Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-7-993/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-24
Bylos Nr.: 1A-7-993/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-03389-2019-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis, Indrė Averkienė
Nuteistasis: L. V.
Advokatai: Renas Bradūnas

Kategorijos

2.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-7-993/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03389-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.; 2.4.6.1.; 2.4.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei, Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Striaušai,nuteistajam L. V., jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirta bausmė – 5 (penkeri) metai ir 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžios laiką nuspręsta skaičiuoti nuo faktinės nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

J. V. D. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jos naudai iš L. V. priteista 3 450 eurų turtinė žala, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo atlyginti žalą visiško įvykdymo. Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

R. N. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

G. M. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas, jo naudai iš L. V. priteistas 1 850 eurų turtinės žalos atlyginimas.

D. S. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas, jo naudai iš L. V. priteistas 4 700 eurų turtinės žalos atlyginimas.

K. Č. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas, jo naudai iš L. V. priteistas 2 000 eurų turtinės žalos atlyginimas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas ieškinys tenkintas iš dalies, jos naudai iš L. V. priteistas 10 752,92 eurų turtinės žalos atlyginimas.

A. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas, jo naudai iš L. V. priteistas 3 000 eurų turtinės žalos atlyginimas, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Civilinis ieškinys dalyje dėl sutartinių delspinigių priteisimo paliktas nenagrinėtas.

D. R. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jos naudai iš L. V. priteistas 250 eurų turtinės žalos atlyginimas.

J. Š. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jo naudai iš L. V. priteistas 2 971 eurų turtinės žalos atlyginimas.

M. Š. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas, jos naudai iš L. V. priteistas 70 eurų turtinės žalos atlyginimas.

R. M. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas, jos naudai iš L. V. priteistas 55 eurų turtinės žalos atlyginimas.

G. Z. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas, jos naudai iš L. V. priteistas 150 eurų turtinės žalos atlyginimas.

P. S. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jo naudai iš L. V. priteistas 1 800 eurų turtinės žalos atlyginimas.

J. P. civilinis ieškinys atmestas.

Civiliniai ieškiniai Ž. K. ir A. R. atžvilgiu palikti nenagrinėtais.

Iš L. V. priteistos 2 059,60 eurų išlaidos Valstybei advokato pagalbai apmokėti.

L. V. nuspręsta taikyti nuosavybės teisių apribojimą bendrai 31 048 eurų sumai, kurią sudaro turtas, kurio sudėtis ir buvimo vieta nėra žinoma, iki priteistų civilinių ieškinių įvykdymo.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. R. buvo išteisintas, Ž. K. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžiu L. V. nuteistas už tai, kad jis ir Ž. K., veikdami bendrai, įvykdė sukčiavimą, savo ir kitų asmenų naudai apgaulės būdu įgijo labai didelės vertės svetimą turtą. L. V. organizavo nusikalstamą veiką, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta (duomenys neskelbtini)), davė nurodymus dėl minėtos įmonės veiklos, skirtus nusikalstamai veikai daryti, juos vykdžiusiam ir nusikalstamų veiksmų pobūdį supratusiam direktoriui Ž. K., taip pat darbuotojams, tame tarpe A. R., kurie vykdė gautus L. V. nurodymus ir dėl veikos nėra kalti, o būtent:

