Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Vilijos Danilevičės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutarties R. D. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2025 m. gegužės 24 d. A. A. per e-policijos portalą informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, o būtent: 2025 m. gegužės 23 d. apie 16.31 val., jam važiuojant dviračiu kelyje (duomenys neskelbtini), jį lenkė itin nesaugiai – važiuodamas apie 107 km/val. greičiu automobilis ,,Ford S-Max“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuodamas pro jį apie 60-70 atstumu (nesilaikydamas KET 126 punkto reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu). Dėl netikėtumo ir automobilio artumo pareiškėjas buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį, turėjo balansuoti, stabdė, išvažiavo į dešinį kelkraštį ir sustojo. Yra įsitikinęs, kad vairuotojas tyčia ignoravo jo, kaip dviratininko saugumo poreikius. Vertina, kad toks automobilio vairavimas buvo pavojingas jo (pareiškėjo) sveikatai ar gyvybei. Buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį.

2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena R. D. atžvilgiu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Institucijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog jis būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, o reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi, dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus.

3. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, A. A. pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi A. A. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir byla grąžinta Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad R. D. iš esmės nesutiko, kad ji lenkdama dviratininką sukėlė jam pavojų, o atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu greičiu, šoniniu atstumu jos vairuojamas automobilis lenkė dviratininką A. A..

4. Apeliaciniu skundu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Vilija Danilevičė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą.

4.1. Skunde nurodo, kad pagal byloje esantį vaizdo įrašą yra matoma, kad situacija neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių. Administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Tai reiškia, kad turi būti sukeliama situacija, verčianti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. A. A. pateiktame vaizdo įraše matyti, kad vairuotoja nepaliko KET 126 punkte numatyto 1,5 m šoninio atstumo, tačiau apvažiavo dviratininką taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra.

4.2. Skunde pažymima, kad teismui grąžinus bylą tyrimui atlikti, papildomas administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimas būtų perteklinis. Net ir nesant nustatyto tikslaus atstumo tarp dviračio ir transporto priemonės, iš byloje esančio vaizdo įrašo yra matoma, kad atstumas yra akivaizdžiai saugus, realaus pavojaus eismo saugumui nebuvo. Analogiško pobūdžio bylose buvo paskirtos autotechninės ekspertizės, kuriose ekspertas nustatė tik tikėtiną šoninį atstumą. Taigi, dėl lenkimo metu buvusio šoninio atstumo prieštaravimai byloje nebūtų pašalinti net ir paskyrus autotechninę ekspertizę.

4.3. Institucijos teigimu, pateiktuose ekranvaizdžiuose, darytuose iš nukentėjusiojo pateikto vaizdo įrašo, matoma, kad automobilis aplenkia dviratį saugiu atstumu. Iš vaizdo įrašo matoma, kad nukentėjusysis važiuoja arčiau kelkraščio, savo pareiškime nurodo, kad automobilis pro jį pravažiavo apie 60-70 cm šoniniu atstumu. Pagal byloje esančią įvykio vietos schemą yra matoma, kad kelio plotis įvykio vietoje yra 3,85 metrai pločio. Automobilio plotis pagal viešai prieinamus duomenis yra 182,8 cm (įskaitant veidrodėlių plotį 206,7 cm). Taigi, automobilis eismo juostoje neskaičiuojant kairės pusės veidrodėlio matmenų užėmė 194,75 cm.

4.4. Institucijos vertinimu, nukentėjusysis savo važiavimo dviračiu apibūdinimą teikia remdamasis potyriais aptariamo įvykio momentu. Staigaus pasukimo iš važiuojamosios dalies, nei staigaus stabdymo, kaip nurodo A. A., vaizdo įraše neįžvelgiama. Taigi, vertinant vaizdo įrašą ir kitus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nukentėjusysis situaciją sureikšmina. Byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti nukentėjusiojo judėjimo kryptis bei nuoseklus trajektorijos pakeitimas link kelkraščio įrodo, kad R. D. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties. Abiejų eismo dalyvių šio įvykio vertinimas yra prieštaringas ir šie prieštaravimai negali būti pašalinti net atlikus papildomą tyrimą, pvz. paskyrus autotechninę ekspertizę, atlikus parodymų patikrinimą vietoje, bus gauti tikėtini, apytiksliai duomenys. Taip pat pažymėtina, kad tyrimas negali būti begalinis.

