Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-12-10 · Civilinė byla Nr. e2A-1176-302/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-10-08Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-10Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-10
Bylos Nr.
e2A-1176-302/2015
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00243-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Dalia Kačinskienė, Romualda Janovičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“
Atsakovas
viešajai įstaigai Šiaulių
Kategorijos
(S)
Civilinė byla Nr. e2A-1176-302/2015Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00243-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 2.5.35.; 3.1.7.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Gasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-897-368/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Švarinta“ ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėtu atsakovės VŠĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro sprendimą, kuriuo buvo iš dalies atmesta ieškovės UAB „Švarinta“ 2015 m. rugpjūčio 12 d. pretenzija ir pripažinti neteisėtu atsakovės 2015 m. rugpjūčio 5 d. konkurso sąlygų paaiškinimo atsakymą į 1 ir 2 klausimus, 2015 m. rugpjūčio 11 d. konkurso sąlygų paaiškinimo atsakymą į 3 klausimą; 2) pripažinti viešojo pirkimo „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 165401) sąlygas neteisėtomis; 3) nutraukti viešojo pirkimo „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 165401) procedūras.

Nurodė, kad perkančioji organizacija neteisėtai ir nepagrįstai atmetė jos pretenziją ir konkursą toliau vykdė pagal neteisėtas sąlygas. Atsakovės Pirkimo sąlygose yra nustatytas teikėjų kvalifikacijos reikalavimas, kad vidutinė metinė apyvarta teikiant komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas per pastaruosius trejus finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) būtų ne mažesnė nei 600 000 Eur be PVM (Konkurso sąlygų 18 punkto 2 lentelės 1 punktas). Ieškovės teigimu, jos pajamos iš buitinių konteinerių ir transporto priemonių nuomos (veiklos) yra lygiavertės (savo pobūdžiu identiškos) pajamoms, susijusiomis su komunalinių atliekų surinkimu ir išvežimu, todėl nepagrįsta perkančiosios organizacijos pozicija, kad ieškovė, gaudama pajamas iš nuomos veiklos, neatitinka šio reikalavimo, kadangi pajamos turi būti gaunamos būtent iš komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo.

Taip pat atsakovė pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 10.1 punkte numatė, kad paslaugos teikėjas yra atsakingas už abiejų programinių įrangų (paslaugos teikėjo ir perkančiosios organizacijos administratoriaus) suderinamumą, tačiau nepateikė jokios informacijos, susijusios su programinės įrangos suderinamumo užtikrinimu, kas apribojo galimybes įvertinti orientacinius kaštus, susijusius su programinės įrangos suderinamumo užtikrinimu. 2015-07-31 paaiškinime tik nurodė, kad konkurso laimėtojui bus pateikta detali sistemų integravimo dokumentacija web service technologijomis.

Atsiliepimas

Atsakovė VŠĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašė ieškovės UAB „Švarinta“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Pirmos instancijos teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, jog jos pajamos iš buitinių konteinerių ir transporto priemonių nuomos yra lygiavertės pajamoms, susijusiomis su komunalinių atliekų surinkimu ir išvežimu. Nurodė, kad ieškovė, gaudama pajamas iš nuomos veiklos, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo prasme nėra nei atliekų tvarkytoja (ATĮ 2 str. 20 d.), nei atliekų vežėja (ATĮ 2 str. 21 d.), todėl ir jos, kaip nuomotojos, teikiamos paslaugos ir atsakomybės apimtis yra kitokia nei atliekas surenkančios bei išvežančios įmonės. Pirmos instancijos teismas, įvertindamas tai, kad atsakovė pirkimo dokumentuose nustatė tikslų teikėjų kvalifikacijos reikalavimą – turėti 600 000 Eur vidutinę metinę apyvartą teikiant komunalinių atliekų susirinkimo ir išvežimo paslaugas, sprendė, kad šis reikalavimas negali būti aiškinamas žymiai plačiau, apimant ir pajamas, susijusias ne su minėtų paslaugų tiekimu, o su daiktų nuoma.

Pasisakydamas dėl Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 10.1. punkto aiškinimo, teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė 2015-07-31 paaiškinime nurodė, kad konkurso laimėtojui bus pateikta detali sistemų integravimo dokumentacija web service technologijomis. Be to, pateikė duomenis, kad analogišką reikalavimą pirkimo sąlygose jau buvo nurodžiusi ir 2014 metais vykdytame Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugų pirkime, o šio konkurso nugalėtojas UAB „Komunalinių įmonių kombinatas“ 2015-09-01 rašte nurodė, kad atsakovės konkursinėje dokumentacijoje pateiktų duomenų, susijusių su ASMLIS programinės įrangos įdiegimu ir suderinamumu, pasiūlymui pateikti pakako, ir šiuo metu yra vykdomi baigiamieji programinės įrangos suderinimo darbai. Taip pat teismas pažymėjo tai, kad kitiems šio konkurso dalyviams nekilo neaiškumų dėl Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 10.1. punkto, kas, teismo vertinimu, taip pat patvirtina aplinkybę, jog įmanoma įvertinti orientacinius kaštus, susijusius su programinės įrangos suderinamumo užtikrinimu. Taigi pirmos instancijos teismas, remdamasis nurodytais argumentais, sprendė, jog ieškovės pozicija dėl Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 10.1. punkto aiškinimo yra nepagrįsta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Švarinta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:

1. Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentai, įskaitant ir Konkurso sąlygų paaiškinimus bei patikslinimus, privalo atitikti VPĮ 3 straipsnio skaidrumo ir proporcingumo principus, būti aiškūs ir tikslūs, o nustatyti reikalavimai kvalifikacijai proporcingi siekiamiems tikslams. Nagrinėjam atveju perkančioji organizacija privalėjo pateikti Konkurso sąlygų paaiškinimus/patikslinimus, kurie leistų aiškiai suprasti sąlygas ir reikalavimus pasiūlymams bei numatomoms teikti paslaugoms, o ne pateikti atsakymus, kurie pirkimo sąlygas padarė dar neaiškesnes. Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentų ir jų aiškinimo turinio aiškumui ir tikslumui vertinti esminės reikšmės neturi tai, kad dalis ar net daugelis tiekėjų kitaip suprato sąlygas, ar jų neginčijo. Neatitinka tikrovės pirmos instancijos teismo sprendime nurodytas teiginys, kad kiti dalyviai neteikė pretenzijų dėl Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 10.1 p. reikalavimų. Siekdama šį teiginį patvirtinti ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė UAB „VSA Vilnius“ 2015 m. rugpjūčio 25 d. pretenziją, teiktą Konkurse perkančiajai organizacijai dėl Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 10.1 p.

2. Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės pateikto Konkurso sąlygų 18 p. 2 lentelės 1 p. aiškinimo atitikimą VPĮ 3 str. principams ir VPĮ 32 str. 2 d. reikalavimams, taip pat nepagrįstai ir neteisėtai nevertino Konkurso sąlygų 18 p. 2 lentelės 1 p. reikalavimo tikslo – įsitikinti tiekėjo finansiniu pajėgumu bei šio tikslo pasiekimo, jei būtų vertinamos ir kitos su atliekų tvarkymo veikla susijusios veiklos pajamos. Pirkimo sąlygų 18 p. 2 lentelės 1 p. numatytas ekonominės ir finansinės būklės kvalifikacijos reikalavimo aiškinimas, kaip jį pateikia perkančioji organizacija 2015 m. rugpjūčio 11 d. rašte, yra neproporcingas ir nepagrįstai riboja galimybes Pirkime dalyvauti tinkamą kvalifikaciją turintiems tiekėjams (VPĮ 3 str. 1 d., 32 str.), riboja galimybes atitikimą kvalifikacijos reikalavimams grįsti lygiavertės ir iš esmė identiškos veiklos pajamomis, o tai nesuderinama su viešųjų pirkimų principais (VPĮ 3 str. 1 d.) ir pažeidžia lygiavertės kvalifikacijos pripažinimo reikalavimą. Ieškovės vykdomos ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. užklausimuose nurodytos veiklos (paslaugos sudėtinės dalys) yra lygiavertės ir identiškos Perkančiosios organizacijos 2015 m. rugpjūčio 14 d. atsakyme į pretenziją nurodytoms veikloms/sudėtinėms paslaugos dalims, todėl perkančioji organizacija nepagrįstai nusprendė atmesti ieškovės pretenziją. Reikalavimas finansinį pajėgumą įrodyti remiantis išimtinai pajamomis, gaunamomis iš tiesioginių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugų, bet ne iš susijusių, savo esme tapačių atliekų tvarkymo paslaugų, lemia, jog tiekėjas, turintis visus reikalingus pajėgumus, įskaitant, bet neapsiribojant, techninius, profesinius bei finansinius, negali dalyvauti pirkime vien dėl veiklos pobūdžio bei vykdomų sutarčių teisinio kvalifikavimo.

