio buvo išvežtos. Ieškovė teigė, kad minėti daiktai buvo panaudoti įmonės reikmėms – remontuojant UAB „Onninen“ išsinuomotas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, savo nurodytas aplinkybes grindė į bylą pateikdama UAB „Laverta“ direktoriaus 2014-11-14 atsakymą į paklausimą dėl informacijos pateikimo (t. III, b. l. 134), kuriame nurodyta, kad 2013-09-02 baigėsi UAB „Onninen“ patalpų nuomos sutartis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, perduodant patalpas šalių tarpusavio žodiniu susitarimu susidėvėjusios pastato sanitarinės patalpos buvo atnaujintos UAB „Onninen“ pateiktomis medžiagomis, tačiau teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Laverta“ direktorius G. L. pripažino, kad 2014-11-14 atsakymas į paklausimą dėl informacijos pateikimo yra netikslus, iš UAB „Onninen“ atvežtų medžiagų pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buvo tik pakeistas automatinis tualeto nuleidimo mechanizmas, o kitos medžiagos sunaudos kitame pastate, tiksliai nurodyti kuriame, negalėjo, todėl esant tokiems liudytojo parodymų keitimams, teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovauja UAB „Laverta“ direktoriaus 2014-11-14 atsakymu į paklausimą, be to, ieškovė, kaip generalinė direktorė, turėjo domėtis nurašytų prekių skirtų panaudoti įmonės reikmėms tinkamu panaudojimu. Teismas ieškovės nurodytas aplinkybes, kad aukščiau minėti daiktai buvo perduoti UAB „Laverta“, kritiškai vertintina ir dėl to, jog visi kiti daiktai buvo perduodami pasirašant priėmimo–perdavimo aktą (t. III, b. l. 164), tuo tarpu perduodant (duomenys neskelbtini) potinkinį WC rėmą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klavišą baltą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) IFO SIGN WC dangtį kietą, (duomenys neskelbtini) praustuvą su spintele (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) maišytuvą praustuvui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klozetą pakabinamą (duomenys neskelbtini) toks aktas nebuvo surašytas, tai patvirtino liudytojas G. L.. Akivaizdu ir tai, kad ieškovei, kaip generalinei direktorei, nurodžius, kokios prekės nurašomos, kiti 2013-09-10 atsakovo PVM sąskaitoje–faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašę ieškovei pavaldūs darbuotojai, tokią ieškovės valią vykdė, ką patvirtino teismo posėdyje liudytoju apklaustas L. I. bei atsakovo vadovas A. S.. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko, jog ieškovė neįrodė, kad visi 2013-09-10 atsakovo PVM sąskaitoje–faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti daiktai buvo panaudoti UAB „Onninen“ reikmėms, vadinasi, taip ieškovės veiksmais atsakovui buvo padaryta žala, todėl pagrįstai atsakovas aukščiau nurodytus ieškovės atliktus veiksmus laikė drausminės atsakomybės sąlyga.