4.5. Institucija apeliaciniame skunde sutinka su nukentėjusiojo A. A. argumentu, kad vairuotojas nesilaikė KET 126 punkto reikalavimo ir dėl šių savo veiksmų teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties buvimo/nebuvimo R. D. būtų patraukta atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl KET 126 punkto nesilaikymo.

5. Atsiliepimu į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Vilijos Danilevičės apeliacinį skundą, A. A. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija nuosekliai siekia priiminėti procesinius sprendimus, remdamasi tik subjektyvia nuomone, o ne objektyviais duomenimis (tiksliais atstumais, greičiais). Institucija nuosekliai laikosi klaidingos nuomonės, kad nesilaikant KET 126 punkte numatyto minimalaus saugaus dviratininko lenkimo atstumo 1,5 m – dviratininkui nekeliamas joks pavojus. Esminis pažeidimo parametras yra šoninis lenkimo atstumas, kuris iki šiol nėra nustatytas.

5.2. Atsiliepime pažymima, kad skunde Institucija pateikia kelio pločio, automobilio matmenis, atlieka aritmetinius skaičiavimus, tačiau sąmoningai vengia apskaičiuoti šoninio atstumo tarp transporto priemonių. Institucija, neturėdama objektyvių duomenų (šoninio lenkimo atstumo) ir neturėdama subjektyvių potyrių – įvykyje nedalyvavo, išvadas daro remdamasi tik gyvenimiška patirtimi. Tam ir reikalingas objektyvus tyrimas, galimai netgi tyrimo eksperimentas, kurio metu Institucijos atstovas įgytų reikiamų lenkiamo dviratininko potyrių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Vilijos Danilevičės apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo procesiniu sprendimu grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, siekiant nustatyti kokiu greičiu, šoniniu atstumu R. D. vairuojamas automobilis lenkė dviratininką A. A.. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutarimą, įvertina jo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Institucija tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną R. D. atžvilgiu ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.

9. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus.

10. KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltumas gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021, 2AT-10-942/2023).

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos pozicija, kad analizuojama situacija neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Tai reiškia, kad turi būti sukeliama situacija, verčianti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. Be to, šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti tyčią – pažeidimas turi būti padarytas sąmoningai, suvokiant savo veiksmus ir galimas jų pasekmes. Atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį netaikoma už neatsargius, neapdairius ar techninio pobūdžio pažeidimus, jei nėra realios grėsmės eismo saugumui ar tyčinės kaltės.

13. Nagrinėjamu atveju A. A. pateiktame vaizdo įraše matyti, kad automobilio ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja apvažiavo dviratininką saugiu atstumu bei taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad automobilio vairuotoja R. D. veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog ji būtų sąmoningai siekusi pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

14. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo sutinkanti su nukentėjusiojo A. A. argumentu, kad R. D. nesilaikė KET 126 punkto reikalavimo ir dėl šių savo veiksmų teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties buvimo/nebuvimo R. D. būtų patraukta atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl KET 126 punkto nesilaikymo. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, Institucija sutinka, kad R. D. galėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau nėra aišku, kodėl pati Institucija, įvertinusi bylos medžiagą ir nustačiusi, kad buvo pažeistos KET ir padarytas administracinis nusižengimas, nepriima atitinkamo sprendimo – skirti administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje administracinio nusižengimo byloje tikslinga atlikti apylinkės teismo nutartyje nurodytus papildomus tyrimo veiksmus (nustatyti atstumą tarp transporto priemonių), siekiant įvertinti R. D. veiksmus ANK 417 straipsnio 7 dalies kontekste. Taigi, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Vilijos Danilevičės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.