Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys R. B., I. B., antstolė Laima Neniškienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

Vykdomosios bylos Nr. 0065/19/00872 duomenimis nustatyta, kad antstolė Laima Neniškienė vykdo Klaipėdos apygardos teismo 20108 m. spalio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-976-538/2017 dėl 50 000 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. K. išieškotojų R. B. ir I. B. naudai. 2019 m. vasario 7 d. turto arešto aktu Nr. S1d-14958 antstolė areštavo skolininkui priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 9). 2020 m. spalio 13 d. patvarkymu dėl nustatytos turto vertės ir realizavimo varžytinėse Nr. S-20-65-4566 antstolė nustatė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 53 600 Eur (vykd. b. l. 59-60). 2020 m. spalio 15 d. antstolės kontoroje gauti skolininko prieštaravimai dėl turto vertės (vykd. b. l. 64). 2020 m. spalio 30 d. patvarkymu dėl pateikto prieštaravimo Nr. S-20-65-4810 antstolė nustatė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 63 341 Eur (vykd. b. l. 68). 2020 m. spalio 18 d. antstolės kontoroje gautas skolininko prašymas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytinių atlikti ne anksčiau nei po 6 mėnesių po karantino režimo Lietuvoje panaikinimo arba iki to laiko, kol pareiškėjas pasiūlys šio turto pirkėją, jei tai įvyktų anksčiau (vykd. b. l. 69). 2020 m. lapkričio 30 d. patvarkymu Nr. S-20-65-5195 antstolė pareiškėjo prašymo netenkino (vykd. b. l. 73). 2020 m. gruodžio 29 d. pranešimu Nr. S-20-65-5572 antstolė pranešė, kad paskelbtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas iš pirmųjų varžytinių, pradinė parduodamo turto kaina – 50 673 Eur (vykd. b. l. 77). 2021 m. sausio 7 d. antstolės kontoroje gautas skolininko prašymas atšaukti paskeltas varžytines, buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytinių atlikti ne anksčiau nei po 6 mėnesių po karantino režimo Lietuvoje panaikinimo arba iki to laiko, kol pareiškėjas pasiūlys šio turto pirkėją, jei tai įvyktų anksčiau (vykd. b. l. 79-80). Antstolė 2021 m. sausio 18 d. patvarkymu dėl pateikto prašymo Nr. S-21-65-122 skolininko prašymo netenkino (vykd. b. l. 83-84).

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Pareiškėjas prašo atšaukti pirmąsias pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytines, nurodant šio turto pardavimą iš varžytinių atlikti ne anksčiau nei po 6 mėnesių po karantino režimo Lietuvoje panaikinimo arba iki to laiko, kol pareiškėjas pasiūlys šio turto pirkėją, jei tai įvyktų anksčiau, nei sueitų 6 mėnesių terminas po karantino režimo panaikinimo. Nurodė, kad dėl šalyje paskelbto karantino bei įvestų ribojimų, jis negali pasinaudoti CPK 704 straipsnio 1 dalyje numatyta teise iki varžytynių paskelbimo pačiam surasti areštuoto turto pirkėją. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad CPK 626 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). Antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą šiais atvejais: 1) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas BPK nustatyta tvarka; 2) kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus; 3) kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą; 4) kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto; 5) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis realizuotinas turtas ANK nustatyta tvarka paimamas siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą (CPK 626 straipsnio 2 dalis). Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai (CPK 627 straipsnis). Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo vykdomosios bylos sustabdymui ar vykdymo veiksmų atidėjimui.

CPK 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje pačiam arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai; jis atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008). Tačiau CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytynių turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyros. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014).

Teismas pažymi, jog nors pareiškėjas nurodo, kad dėl šalyje paskelbto karantino bei įvestų ribojimų, jis negali pasinaudoti CPK 704 straipsnio 1 dalyje numatyta teise iki varžytynių paskelbimo pačiam surasti areštuoto turto pirkėją, tačiau vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo išduotas 2018 m. spalio 18 d., priverstinis skolos išieškojimas iš pareiškėjo vykdomas nuo 2019 m. sausio 17 d., o pareiškėjui nuosavybės teise priklausantus butas, esantis (duomenys neskelbtini), areštuotas 2019 m. vasario 7 d. turto arešto aktu. Taigi, pareiškėjui apie savo skolinius įsipareigojimus išieškotojams bei jo atžvilgiu vykdomus priverstinio išieškojimo veiksmus buvo žinoma beveik dvejus metus iki antstolės 2020 m. gruodžio 29 d. pranešimo, kuriuo paskelbtas minėto turto pardavimas iš varžytinių. Byloje nenustatyta, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų skolai grąžinti ar šio nekilnojamojo turto pirkėjui surasti. Pareiškėjas tik 2020 m. lapkričio 16 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį su nekilnojamojo turto brokeriu R. Ž., kuris įsipareigojo tarpininkauti parduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei apie šio turto pardavimą paskelbė internetiniuose tinklalapiuose www.skelbiu.lt ir www.aruodas.lt. (vykd. b. l. 71-72). Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti CPK 704 straipsnyje numatyta teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.

Pareiškėjas nurodo, kad nekilnojamojo turto brokeris nustatė, jog pradinė turto pardavimo potencialiems pirkėjams kaina sudaro 71 000 Eur. Tokiu būdu antstolės paskelbtose varžytinėse pradinė areštuoto turto kaina (50 673 Eur) yra 20 327,20 Eur mažesnė nei parduodant butą įprastine tvarka (71 000 Eur). Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisių apsauga, užtikrinant, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, garantuojant, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai. Areštuoto ir iš varžytynių parduodamo įkeisto turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi, CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas, visų pirma, pažymi, jog pareiškėjui priklausantis turtas buvo įkainotas antstolės 2020 m. spalio 13 d. patvarkymu. Pareiškėjui 2020 m. spalio 15 d. pateikus prieštaravimus dėl turto vertės, kuriose nurodyta, jog pagal UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje suvestinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė gali siekti 63 341 Eur, antstolė 2020 m. spalio 30 d. patvarkymu nustatė, kad minėto turto vertė yra 63 341 Eur. Taigi, antstolė areštuoto turto vertę nustatė vadovaudamasi būtent pareiškėjo pateiktais duomenimis. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 71 000 Eur. 2020 m. lapkričio 16 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties 1 punkte nustatyta, kad skelbime nurodyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina yra 71 000 Eur, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, jog sutartyje nurodyta kaina atitinka šio turto rinkos vertę.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog interneto tinklalapyje www.evarzytines.lt paskelbtas skelbimas apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytinių neatitinka CPK 707 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi skelbime nepateikta nei viena buto fotonuotrauka. Teismas pažymi, jog CPK 707 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie skelbimo apie varžytynes turi būti pridedama turto nuotrauka (nuotraukos), išskyrus atvejus, kai iš varžytynių parduodamas nematerialusis turtas. Bylos duomenimis nustatyta, kad interneto tinklalapyje www.evarzytines.lt pateiktas skelbimas apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytinių. Jame nurodyta varžytinių pradžia ir pabaiga, pradinė turto pardavimo kaina bei duomenys apie nekilnojamąjį turtą. Skelbime taip pat pateikta internetinio tinklalapio nuoroda, kurioje patapintos nekilnojamojo turto nuotraukos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip nepagrįstos.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolė savo veiksmais nepažeidė CPK reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0065/19/00872 grąžinti antstolei Laimai Neniškienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.