- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-1773-794/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29728-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- „If P&C Insurance“ AS, Lietuvoje
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) „If P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančiai per „If P&C Insurance“ AS filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2234-931/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „United Transline“ ieškinį atsakovui „If P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančiai per „If P&C Insurance“ AS filialą, dėl sprendimo panaikinimo ir draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės If P&C Insurance AS, veikiančios per If P&C Insurance AS filialą, 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti įvykį draudžiamuoju, priteisti iš atsakovės ieškovei 13881,71 Eur dydžio draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad krovinys į transporto priemonių sąstatą - vilkiką (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrautas 2021 m. liepos 30 d. Krovinį pritvirtino 6 raudonos spalvos tvirtinimo diržais, kurių kiekvieno leistina apkrova yra po 5 tonas. Du diržai buvo tvirtinti skersai puspriekabės ir papildomai po 1 diržą krovinio 4 viršutiniuose kampuose įstrižai. Netoli iškrovimo vietos, posūkyje nutrūko krovinio tvirtinimo diržai, dėl ko krovinys, veikiamas inercinės jėgos, iščiuožė iš tvirtinimo vietos ir stipriai sugadino visiškai naują ieškovo puspriekabę. Ieškovas, siekdamas įvertinti padarytos žalos dydį, kreipėsi į puspriekabės gamintojo atstovą Lietuvos Respublikoje — UAB „Bene Trucks Lietuva“, kuri pateikė ieškovui transporto priemonės remonto sąmatą, kuri sudarė 17 038,87 Eur (su PVM). Ieškovui nuosavybės teise priklausančias transporto priemones - įskaitant, bet neapsiribojant, ir eismo įvykio metu sugadintą puspriekabę - buvo apdraudusi atsakovė pagal 2020 m. spalio 20 d. transporto priemonių draudimo liudijimą serija TPA Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos 2021 m. liepos 12 d. priedą Nr. 1. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 28 d. el. paštu informavo ieškovę, jog draudimo išmoką išmokėti atsisako. Atsakovė, atsisakymą išmokėti ieškovui draudimo išmoką grindė negaliojančiomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintomis Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklėmis. Atsakovė ekspertų į įvykio vietą nesiuntė, eismo įvykio vietos neapžiūrėjo. Sprendimą priėmė remdamasis vietoje padarytomis eismo įvykio nuotraukomis. Draudiminis įvykis nagrinėjamu atveju įvyko ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, o Vokietijos Federacinėje Respublikoje, todėl nagrinėjant draudiminio įvykio kilimo priežastis privalėjo būti taikyta ne Lietuvos Respublikos, o Vokietijos teisė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad Automobilio draudimo taisyklėse Nr. 001, galiojusios nuo 2017 m. gruodžio 11 d., (toliau – Taisyklės) numatyta draudėjo pareiga supažindinti automobilio valdytojus, apdraustuosius ir naudos gavėją su sudaryta draudimo sutartimi ir jų pareigomis (211 punktas); laikytis saugos reikalavimų ir užtikrinti, kad jų tinkamai laikytųsi ir automobilio valdytojai (212 punktas); laikytis automobiliui keliamų reikalavimų, nurodytų Kelių eismo taisyklėse (226 punktas). Šiam ginčui aktualaus Taisyklių dalies „Nedraudžiamieji įvykiai, susiję su automobilio vairuotojo veiksmais“ 39 punkte yra numatyta, kad nedraudžiame nuo tokių įvykių ir draudimo išmokos nemokame, kai įvykis įvyko dėl techniškai netvarkingo automobilio eksploatavimo arba žala atsirado dėl Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Žalos administravimo metu atsakovė kreipėsi į draudimo tarpininką UADBB „Legator“, kuris atstovavo ieškovę, prašydama pateikti sprendimui priimti reikalingą informaciją. Atsakovė ne kartą prašė išsaugoti pačius tvirtinimo diržus ir pateikti krovinio tvirtinimo diržų specifikaciją (markiruotes), tačiau ieškovė apžiūrai pateikė tik du diržus. Nors vairuotojas telefonu paaiškino, kad krovinį pritvirtino šešiais diržais, o jų nuotraukose nesimato, nes jie liko puspriekabėje, tačiau pateiktose nuotraukose iš įvykio vietos puspriekabės viduje taip pat matomi du pritvirtinti diržai. Kad krovinys nebuvo pritvirtintas iš priekio ir galo patvirtina ir matomos ant puspriekabės grindų krovinio pasislinkimo žymės, kurios yra susiformavusios link puspriekabės priekinės sienos. Įvertinusi surinktus duomenis, atsakovė sprendė, kad vairuotojas neužtikrino, kad krovinys būtų pritvirtintas pagal KET ir šių taisyklių reikalavimus, todėl iškritęs sukėlė žalą tiek puspriekabei, tiek keliui ir atitvarams.