Nustatyta, kad pagal 2014-01-09 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Tikresta“ įsigijo kieto kuro katilą Junkers už 1,21 Lt (t. I, b. l. 122), teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. Ž. parodė, kad ieškovė inicijavo kieto kuro katilo Junkers nukainojimą, jos domėjimąsi pačiai įsigyti šį katilą patvirtina jos elektroninis susirašinėjimas su L. I. (t. II, b. l. 172), pagal liudytojo V. Š. parodymus teisme ir 2014-02-13 rašytinį paaiškinimą (t. I, b. l. 71), 2014-01-08 ieškovės tiesioginiu žodiniu nurodymu R. K. buvo perduotas kieto kuro katilas Junkers pagal 2014-01-07 važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 72), kodėl kieto kuro katilas Junkers nebuvo vežtas su kitomis UAB „Tikresta“ prekėmis nežinojo, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. P. parodė, kad kitos prekės vežtos įmonei buvo perduotos, išskyrus katilą, 2014-02-11 R. K. grąžino atsakovui kieto kuro katilą Junkers (t. I, b. l. 73), teismo posėdžio metu R. K. parodė, kad kai paėmė kieto kuro katilą jis buvo supakuotas, toks pat buvo ir jį grąžinant atsakovui, tačiau 2014-03-19 prekių priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kieto kuro katilas Junkers grąžintas į sandėlį neoriginalioje pakuotėje ir nepilnos komplektacijos, pakuotės viduje nėra katilo dokumentų, katilas buvo sumontuotas ir naudotas, praradęs savo prekinę išvaizdą ir negali būti priimtas į sandėlį bei siūlomas klientams (t. I, b. l. 114), aplinkybes, kad kieto kuro katilą Junkers R. K. grąžino ne originalioje pakuotėje, kai tuo tarpu jis jam pakrautas buvo originalioje pakuotėje, paliudijo teisme liudytojais apklausti V. Š., L. I., be to, logiškai nepaaiškinama, kodėl ne bendrovės darbuotojui, o ieškovės vyrui savo samdomu transportu, turėtų būti perduodama pareiga vežti tam tikras prekes, tuo labiau bendrovėje yra sudaryta krovinių pervežimo sutartis su UAB „Odeisa“ (t. IV, b. l. 31–33). Bylos nagrinėjimo metu liudytojas R. K. aiškino, kad kieto kuro katilą Junkers paėmė pagal L. I. prašymą ir turėjo iš Kauno pristatyti į UAB „Tikresta“, tačiau nepavykus susisiekti su UAB „Tikresta“ atsakingais asmenimis, jis katilą parvežė atgal į Kauną ir paliko UAB „Rogamus“, visus savo veiksmus suderino su L. I.. Šie R. K. parodymai vertinami kritiškai, nes liudytoju apklaustas L. I. teismo posėdžio metu parodė, kad neteikė jokio prašymo ar pavedimo R. K. nuvežti kieto kuro katilą Junkers į UAB „Tikresta“, nederino su R. K. kieto kuro katilo Junkers grąžinimo į Kauną ir palikimo UAB „Rogamus“. Nors į bylą yra pateiktas UAB „Rogamus“ direktoriaus – ieškovės vyro vaikystės draugo, kaip kad jis patvirtino teismo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas, R. V. 2014-11-14 atsakymas (t. I, b. III. 183), kuriame teigiama, jog nuo 2014-01-10 iki 2014-02-11 kieto kuro katilas Junkers buvo UAB „Rogamus“ nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau teismo posėdžio metu parodė, kad tai, jog jam pristatytoje dėžėje buvo kieto kuro katilas Junkers žino tik iš R. K. žodžių, nes pats dėžės turinio netikrino, be to, nėra aišku, kokiu pagrindu R. V. mėnesį laiko laikė jam nepriklausantį daiktą ir nesikreipė dėl jo atsiėmimo. Kito liudytojo – ieškovės sutuoktinio pažįstamo E. K. parodymai teisme buvo duodami nenuosekliai, akivaizdu, kad versle nėra būdinga duoti prekes (ypač tokias kaip kuro katilas) naudotis, kol bus nustatytas jų tinkamumas ir iki tol nemokėti už jų perdavimą, o, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, 2014-01-08 elektroniniai laiškai tarp ieškovės ir jos sutuoktinio (t. II, b. l. 120–121) patvirtina, kad kieto kuro katilas Junkers buvo pristatytas ieškovės šeimos asmeniniam naudojimui. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog ieškovė, laikinai (nuo 2014-01-08 iki 2014-02-11) pasisavindama kieto kuro katilą, grąžindama jį bendrovei daugiau kaip po mėnesio (iš karto kai gavo reikalavimą pasiaiškinti) panaudotą, naudojosi savo kaip vadovės pareigomis, siekdama gauti naudos sau, padarė bendrovei žalą, todėl visa tai vertinama kaip šiukštus darbo drausmės pažeidimas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2013-11-11 ieškovė iš bendrovės lėšų įsigijo kavos aparatą už 1 815 Lt (t. I, b. l. 74). Pažymėtina, kad 2007-09-26 tarp atsakovo, atstovaujamo ieškovės, ir UAB „Vendor Lietuva“ buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje susitarta, jog atsakovo įmonės kavos aparatai bus nuomojami ir aptarnaujami UAB „Vendor Lietuva“ (t. I, b. l. 132–136), teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. I. parodė, kad kavą iš nuomojamų aparatų gerdavo ir įmonės klientai, todėl teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad kavos aparatas 2013-11-11 buvo nupirktas nesant realaus šio daikto įsigijimo poreikio. Tiek atsakovo generaliniam direktoriui 2014-02-12 teiktame pasiaiškinime (t. I, b. l. 75), tiek teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju V. Š. parodė, kad pirmą kartą naują kavos aparatą bendrovės virtuvėje pamatė 2014-02-10, jis pats ieškovės paprašytas tą dieną padėjo jai nunešti dėžę, kurioje pagal išmatavimus galėjo būti naujasis kavos aparatas, matė, kaip ieškovė kavos aparatą fotografavo, ieškovė neneigė, kad įsigyto kavos aparato laikinai nebuvo atsakovo patalpose, nurodė, kad kavos aparatas buvo išvežtas remontuoti, remontavo savo lėšomis, kadangi jos vaikas jį sugadino, duomenų, kur šis kavos aparatas buvo visą laikotarpį nuo jo įsigijimo 2013-11-11 iki 2014-02-10, nėra, be to, nelogiška, kad bendrovei priklausantį daiktą ieškovė nuspręstų taisyti iš savo asmeninių lėšų, todėl teismas laiko, kad kavos aparatas nuo jo pirkimo, t. y. nuo 2013-11-11, iki jo pristatymo į įmonę, t. y. iki 2014-02-10 (iš karto po gauto reikalavimo pasiaiškinti), atsakovo poreikiams tenkinti nebuvo naudojamas ieškovės iniciatyva, todėl teismas laiko, kad ieškovė iš įmonės lėšų įsigijusi kavos aparatą, kai nebuvo realaus tokio aparato įsigijimo poreikio, tris mėnesius jo nepristačiusi į įmonę, pažeidė bendrovės interesus, padarė bendrovei žalą ir todėl pagrįstai atsakovas aukščiau nurodytus ieškovės atliktus veiksmus laikė drausminės atsakomybės sąlyga.

Žemesnės instancijos teismas

Kartu pažymėtina, kad nors ieškovė teigė, kad darbdavys dirbtinai stengėsi rasti motyvų nutraukti darbo sutartį esant jos kaltei, grasinimais vertė ją išeiti iš darbo, nes ji augina mažametį vaiką, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad net ir grįžusi po vaiko priežiūros atostogų ji jautėsi darbe vertinama, o aukščiau nurodytą ieškovės teiginį apie darbdavio siekį ją atleisti paneigia aplinkybė, kad atsakovas, atšaukęs ieškovę iš generalinės direktorės pareigų, neturėjo pareigos jai siūlyti kitų pareigų, tačiau tai padarė, priėmė ją į verslo analitikės Baltijos šalims pareigas, kas įrodo, kad darbdavys nebuvo priešiškai nusiteikęs ieškovės atžvilgiu, o priešingai, siekė, kad ji toliau dirbtų bendrovėje.