2018 m. rugsėjo 17 d., (duomenys neskelbtini), vykdant L. V. nurodymus, tyčia nuslepiant, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina su B. Š. 2018 m. rugsėjo 17 d. sudaryta sutartis, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl prekių – lauko durų, vidaus durų, iš viso 5 vnt., viso užsakymo kaina 1 123 eurai, gamybos ir montavimo ir šios sutarties pagrindu iš B. Š. paimtas 300 eurų avansas bei įsipareigota pagaminti bei sumontuoti 5 vienetus lauko ir vidaus durų už sutartą 1 123 eurų sumą, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo durų nepagamino bei nesumontavo, sumokėto avanso 300 eurų, B. Š. negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – B. Š. priklausančius pinigus 250 eurų, kadangi grąžino dalį avanso, tai yra 50 eurų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai 250 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. rugsėjo 18 d., (duomenys neskelbtini), vykdant L. V. nurodymus turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tyčia nuslepiant, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su B. I. 2018 m. rugsėjo 18 d. sudaryta sutartis, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl prekių – durų su stiklu, viso užsakymo kaina 225 eurai, gamybos ir montavimo ir šios sutarties pagrindu iš B. I. paimtas 90 eurų avansas bei įsipareigota pagaminti bei sumontuoti duris su stiklu už sutartą 225 eurų sumą, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo durų nepagamino bei nesumontavo, sumokėto avanso 90 eurų B. I. negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – B. I. priklausančius pinigus 90 eurų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai 90 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. rugsėjo 18 d., (duomenys neskelbtini), vykdant L. V. nurodymus, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tyčia nuslepiant, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketinama, su M. J. 2018 m. rugsėjo 18 d. sudaryta sutartis, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl prekių – plieninių lauko durų, viso užsakymo kaina 270 eurų, gamybos ir montavimo ir šios sutarties pagrindu iš M. J. paimtas 100 eurų avansas, bei įsipareigojo pagaminti bei sumontuoti plienines lauko duris už sutartą 270 eurų sumą, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo durų nepagamino bei nesumontavo, sumokėto avanso 100 eurų M. J. negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – M. J. priklausančius pinigus 10 eurų, kadangi grąžino dalį avanso 90 eurų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai 10 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. rugsėjo 19 d., (duomenys neskelbtini), vykdant L. V. nurodymus, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tyčia nuslepiant, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketinama, su V. P. 2018 m. rugsėjo 19 d. sudaryta sutartis, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl prekių – lauko ir vidaus durų, viso užsakymo kaina 650 eurų, gamybos ir montavimo ir šios sutarties pagrindu iš V. P. paimtas 300 eurų avansas, bei įsipareigota pagaminti bei sumontuoti lauko ir vidaus duris už sutartą 650 eurų sumą, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo durų nepagamino bei nesumontavo, sumokėto avanso 300 eurų V. P. negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – V. P. priklausančius pinigus 300 eurų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam 300 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. rugsėjo 20 d., (duomenys neskelbtini), vykdant L. V. nurodymus, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tyčia nuslepiant, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketinama, su L. P. 2018 m. rugsėjo 20 d. sudaryta sutartis, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl prekių – lauko durų, viso užsakymo kaina 400 eurų, gamybos ir montavimo ir šios sutarties pagrindu iš L. P. paimtas 200 eurų avansas, bei įsipareigota pagaminti bei sumontuoti lauko duris už sutartą 400 eurų sumą, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo durų nepagamino bei nesumontavo, sumokėto avanso 200 eurų L. P. negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – L. P. priklausančius pinigus 200 eurų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai 200 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. rugsėjo 20 d., (duomenys neskelbtini), vykdant L. V. nurodymus, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tyčia nuslepiant, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketinama, su G. G. 2018 m. rugsėjo 20 d. sudaryta sutartis, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl prekių – plieninių lauko durų, viso užsakymo kaina 590 eurų, gamybos ir montavimo ir šios sutarties pagrindu iš G. G. paimtas 177 eurų avansas, bei įsipareigota pagaminti bei sumontuoti plienines lauko duris už sutartą 590 eurų sumą, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo durų nepagamino bei nesumontavo, sumokėto avanso 177 eurų G. G. negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – G. G. priklausančius pinigus 177 eurų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai 177 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. rugsėjo 25 d., (duomenys neskelbtini), vykdant L. V. nurodymus, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tyčia nuslepiant, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketinama, su R. L. 2018 m. rugsėjo 25 d. sudaryta sutartis, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl prekių – plieninių lauko durų, viso užsakymo kaina 350 eurų, gamybos ir montavimo ir šios sutarties pagrindu iš R. L. paimtas 100 eurų avansas, bei įsipareigota pagaminti bei sumontuoti plienines lauko duris už sutartą 350 eurų sumą, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo durų nepagamino bei nesumontavo, sumokėto avanso 100 eurų R. L. negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – R. L. priklausančius pinigus 100 eurų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai 100 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. rugsėjo 25 d., (duomenys neskelbtini), vykdant L. V. nurodymus, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tyčia nuslepiant, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketinama, su M. Š. 2018 m. rugsėjo 25 d. sudaryta sutartis, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl prekių – plieninių lauko durų, viso užsakymo kaina 280 eurų, gamybos ir montavimo ir šios sutarties pagrindu iš M. Š. paimtas 70 eurų avansas, bei įsipareigota pagaminti bei sumontuoti plienines lauko duris už sutartą 280 eurų sumą, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo durų nepagamino bei nesumontavo, sumokėto avanso 70 eurų M. Š. negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – M. Š. priklausančius pinigus 70 eurų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai 70 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. rugsėjo 25 d., (duomenys neskelbtini), vykdant L. V. nurodymus turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tyčia nuslepiant, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketinama, su R. M. 2018 m. rugsėjo 25 d. sudaryta sutartis, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl prekių – pušinių durų, viso užsakymo kaina 181 euras, gamybos ir montavimo ir šios sutarties pagrindu iš R. M. paimtas 55 eurų avansas, bei įsipareigota pagaminti bei sumontuoti pušines duris už sutartą 181 euro sumą, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo durų nepagamino bei nesumontavo, sumokėto avanso 55 eurų R. M. negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – R. M. priklausančius pinigus 55 eurus, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai 55 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. rugsėjo 25 d., (duomenys neskelbtini), vykdant L. V. nurodymus, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tyčia nuslepiant, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketinama, su A. K. 2018 m. rugsėjo 25 d. sudaryta sutartis, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl prekių – vidaus pušinių durų, viso užsakymo kaina 190 eurų, gamybos ir montavimo ir šios sutarties pagrindu iš A. K. paimtas 75 eurų avansas, bei įsipareigota pagaminti bei sumontuoti vidaus pušines duris už sutartą 190 eurų sumą, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo durų nepagamino bei nesumontavo, sumokėto avanso 75 eurų A. K. negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – A. K. priklausančius pinigus 75 eurus, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam 75 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. rugsėjo 26 d., (duomenys neskelbtini), vykdant L. V. nurodymus, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tyčia nuslepiant, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketinama su G. Ž. 2018 m. rugsėjo 26 d. sudaryta sutartis, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl prekių – lauko plieninių durų, viso užsakymo kaina 370 eurų, gamybos ir montavimo ir šios sutarties pagrindu iš G. Ž. paimtas 150 eurų avansas, bei įsipareigota pagaminti bei sumontuoti lauko plienines duris už sutartą 370 eurų sumą, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo durų nepagamino bei nesumontavo, sumokėto avanso 150 eurų G. Ž. negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – G. Ž. priklausančius pinigus 150 eurų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai 150 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. spalio 8 d., (duomenys neskelbtini), vykdant L. V. nurodymus, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tyčia nuslepiant, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketinama, su A. P. 2018 m. spalio 8 d. sudaryta sutartis, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl prekių – varčia durų, viso užsakymo kaina 280 eurų, gamybos ir montavimo ir šios sutarties pagrindu iš A. P. paimtas 90 eurų avansą, bei įsipareigota pagaminti bei sumontuoti duris už sutartą 280 eurų sumą, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo durų nepagamino bei nesumontavo, sumokėto avanso 90 eurų A. P. negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – A. P. priklausančius pinigus 90 eurų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam 90 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. spalio 9 d., (duomenys neskelbtini), vykdant L. V. nurodymus, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tyčia nuslepiant, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketinama, su B. G. 2018 m. spalio 9 d. sudaryta sutartis, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl prekių – vidaus durų, viso užsakymo kaina 223 eurai, gamybos ir montavimo ir šios sutarties pagrindu iš B. G. paimtas 70 eurų avansas, bei įsipareigota pagaminti bei sumontuoti duris už sutartą 223 eurų sumą, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo durų nepagamino bei nesumontavo, sumokėto avanso 70 eurų B. G. negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – B. G. priklausančius pinigus 70 eurų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai 70 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. spalio 10 d., (duomenys neskelbtini), vykdant L. V. nurodymus, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tyčia nuslepiant, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketinama, su V. G. 2018 m. spalio 10 d. sudaryta sutartis, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl prekių – durų, viso užsakymo kaina 172 eurai, gamybos ir montavimo ir šios sutarties pagrindu iš V. G. paimtas 60 eurų avansas, bei įsipareigota pagaminti bei sumontuoti duris už sutartą 172 eurų sumą, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo durų nepagamino bei nesumontavo, sumokėto avanso 60 eurų V. G. negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – V. G. priklausančius pinigus 60 eurų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam 60 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. spalio 11 d., (duomenys neskelbtini), vykdant L. V. nurodymus, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tyčia nuslepiant, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketinama, su F. K. 2018 m. spalio 11 d. sudaryta