5. Atsakovė pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos nacionalinėse teisės sistemose įtvirtinti iš esmės analogiški reikalavimai krovinio tvirtinimui. Pagal Vokietijos teisės aktų nuostatas kroviniai, įskaitant jų tvirtinimo įtaisus ir krovimo įrangą, turi būti sukrauti ir pritvirtinti taip, kad netgi stabdant avariniu būdu arba transporto priemonei staiga pasukus į šalį, jie negalėtų nuslysti, nuvirsti, ritinėtis, nukristi nuo transporto priemonės arba kelti triukšmą, kurio galima išvengti. Atsakovė nurodė, kad net ir tuo atveju, kai įvykis nėra pripažįstamas draudžiamuoju ir išmoka nemokama, draudėjas turi galimybę parduoti sugadinto turto liekanas aukciono laimėtojui. Atsakovė informavo ieškovę apie aukciono rezultatus bei teiravosi, ar pageidaus parduoti puspriekabę aukciono laimėtojui, tačiau atsakovės organizuoto aukciono pasiūlymu ieškovė nepasinaudojo. Ieškovei pasinaudojus aukciono pasiūlymu ir pardavus sugadintą puspriekabę aukciono laimėtojui už 15 139,67 Eur be PVM, nuostolis siektų 6 330,33 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje Draudimo sutartyje yra numatyta 200,00 Eur dydžio išskaita, ieškovės pagrįstas patirtos žalos dydis yra lygus 6 130,33 Eur (6 330,33 Eur).
Šalies argumentai
6. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybės ir argumentus.
Atsiliepimas
7. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog palaiko atsiliepime nurodytus nesutikimo su ieškinio argumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – pripažino 2021 m. liepos 30 d. eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamuoju pagal Transporto priemonių draudimo liudijimą (polisą) Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikino kaip nepagrįstą atsakovo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, kuriuo minėtas įvykis pripažintas nedraudžiamuoju; priteisė iš atsakovės „If P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance“ AS filialą ieškovei UAB „United Transline“ 13 881,71 Eur draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13 881,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3252,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas kritiškai, kaip gynybinę poziciją, vertino atsakovės atsikirtimus, kad krovinys buvo pritvirtintas tik dviem krovinio tvirtinimo diržais. Teismas vertino, jog jie paremti tik atsakovės prielaidomis, kad tuo atveju jei krovinys būtų pritvirtintas 6 diržais, jis posūkio metu nebūtų išslydęs, ir šios prielaidos nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais ar objektyviais paaiškinimais. Teismas pažymėjo, jog atsakovė neapžiūrėjo vilkiko, atsakovės ekspertai nevyko į įvykio vietą, nebuvo atliktos ne tik ekspertizės įvykio aplinkybėms nustatyti, tačiau atsakovė net nekonkretizavo kokius konkrečiai reikalavimus pažeidė ieškovė, kokių veiksmų neatliko. Atsakovės išvados, kad jei krovinys būtų pritvirtintas 6 diržais (tinkamai), tai posūkio metu jis nebūtų iškritęs iš puspriekabės nėra paremta jokiais bandymais ir/ar skaičiavimais; atsakovė išvadą, kad ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus padarė remdamasi bendro pobūdžio reikalavimais pritvirtinti krovinį taip, kad jis nekristų.