3. Perkančioji organizacija neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė patikslinti neaiškius ir netikslius pirkimo dokumentus dėl Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 10.1 p. (VPĮ 24 str. 9 d.), tokiu būdu apribodama galimybes tinkamai ir visapusiškai parengti pasiūlymą ir įvertinti numatomas teikti paslaugas, jų apimtį bei pateikti ekonomiškai labiausiai priimtiną perkančiajai organizacijai pasiūlymą. Iš Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 10.1 p. negalima tiksliai įvertinti perkančiosios organizacijos programinės įrangos bei paslaugos teikėjo turimos programinės įrangos suderinamumo užtikrinimo kaštų, kadangi nėra aišku: 1) kokios apimties ir kokios paslaugos gali būti reikalingos, kokių programinės įrangos papildomų savybių ir/arba papildomos įrangos gali reikėti, siekiant užtikrinti programinės įrangos suderinamumą; 2) ar programinės įrangos suderinamumas apskritai įmanomas ir ar nereikės diegti visiškai naują ir kokią paslaugų teikėjo naudotiną programinę įrangą, kas akivaizdžiai didintų tiekėjo pasiūlymo kainą ir mažintų jo pasiūlymo konkurencingumą. Atsižvelgiant į VPĮ 24 str. 9 d. ir 27 str. 3 ir 4 d. nuostatas, darytina išvada, kad perkančioji organizacija privalėjo pateikti Konkurso sąlygų paaiškinimus/patikslinimus dėl Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 10.1 p., kurie leistų aiškiau suprasti sąlygas ir teikėjui tiksliai įsivertinti numatomas teikti paslaugas ir pasirengimo teikti paslaugas suderinamumo kaštus. Dėl šios priežasties atsakovės veiksmai, kai ji nepateikia reikalingos informacijos ir paaiškinimų, ir pačios Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 10.1 p. nuostatos prieštarauja VPĮ 27 str. 2 d., 24 str. 9 d. bei yra neteisėtos. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė net į tai, kad akivaizdų pažeidimą įrodo faktas, jog pati perkančioji organizacija nurodė, kad pateiks išsamią informaciją apie informacines sistemas tik pirkimo laimėtojui.

4. Pirmos instancijos teismas atliko proceso teisės normų pažeidimus, kurie lėmė, jog byla išnagrinėta netinkamai ir tai turėjo esminės reikšmės nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimui Teismas nevykdė privalomo pasiruošimo bylos nagrinėjimui (CPK 423⁶ str.), faktiškai netyrė ieškovo pateiktų įrodymų, paneigiančių teismo sprendimo išvadas dėl pirkimo dokumentų informacijos pakankamumo tinkamam pasiūlymo parengimui (CPK 183 str., 423⁸ str.). Toks bylos nagrinėjimas visiškai nesuderinamas su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojamu efektyvios tiekėjų pažeistų teisių gynybos įgyvendinimo principu.

Atsiliepimas

Atsakovė VŠĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1. Konkurso sąlygų 18 punkto 2 lentelės 1 punkte įtvirtintu kvalifikaciniu reikalavimu siekiama įsitikinti ne tik tinkamu tiekėjų finansiniu pajėgumu, tačiau ir jų gebėjimu tinkamai suteikti perkamą paslaugą. Ieškovė šios pirkimo sąlygos neginčija, tik savaip interpretuoja tokio kvalifikacinio reikalavimo paskirtį, nors jokių svarių argumentų, kurie pagrįstų, kad šis perkančiosios organizacijos nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra diskriminacinis, ribojantis konkurenciją, nepateikia. Ieškovė teikdama konteinerių ir transporto priemonių nuomos su vairuotoju paslaugas UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ negalėjo įgyti reikiamos patirties atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugos teikime, nes už tokios paslaugos teikimą atsakė UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“, kuris iš ieškovės tik nuomos pagrindu įsigijo techninių ir žmogiškųjų resursų. Tai reiškia, kad ieškovei vykdant nuomos sutartis nebuvo taikomi privalomi teisės aktų reikalavimai atliekų tvarkymo srityje, o ieškovės atsakomybės ribos buvo apibrėžtos tik tinkamu nuomos sutarties sąlygų vykdymu, todėl pajamos iš nuomos negali patvirtinti tinkamos ieškovės kvalifikacijos ir reikalavimo per paskutinius 3 metus turėti pajamų būtent iš komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo.