sutartis, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl prekių – durų, viso užsakymo kaina 189 eurai, gamybos ir montavimo ir šios sutarties pagrindu iš F. K. paimtas 50 eurų avansas, bei įsipareigota pagaminti bei sumontuoti duris už sutartą 189 eurų sumą, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo durų nepagamino bei nesumontavo, sumokėto avanso 50 eurų F. K. negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – F. K. priklausančius pinigus 50 eurų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai 50 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. lapkričio 8 d., (duomenys neskelbtini), vykdant L. V. nurodymus, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tyčia nuslepiant, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketinama, su P. S. 2018 m. lapkričio 8 d. sudaryta pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu iš P. S. įgytas automobilis „Honda Stream“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 300 eurų ir įsipareigota už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. vasario 15 d. per tris kartus, tai yra pirma įmoka 1 000 eurų, dvi įmokos po 650 eurų, 2018 m. gruodžio 19 d. mokėjimo pervedimu pervedė 500 eurų įmoką P. S., tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, likusių įmokų P. S. nesumokėjo ir automobilio negrąžino, o 2018 m. lapkričio 15 d. automobilį pardavė V. K. už 1000 eurų, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – P. S. priklausantį automobilį „Honda Stream“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padarė nukentėjusiajam 1 800 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. lapkričio 12 d., (duomenys neskelbtini), vykdant L. V. nurodymus, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tyčia nuslepiant, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketinama, su I. S. 2018 m. lapkričio 12 d. sudaryta pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu iš I. S. įgytas automobilis „Audi A2“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 000 eurų ir įsipareigota už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. per tris kartus, tai yra pirma įmoka 700 eurų, dvi įmokos po 650 eurų, pagal 2018 m. gruodžio 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), I. S. sumokėta 700 eurų, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, likusių įmokų I. S. nesumokėjo ir automobilio negrąžino, o 2018 m. lapkričio 15 d. automobilį pardavė V. K. už 1 000 eurų, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – I. S. priklausantį automobilį „Audi A2“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padarė nukentėjusiajam 1 300 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. lapkričio 13 d., (duomenys neskelbtini), vykdant L. V. nurodymus, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tyčia nuslepiant, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketinama, su D. A. 2018 m. lapkričio 13 d. sudaryta pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu iš D. A. įgytas automobilis Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3 400 eurų ir įsipareigota už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. vasario 10 d. per tris kartus, už kurį 2018 m. gruodžio 19 d. mokėjimo pervedimu pervesta 600 eurų įmoka D. A., tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, likusių įmokų D. A. nesumokėjo ir automobilio negrąžino, o 2018 m. lapkričio 15 d. automobilį V. K. už 1 700 eurų, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – D. A. priklausantį automobilį „Honda Civic“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padarė nukentėjusiajam 2 800 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini), vykdydamas L. V. nurodymus Ž. K., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. G. 2018 m. lapkričio 28 d. sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu iš D. G. įgijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 4 300 eurų ir įsipareigojo už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. vasario 10 d. per tris kartus, tai yra pirma įmoka 900 eurų, kitos dvi įmokos po 1 500 eurų, pagal 2018 m. lapkričio 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 400 eurų, pagal 2018 m. gruodžio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 900 eurų, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, likusių įmokų D. G. nesumokėjo ir automobilio negrąžino, o 2018 m. gruodžio 5 d. automobilį pardavė T. Š. už 2 500 eurų, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – D. G. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padarė nukentėjusiajam 3 000 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini), vykdydamas L. V. nurodymus Ž. K., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su K. Č. 2018 m. lapkričio 29 d. sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu iš K. Č. įgijo automobilį „Jaguar“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 600 eurų ir įsipareigojo už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. sausio 15 d. per du kartus po 1 200 eurų, pagal 2018 m. lapkričio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 200 eurų, 2018 m. gruodžio 19 d. mokėjimo pervedimu pervesta 400 eurų, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, likusių įmokų K. Č. nesumokėjo ir automobilio negrąžino, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje realizavo automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui už nenustatytą kainą, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – K. Č. priklausantį automobilį „Jaguar“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padarė nukentėjusiajam 2 000 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. gruodžio 6 d., (duomenys neskelbtini), vykdydamas L. V. nurodymus Ž. K. turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su R. N. 2018 m. gruodžio 6 d. sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu iš R. N. įgijo automobilį „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 5 900 eurų ir įsipareigojo už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d. per tris kartus po 1 900 eurų, pagal 2018 m. gruodžio 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 200 eurų, pagal 2019 m. sausio 4 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų perlaidos kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 700 eurų, pagal 2019 m. vasario 6 d. AB „Lietuvos paštas“ pinigų perlaidos kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 300 eurų, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, likusių įmokų R. N. nesumokėjo ir automobilio negrąžino, o 2018 m. gruodžio 14 d., (duomenys neskelbtini), automobilį pardavė V. Š. už 3 000 eurų, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – R. N. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padarė nukentėjusiajai 4 700 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. gruodžio 19 d., (duomenys neskelbtini), vykdydamas L. V. nurodymus Ž. K., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su S. S. 2018 m. gruodžio 19 d. sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu iš S. S. įgijo automobilį „Opel Antara“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 5 800 eurų ir įsipareigojo už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. kovo 18 d. per tris kartus, tai yra pirma įmoka 2 000 eurų ir dvi įmokos po 1 500 eurų, pagal 2018 m. gruodžio 19 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 100 eurų, pagal 2018 m. gruodžio 19 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 700 eurų, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, likusių įmokų S. S. nesumokėjo ir automobilio negrąžino, o 2018 m. gruodžio 21 d., (duomenys neskelbtini), automobilį pardavė A. B. už 2 500 eurų, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – S. S. priklausantį automobilį „Opel Antara“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padarė nukentėjusiajai 5 000 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2018 m. gruodžio 20 d., (duomenys neskelbtini), vykdydamas L. V. nurodymus Ž. K., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 20 d. sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo automobilį „Škoda Roomster“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3 500 eurų ir įsipareigojo už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 20 d. iki 2019 m. kovo 20 d. per tris kartus, po 1 000 eurų, pagal 2018 m. gruodžio 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 500 eurų, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, likusių įmokų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo ir automobilio negrąžino, o 2018 m. gruodžio 21 d., (duomenys neskelbtini), automobilį pardavė E. B. už 1 500 eurų, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Škoda Roomster“, v/n (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 000 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2019 m. sausio 3 d., (duomenys neskelbtini), vykdydamas L. V. nurodymus Ž. K., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 3 d. sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo automobilį „VW Caddy“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7 000 eurų ir įsipareigojo už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. per keturis kartus, pirma įmoka 1 000 eurų ir trys įmokos po 2 000 eurų, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, visų įmokų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo ir automobilio negrąžino, o 2019 m. sausio 3 d., (duomenys neskelbtini), automobilį pardavė A. B. už 2600 eurų, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „VW Caddy“, v/n (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 000 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2019 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini), vykdydamas L. V. nurodymus Ž. K., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su A. P. 2019 m. sausio 7 d. sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu iš A. P. įgijo automobilį „VW Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7 250 eurų ir įsipareigojo už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. kovo 25 d. per tris kartus po 2 000 eurų, pagal 2019 m. sausio 7 d. kasos išlaidų orderį sumokėjo 1 250 eurų, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, likusių įmokų A. P. nesumokėjo ir automobilio negrąžino, o 2019 m. sausio 8 d., (duomenys neskelbtini), automobilį pardavė D. Š. už 4 150 eurų, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – A. P. priklausantį automobilį „VW Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padarė nukentėjusiajam 6000 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2019 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini), vykdydamas L. V. nurodymus Ž. K., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su D. R. 2019 m. sausio 21 d. sudarė sutartį, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl prekių – vonios ir tualeto durų, iš viso 4 vnt., viso užsakymo kaina 812 eurų, gamybos ir montavimo ir šios sutarties pagrindu iš D. R. paėmė 250 eurų avansą pagal pinigų priėmimo kvitą serija TSC Nr. (duomenys neskelbtini) bei įsipareigojo iki 2019 m. vasario 28 d. pagaminti bei sumontuoti 4 vienetus vidaus durų už sutartą 812 eurų sumą, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo durų nepagamino bei nesumontavo, sumokėto avanso D. R. negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – D. R. priklausančius pinigus 250 eurų ir padarė nukentėjusiajai 250 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2019 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini), vykdydamas L. V. nurodymus Ž. K., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su J. P. 2019 m. sausio 23 d. sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu iš J. P. įgijo automobilį Peugeot 407, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 4500 eurų ir įsipareigojo už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. balandžio per tris kartus po 1 500 eurų, pagal „(duomenys neskelbtini)“ terminalų pinigų perlaidų kvitus J. P. pervedė 300 eurų 2019 m. vasario 22 d., 300 eurų 2019 m. vasario 22 d., tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, likusių įmokų J. P. nesumokėjo ir