Šalies argumentai
10. Ieškovė teigė, jog atsakovei pateikė tik 2 diržus, kadangi likę diržai nebuvo išsaugoti, tačiau teismas vertino, jog tai neįrodo, kad krovinys buvo pritvirtintas tik 2 diržais. Teismas pažymėjo, jog draudikas, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, jau turi būti patikrinęs visą jam prieinamą informaciją ir padaręs tvirtą išvadą dėl draudžiamojo įvykio nebuvimo, o ne bylos nagrinėjimo metu rinkti įrodymus, siekiant nustatyti, kokius pažeidimus padarė/galėjo padaryti ieškovė. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareigą įrodyti, kad įvykis nedraudžiamasis turi būtent atsakovė.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas iš dalies pritarė atsakovės pozicijai, kad jeigu krovinys būtų ne tik pritvirtintas tinkamai, su tokiam kroviniui vežti skirtais tinkamais ir saugiais diržais, diržai neturėtų trūkti ir krovinys nebūtų posūkio metu iškritęs ir suplėšęs transporto priemonės tento. Kita vertus, byloje nebuvo nustatyta jokių konkrečių tvirtinimo reikalavimų pažeidimų, į atsakovės atstovės paaiškinimus, jog teoriškai krovinys iškrito tik dėl to, kad netinkamai buvo pritvirtintas dėl ko suplyšo tvirtinimo diržai (tačiau tam nustatyti nebuvo techninių galimybių, nes atsakovės atstovai į įvykio vietą nenuvyko, ekspertizė siekiant nustatyti krovinio diržų atsparumą ar krovinio slydimo mechanizmą atlikta nebuvo), teismas sprendė, jog krovinys išslydo trūkus tvirtinimo diržams.
12. Teismas vertino, jog atsakovė neįrodė savo iškeltų prielaidų, jog krovinys 2021 m. liepos 30 d. posūkyje iščiuožė iš tvirtinimo vietos, iškrito iš puspriekabės ir ją apgadino dėl to, kad ieškovas krovinį pritvirtino netinkami. Atsakovė nepateikė jokių šio įvykio tyrimo, kurį, vadovaujantis Draudimo įstatymo 96 straipsnio nuostatomis, turėjo būti atlikęs, duomenų, sudariusių jai pagrindą suformuoti įsitikinimą, kad įvykis negali būti pripažįstamas draudžiamuoju. Vietoje to atsakovė tik kėlė abejones dėl faktų, kuriuos jai nurodė ieškovės vairuotojas pagrįstumo. Tokie atsakovės veiksmai neįvykdžius jai, kaip draudikui, nustatytų pareigų, neatitinka Draudimo įstatymo 96 straipsnio reikalavimų.
13. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuluotomis ir CPK 176-185 straipsniuose įtvirtintomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, byloje esančia rašytine medžiaga, sprendė, kad atsakovė nepagrindė ir neįrodė, jog 2021 m. liepos 30 d. žala atsirado dėl ieškovės vairuotojo padarytų pažeidimų. Teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai ginčo įvykį pripažino nedraudžiamuoju, todėl teismas nurodė, jog egzistuoja pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą bei pripažinti eismo įvykį draudžiamuoju pagal Transporto priemonių draudimo sutartį/liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir yra pagrindas panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo įvykis pripažintas nedraudžiamuoju.
14. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus aukciono vykdymo tvarkos įrodymus, sprendė, kad jie neteikia pagrindo daryti išvadą, jog aukcionas vyko tokiomis aplinkybėmis, kurios būtų užtikrinusios puspriekabės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), liekanų pardavimą. Vienintelis įrodymas, pagrindžiantis tai, kokia informacija buvo pateikta aukciono dalyviams, yra pašto serverio automatiškai sukurta evgauto.lt pasibaigusio aukciono ataskaita. Šioje ataskaitoje nurodyta automobilio informacija nelaikytina pakankama, kad aukciono dalyviai galėtų tinkamai įvertinti siūlomų parduoti puspriekabės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), liekanų vertę. Iš šios informacijos apskritai nėra aišku, ar buvo siūlomos parduoti automobilio liekanos, ar automobilis kaip transporto priemonė, atsakovė nepateikė įrodymų, kad aukciono dalyviams buvo pateikta išsami informacija apie puspriekabę, kuria vadovaudamiesi aukciono dalyviai galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl šio automobilio kainos. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad ginčo puspriekabės remonto išlaidos yra lygios draudimo sumos ir liekanų verčių skirtumui arba jį viršija.
15. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis – UAB „Bene Trucks Lietuva“ komercinį pasiūlymą, bei draudimo sutartyje numatytą 200,00 Eur besąlyginę išskaitą, priteisė ieškovei iš atsakovės 13 881, 71 Eur dydžio draudimo išmoką (CK 6.249, 6.987 straipsniai; DĮ 98 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) „If P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikianti per „If P&C Insurance“ AS filialą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Apeliantė nurodė, jog teismas rėmėsi įvykio metu neaktualia (naujesne) KET 208 punkto redakcija (pakeista 2021 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos vyriausybės nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo), kuri negali būti taikoma šioje byloje. Įvykio metu, t. y. 2021 m. liepos 30 d., galiojusių KET 208 punkto dispozicijoje nebuvo teismo sprendime cituojamos nuorodos į Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus nustatytus N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimus. Todėl ši teisės norma įvykio metu nebuvo laikoma blanketine, o tai reiškia, kad pažeidimui nustatyti užtenka fakto, jog buvo pažeisti KET nurodyti reikalavimai kroviniui.
