Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-92-1009/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-08
Bylos Nr.
1-92-1009/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04234-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Kaltinamasis
S. G.
Nukentėjusysis
M. M.
Advokatai
Žilvinas Kalinauskas, Elena Gylienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-92-1009/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04234-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.2.25.4.1; 2.1.8; 2.1.15.3.3.1; 2.1.16.1.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,

sekretoriaujant Brigitai Vaitkutei-Unikienei, Deimantei Lekavičiūtei, Živilei Gedvilaitei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,kaltinamajam S. G., jo gynėjui advokatui Žilvinui Kalinauskui,nukentėjusiajai M. M., jos atstovei advokatei Elenai Gylienei,laiduotojai J. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, vidurinio išsilavinimo, našlys, pensininkas, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. 2019 m. gruodžio 31 d. apie 12.18 val. Kauno r., kelio (duomenys neskelbtini) kairės pusės 11 kilometre, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Peugeot 406, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus tuo, kad sukdamas į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu sužalojo automobilio VW Passat vairuotoją D. Ž., kuriam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ir automobilio „Peugeot 406" keleivę M. M., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis S. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Jo parodymai tokie patys kaip ir duoti ikiteisminio tyrimo metu. S. G. parodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. apie 10.00 val. paskambino draugei M. M. ir pasiūlė jai kartu nuvažiuoti į kapines. M. M. sutiko. Jis, vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo M. M. pasiimti prie jos namų Kaune, (duomenys neskelbtini). M. atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės. Abu prisisegė saugos diržus. Važiuodamas neskubėjo. Važiavimo ir oro sąlygos buvo geros. Važiuodamas kryptimi link (duomenys neskelbtini) nebuvo sustojęs papildomoje trečioje eismo juostoje, skirtoje nusukimui lik (duomenys neskelbtini). Kadangi priešingos krypties antra eismo juosta buvo tuščia, jis palengva įsuko į priešingos krypties antrą eismo juostą ir sustojo, kad praleistų automobilį, važiavusį pirma eismo juosta. Pirmoje eismo juostoje ties degaline matė atvažiuojantį automobilį. Daugiau matomumo zonoje priešinga kryptimi važiuojančių automobilių nematė. Bestovint priešingos krypties antroje eismo juostoje, iš priekio važiavęs automobilis persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą ir atsitrenkė į jo automobilį. Nuo smūgio automobilis buvo apsuktas. Po eismo įvykio pats, M. M. ir kito automobilio vairuotojas buvo pristatyti į gydymo įstaigą. Po eismo įvykio bendravo tiek su kito automobilio vairuotoju, tiek su M. M.. Jų abiejų atsiprašė, domėjosi sveikata. Su kito automobilio vairuotoju susitaikė. Savo kaltę, kad sukėlė eismo įvykį, pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi (I t., b. l. 63).

Pretendentė į laiduotojus J. P. prašė atiduoti jai kaltinamąjį S. G. pagal laidavimą, paaiškino, jog kritiškai vertina S. G. padarytą veiką, turi jam teigiamą poveikį, jų santykiai geri, nuolat bendrauja, susitinka, yra autoritetas.

Nukentėjusioji M. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nepavyko susitaikyti su kaltinamuoju. Ji prašė priteisti iš kaltinamojo S. G. draudimo bendrovės neatlygintą turtinės ir neturtinės žalos dalį.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Kaip ir minėta, kaltinamasis S. G. kaltę ikiteisminio tyrimo metu pripažino pilnai.

Nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. apie 12.00 val. Kauno r., vairavo įmonei, kurioje dirba, priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Automobiliu važiavo vienas, antra eismo juosta. Artėdamas prie nusukimo dešinėje link (duomenys neskelbtini) kapinių, važiavo apie 80 km/val. greičiu. Lėtino greitį, nes artėjo prie greičio ribojimo iki 70km/val. Įvažiavus į sankryžą su keliu, vedančiu link (duomenys neskelbtini) kapinių, staiga, priešais, likus labai mažam atstumui, galbūt keliems metrams, į kairę pusę iš priešingos eismo juostos pradėjo sukti automobilis. Dar vengdamas susidūrimo suko vairą į dešinę pusę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Nuo smūgio automobilis nuvažiavo į dešinę ir atsitrenkė į namą. Į automobilį Peugeot, su kuriuo susidūrė, atkreipė dėmesį tik nuo to momento, kai jis pradėjo priešais sukti į kairę. Po eismo įvykio medikų pagalba išlipo iš automobilio, buvo pristatytas į Kauno klinikas. Jam susidarė toks įspūdis, kad Peugeot automobilio vairuotojas jo nematė, nes pradėjo sukti į kairę visai prieš pat jo vairuojamą automobilį. Po eismo įvykio buvo paskambinęs automobilio Peugeot vairuotojas, atsiprašė dėl sukelto eismo įvykio. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į automobilio Peugeot draudimą (1 t., b. l. 54–55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G252/2020(02) nurodoma, kad D. Ž. konstatuoti minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos kairės akiduobės srityje su kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kairio raktikaulio, kairės šlaunies, dešinės plaštakos ir dešinio kelio srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daikru kontaktuojant su automobilio salono paviršiais ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 47–48).