automobilio negrąžino, o 2019 m. sausio 30 d., (duomenys neskelbtini), automobilį pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 000 eurų, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – J. P. priklausantį automobilį „Peugeot 407“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padarė nukentėjusiajai 3 900 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2019 m. vasario 6 d. (duomenys neskelbtini), vykdydamas L. V. nurodymus Ž. K., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su J. V. D. 2019 m. vasario 6 d. sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu iš J. V. D. įgijo automobilį „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3 750 eurų ir įsipareigojo už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2019 m. balandžio 22 d. per tris kartus, dvi įmokos po 1 200 eurų ir viena įmoka 1 050 eurų, sutarties surašymo metu sumokėjo 300 eurų, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, įmokų J. V. D. nesumokėjo ir automobilio negrąžino, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje realizavo automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui už nenustatytą kainą, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – J. V. D. priklausantį automobilį „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padarė nukentėjusiajai 3 450 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2019 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini), vykdydamas L. V. nurodymus Ž. K., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su J. Š. 2019 m. vasario 7 d. sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu iš J. Š. įgijo automobilį „Ford Transit“, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 350 eurų ir įsipareigojo už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. per vieną kartą, tai yra viena įmoka 2 850 eurų, sutarties surašymo metu sumokėjo 500 eurų, pagal 2019 m. kovo 1 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų perlaidos kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 100 eurų, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, likusių įmokų J. Š. nesumokėjo ir automobilio negrąžino, o 2019 m. vasario 11 d., (duomenys neskelbtini), automobilį Ford Transit pardavė G. Z. už 3 000 eurų, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – J. Š. priklausantį automobilį „Ford Transit“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padarė nukentėjusiajam 2 750 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2019 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini) mieste, vykdydamas L. V. nurodymus Ž. K., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su Z. G. 2019 m. vasario 13 d. sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 15 ir šios sutarties pagrindu iš Z. G. įgijo automobilį „Mersedes Benz 316 CDI“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7 500 eurų ir įsipareigojo už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. per tris kartus, tai yra pirma įmoka 1 500 eurų, likusios dvi įmokos 3 000 eurų, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, įmokų Z. G. nesumokėjo ir automobilio negražino, o 2019 m. vasario 23 d., (duomenys neskelbtini) mieste, automobilį pardavė J. L. už 3 400 eurų, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – Z. G. priklausantį automobilį „Mersedes Benz 316 CDI“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padarė nukentėjusiajam 7 500 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2019 m. vasario 14 d. (duomenys neskelbtini) mieste, vykdydamas L. V. nurodymus Ž. K. turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su A. P. 2019 m. vasario 14 d. sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu iš A. P. įgijo automobilį „C. G. C4 Picasso“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3 000 eurų ir įsipareigojo už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. per tris kartus, tai yra pirma įmoka 500 eurų, antra įmoka 1 300 eurų ir trečia įmoka 1 200 eurų, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, įmokų A. P. nesumokėjo ir automobilio negražino, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje realizavo automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui už nenustatytą kainą, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – A. P. priklausantį automobilį „C. G. C4 Picasso“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padarė nukentėjusiajam 3 000 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2019 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini) mieste, vykdydamas L. V. nurodymus Ž. K., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su M. V. 2019 m. vasario 19 d. sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu iš M. V. įgijo automobilį „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 4 500 eurų ir įsipareigojo už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. birželio 20 d. per penkis kartus, tai yra pirma įmoka 500 eurų, likusios įmokos po 1 000 eurų, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, įmokų M. V. nesumokėjo ir automobilio negražino, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui už nenustatytą kainą, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – M. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) ir padarė nukentėjusiajam 4 500 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2019 m. vasario 19 d., (duomenys neskelbtini) mieste, vykdydamas L. V. nurodymus Ž. K. turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su G. M. 2019 m. vasario 19 d. sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu iš G. M. įgijo automobilį „Škoda Octavia II“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 450 eurų ir įsipareigojo už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. per tris kartus, tai yra du kartus po 800 eurų ir trečia įmoka 850 eurų, pagal 2019 m. vasario 28 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų perlaidos kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 600 eurų, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, likusių įmokų G. M. nesumokėjo ir automobilio negrąžino, o 2019 m. kovo 28 d., Vilniaus mieste, automobilį pardavė R. P. už 1 200 eurų, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – G. M. priklausantį automobilį „Škoda Octavia II“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padarė nukentėjusiajam 1 850 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2019 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini) mieste, vykdydamas L. V. nurodymus Ž. K., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su J. A. 2019 m. vasario 26 d. sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu iš J. A. įgijo automobilį „Citroen C4 Picasso“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 700 eurų ir įsipareigojo už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. per tris kartus, tai yra pirma įmoka 500 eurų ir dvi įmokos po 1 100 eurų, pagal 2019 m. kovo 4 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų perlaidos kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 200 eurų, pagal 2019 m. kovo 8 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų perlaidos kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 200 eurų, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, likusių įmokų J. A. nesumokėjo ir automobilio negrąžino, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje realizavo automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui už nenustatytą kainą, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – J. A. priklausantį automobilį „Citroen C4 Picasso“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padarė nukentėjusiajam 2 300 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2019 m. vasario 26 d., (duomenys neskelbtini) mieste, vykdydamas L. V. nurodymus Ž. K., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina su G. Z. 2019 m. vasario 26 d. sudarė sutartį, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl prekių – kambario ir vonios durų, viso užsakymo kaina 600 eurų, gamybos ir montavimo ir šios sutarties pagrindu iš G. Z. paėmė 150 eurų avansą bei įsipareigojo pagaminti bei sumontuoti kambario ir vonios duris už sutartą 600 eurų sumą, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo durų nepagamino bei nesumontavo, sumokėto 150 eurų avanso G. Z. negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – G. Z. priklausančius pinigus – 150 eurų ir padarė nukentėjusiajai 150 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2019 m. vasario 29 d. (duomenys neskelbtini), vykdydamas L. V. nurodymus, Ž. K., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su R. J. 2019 m. vasario 29 d. sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu iš R. J. įgijo automobilį „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 000 eurų ir įsipareigojo už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. gegužės 5 d. per tris kartus, tai yra pirma įmoka 500 eurų ir dvi įmokos po 750 eurų, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, įmokų R. J. nesumokėjo ir automobilio negrąžino, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje realizavo automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui už nenustatytą kainą, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – R. J. priklausantį automobilį „Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) ir padarė nukentėjusiajam 2 000 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2019 m. vasario 31 d., (duomenys neskelbtini), vykdydamas L. V. nurodymus Ž. K., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina su D. D. 2019 m. vasario 31 d. sudarė sutartį, dėl prekių – virtuvės baldų, viso užsakymo kaina 741 euras, gamybos ir montavimo ir šios sutarties pagrindu iš D. D. paėmė 280 eurų avansą, bei įsipareigojo pagaminti bei sumontuoti virtuvės baldus už sutartą 741 euro sumą, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo baldų nepagamino bei nesumontavo, sumokėto 280 eurų avanso D. D. negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – D. D. priklausančius pinigus 280 eurų ir padarė nukentėjusiajam 280 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2019 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini), vykdydamas L. V. nurodymus Ž. K., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su D. K. 2019 m. kovo 1 d. sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu iš D. K. įgijo automobilį „Alfa Romeo“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3400 eurų ir įsipareigojo už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. gegužės 5 d. per tris kartus, tai yra pirma įmoka 400 eurų ir dvi įmokos po 1 500 eurų, pagal 2019 m. kovo 7 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų perlaidos kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 300 eurų, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, likusių įmokų D. K. nesumokėjo ir automobilio negrąžino, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje realizavo automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui už nenustatytą kainą, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – D. K. priklausantį automobilį „Alfa Romeo“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padarė nukentėjusiajam 3 100 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2019 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) mieste, vykdydamas L. V. nurodymus Ž. K., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su I. K. 2019 m. kovo 5 d. sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu iš I. K. įgijo automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 800 eurų ir įsipareigojo už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. per tris kartus, tai yra pirma įmoka 500 eurų ir dvi įmokos po 1 150 eurų, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį be Nr. sumokėjo 500 eurų, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, likusių įmokų I. K. nesumokėjo ir automobilio negrąžino, o 2019 m. kovo 8 d., (duomenys neskelbtini) mieste, automobilį pardavė A. L. už 700 eurų, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – I. K. priklausantį automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padarė nukentėjusiajai 2 300 eurų turtinę žalą.