16.2. Apeliantės teigimu, vien tas faktas, jog kelio posūkyje nutrūkus krovinio tvirtinimo diržams iš puspriekabės iškrito krovinys bei ją apgadino, suponuoja išvadą, kad jis buvo pritvirtintas netinkamai, nesilaikant KET 208.2, 208.4 ir 208.5 punktų reikalavimų, todėl priešingai nei nurodo teismas, atsakovas byloje papildomai neturėjo įrodinėti, kokį konkrečiai Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus nustatytų N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų punktą pažeidė ieškovės vairuotojas. Draudimo taisyklėse žalos atsiradimas dėl Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų eksploatavimo taisyklių pažeidimo, buvo nurodytas kaip pagrindas nemokėti draudimo išmokos, t. y. šios aplinkybės priskirtos prie nedraudžiamųjų įvykių. Teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus dėl draudimo išmokos priteisimo ieškovei, todėl padarė neteisingą išvadą pripažindamas puspriekabės apgadinimą draudžiamuoju įvykiu.
16.3. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovės atsikirtimai, jog krovinys buvo pritvirtintas tik dviem krovinio tvirtinimo diržais, paremti tik atsakovės prielaidomis, netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Ieškovė nepateikė jokių kitų duomenų, leidžiančių nustatyti, kaip krovinys buvo pakrautas ir pritvirtintas puspriekabėje. Dėl šių aplinkybių teismas nepasisakė, nenurodė, kodėl ieškovės vairuotojo paaiškinimams suteikė didesnę įrodomąją galią nei atsakovės pateiktiems įrodymams.
16.4. Atsakovė pasinaudojo savo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo, kad byloje būtų nustatyta, ar krovinys buvo tinkamai pritvirtintas, kaip krovinys turėjo būti pritvirtintas, kad diržai nenutrūktų, tačiau teismas šį prašymą atmetė, nurodydamas, kad tai turėjo būti atlikta žalos administravimo metu ir, kad nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių, kad 19 t. krovinys turėjo būti tvirtintas šešiais diržais byloje nekilo. Apeliantės vertinimu, ekspertizei byloje būtų pakakę medžiagos atsakyti į atsakovės iškeltus klausimus, ar krovinys buvo tinkamai pritvirtintas, kaip krovinys turėjo būti pritvirtintas, kad diržai nenutrūktų. Tačiau visgi teismas iš dalies pritarė atsakovės pozicijai, kad jeigu krovinys būtų pritvirtintas tinkamai, su tokiam kroviniui vežti skirtais tinkamais ir saugiais diržais, diržai neturėtų trūkti ir krovinys nebūtų posūkio metu iškritęs ir suplėšęs transporto priemonės tento. Tokia teismo pozicija nėra nuosekli ir vienareikšmiška, iš teismo sprendimo motyvų nėra aišku, kokias aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos mokėjimo, byloje turėjo įrodyti atsakovė. Teismas neatskleidė bylos esmės ir netinkamai taikė teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
16.5. Apeliantė nurodo, jog teismas, padarydamas išvadą, kad vienintelis įrodymas, pagrindžiantis tai, kokia informacija buvo pateikta aukciono dalyviams, yra pašto serverio automatiškai sukurta evgauto.lt pasibaigusio aukciono ataskaita, akivaizdžiai neįvertino visų atsakovės į bylą pateiktų įrodymų. Atsakovė, atsižvelgdama į puspriekabės markę, pagaminimo metus, jos būklę po įvykio, nesugadintas dalis, kurias galima realizuoti, dėl puspriekabės aukciono paskelbimo kreipėsi į aukciono organizatorių UAB „Eksporto vystymo grupė“ pateikdama 16 puspriekabės nuotraukų, kuriose matėsi visi puspriekabės trūkumai, sugadinimai ir būklė, taip pat puspriekabę charakterizuojančią informaciją: markę, modelį, kėbulo numerį, pagaminimo datą, pirmosios registracijos šalį, kėbulo tipą, spalvą, buvimo vietą. Teismas, neįvertinęs šių įrodymų, padarė neapgrįstą išvadą, kad vienintelis įrodymas, pagrindžiantis tai, kokia informacija buvo pateikta aukciono dalyviams, yra pašto serverio automatiškai sukurta evgauto.lt pasibaigusio aukciono ataskaita. Priteisdamas ieškovei iš atsakovo 13 881,71 Eur draudimo išmoką, teismas nesivadovavo draudimo sutarties nuostatomis, apsiribojo tik procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis, tačiau netyrė ir nepasisakė atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, o tai turėjo esminę reikšmę neteisingam bylos išnagrinėjimui.