2. Tiek apeliaciniame skunde, tiek ieškinyje apeliantė tvirtina, kad perkančioji organizacija privalėjo pateikti Konkurso sąlygų paaiškinimus/patikslinimus dėl Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 10.1 punkto, kurie leistų aiškiau suprasti sąlygas ir tiekėjui įvertinti numatomas teikti paslaugas ir pasirengimo teikti tokias paslaugas suderinimo kaštus. Perkančioji organizacija aiškindama Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 10.1 punktą pateikė šią informaciją: 1) tiekėjo ir perkančiosios organizacijos integravimas vyks web service technologijos pagalba; 2) tiekėjo ir perkančiosios organizacijos programinė įranga turi atitikti LST EN 14803:2006 standarto reikalavimus; 3) tiekėjams buvo pateikta perkančiosios organizacijos naudojamos atliekų surinkimo monitoringo ir logistikos informacinės sistemos (ASMLIS) techninė specifikacija. Savo pozicijos pagrįstumą ieškovė įrodinėja UAB „Mobiliųjų sprendimų centras“ pateikta pažyma, kurioje nurodoma, jog pateikiama informacija turėtų būti konkreti, nurodant bendravimo technologijas (pvz. kad bus naudojami web service) bei apsikeitimo protokolai nurodant sintaksę, laukų formatus. Įvertinus šios pažymos turinį, matyti, jog apeliantė kreipdamasi į UAB „Mobiliųjų sprendimų centras“ nepateikė jai 2015-07-31 perkančiosios organizacijos paaiškinimo, kuriame buvo nurodyta, jog programinės įrangos suderinamumas bus vykdomas web service bendravimo technologijos pagalba. Be to, pastebėtina, kad analogiškas reikalavimas tiekėjams buvo įtvirtintas ir 2014 metais vykdytame Radviliškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugų pirkime (pirkimo Nr. 202627), o šio pirkimo nugalėtojas 2015-09-01 atsakyme nurodė, jog perkančiosios organizacijos konkursinėje dokumentacijoje pateiktų duomenų, susijusių su ASMLIS programinės įrangos įdiegimu ir suderinamumu pasiūlymo pateikimui pakako, bei kad šiuo metu yra vykdomi baigiamieji programinės įrangos suderinimo darbai. Kitiems potencialiems dalyviams pateiktos informacijos taip pat užteko.

3. Negalima sutikti ir su apeliantės pozicija dėl pirmos instancijos teismo padarytų procesinio pobūdžio pažeidimų. Pirmos instancijos teismas nagrinėjamu atveju apsiribojo pasirengimu bylos nagrinėjimui ginčo šalims apsikeičiant ieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį, su kuriais susipažinęs nusprendė, kad suprantama ginčo esmė, šalių pozicija yra aiškiai suformuluota bei pakanka į bylą pateiktų rašytinių įrodymų. Apeliantės teiginys, kad teismas netyrė jos pateiktų įrodymų taip pat vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi vien tai, jog teismas neaptarė kiekvieno ieškovės pateikto įrodymo, nereiškia, jog byla buvo išspręsta neteisingai ar kad nebuvo atskleista jos esmė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – UAB „VSA Vilnius“ 2015-08-25 pretenziją, teiktą atsakovei dėl Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 10.1 punkto. Šiuo rašytiniu įrodymu ieškovė siekia paneigti pirmos instancijos teismo teiginį, kad kiti tiekėjai neteikė pretenzijų dėl Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 10.1 punkto reikalavimų.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas nėra tiesiogiai susijęs su ginčo nagrinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis, be to, pateiktas akivaizdžiai pavėluotai, iš pretenzijos pateikimo datos matyti, kad jis galėjo būti pateiktas ir pirmos instancijos teismui, todėl jį atsisakytina priimti.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė VŠĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras organizavo atvirą konkursą „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 165401), apie kurį 2015-07-09 buvo paskelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Pirkimo objektas - Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos. Konkursas buvo vykdomas pagal 2015-07-03 Viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolu Nr. VP-10 patvirtintas konkurso sąlygas (toliau – Konkurso sąlygos). Konkurso sąlygų 18 punkto 2 lentelės 1 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjo vidutinė metinė apyvarta, teikiant komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas, per pastaruosius tris finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) būtų ne mažesnė nei 600 000 Eur be PVM. Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 10.1 punkte numatyta, kad paslaugos teikėjas bus atsakingas už abiejų programinių įrangų (paslaugos teikėjo ir perkančiosios organizacijos/administratoriaus) suderinamumą. Ieškovei kilus neaiškumų dėl minėtų Konkurso sąlygų, ieškovė 2015 m. rugpjūčio 3 d. pateikė perkančiajai organizacijai paklausimą dėl konkurso sąlygų 18 punkto 2 lentelės 1 punkto ir konkurso sąlygų techninės specifikacijos 10.1. punkto patikslinimo (paaiškinimo). Perkančioji organizacija 2015 m. rugpjūčio 5 d. pateikė atsakymą į minėtą ieškovės paklausimą. 2015 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė atsakovei pateikė papildomą paklausimą dėl tų pačių sąlygų patikslinimo, į kurį atsakovė 2015 m. rugpjūčio 11 d. pateikė atsakymą. Ieškovė, įvertinusi 2015-08-05 bei 2015-08-11 Konkurso sąlygų paaiškinimus, 2015 m. rugpjūčio 12 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl 2015-08-05 ir 2015-08-11 Konkurso sąlygų paaiškinimų, tvirtindamas, jog atsakovės pateikti paaiškinimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 24 straipsnio 9 dalyje įtvirtintų reikalavimo, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, neužtikrina konkurenciją tarp teikėjų (VPĮ 28 str. 2 d.) bei pažeidžia viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3 str.). Perkančioji organizacija 2015 m. rugpjūčio 14 d. iš dalies tenkino ieškovės pretenziją ir dar kartą ieškovei ir kitiems potencialiems konkurso dalyviams paaiškino minėtas pirkimo sąlygas ir pateikė atliekų surinkimo monitoringo ir logistikos informacinės sistemos (ASMLIS) techninę specifikaciją. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu atmesti jos pretenziją dalyje dėl kvalifikacijos reikalavimų tikslumo ir aiškumo, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu atsakovės VŠĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro sprendimą, kuriuo buvo iš dalies atmesta ieškovė UAB „Švarinta“ 2015 m. rugpjūčio 12 d. pretenzija ir pripažinti neteisėtu atsakovės 2015 m. rugpjūčio 5 d. konkurso sąlygų paaiškinimo atsakymą į 1 ir 2 klausimus, 2015 m. rugpjūčio 11 d. konkurso sąlygų paaiškinimo atsakymą į 3 klausimą; 2) pripažinti viešojo pirkimo „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 165401) sąlygas neteisėtomis; 3) nutraukti viešojo pirkimo „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 165401) procedūras. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, sprendė, jog ieškinys yra nepagrįstas, todėl ieškinį atmetė.