Tęsiant veiką, 2019 m. kovo 19 d., (duomenys neskelbtini), vykdydamas L. V. nurodymus Ž. K., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, sudarydamas patikimo direktoriaus įvaizdį, tyčia nuslėpdamas, kad sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina, su D. S. 2019 m. kovo 19 d. sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį be Nr. ir šios sutarties pagrindu iš D. S. įgijo automobilį „Mitsubichi Space Star“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 4 700 eurų ir įsipareigojo už jį mokėti mėnesines įmokas laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. birželio 26 d. per keturis kartus, tai yra pirma įmoka 800 eurų ir trys įmokos po 1 300 eurų, tačiau siekdamas išvengti turtinės prievolės vykdymo, įmokų D. S. nesumokėjo ir automobilio negrąžino, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje realizavo automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui už nenustatytą kainą, tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – D. S. priklausantį automobilį „Mitsubichi Space Star“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padarė nukentėjusiajam 4 700 eurų turtinę žalą.

Tokiu būdu L. V. savo veiksmais padarė 79 877 eurų turtinę žalą, Ž. K. veikdamas bendrai su L. V. – 72 230 eurų žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. V. ir jo gynėjas advokatas Renas Bradūnas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nuosprendį ir L. V. išteisinti. Nesant galimybės išteisinti, pakeisti nuosprendį dėl bausmės – skirti baudą. Skunde nurodomi L. V. parodymai duoti teisme ir skundas grindžiamas šiais argumentais.