Nukentėjusioji M. M. parodė, kad 2019 m. gruodžio 30 d. vakare jai paskambino pažįstamas S. G. ir paklausė, ar ji nenorėtų nuvažiuoti prie kapo (duomenys neskelbtini) kapinėse aplankyti savo mirusį vyrą. Kitą dieną, 2019 m. gruodžio 31 d. apie 12.00 val. prie namų automobiliu ,,Peugeot", valstybinio numerio nežino, privažiavo S. G.. Ji įsėdo į automobilį ant priekinės keleivio sėdynės, užsisegė saugos diržą. Privažiavus prie nusukimo link (duomenys neskelbtini) kapinių, S. G. pilnai sustojo. Ji dėmesį buvo sutelkusi į telefoną, juo naudojosi, todėl kelio nestebėjo. Automobiliui besukant pakėlė akis ir pamatė iš priešingos pusės antra eismo juosta atvažiuojantį automobilį. Pamačius automobilį, beveik tuo pat metu įvyko susidūrimas. Automobilis atsitrenkė į S. G. vairuojamo automobilio dešinės pusės priekinį sparną. Nuo smūgio automobilis buvo apsuktas. Susidūrimo metu galva trenkėsi į priekinį stiklą. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatyta Kauno klinikas. 2020 m. sausio 7 d. pablogėjus savijautai vėl buvo pristatyta į Kauno klinikas, kur nustatė eismo įvykio metu lūžusius šonkaulius. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į automobilio ,,Peugeot" draudimą. S. G. ja nesirūpino, sveikata nesidomėjo, neatsiprašė. Pats išvyko, neatsiliepė į skambučius, telefoną išjungė. Žala dar nėra pilnai atlyginta (1 t., b. l. 50).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG444/2020(02) nurodoma, kad M. M. konstatuota poodinė kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas su IV, V šonkaulių lūžimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2019 m. gruodžio 31 d. Krūtinės ląstos sumušimas su IV - V šonkaulių lūžimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 45).

Žemesnės instancijos teismas

Iš ekspertizės akto matyti, kad M. M. po 2019 m. gruodžio 31 d. eismo įvykio diagnozuota kraujosruva kairės akies obuolio junginėje ir krūtinės kairės pusės sumušimas su IV bei V šonkaulių lūžiais. Teismo papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose iš „(duomenys neskelbtini)“ rastas vienintelis papildomas (vėlesnis nei buvo pateikta papildomai specialisto išvadai Nr. pG444/2020(02) duoti) įrašas – išrašas iš LSMUL KK 2020 m. vasario 8 d. kreipimasis dėl nepatikslintos alergijos. Daugiau jokių duomenų nei apie sveikatos būklę, nei apie naujas traumas (2019 m. gruodžio 31 d.) išraiškas negauta. Medicininiai duomenys apie nustatytus sužalojimus nekelia abejonių, kad sužalojimai yra atsiradę minimo eismo įvykio metu nuo traumuojančių kontaktų su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, kuo galėjo būti automobilio salono dalys, saugos sistemų įrenginiai, salone buvę laisvai padėti daiktai, paties žmogaus ar šalia sėdėjusio asmens laisvai judančios galūnės ir panašiai. M. M. 2019 m. gruodžio 31 d. eismo įvykyje patirti sužalojimai sąlyginai galėtų būti vertinami atskirai, taip: kraujosruva kairės akies obuolio junginėje – nežymiu sveikatos sutrikdymu, pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktą; krūtinės kairės pusės sumušimas su IV ir V šonkaulių lūžiais – nesunkiu sveikatos sutrikdymu pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktą. Sveikatos sutrikdymo masto lygio skirtingi laipsniai nesumuojami ir bendras sveikatos sutrikdymo mastas negali būti vertinamas kitaip nei nesunkiu. Duomenų apie ilgalaikes invalidizuojančias pasekmes nėra (1 t., b. l. 161–166).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykis įvyko Kauno r., kelio (duomenys neskelbtini), kairės pusės 11 kilometre, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), šviesiu paros metu, kad įvyko susidūrimas sukant į kairę, vietovė atvira, kelio danga sausa, stabdymo žymių nėra (1 t., b. l. 6–7, 14–21).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti šie automobilio Peugeot 406, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo požymiai: priekinio bamperio, dešinės pusės priekinio vaizdo veidrodėlio, durų, priekinio stiklo ir kt. (1 t., b. l. 8–10). Taip pat užfiksuoti automobilio VW Passat, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) sugadinimai (I t., b. l. 11–13).