16.6. Teismas, perkeldamas atsakovei pareigą įrodyti, kad aukcionas vyko tokiomis aplinkybėmis, kurios būtų užtikrinusios puspriekabės liekanų pardavimą, kai pati ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ji būtų bandžiusi pasinaudoti organizuoto aukciono pasiūlymu ar nesutikusi dėl likutinės vertės nustatymo būdo, pasiūlytos kainos, ar pan., netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
17.1. Ieškovė nurodo, jog nepaisant to, kad apeliantė yra teisi teigdama, jog byloje turėtų būti taikoma KET redakcija, galiojusi nuo 2021 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d., ši aplinkybė neturi jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui.
17.2. Teisės normų ir Lietuvos Respublikos teismų praktikos visuma suponuoja, jog draudikas, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, turi pareigą (o jai įgyvendinti – taip pat ir visas teisines bei technines galimybes), privalo išsamiai įvertinti visas įvykio aplinkybes ir padaryti pagrįstą išvadą apie vienokias ar kitokias faktines aplinkybes. Tokios pozicijos laikėsi ir teismas, visiškai teisingai pažymėdamas, jog apeliantė neapžiūrėjo vilkiko, apeliantės ekspertai nevyko į įvykio vietą, nebuvo atliktos ne tik ekspertizės įvykio aplinkybėms nustatyti, tačiau apeliantė net nekonkretizavo kokius konkrečiai reikalavimus pažeidė ieškovė.
17.3. Ieškovė pažymėjo jog nuo krovinio pakrovimo vietos iki įvykio vietos ieškovės vairuotojo vairuojamas vilkikas buvo nuvažiavęs daugiau nei 600 kilometrų per kuriuos krovinys nekrito, todėl nėra abejonės, jog jis buvo pakrautas ir pritvirtintas tinkamai.
17.4. Krovinio iškritimas iš transporto priemonės yra nelaimingas atsitikimas, būtent nuo kurių siekdama apsidrausti ieškovė ir sudarė su apeliante draudimo sutartį. Pastarajai teigiant, jog visi ir bet kokie panašūs atvejai, kuomet vežamas krovinys iškristų iš transporto priemonės, būtų pripažįstami nedraudiminiais, iš esmės paneigia pačią sudarytos draudimo sutarties, kuri yra rizikos sutartis, prasmę.
17.5. Ieškovė nurodo, jog vienintelis galiojantis teisės aktas, kuriuo priimdama Draudiko sprendimą rėmėsi apeliantė – Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklės, kurios nenustato jokio konkretaus būdo, kuriuo transporto priemonėje privalėjo būti tvirtinamas krovinys, privalomo panaudoti tvirtinimo diržų kiekio ir pan., todėl apeliantei teigiant, jog ieškovė pažeidė KET reikalavimus dėl krovinio tvirtinimo ir priimant Draudiko sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką, ji privalėjo: (i) remdamasis techniniais skaičiavimais įrodyti, kokiu būdu, diržų kiekiu ir pan. Transporto priemonėje turėjo būti pritvirtintas krovinys; (ii) neginčijamai įrodyti, jog krovinys transporto priemonėje buvo pritvirtintas netinkamai; (iii) techniniais skaičiavimais įrodyti, jog būtent dėl netinkamo krovinio pritvirtinimo būdo ir/ar panaudotų diržų kiekio krovinys išslydo iš transporto priemonės.
17.6. Ieškovė įvykdė visus žalos administravimo bylos metu jai pateiktus reikalavimus: pateikė eismo įvykio nuotraukas, žalos dydžio apskaičiavimą pagrindžiančius dokumentus, tvirtinimo mechanizmų likučius, nurodė adresą transporto priemonės gamintojo serviso, kuriame buvo laikoma sugadinta transporto priemonė. Pati apeliantė atsisakė galimybės atsiųsti savo atstovą apžiūrėti transporto priemonės ir pašalinti visas galimas abejones dėl įvykio aplinkybių.
