- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- eAN2-39-383/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00092-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus viršininkės V. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutarties M. Š. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2025 m. gegužės 24 d. A. A. per e-policijos portalą informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, o būtent: 2025 m. gegužės 23 d., apie 16.52 val., jam važiuojant dviračiu kelyje (duomenys neskelbtini) jį lenkė automobilis ,,VW Touran“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis jį lenkė itin nesaugiai – 89 km/val. greičiu, pravažiavo pro jį apie 60-70 cm atstumu (nesilaikydamas KET 126 punkto reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu). Dėl netikėtumo ir automobilio artumo pareiškėjas buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį, turėjo balansuoti, stabdė, išvažiavo į dešinį kelkraštį ir sustojo. Yra įsitikinęs, kad vairuotojas tyčia ignoravo jo, kaip dviratininko saugumo poreikius. Vertina, kad toks automobilio vairavimas buvo pavojingas jo (pareiškėjo) sveikatai ar gyvybei. Buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį.
2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena M. Š. atžvilgiu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Institucijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog jis būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, o reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, A. A. apylinkės teismui pateikė skundą. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi A. A. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir byla grąžinta Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad M. Š. iš esmės nesutiko, kad ji lenkdama dviratininką sukėlė jam pavojų, o atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu šoniniu atstumu jos vairuojamas automobilis lenkė dviratininką A. A.. Skundžiamoje nutartyje taip pat atkreiptas dėmesys į Institucijos atsiliepime nurodytą poziciją, kad M. Š. galėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau nėra aišku, kodėl pati Institucija, įvertinusi bylos medžiagą ir nustačiusi, kad buvo pažeistos KET ir padarytas administracinis nusižengimas, pati nepriima atitinkamo sprendimo – skirti administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
4. Apeliaciniu skundu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus viršininkė V. D. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nurodo, kad pagal byloje esantį vaizdo įrašą yra matoma, kad situacija neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių. Administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Tai reiškia, kad turi būti sukeliama situacija, verčianti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. A. A. pateiktame vaizdo įraše matyti, kad vairuotojas nepaliko KET 126 punkte numatyto 1,5 m šoninio atstumo, tačiau apvažiavo dviratininką taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra.
4.2. Skunde pažymima, kad teismui grąžinus bylą tyrimui atlikti, papildomas administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimas būtų perteklinis. Net ir nesant nustatyto tikslaus atstumo tarp dviračio ir transporto priemonės, iš byloje esančio vaizdo įrašo yra matoma, kad atstumas yra akivaizdžiai saugus, realaus pavojaus eismo saugumui nebuvo. Nepaisant to, kad šoninio atstumo nustatymas papildytų bylos medžiagą, šioje konkrečioje situacijoje ji nelaikytina būtina, nes tiek pati situacija, tiek faktas dėl saugaus atstumo yra aiškūs ir nekeliantys abejonių. Analogiško pobūdžio bylose buvo paskirtos autotechninės ekspertizės, kuriose ekspertas nustatė tik tikėtiną šoninį atstumą. Taigi, dėl lenkimo metu buvusio šoninio atstumo prieštaravimai byloje nebūtų pašalinti net ir paskyrus autotechninę ekspertizę. Administracinio nusižengimo tyrimas negali būti tęsiamas neribotai, o papildomo tyrimo atlikimas šiuo atveju neatitiktų proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principų. Nustatytas tikėtinas atstumas, buvęs tarp M. Š. vairuojamo automobilio ir A. A., važiavusio dviračiu, nepaneigtų šioje byloje padarytos išvados, kad minėtas atstumas buvo saugus ir nebuvo sukeltas pavojus eismo saugumui.
4.3. Institucijos teigimu, pateiktame ekranvaizdyje Nr. 1 matoma, kad automobilis aplenkia dviratį saugiu atstumu. Pagal byloje esančią įvykio vietos schemą yra matoma, kad kelio plotis įvykio vietoje yra 3,60 metro pločio. Automobilio plotis pagal viešai prieinamus duomenis yra 179,4 (su veidrodėliais – 204,7 cm). Taigi, automobilis eismo juostoje, neskaičiuojant kairės pusės veidrodėlio matmenų, užėmė apie 192,05 cm. Pareiškime nukentėjusysis nurodė, kad „automobilis pravažiavo pro pat, apie 60-70 cm atstumu“. Taigi, 360 cm (kelio plotis) - 192,05 cm (automobilio plotis), lieka apie 167.95 cm atstumas iki kelkraščio.