Įrodymai dėl nusikalstamos veikos ir jos vertinimas

BK 2 straipsnio nuostatomis, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais.

Kaltinamasis S. G. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad sukdamas į kairę nepastebėjo priešais atvažiuojančio automobilio ir jo nepraleido, dėl to įvyko eismo įvykis. Tokius jo parodymus patvirtina ir apklausti nukentėjusieji D. Ž. ir M. M., kurie parodė, kad S. G. sukdamas į kairę nepraleido iš priekio atvažiuojančio automobilio, dėl ko įvyko eismo įvykis. Be to, šiuos įrodymus papildo įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys, kad eismo įvykis įvyko Kauno r., kelio (duomenys neskelbtini) kairės pusės 11 kilometre, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), šviesiu paros metu, kad įvyko susidūrimas sukant į kairę, vietovė atvira, kelio danga sausa, stabdymo žymių nėra. Iš byloje esančių specialistų išvadų matyti, kad D. Ž. konstatuoti minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos kairės akiduobės srityje su kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kairio raktikaulio, kairės šlaunies, dešinės plaštakos ir dešinio kelio srityje, sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padaryti eismo įvykio metu; M. M. konstatuota poodinė kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas su IV, V šonkaulių lūžimu. Krūtinės ląstos sumušimas su IV - V šonkaulių lūžimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padaryti eismo įvykio metu. Be to, iš teismo ekspertizės akto matyti, kad M. M. po 2019 m. gruodžio 31 d. eismo įvykio diagnozuota kraujosruva kairės akies obuolio junginėje ir krūtinės kairės pusės sumušimas su IV bei V šonkaulių lūžiais. Teismo papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose iš „(duomenys neskelbtini)“ rastas vienintelis papildomas (vėlesnis nei buvo pateikta papildomai specialisto išvadai Nr. pG444/2020(02) duoti) įrašas – išrašas iš LSMUL KK 2020 m. vasario 8 d. kreipimasis dėl nepatikslintos alergijos. Daugiau jokių duomenų nei apie sveikatos būklę, nei apie naujas traumas (2019 m. gruodžio 31 d.) išraiškas negauta. Medicininiai duomenys apie nustatytus sužalojimus nekelia abejonių, kad sužalojimai yra atsiradę minimo eismo įvykio metu nuo traumuojančių kontaktų su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, kuo galėjo būti automobilio salono dalys, saugos sistemų įrenginiai, salone buvę laisvai padėti daiktai, paties žmogaus ar šalia sėdėjusio asmens laisvai judančios galūnės ir panašiai. M. M. 2019 m. gruodžio 31 d. eismo įvykyje patirti sužalojimai sąlyginai galėtų būti vertinami atskirai, taip: kraujosruva kairės akies obuolio junginėje – nežymiu sveikatos sutrikdymu, pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktą; krūtinės kairės pusės sumušimas su IV ir V šonkaulių lūžiais – nesunkiu sveikatos sutrikdymu pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktą. Sveikatos sutrikdymo masto lygio skirtingi laipsniai nesumuojami ir bendras sveikatos sutrikdymo mastas negali būti vertinamas kitaip nei nesunkiu. Duomenų apie ilgalaikes invalidizuojančias pasekmes nėra.

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog būtent kaltinamojo S. G. veiksmai, tai, kad jis, vairuodamas automobilį Peugeot 406, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus, sukdamas į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam D. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o M. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tik tais atvejais, kai joje numatyta veika padaryta dėl neatsargumo. Todėl įrodinėtinas šių nusikaltimų sudėties požymis yra neatsargi kaltė ir jos turinys.

Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai.

Kaltinamasis S. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jis nepastebėjo iš priekio atvažiuojančio automobilio, suko į kairę, dėl ko įvyko susidūrimas su kitu automobiliu, todėl teismas laiko, kad kaltinamojo nusikalstama veika yra neatsargi, padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes kaltinamasis, nors ir nenumatė, kad dėl jo veiksmų ar neveikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamojo S. G. veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl laidavimo

Kaltinamasis S. G. ir jo gynėjas bei valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras teisme prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmoji iš įstatyme nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. G. anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, todėl laikytina, kad jis nusikalto pirmą kartą, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.

Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, kad kaltinamasis atitinka ir kitas aukščiau nurodytas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas.

Kaltinamasis S. G. bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio, civilinę atsakomybę yra apdraudęs, todėl jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas sąlygas.

Kaltinamasis S. G. neteistas, administracine tvarka nebaustas, sukakęs 80 metų senatvės, pensininkas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygas.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Byloje yra pateiktas laiduotojos J. P. prašymas perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą. Jis yra neteista, administracine tvarka nebausta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus tiek teismo posėdyje, tiek pateiktame prašyme, tai, kad ji yra kaltinamojo giminaitė, su juo nuolat bendrauja, kritiškai vertina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog ši pretendentė į laiduotojus atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir kaip turinti autoritetą, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo S. G., taip pat laiduotojos J. P. asmenybę, laiduotojo asmenines savybes, tai, kad padaryta viena neatsargi nusikalstama veika, nusikalstamais veiksmais kaltinamasis nesiekė turtinės naudos, darytina išvada, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimas paskirtinas be užstato, nustatant minimalų įstatymo nustatytą laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai, naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Šiurkščiu pripažintinas tik toks eismo įvykis, kuris padarytas sąmoningai pažeidžiant kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017), taip pat padarytas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

Pagal formuojamą teismų praktiką, eismo įvykio padarinių sunkumas, atsietai nuo eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, negali būti kriterijus vertinant kelių eismo taisyklių pažeidimo šiurkštumą, nes padariniai kelių eismo saugumo taisyklių bylose neretai yra atsitiktiniai ir ne visada priklauso nuo pažeidimo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarimas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

Bylos duomenimis, kaltinamasis S. G. nusikaltimą padarė būdamas blaivus, padarytas neatsargus nusikaltimas, jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, todėl, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimų pobūdį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji M. M. pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo S. G. 4603,00 eurų neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 121–125, 126–141, 192–197, 2 t., b. l. 3–12, 43–44).

Teismas, priėmęs civilinį ieškinį byloje civiliniu atsakovu byloje įtraukė ADB (duomenys neskelbtini) filialą, išaiškino nukentėjusiajai M. M. teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu (1 t., b. l. 146, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsnis), teisių perėmėjas ADB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 51).

ADB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog laiko, kad žala M. M. pilnai atlyginta (2 t., b. l. 51–69).

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų.

Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo, ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-695/2016).

Nepaisant to, jog teismas ADB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įtraukė į bylą civiliniu atsakovu, nukentėjusioji bei civilinė ieškovė M. M. bei jos atstovė advokatė Elena Gylienė prašė likusią neatlygintą neturtinę ir turtinę žalą priteisti iš kaltinamojo S. G., tačiau nagrinėjamu atveju kaltinamasis savo civilinę atsakomybę apdraudęs privalomuoju įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, pareikšto civilinio ieškinio dydis neišeina už draudimo sutarties ribų (2 t., b. l. 54), nes transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis). Be to, to paties įstatymo 13 straipsnio nuostatomis nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui, todėl S. G. nėra tinkamas civilinis atsakovas šioje baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiantį į tai, civilinis ieškinys jo atžvilgiu atmestinas (BPK 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsnis).

Nukentėjusiajai M. M. išaiškintina, jog tai neužkerta kelio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo reikšti draudimo bendrovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Procesinės prievartos priemonės ir dokumentai

Kaltinamajam S. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiosios M. M. medicininė dokumentacija nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina gydymo įstaigoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

S. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos J. P. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti S. G., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. P., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Informuoti valstybės įmonę „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones S. G. atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Nukentėjusiosios M. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo S. G. atmesti.

Kaltinamajam S. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

M. M. medicininę dokumentaciją nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti gydymo įstaigoms.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Kazlauskienė