Kauno apygardos teismo nutartis

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria A. A. skundas tenkintas, panaikintas Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25279360058 ir byla gražinta Institucijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pareiškėjas jį apskundė Marijampolės apylinkės teismui. Teismas konstatavo, jog Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje panaikintinas ir grąžintinas Institucijai, kurios pareigūnai įpareigotini išsamiai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. nustatyti, kokiu greičiu ir šoniniu atstumu Ž. A. vairuojamas automobilis lenkė dviračiu važiuojantį A. A. nutarime nurodytu metu, o esant būtinybei – skirti autotechninę ekspertizę.

4.2. Teismui grąžinus bylą tyrimui atlikti, šis papildomas administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimas būtų perteklinis. Net ir nesant nustatyto tikslaus atstumo tarp dviračio ir transporto priemonės, iš byloje esančio vaizdo įrašo yra matoma, kad atstumas yra akivaizdžiai saugus, realaus pavojaus eismo saugumui nebuvo. Nepaisant to, kad šoninio atstumo nustatymas papildytų bylos medžiagą, šioje konkrečioje situacijoje ji nelaikytina būtina, nes tiek pati situacija, tiek faktas dėl saugaus atstumo yra aiškūs ir nekeliantys abejonių. Analogiško pobūdžio bylose buvo paskirtos autotechninės ekspertizės, kuriose ekspertas nustatė tik tikėtiną šoninį atstumą, taigi dėl lenkimo metu buvusio šoninio atstumo prieštaravimai byloje nebūtų pašalinti net ir paskyrus autotechninę ekspertizę. Administracinio nusižengimo tyrimas negali būti tęsiamas neribotai, o papildomo tyrimo atlikimas šiuo atveju neatitiktų proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principų. Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, jog pažeidimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytas nebuvo, todėl nėra pagrindo nei papildomam aplinkybių tyrimui, nei administracinės atsakomybės taikymui pagal ANK 420 str. 1 d. Ž. A. atžvilgiu.

4.4. Kauno apygardos teismo 2025-08-27 nutartis Nr. eAN2-280-593/2025, kurioje bylos aplinkybių duomenimis praktiškai identiškoje įvykio situacijoje buvo paliktas institucijos nutarimas, vairuotojui byla nutraukta, nesant ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties. Šioje byloje dviratininką apie 94 km/h greičiu lenkė mikroautobusas Ford, dviratininkas buvo nurodęs, jog automobilis jį lenkė nesaugiai – pravažiavo apie 70-80 cm atstumu.

4.5. Sutinkama, jog transporto priemonės vairuotojas lenkdamas dviratininką nesilaikė 1,5 m. šoninio atstumo reikalavimų ir ginčo šioje vietoje nėra. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai laikytini pakankamais konstatuoti, jog Ž. A. transporto priemone lenkdamas dviratininką, paliko tokį tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus. Byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti nukentėjusiojo judėjimo kryptis, bei nuoseklus trajektorijos pakeitimas link kelkraščio įrodo, kad Ž. A. veikoje nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 str. 1 d. sudėties. Abiejų eismo dalyvių šio įvykio vertinimas yra prieštaringas ir šie prieštaravimai negali būti pašalinti net atlikus papildomą tyrimą, pvz. paskyrus autotechninę ekspertizę, atlikus parodymų patikrinimą vietoje, bus gauti tikėtini, apytiksliai duomenys.

Institucijos skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo procesiniu sprendimu grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, siekiant nustatyti kokiu greičiu, šoniniu atstumu Ž. A. vairuojamas automobilis lenkė dviratininką A. A.. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutarimą, įvertina jo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti pagrindų nenustatyta.

8. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus.

9. KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltumas gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021, 2AT-10-942/2023).

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos pozicija, kad analizuojama situacija neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Tai reiškia, kad turi būti sukeliama situacija, verčianti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. Be to, šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti tyčią – pažeidimas turi būti padarytas sąmoningai, suvokiant savo veiksmus ir galimas jų pasekmes. Atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį netaikoma už neatsargius, neapdairius ar techninio pobūdžio pažeidimus, jei nėra realios grėsmės eismo saugumui ar tyčinės kaltės (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-243-458/2018, Kauno apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. eAN2-280-593/2025, eAN2-39-383/2026, eAN2-52-1259/2026).

12. Nagrinėjamu atveju A. A. pateiktame vaizdo įraše matyti, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas apvažiavo dviratininką saugiu atstumu bei taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad automobilio vairuotojas Ž. A. veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog jis būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

13. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo sutinkanti su nukentėjusiojo A. A. argumentu, kad Ž. A. nesilaikė KET 126 punkto reikalavimo ir dėl šių savo veiksmų teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties buvimo/nebuvimo Ž. A. būtų patrauktas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl KET 126 punkto nesilaikymo. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, Institucija sutinka, kad Ž. A. galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau nėra aišku, kodėl pati Institucija, įvertinusi bylos medžiagą ir nustačiusi, kad buvo pažeistos KET ir padarytas administracinis nusižengimas, vadovaudamasi ANK 617 straipsnio 3 dalimi nepriima atitinkamo sprendimo – skirti administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms darytina išvada, kad institucija pagrįstai nustatė, jog ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimo nėra, tačiau konstatuodama, jog vairuotojas nesilaikė 1,50 m atstumo ir pažeidė KET 126 punkto reikalavimą - nepagrįstai priėmė nutarimą nutraukti teiseną, nespręsdama dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies taikymo.

14. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje administracinio nusižengimo byloje tikslinga atlikti apylinkės teismo nutartyje nurodytus papildomus tyrimo veiksmus (nustatyti atstumą tarp transporto priemonių), siekiant įvertinti Ž. A. veiksmus ANK 417 straipsnio 7 dalies kontekste. Taigi, Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo ir ji paliekama galioti nepakeista, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.