Taigi byloje kilo ginčas dėl šių pirkimo sąlygų: 1) Konkurso sąlygų 18 punkto 2 lentelės 1 punkte nurodyto kvalifikacinio reikalavimo; 2) Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 10.1. punkto, aiškinimo.

Dėl Konkurso sąlygų 18 punkto 2 lentelės 1 punkte numatyto kvalifikacinio reikalavimo

VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas - vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Įstatyme įtvirtintam pirkimų tikslui pasiekti nagrinėjamos bylos atveju yra svarbios Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio, reglamentuojančio tiekėjų kvalifikacijos nustatymą, nuostatos. VPĮ 32 straipsnio ,,Tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas“ 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose, vadovaudamasi VPĮ 35–37 straipsnių nuostatomis, nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai - tai, perkančiosios organizacijos nuomone, būtini reikalavimai, kuriuos ji nustato, įvertinusi visas būsimos pirkimo sutarties sėkmingo vykdymo aplinkybes, siekiant užtikrinti tokį sutarties įvykdymą. VPĮ apibrėžia tiekėjo kvalifikaciją kaip jo pajėgumą ir pasiruošimą tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kuri apima ar gali apimti ekonominį, kas aktualu nagrinėjamu atveju, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla, ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Kandidato ekonominės ir finansinės būklės kriterijai svarbūs viešojo pirkimo santykiuose tuo aspektu, kad leidžia išvengti situacijų, kai pirkimo tikslas bus nepasiektas dėl to, kad dėl blogos finansinės ar ekonominės būklės tiekėjas bus nepajėgus įvykdyti viešojo pirkimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir atlyginti netinkamu sutarties vykdymu padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Taigi pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo sutartį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tiekėjų ekonominio ir finansinio pajėgumo patikrinimui Konkurso sąlygų 18 punkto 2 lentelės 1 punkte įtvirtino reikalavimą, kad tiekėjo vidutinė metinė apyvarta, teikiant komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas, per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) būtų ne mažesnė nei 600 000 Eur be PVM. Tarp šalių kilo ginčas dėl šio kvalifikacinio reikalavimo turinio aiškinimo.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamai suprasti pirkimo sąlygų turinį, būtina įvertinti ne tik sąlygas, bet ir jų paaiškinimus ar patikslinimus, jei tiekėjai ar perkančiosios organizacijos pasinaudojo VPĮ 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis teisėmis, nes perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).

Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pasinaudojo jai įstatymo suteikta teise ir 2015-08-03 ir 2015-08-07 raštais kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama paaiškinti, ar į Konkurso sąlygų 18 punkto 2 lentelės 1 punkte nurodytą tiekėjo apyvartos sumą gali būti įskaičiuojamos pajamos, gaunamos iš veiklos teikiant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, t.y. gyventojų ir atliekų surinkimo aikštelių aprūpinimą konteineriais nuomos pagrindais bei šių konteinerių priežiūrą, įmonių aprūpinimą atliekų surinkimo transporto priemonėmis su darbuotojais, kai tiekėjo darbuotojai vykdo atliekų surinkimą ir išvežimą bei kitas su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias paslaugas. Atsakovė tiek 2015-08-05, tiek 2015-08-14 paaiškinime nurodė, kad į Konkurso sąlygų 18 punkto 2 lentelės 1 punkte nurodytą apyvartos sumą turi būti įskaičiuojamos teikėjų pajamos, gaunamos iš komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugų. 2015-08-14 paaiškinime papildomai pažymėjo, kad konteinerių ir transporto su vairuotoju nuoma nepakliūna į perkamos paslaugos sudėtines dalis, todėl pajamos, gautos iš tokios veiklos negali būti laikomomis tinkamomis įrodinėjant tiekėjo atitikimą Konkurso sąlygų 18 punkto 2 lentelės 1 punkte nurodytam ekonominės ir finansinės būklės kvalifikaciniam reikalavimui. Tuo tarpu ieškovė nuosekliai laikosi pozicijos, jog jos pajamos, gaunamos iš konteinerių ir transporto priemonių skirtų atliekų surinkimui ir išvežimui, kai jos darbuotojai vairuoja šias transporto priemones, nuomos, yra tolygios pajamoms, gaunamoms teikiant komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas, todėl jos yra tinkamos pagrįsti jos finansinį pajėgumą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu Konkurso sąlygų 18 punkto 2 lentelės 1 punkte įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimu aiškinimu sutikti negali.