17.7. Draudiko sprendime eismo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir nemokėti draudimo išmokos apeliantė kaip pagrindo nenurodo Taisyklių 128.8 punkto, todėl bet kokios apeliantės pretenzijos šiuo klausimu yra atmestinos kaip nepagrįstos, nes ieškovei teikiant ieškinį buvo aiškiai apibrėžiamos civilinės bylos nagrinėjimo ribos, kurios yra sąlygotos priimto neteisėto Draudiko sprendimo ir jame įvardinto konkretaus įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju ir atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindo. Todėl keisti savo pozicijos ir jokiais kitais pagrindais atsisakyti mokėti draudimo išmoką šioje civilinėje byloje apeliantė negali.
17.8. Ieškovė pažymėjo, jog pasirašant draudimo sutartį ieškovei nebuvo nurodytos jokios konkrečios Taisyklių 39 punkte minimos eksploatavimo taisyklės, su jomis nebuvo supažindinta, tokiu būdu jai tinkamai neišaiškinant nedraudiminių įvykių sąrašo. Ši aplinkybė patvirtina, jog konkrečių transporto priemonės eksploatavimo sąlygų sutarties šalys, prieš sudarydamos sutartį, nesukonkretino ir nenumatė tokių sąlygų nesilaikymo pasekmių. Nesant aiškiai nustatytų įpareigojimų draudėjui laikytis tam tikrų apdrausto turto naudojimo reikalavimų, draudėjas negali būti laikomas atsakingu už jų nesilaikymą. Ieškovės vertinimu, apeliantė nepagrįstai išplečia Taisyklių 39 punkte naudojamą sąvoką, tokiu būdu paneigdama pačią draudimo sutarties esmę.
17.9. Nepaisant to, jog transporto priemonės remonto sąmata apeliantei buvo pateikta dar žalos bylos nagrinėjimo metu, ji savo sprendime nenurodė ir nesirėmė aplinkybe, jog ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos dydis yra tariamai nepagrįstas. Apeliantė, žinodama transporto priemonės remonto kaštus, nepriėmė sprendimo ją pripažinti sunaikinta (neremontuojama), tačiau priešingai – siekė šią transporto priemonę kaip apgadintą realizuoti aukcione Vokietijoje. Apeliantė skundžiamame draudiko sprendime nenurodė ieškovės patirtos žalos dydžio, todėl šiuo atveju ginčui persikėlus į teismą, net neturi procesinės teisės ginčyti ieškovės pateikiamo žalos dydžio paskaičiavimo.
17.10. Teismui sprendžiant, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu būtina iš naujo vertinti ieškovės patirtos žalos dydį, svarbu pastebėti, jog į civilinę bylą nėra pateikta jokios informacijos apie apeliantės ir/ar jos partnerių galimai organizuotą aukcioną. Į civilinę bylą yra pateiktas el. laiško išrašas su tariamai gautais pasiūlymais transporto priemonei įsigyti, tačiau visiškai nėra aišku nei koks tai aukcionas, nei kokiu mastu jis buvo skelbtas, kokia informacija buvo pateikta aukciono skelbime (pradinė kaina, ar transporto priemonė buvo siūloma kaip „apgadinta“, ar kaip liekanos), kokios nuotraukos buvo pateiktos kartu su skelbimu ir kt.
17.11. Ieškovė pažymėjo, jog iš apeliantės pateikto susirašinėjimo su aukciono organizatoriumi akivaizdu, jog apeliantė aukciono organizatoriui nepateikė absoliučiai jokios informacijos apie Transporto priemonės defektus. Tokios informacijos nepateikus aukciono organizatoriui, o tuo pačiu – ir aukciono dalyviams – akivaizdu, jog pastarieji negalėjo padaryti informuoto sprendimo apie Transporto priemonės būklę, todėl toks atmestinai organizuotas aukcionas laikytinas neatitinkančiu kasacinio teismo suformuotų standartų aukcionui, kuriame pasiūlyta kaina už transporto priemonę gali būti laikoma tokios transporto priemonės įvertinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
22. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. spalio 16 d. ieškovė ir atsakovė, tarpininkaujant UADBB „Legator“, sudarė savanorišką Transporto priemonių draudimo sutartį. Draudimo sutartimi UAB „VFS LT“ naudai buvo apdrausta puspriekabė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimas numatytas nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. spalio 19 d.
24. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į atsakovę ir pranešė, kad 2021 m. liepos 30 d. Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) mieste posūkyje manevruojant iškrito krovinys iš puspriekabės ir ją apgadino. Įvykis registruotas eismo priežiūros tarnyboje (policijoje). Atsakovės įgaliotas asmuo vyriausiasis žalų ekspertas A. D. 2021 m. rugsėjo 28 d. el. paštu pateikė ieškovei atsakovės sprendimą žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini)., kuriame nurodė, jog įvykis nėra laikomas draudžiamuoju, vadovaujantis Kasko taisyklių 39 punktu, taip pat jog papildomai vadovaujantis Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo bendrosios dalies 2 ir 3 punktais už krovinio tvirtinimą atsakingas yra vežėjas ir siuntėjas bei jog žala atsirado dėl Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų eksploatavimo taisyklių pažeidimo už kurias yra atsakingas draudėjas.
25. Atsakovės žalų specialistė O. G. 2021 m. spalio 26 d. ieškovui išsiuntė 2021 m. spalio 26 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2021 m. liepos 30 d. įvykių, kurioje nurodoma tokia informacija dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 „Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklės (toliau - Krovinių tvirtinimo taisyklės) pakeistos Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. Nr. 2BE-35 įsakymu „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintais N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimais; pateikta papildoma informacija dėl žalos reguliavimo metu gautos medžiagos.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo panaikinti atsakovės 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką, įvykį pripažinus nedraudžiamuoju. Ieškovės vertinimu, įvykis laikytinas draudžiamuoju, todėl prašo priteisti iš atsakovės draudimo išmoką.
27. Byloje kilo ginčas dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, draudėjui pažeidus teisės aktuose numatytas transporto priemonės eksploatavimo taisykles. Apeliantės (atsakovės) teigimu krovinys buvo pritvirtintas netinkamai, nesilaikant Kelių eismo taisyklių KET 208.2, 208.4 ir 208.5 punktų reikalavimų, o draudimo taisyklėse žalos atsiradimas dėl Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų eksploatavimo taisyklių pažeidimo, buvo nurodytas kaip pagrindas nemokėti draudimo išmokos, t. y. šios aplinkybės priskirtos prie nedraudžiamųjų įvykių. Ieškovė teigia, kad jokie teisės aktai nenumato jokių imperatyvių reikalavimų, kaip ir kokiu būdu turi būti tvirtinamas atitinkamas krovinys.
Dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju
28. CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką draudėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
29. Draudimo įstatymo (DĮ) 2 straipsnio 33 dalyje draudžiamasis įvykis apibrėžiamas kaip draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
30. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudimo pareigą išmokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013).
31. DĮ 98 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.
32. Nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, privalo būti nurodyti draudimo taisyklėse (DĮ 92 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
33. Remiantis kasacinio teismo praktika nedraudžiamuoju įvykiu laikomas atsitikimas, kai draudimo rizika įvyksta, tačiau šalys yra susitarusios, kad šis įvykis dėl konkrečių aplinkybių nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2014).
34. Pagal atsakovės pateiktą Automobilio draudimo taisyklių Nr. 001, galiojusių nuo 2017 m. gruodžio 11 d., 39 punktą (Atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1) ir ieškovės pateiktą taisyklių Nr. TTP-20201 35 punktą (Ieškinio priedas Nr. 13) punktą prie nedraudžiamųjų įvykių priskiriami atvejai, kai įvykis įvyko dėl techniškai netvarkingo automobilio eksploatavimo arba žala atsirado dėl Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų eksploatavimo taisyklių pažeidimo.
35. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 26 d. sprendimu žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažindama įvykį nedraudžiamuoju išimtinai remiasi tuo, jog žala atsirado dėl Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų eksploatavimo taisyklių pažeidimo, t. y. kelių eismo taisyklių 208, 208.4, 208.5 punktuose nurodytų reikalavimų nesilaikymo - Krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad nepažeistų transporto priemonės stabilumo ir netrukdytų jos vairuoti; nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos; nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių.
36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, jog draudikas nepagrindė ir neįrodė, jog 2021 m. liepos 30 d. žala atsirado dėl ieškovės vairuotojo padarytų pažeidimų. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai ginčo įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Tačiau bylos nagrinėjimo eigoje, be kita ko, atsakovės atstovė prašė paskirti ekspertizę dėl įvykio (žalos) atsiradimo priežasčių, t. y. ar krovinys buvo tinkamai pritvirtintas, kaip krovinys turėjo būti pritvirtintas, kad diržai nenutrūktų. Teismas apeliantės prašymus tame posėdyje atmetė, nurodydamas, kad tai turėjo būti atlikta žalos administravimo metu.