1.1. Kaltinimas nepagrįstas, kadangi jokio išankstinio tikslo sukčiauti nebuvo, o sukeltos neigiamos pasekmės, tai yra neįvykdyti sutartiniai įsipareigojimai, yra tik nepavykusio verslo plano pasekmė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo ne visiškai standartinė, bandymas gauti įmonei apyvartinių lėšų ir tokiu būdu užtikrinti prisiimtų įsipareigojimų vykdymą nebuvo įprastas, tačiau tai nereiškia, jog nestandartinius sprendimus dėl įmonės veiklos vykdymo pasirinkę jos vadovai turi būti teisiami kaip nusikaltėliai.

1.2. L. V., atlikdamas bausmę kalėjime, sugalvojo vykdyti komercinę veiklą, t. y. įkurti įmonę, surasti jos vadovus, darbuotojus, koordinuoti juos, steigti naujas darbo vietas, teikti paslaugas. Buvo nupirktos įmonės akcijos, kurios įgytos tėvo V. V. vardu, pastarojo sprendimu direktoriumi paskirtas A. R., taip pat surasti darbuotojai, patalpos. Veiklos pradžiai apyvartinės lėšos buvo gaunamos iš užsakymų durims, šios lėšos buvo naudojamos įmonės veikloje – patalpų nuomai, įrangos įgijimui, algų mokėjimui, komunaliniams mokesčiams. Pajamų nepakako tam, kad apmokėti tiekėjams, t. y. durų gamintojams už vykdytinus užsakymus, o kitų pajamų šaltinių surasta nebuvo. Tuo metu iš įmonės pasitraukė vadovas A. R., į jo vietą buvo paskirtas Ž. K. Jį paskyrus, buvo priimtas sprendimas pirkti automobilius išsimokėtinai, dalį lėšų sumokant iš anksto, kitą dalį per tam tikrą laikotarpį. Įgyti automobiliai turėjo būti realizuojami žemesne nei įgijimo kaina, taip gaunant apyvartinių lėšų, kuriomis turėjo būti finansuojami durų užsakymai, statybos – remonto darbai, iš ko gautomis lėšomis turėjo būti mokamos išsimokėtinai įgytų automobilių įmokos. Be to, automobiliai turėjo būti naudojami ir įmonės veikloje, vykimui pas klientus, užsakymų priėmimui bei vykdymui. Tokio pobūdžio veikla ir buvo vykdoma, įmonės darbuotojai ieškojo automobilių, juos įgijo išsimokėtinai sumokant pradinę įmoką, o vėliau įmokos buvo mokamos pagal finansines galimybes.

1.3. Tokia įmonės veikla, kai viena nuostolinga veiklos sritis – automobilių įgijimas aukštesne kaina, bei vėliau jų pardavimas žemesne kaina, pardavus automobilius už juos gautos lėšos turėjo būti investuojamos į kitas veiklos sritis – durų užsakymus, statybos ir remonto darbus, buvo pakankamai rizikingas sumanymas, tačiau verslas yra susijęs su rizika ir būtent šią riziką kaip įmonės faktinis savininkas prisiėmė L. V. Sunki įmonės finansinė padėtis bei apyvartinių lėšų trūkumas lėmė, jog buvo pasirinkta tokia galimybė papildyti įmonės biudžetą. Jeigu planas būtų pavykęs, iš nuostolingos veiklos – prekybos automobiliais, gautos lėšos būtų pakankamos tam, kad įsibėgėtų durų gamybos, statybos bei remonto darbų veikla, tačiau verslo planas nepavyko, o dabar bandoma įrodyti, jog tai nusikaltimas. Viena iš priežasčių buvo galimai vadovų veikla, praktinių žinių trūkumas. L. V. per daug pasitikėjo savo jėgomis, tikėdamas, jog vadovauti galima iš laisvės atėmimo vietos, kontrolę vykdant ryšio priemonėmis.

1.4. Įmonės darbuotojai patvirtino, jog įmonė pirko automobilius, realizavo juos žemesne kaina, priiminėjo užsakymus durims bei ėmė avansines įmokas, buvo kontaktuojama su gamintojais, duodami užsakymai pagaminti duris pagal gautus projektus. Tą patvirtina tiek įmonės darbuotojų bei vadovų parodymai, tiek teismui pateikti dokumentai, užsakymai, susirašinėjimai su gamintojais, paruoštos bendradarbiavimo sutartys. Teismui pateiktuose dokumentuose, kurie išimti iš įmonės darbuotojų elektroninio pašto, matosi, jog tuometinis vadovas A. R., kiti darbuotojai intensyviai bendravo su užsakovais, susirašinėjo dėl gaminamos produkcijos, kainų, dėl konkrečių užsakymų vykdymo. Dalis buvo įvykdyta. Tai patvirtino Ž. K. Jis nurodė apytikslį įvykdytų užsakymų durų gamybai skaičių ir įvykdytus užsakymus statybos – remonto darbams. Šias aplinkybes patvirtino darbuotojas R. P., kuris nurodė, jog 2019 m. pavasarį su J. D. dirbo įmonėje, atliko statybos remonto darbus. Tai rodo, jog įmonė bandė vykdyti veiklą, kuriai buvo įkurta, tačiau finansinių lėšų trūkumas, vadovavimo įgūdžių stoka, o gal ir tai, jog faktinis šios įmonės vadovas L. V. buvo laisvės atėmimo vietoje, lėmė tai, jog prisiimti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti ir dėl to eilė fizinių bei juridinių asmenų patyrė žalą.

1.5. Byloje nėra jokių duomenų, kad lėšos, kurios buvo gaunamos iš durų užsakymų avansinės įmokos forma, taip pat ir pardavus transporto priemones, būtų buvę naudojamos kažkur kitur, o ne įmonės poreikių tenkinimui ir veiklos tęstinumui užtikrinti. Įmonei buvo išnuomotos patalpos, pasamdyti darbuotojai, įgyta technika, ryšio priemonės ir visas šis ūkis buvo išlaikomas iš tų pačių piniginių lėšų, kurios buvo gaunamos iš aukščiau paminėtų šaltinių. Nei vienas iš vadovų, taip pat ir kiti darbuotojai nenurodė, jog piniginės lėšos būtų grobstomos ar naudojamos ne pagal paskirtį. Akivaizdu, jog naujai pradėjusi veiklą įmonė patiria daugiau išlaidų, nei gauna pajamų, kadangi veikla yra nedidelių apimčių, užsakymai nėra įvykdomi, dėl ko už juos nėra gaunami pilni atsiskaitymai, tačiau nežiūrint to, turi būti mokamos algos darbuotojams, apmokami reklaminiai skelbimai, dengiamos kitos išlaidos. Būtent to ir nepakėlė įmonė, vadovaujama vadovų, neturinčių kompetencijos, o apeliantas to sukontroliuoti iš laisvės atėmimo vietos nesugebėjo.

Šalies argumentai

1.6. Nepagrįstų įtarimų nepatvirtino ir darbuotojų parodymai, telefoninių pokalbių kontrolė. Priešingai, iš pokalbių matosi, jog buvo bandoma spręsti susidariusias finansines problemas, bendraujama tarpusavyje, su klientais, kurių daliai buvo grąžintos avansinės įmokos.