Žemesnės instancijos teismas

Nors Pirkimo sąlygose ir nebuvo apibrėžta sąvoka „komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugos“, tačiau perkančioji organizacija 2015-08-14 paaiškinime akcentavo būtent tai, kad Konkurso sąlygų 18 punkto 2 lentelės 1 punkte įtvirtintu kvalifikaciniu reikalavimu siekė įsitikinti ne tik tinkamu tiekėjų finansiniu pajėgumu, tačiau ir įvertinti tiekėjo pasirengimą tinkamai suteikti perkamą paslaugą, todėl aiškiai nurodė, jog tinkamomis bus pripažintos tik tokios pajamos, kurios gaunamos išskirtinai tik iš paslaugų, sudarančių pirkimo objektą, t.y. atliekų surinkimo ir išvežimo.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad Konkurso sąlygų 18 punkto 2 lentelės 1 punkte numatyto kvalifikacinio reikalavimo aiškinimas, kurį pateikia atsakovė, yra neproporcingas ir nepagrįstai ribojantis galimybę ginčo pirkime dalyvauti tinkamą kvalifikaciją turintiems tiekėjams, kurie savo pajamas grindžia lygiavertės ar iš esmės identiškos veiklos pajamomis. Sutiktina su atsakove, kad toks proporcingumo ir lygiavertės kvalifikacijos aiškinimas, kurį pateikia apeliantė, iškreipia VPĮ 32 straipsnio, pagal kurį perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, prasmę. Pastebėtina, kad apeliantė minėtos Konkurso sąlygos pagrįstumo neginčijo, be to, nepateikė jokių svarių argumentų, kurie pagrįstų, jog toks perkančiosios organizacijos reikalavimas tiekėjams turėti patirtį vykdant perkančiosios organizacijos perkamas paslaugas yra diskriminacinis ar ribojantis konkurenciją. Apeliantė, siekdama pagrįsti savo poziciją šiuo klausimu, apsiriboja tik samprotavimais apie tai, kad turto nuomos paslaugos yra tapačios atsakovės perkamoms paslaugoms, su kuo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 14 dalį atliekų surinkimas apibrėžiamas kaip atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. O šio įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad atliekų vežimas yra atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui. Tuo tarpu iš ieškovės į bylą pateiktos 2010-09-30 Buitinių atliekų konteinerių ir transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimą bei techninę priežiūrą, sutarties Nr. 8/K-96 matyti, kad šios sutarties pagrindu ieškovė UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ tik teikė buitinių atliekų konteinerių ir transporto priemonių, teikiant vairavimą ir techninę priežiūrą, nuomos paslaugas, kas negali būti tapatinama su atliekų surinkimu ir išvežimu, kadangi tai nėra tiesiogiai susiję su komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugų organizavimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, pritartina atsakovei, kad ieškovė, vykdydama 2010-09-30 Buitinių atliekų konteinerių ir transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimą bei techninę priežiūrą, sutartį Nr. 8/K-96, negalėjo įgyti reikiamos patirties atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugos teikime. Šią išvadą, teisėjų kolegijos nuomone, papildomai patvirtina ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2010-08-26 sprendimas Nr. T-236, pagal kurį būtent UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ atsakė už Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų teikimą, kas suponuoja išvadą, jog ieškovei, vykdant nuomos sutartį, nebuvo taikomi privalomi teisės aktų reikalavimai atliekų tvarkymo srityje, ieškovės atsakomybės ribos buvo apibrėžtos tik tinkamu nuomos sutarties, kurios pagrindu ji UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ teikė techninius ir žmogiškuosius resursus, sąlygų vykdymu. Tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, teikdama konteinerių ir transporto priemonių nuomos paslaugą, reikiamos kvalifikacijos komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo srityje neįgijo, o pajamos, gautos iš minėtos veiklos negali būti prilyginamos pajamoms, kurios būtų gautos vykdant perkančiosios organizacijos perkamas paslaugas. Nurodytų argumentų kontekste sutiktina su atsakove ir dėl to, kad jeigu perkančioji organizacija savo atitiktį Konkurso sąlygų 18 punkto 2 lentelės 1 punkte numatytam kvalifikaciniam reikalavimui leistų įrodinėti pajamomis, kurios yra gautos iš kitų paslaugų teikimo nei yra perkamos, tai ji negalėtų būti tikra, jog ieškovė bus pajėgi tinkamai vykdyti sutartį.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad Konkurso sąlygų 18 punkto 2 lentelės 1 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas negali būti aiškinamas taip, kaip apimantis ir pajamas, susijusias ne su minėtų paslaugų tiekimu, o su daiktų nuoma.