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama nurodytas aplinkybes aptartų teisės normų ir formuojamos teismų praktikos kontekste, sprendžia, jog, viena vertus, atsakovė (draudikas) privalo imtis visų priemonių draudžiamojo įvykio faktui nustatyti, privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias ją nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmokąs, draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis (DĮ 98 straipsnio 7, 8 dalys). Kita vertus, nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog atsakovė elgėsi nepakankamai rūpestingai ir nevisiškai tinkamai vykdė savo įrodinėjimo pareigas, savaime nepaneigia teismo pareigos laiku imtis priemonių kontroliuojant įrodinėjimo procesą (CPK 159 straipsnis) nustatyti byloje objektyvią tiesą. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio byloje be specialių žinių, galimybės kitomis priemonėmis įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą kitai šaliai yra labai ribotos. Todėl situacijoje, kai bylą nagrinėjant teismo posėdyje, netenkinus atsakovės prašymo dėl ekspertizės, apeliantei buvo faktiškai užkirstas kelias teikti savo įrodymus, teismo išvados, jog apeliantė neįrodė transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo, nėra įtikinamos.
38. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, jog šalys ir pirmosios instancijos teismas nurodė įvykio metu negaliojančius teisės aktus, šalys pateikė skirtingos redakcijos draudimo taisykles. Byloje esantis Vokietijos policijos pareigūnų surašytas protokolas patvirtina, jog vairuotojas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą pagal Vokietijos eismo reglamento 22 skyrių (Tripliko priedas Nr. 10). Minėto kelių eismo reglamento 22 skyriuje įtvirtinta, jog kroviniai, įskaitant jų tvirtinimo įtaisus ir krovimo įrangą, turi būti sukrauti ir pritvirtinti taip, kad netgi stabdant avariniu būdu arba transporto priemonei staiga pasukus į šalį, jie negalėtų nuslysti, nuvirsti, ritinėtis, nukristi nuo transporto priemonės arba kelti triukšmą, kurio galima išvengti (1 dalis). Minėtame protokole taip pat minimas faktinių aplinkybių katalogas Nr. 122603, kurio byloje nėra, dėl ko nėra galimybės nustatyti visas įvykio detalias aplinkybes (CPK 176-179 straipsniai).
39. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ieškovė ypatingą reikšmę skyrė tam, jog atsakovė nenurodė kokį konkrečiai reikalavimą (teisės aktą) pažeidė ieškovo vairuotojas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad krovinys iškrito iš sunkvežimio, galimai važiuojant 40 km/h greičiu (tokias aplinkybes nurodė vairuotojas), nesant jokio įvykio, leidžia spręsti, jog krovinys galėjo būti netinkamai pritvirtintas, kas atitinkamai neatitinka tiek Lietuvos kelių eismo taisyklėse, tiek Vokietijos eismo reglamente įtvirtintų reikalavimų. Todėl esant ginčui tarp šalių dėl minėtos aplinkybės, byloje liko nenustatyta aplinkybė ar įvykis įvyko dėl ieškovo vairuotojo (ne)veikimo ar kitų priežasčių. Atsakovė pasinaudojo savo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo, kad byloje būtų nustatytos minėtos aplinkybės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užkirsdamas kelią teikti kitai šaliai tokią argumentaciją paneigiančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Šį argumentą patvirtina CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
41. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė, teigdama, jog teismas nepagrįstai atsisakė skirti teismo ekspertizę, nevisapusiškai ištyrė šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, neatskleidė bylos esmės, yra teisi. Pagal byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teisme bylos iš esmės išnagrinėti negalima nesurinkus naujų įrodymų, be kita ko, ir reikalaujančių specialių žinių, dėl to byloje konstatavus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties 36-39 punktuose nurodytą proceso teisės pažeidimą (t. y. pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nepagrįstai neskyrė teismo ekspertizės, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kt.) skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo teismas ieškovės ieškinį tenkino, naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių aplinkybių nustatymas dėl jų kiekio ir pobūdžio nėra galimas apeliacinės instancijos teisme, be to gali būti pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją.
42. Nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinėje instancijoje nesprendžiamas. Šių klausimų išsprendimas tenka bylos dalį iš naujo nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo kompetencijai, atsižvelgus į visos bylos procesinę baigtį (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
44. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.