4.4. Institucijos vertinimu, nukentėjusysis savo važiavimo dviračiu apibūdinimą teikia remdamasis potyriais aptariamo įvykio momentu. Staigaus pasukimo iš važiuojamosios dalies, nei staigaus stabdymo, kaip nurodo A. A., vaizdo įraše neįžvelgiama. Taigi, vertinant vaizdo įrašą ir kitus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nukentėjusysis situaciją sureikšmina. Byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti nukentėjusiojo judėjimo kryptis bei nuoseklus trajektorijos pakeitimas link kelkraščio įrodo, kad M. Š. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties, kadangi vairuoto lengvojo automobilio greitis buvo saugus – 90 km/val.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus viršininkės V. D. apeliacinį skundą, A. A. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija nuosekliai siekia priiminėti procesinius sprendimus, remdamasi tik subjektyvia nuomone, o ne objektyviais duomenimis (tiksliais atstumais, greičiais). Institucija nuosekliai laikosi klaidingos nuomonės, kad nesilaikant KET 126 punkte numatyto minimalaus saugaus dviratininko lenkimo atstumo 1,5 m – dviratininkui nekeliamas joks pavojus. Esminis pažeidimo parametras yra šoninis lenkimo atstumas, kuris iki šiol nėra nustatytas. Esminės, pažeidimo sudėtį sudarančios aplinkybės nustatymas negali būti laikomas pertekliniu veiksmu.
5.2. Atsiliepime pažymima, kad skunde Institucija pateikia kelio pločio, automobilio matmenis, atlieka aritmetinius skaičiavimus, tačiau sąmoningai ignoruoja faktą, kad tame atstume yra dviratininkas ir neskaičiuoja šoninio atstumo tarp transporto priemonių.
5.3. Pareiškėjo vertinimu, Institucija ANK 567 straipsnyje numatytą pareigą siekia perkelti nukentėjusiajam. Akivaizdu, kad Institucija objektyvų vaizdo įrašą vertina taip, kad jis pagrįstų išankstinę nuomonę – lenkiant dviratininką mažesniu, nei 1,5 m šoniniu atstumu, jam pavojus nekeliamas. Apie situacijos pavojingumą, realią grėsmę spręstiną tik nustačius faktines aplinkybes (šoninį lenkimo atstumą), kaip to reikalauja savo nutartyje teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus viršininkės V. D. apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Institucija tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną M. Š. atžvilgiu ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.
8. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus.
9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos pozicija, kad analizuojama situacija neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Tai reiškia, kad turi būti sukeliama situacija, verčianti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. Be to, šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti tyčią – pažeidimas turi būti padarytas sąmoningai, suvokiant savo veiksmus ir galimas jų pasekmes. Taigi, atsakomybė pagal šią normą netaikoma už neatsargius, neapdairius ar techninio pobūdžio pažeidimus, jei nėra realios grėsmės eismo saugumui ar tyčinės kaltės. Šiuo atveju A. A. pateiktame vaizdo įraše matyti, kad vairuotojas apvažiavo dviratininką pakankamu ir saugiu atstumu bei taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad automobilio vairuotoja M. Š. veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog ji būtų sąmoningai siekusi pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Iš Institucijos skunde pateikto ekranvaizdžio Nr. 1 matyti, kad dar neprivažiavęs dviračio, automobilis buvo pakankamu atstumu ir saugiu atstumu bei judėjo trajektorija link priešpriešinio eismo juostos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad papildomas administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimas būtų perteklinis. Pažymėtina, kad eismo įvykio dalyviai pateikia prieštaringus įvykio vertinimus, o šie prieštaravimai negalėtų būti objektyviai pašalinti net ir atlikus papildomus proceso veiksmus, tokius kaip atstumo tarp transporto priemonių matavimas ar autotechninė ekspertizė, kadangi jų rezultatai būtų tikėtini, apytiksliai ir nepaneigtų esamų prieštaravimų. Administracinio nusižengimo tyrimas negali būti tęsiamas neribotai, o papildomo tyrimo atlikimas šiuo atveju neatitiktų proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principų. Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nebuvo padarytas, todėl nėra pagrindo nei papildomam aplinkybių tyrimui, nei administracinės atsakomybės taikymui M. Š. atžvilgiu.
11. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartis panaikinama, paliekant galioti Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus viršininkės V. D. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį ir palikti galioti 2025 m. spalio 14 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.