Dėl Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 10.1 punkto aiškinimo

Atsakovė Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 10.1 punkte numatė, kad paslaugos teikėjas yra atsakingas už abiejų programinių įrangų (paslaugos teikėjo ir perkančiosios organizacijos/administratoriaus) suderinamumą. Tokio reikalavimo įtvirtinimas, pasak atsakovės, yra reikalingas siekiant vykdyti atliekų surinkimo ir logistikos monitoringą. Kaip matyti iš ieškovės pozicijos, kurią ji palaikė ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, ir apeliaciniame skunde, ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovė netinkamai atskleidė minėto Konkurso sąlygų techninės specifikacijos punkto esmę, kadangi atsakovės pateikta informacija yra neišsami, todėl negalima įvertinti orientacinių kaštų, susijusių su programinės įrangos suderinamumo užtikrinimu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė, aiškindama minėtą Konkurso sąlygą, pateikė potencialiems tiekėjams šią informaciją: 1) tiekėjo ir perkančiosios organizacijos integravimas vyks web service technologijos pagalba (2015-07-31 paaiškinimas); 2) tiekėjo ir perkančiosios organizacijos programinė įranga turi atitikti LST EN 14803:2006 standarto reikalavimus (2015-08-05 paaiškinimas). Be to, visiems potencialiems paslaugų tiekėjams buvo pateikta Atliekų surinkimo monitoringo ir logistikos informacinės sistemos (ASMLIS) techninė specifikacija (2015-08-14 paaiškinimas). Tačiau ieškovė vis tiek tvirtina, kad atsakovės pateikta informacija programinių įrangų integracijai yra pernelyg bendro pobūdžio.

Vertinant apeliantės pozicijos šiuo klausimu pagrįstumą, būtina atsižvelgti į tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), o įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė siekė įrodyti, kad atsakovės teikti Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 10.1 punkto paaiškinimai yra neaiškūs ir pernelyg abstraktūs, o savo pozicijos pagrįstumą įrodinėjo iš esmės vieninteliu rašytiniu įrodymu, t.y. UAB „Mobiliųjų sprendimų centras“ pateikta pažyma dėl programinių įrangų suderinamumo užtikrinimo galimybių. Daugiau jokių kitų rašytinių įrodymų į bylą pateikta nebuvo, be to, ieškovė nepasinaudojo ir savo teise prašyti teismo skirti ekspertizę (CPK 212 str.), kad būtų išaiškintas nagrinėjamas klausimas, kuriam įvertinti reikia specialių žinių.

Nors ir sutiktina su apeliante, kad Techninės specifikacijos 10.1 punkte įtvirtinta sąlyga be papildomos ją paaiškinančios informacijos savaime negali būti įgyvendinta, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateikti Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 10.1 punkto paaiškinimai (bus naudojama web service bendravimo technologija, programinė įranga turi atitikti LST EN 14803:2006 standarto reikalavimus) bei perkančiosios organizacijos naudojamos Atliekų surinkimo monitoringo ir logistikos informacinės sistemos (ASMLIS) techninė specifikacija yra pakankami duomenys tam, kad potencialūs teikėjai pasiūlymų pateikimo stadijoje preliminariai galėtų įvertinti savo galimybes užtikrinti programinės įrangos suderinamumą ir su tuo susijusius kaštus. Atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog bendravimas tarp paslaugos teikėjo ir perkančiosios organizacijos/administratoriaus vyks web service technologijos pagalba, pateikimas yra reikšminga informacija, patvirtina ir paties ieškovo pateikta UAB „Mobiliųjų sprendimų centras“ išvada, kurioje bendravimo technologijos web service nurodymas yra įvardijamas kaip vienas iš pavyzdžių, leidžiančių atsakyti į klausimą dėl programinės įrangos suderinamumo. Pastebėtina, jog šią informaciją atsakovė potencialiems tiekėjams buvo pateikusi jau 2015-07-31 paaiškinime, kuriame taip pat buvo nurodžiusi, jog visa reikalinga dokumentacija programinės įrangos suderinamumui bus pateikta Konkurso laimėtojui. Nurodytų argumentų kontekste darytina išvada, jog ieškovė neįrodė savo argumento dėl Techninės specifikacijos 10.1 punkto paaiškinimų neaiškumo bei abstraktumo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai jį atmetė.

Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad kitiems šio konkurso dalyviams nekilo neaiškumų dėl konkurso sąlygų techninės specifikacijos 10.1. punkto, kas, pritartina pirmos instancijos teismo nuomonei, papildomai patvirtina ieškovės poziciją, jog įmanoma buvo įvertinti orientacinius kaštus, susijusius su programinės įrangos suderinamumo užtikrinimu, pagal atsakovės pateiktus duomenis. Taip pat pastebėtina, kad ieškovės su apeliaciniu skundu pateikta UAB „VSA Vilnius“ 2015-08-25 pretenzija, teikta atsakovei dėl Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 10.1 punkto, nors ir nebuvo prijungta prie bylos, tačiau bet kuriuo atveju ji negalėtų paneigti minėtos pirmos instancijos teismo išvados, kadangi, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Šiaulių apygardos teismo c.b. Nr. e2-997-883/2015), ieškovė ir UAB „VSA Vilnius“ ginčo pirkime dalyvavo kaip subjektų grupė ir teikė bendrą pasiūlymą, todėl logiška, kad ir jų pozicija šiuo klausimu yra vienoda.

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo

Apeliacinis skundas yra grindžiamas ir pirmos instancijos teismo padarytais procesinio pobūdžio pažeidimais, t.y. teismas nevykdė privalomo pasiruošimo bylos nagrinėjimui bei netyrė ieškovo pateiktų įrodymų.

Proceso normų, reglamentuojančių pasirengimą nagrinėti teismo posėdyje viešųjų pirkimų bylas, taikymas išsamiai aptartas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012. Minėtoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad sisteminis CPK 225 straipsnio 7 punkto, 423¹ straipsnio 1 dalies ir 423⁶ straipsnio 2 dalies aiškinimas suponuoja išvadą, kad tam tikrais atvejais, kai gavus atsiliepimą į ieškinį, teismo manymu, papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, byla gali būti iš karto skiriama nagrinėti teismo posėdyje. Be to, minėtoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad viešųjų pirkimų byloms privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, pateikiant pretenziją perkančiajai organizacijai (CPK 423² str. 1 d., VPĮ 93 str. 3 d.), o ginčo sprendimo ne teismo tvarka išsamumas gali būti vienas iš veiksnių, lemiančių teismo sprendimą, kad pasirengimo nagrinėti bylą stadija nebūtina. Taigi kiekvienu atveju dėl pasirengimo būdo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, gavęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį ir jį įvertinęs, tinkamai pasinaudojo savo diskrecijos teise pripažindamas, jog nagrinėjamu atveju nėra reikalingas pasirengimas bylos nagrinėjimui iš esmės paruošiamųjų dokumentų būdu. Nors apeliantė ir laikosi priešingos pozicijos, tačiau konkrečiai nenurodo, kokių, jos manymu, teismo veiksmų trūko, kad būtų tinkamai pasirengta bylos nagrinėjimui teismo posėdyje. Pastebėtina, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu netaikymas neatima iš šalių teisės pateikti teismui savo rašytinius atsikirtimus į atsiliepime išdėstytus argumentus, kuo apeliantė ir pasinaudojo. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2015-10-08 Šiaulių apygardos teisme buvo gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovės atsiliepimo ir į bylą pateiktų dokumentų, kurie tos pačios dienos bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija buvo priimti.

Negali būti laikomas teisiškai pagrįstu ir apeliacinio skundo teiginys, jog pirmos instancijos teismas visiškai nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl šių rašytinių paaiškinimų ir su jais pateiktų rašytinių įrodymų. Pažymėtina, kad tiek kasacinis teismas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra akcentavęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą bei aptarti absoliučiai kiekvieną pateiktą rašytinį įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014 ir kt.). Kiekvienu atveju pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Nors skundžiamame sprendime ir nėra pateiktas išsamus visų ieškovės į bylą pateiktų įrodymų vertinimas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas tinkamai atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, nurodė esminius argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo, ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes bei tinkamai aiškino ir taikė tiek civilinio proceso, tiek materialines teisės normas, kas laikytina tinkamu priimto sprendimo motyvavimu. Vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Dėl procesinės bylos baigties

Nurodytų argumentų kontekste darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apelianto turėtos šios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos nekompensuotinos (CPK 93 str., 302 str.), o atsakovė į bylą pateikė įrodymus, jog, rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios, teisėjų kolegijos nuomone, vertintinos kaip tinkamai pagrįstos bei atitinkančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) įtvirtintus maksimalius dydžius (redakcija galiojanti nuo 2015-03-20), todėl visa apimtimi priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (į. k. 145787276) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ (į. k. 145282046) 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė GasiūnienėRomualda JanovičienėDalia Kačinskienė