1.7. Ž. K. teismo posėdyje nurodė, jog įmonės veiklos laikotarpyje buvo įvykdyta tam tikra dalis užsakymų durų gamybai, statybos - remonto darbams, ką patvirtinantys dokumentai buvo pateikti buhalterijai. Dėl kokių priežasčių šių duomenų nėra – apeliantas nurodyti negali. Buhalteriniai dokumentai buvo surasti ne įmonės patalpose, jie nebuvo tinkamai saugomi, jų neperdavė atsakingi darbuotojai, turėję užtikrinti jų priežiūrą. Be to, dar iki įmonės veiklos nutraukimo buvo kilę problemų su buhalterinės įmonės apskaitos vedimu, buhalterinę apskaitą vedę asmenys nebuvo tinkamai aprūpinti reikiamomis programomis, priemonėmis, nebuvo tinkamo apskaitos dokumentų perdavimo iš vieno buhalterio kitam, neaišku kokiu būdu jie pateko pas galutinį įmonės vadovą. Perduodant dokumentus nebuvo rašomi priėmimo – perdavimo aktai, kas sudarė sąlygas neišsaugoti visų buhalterinės apskaitos dokumentų. Kokiu būdu dokumentai pateko į tą vietą, kurioje jie buvo surasti bei perduoti bankroto administratoriui – byloje nenustatyta. Kaip, kad nenustatyta ar visi dokumentai buvo išsaugoti. Neatmestina, jog dokumentai, patvirtinantys sutartinius įsipareigojimus, nebuvo išsaugoti, jie galėjo būti prarasti perduodant iš vieno atsakingo asmens kitam, ar tiesiog pamesti ar pagrobti tame laikotarpyje, kuomet nebuvo užtikrinta jų apsauga. Tačiau dokumentų praradimas nepaneigia aplinkybės, jog buvo atlikti užsakymai statybos - remonto, durų pristatymo bei sumontavimo darbams, kas duotų pagrindą manyti, jog įmonė iš tiesų vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir tik objektyvios priežastys lėmė įmonės veiklos nutrūkimą. Tačiau tos priežastys nėra susijusios su sukčiavimu ar kitais tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Tai patvirtina ir kaltinimas dėl nusikaltimo buhalterinėje apskaitoje pagal BK 222 straipsnio l dalį. Nėra paneigta, jog nebuvo išsaugoti ne tik kaltinime nurodyti dokumentai, tačiau ir tie, kurie patvirtintų sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, ką parodymuose patvirtino Ž. K., nurodydamas, jog eilė sutarčių buvo įvykdytos, dokumentai pateikti buhalterinei apskaitai, tačiau dėl tam tikrų priežasčių – neužtikrintos dokumentų apskaitos, jie nėra išsaugoti.

1.8. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, 1) ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kita jam žalinga sandori; 2) ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba kad toks pažeistų teisių gynimo būdas būtu esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. liepos 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-489/2022). Šių požymių apelianto padarytose veikose sudarant sandorius su kitais asmenimis nėra. Nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad apeliantas būtų sąmoningai sudaręs tokią situaciją, jog nukentėjusieji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių arba toks teisių gynimo būdas būtų apsunkintas.

1.9. Jokiais bylos duomenimis nenustatyta, kad apeliantas prieš nukentėjusiuosius naudojo kokią nors apgaulę: visos pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos tinkamai, teisingai nurodant perkančios bendrovės duomenis ir sutartis pasirašančių asmenų duomenis; sutartyse nėra nurodyta neteisingų ar klaidingų duomenų; jos yra pasirašytos tikruoju parašu. Iš sutarčių matyti, kad pagal jas ir be teisėsaugos institucijų pagalbos įmanoma surasti ir identifikuoti bendrovės vardu sutartis sudariusį asmenį, jos sudarytos taip, kad yra visiškai aiškus ir įrodomas jų tikrasis turinys. Tais atvejais, kai asmuo atlieka turto įsigijimo veiksmus nebandydamas likti nežinomas kreditoriui ir neatimdamas iš jo galimybės pateikti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, tokia veika traktuotina kaip civilinės teisės pažeidimas, o ne nusikaltimas. Byloje nėra duomenų, kad sudarant sutartis nebūtų ketinama vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Nustatyta, kad sudarant sutartis nukentėjusiesiems daugeliu atvejų buvo sumokami sutartiniai avansai, po to, pagal finansines galimybes, automobilių pardavėjams neretu atveju buvo išmokamos dalys kitų sutartyse numatytų išmokų. Tik dėl sunkios įmonės finansinės padėties nepavyko visiškai atsiskaityti su kreditoriais.

Šalies argumentai

1.10. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylos Nr. 2K-329/2011, 2K-535/2011, 2K-48-696/2017, 2K-7- 152-895-2019). Nėra jokių kliūčių konstatuoti sutarčių buvimą, nustatyti šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Apelianto veiksmuose būtinieji sukčiavimo, požymiai, skiriantys jį nuo civilinio delikto ir darantys turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, nenustatyti ir neatskleisti. Todėl jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos (sukčiavimo) požymių, kadangi nenustatyta ir neįrodyta, kad 1) jis veikė apgaule (t. y. iškreipdamas objektyviai a tiesa), 2) kad jis turėjo tikslą suklaidinti nukentėjusiuosius ir 3) kad jis veikė tyčia, t. y. suvokdamas, kad jis sąmoningai nutyli reikšmingą informaciją didelės vertės svetimam turtui įgyti (taigi - nėra privalomojo sudėties elemento - subjektyvinės pusės). Apgaulės požymio neatskleidimas ar neaiškus atskleidimas yra laikomas esminiu BPK pažeidimu, kuris tiek kaltinimą, tiek apkaltinamąjį nuosprendį daro neteisėtus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-303/2015).

1.11. Veiką kvalifikuojant pagal BK 182 straipsnį reikia įrodyti, jog asmuo suvokė, kad įmonė nevykdys jokios veiklos, o visi jos darbuotojų, vadovų veiksmai bei tyčia yra nukreipta į svetimo turto, tai yra piniginių lėšų užvaldymą. Šios aplinkybės nėra įrodytos, nes nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą.

1.12. Eilėje atvejų formuluojama, kad automobiliai buvo realizuojami nenustatytiems asmenims. Pažymima, kad tuo metu, kai įmonei vadovavo Ž. K., apeliantas buvo laisvės atėmimo vietoje ir niekaip įtakoti jo veiksmų neturėjo galimybės. Ž. K. savarankiškai turėjo galimybę priiminėti sprendimus įmonės bei jos turto atžvilgiu, kas reiškia, jog ir realizuoti galėjo pats, ką ir darė. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas būtų davęs nurodymą Ž. K. transporto priemones realizuoti tokiu būdu, kad nebūtų galima atsekti jų tolimesnio judėjimo. Ž. K., žinodamas, jog dalis transporto priemonių yra perleista, pinigines lėšas galimai išleido savo reikmėms, galimai veikdamas tyčia jis dalį buhalterinės apskritos dokumentų pašalino ar neperdavė atsakingam už apskaitą asmeniui, tokiu būdu nuslėpdamas tolimesnę piniginių lėšų judėjimo kryptį.

1.13. Šioje byloje subjektyvusis požymis – tyčia apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, nėra įrodytas ir nėra paneigta pozicija, jog žala buvo padaryta dėl objektyvių priežasčių – nekvalifikuoto įmonės valdymo, piniginių lėšų trūkumo, kas nėra laikytina nusikaltimu. Be to ir turtinės naudos, kaip akivaizdžiai matosi, jie negavo. Visos lėšos, gaunamos iš sudarytų sutarčių, buvo naudojamos įmonės reikmėms. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Apeliantas savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

1.14. Be to teismas nesvarstė galimybės skirti kitą alternatyvią bausmės rūšį – piniginę baudą. Ši bausmės rūšis būtų tikslingesnė atsižvelgiant į tai, jog patenkinta eilė nukentėjusiųjų civilinių ieškinių, atsakovu likęs vienintelis apeliantas. Skirti piniginę baudą, sudarant galimybę apeliantui būti laisvėje, dirbti bei mokėti baudą, tuo pačiu dengiant ir pareikštus civilinius ieškinius, būtų tikslinga ir atsižvelgiant į nukentėjusiųjų interesus. Būdamas laisvės atėmimo vietoje jis neturės galimybės dengti civilinius ieškinius. Šiuo metu yra dirbantis, gauna legalias pajamas, moka valstybei mokesčius, nebūnant laisvės atėmimo vietoje, jis galės sumokėti baudą dengti civilinius ieškinius. Be to, jo sveikatos būklė yra sunki, konstatuota (duomenys neskelbtini) su kitais iš to išplaukiančiais padariniais – (duomenys neskelbtini) sutrikimais ir kt. Būnant laisvės atėmimo vietoje bei negaunant tinkamo gydymo, gydantis kiek minimaliai sudaromos galimybės kalėjime, sveikata blogės, mažės galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus. Nors teisiamas už sunkų nusikaltimą, tačiau tai nėra smurtinė nusikalstama veika.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra skundžiamas plačiausiu aspektu – ginčijama nuteistojo L. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), nesutinkama ne tik su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nusikalstamos veikos požymių nustatymu, tačiau teigiama, kad nagrinėjamu atveju apelianto veiksmuose sudarant sandorius su kitais asmenimis nebuvo peržengtos civilinių teisinių santykių ribos.

6. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, siekdama išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą, tenkino nuteistojo L. V. gynėjo prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausė liudytoją Š. Š.

2.1. Liudytojas Š. Š. paaiškino, kad kai jis dirbo, iš pradžių nežinojo L. V., pažinojo direktorių Ž., gali būti, kad pavardė K. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo prieš 5 metus. Joje dirbo apie pora mėnesių, darbo santykiai buvo nutraukti, nes parveždavo direktoriui pinigus, įvykdydavo užsakymus, o atlyginimo negavo. Negali paaiškinti neatitikimo, kad jis sako, jog dirbo du mėnesius, o pagal bylos duomenis, pagal Sodrą dirbo įmonėje dvi savaites, t. y. nuo 2018 m. spalio 8 d. iki spalio 22 d. Tai turėtų direktorius paaiškinti, jis (liudytojas) šito dalyko nežinojo. Mano, kad įmonė buvo finansiškai pajėgi, galėjo išmokėti atlyginimus, nes buvo įvykdyti užsakymai ir avansai buvo paimami. Bendrovė užsakinėdavo ir montuodavo duris. Jis buvo vadybininkas, važiuodavo pas klientus, suderindavo sumas, išrinkdavo duris. Jis nuvažiuodavo pas klientą, išmatuodavo, išsirinkdavo spalvas, susitardavo dėl kainos, būdavo katalogai, kad žmogus pasirinktų. Išsimatavus angas, žmogus užsisako, suderinęs visą tą sąrašą parveža į įmonę. Paskui vyrukai sumontuodavo, o jis nuvažiuodavo apžiūrėti, kokia kokybė, ar visi patenkinti, paimdavo pinigus ir nuveždavo Ž. Ir į Vilkaviškį, ir į Kauną važiavo. Užsakymų buvo daug padaryta, bet tikrai buvo vėluojančių. Po to negali pasakyti, ar jie buvo įvykdyti, nes toje įmonėje nebedirbo. Jis nemano, kad pati įmonė „(duomenys neskelbtini)“ gamindavo tas duris. Negali atsakyti, ar „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaip tarpininkas. Iš kur jie gaudavo žaliavas, kas pagamindavo, ar jie užsakydavo, reikėtų direktoriaus klausti. Tikrai žino, kad tos durys būdavo į įmonę pristatytos, supakuotos ir vyrai atvažiuodavo, paimdavo, nuveždavo, sumontuodavo. Jam pačiam montuoti durų neteko. Įvykdytų užsakymų buvo apie dešimt, bet paimtų avansų daugiau. Ar iš tų, kur jis paėmė avansus, sudarė sutartis ir priėmė užsakymus, buvo įvykdytų, ar tai buvo kitų anksčiau dirbusių vadybininkų priimti užsakymai, negali atsakyti, neprisimena. Nežino iš kokių tiekėjų durys buvo imamos. Katalogų buvo lietuviškų, bet atrodo buvo ir lenkiškų. Jis vykdavo tik dėl durų, kituose sandoriuose, susijusiuose su „(duomenys neskelbtini)“, nedalyvaudavo. Dėl automobilių pirkimo-pardavimo nieko nežino.

Dėl BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

7. Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Nusikalstamos veikos – sukčiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės išvengimu arba jos panaikinimu savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-215-697/2023, 2K-240-788/2023). Sukčiavimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo civilinio delikto ir užtraukiantis būtent baudžiamąją atsakomybę yra apgaulės panaudojimas teisėtų turto savininkų, teisėtų valdytojų ar asmenų, kurių žinioje yra turtas, atžvilgiu. Taip pat svarbu nustatyti, ar kaltininkas panaudojo apgaulę įtraukdamas asmenį į sandorį ir turėjo tyčią nevykdyti prievolės sandorio sudarymo metu. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad pagrindinis požymis, padedantis atriboti baudžiamosios ir civilinės atsakomybės kilimą tokiu atveju yra nustatymas, kad kaltininko panaudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas (pavyzdžiui be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-136-489/2017, 2K-385-942/2017, 2K-166-895/2019, 2K-38-788/2019, 2K-201-648/2019 ir kt.).

8. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius ir tai patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas. Nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu nepripažino savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teigdamas, kad nepagrįstai jis nuteistas dėl sukčiavimo, tai nepavykęs verslas, sužlugusi įmonės veikla, sukėlusi tam tikrus finansinius nuostolius klientams, tačiau tai negali būti automatiškai vertinama per baudžiamojo kodekso prizmę. Pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/ paneigianti asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliaciniame skunde ir bylos nagrinėjimo metu nurodytus argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, juo labiau, kad ši versija paneigta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai pateiktų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Jokių naujų aplinkybių patvirtinančių šią versiją ir galinčių turėti reikšmės sprendimo priėmimui apeliaciniame skunde nenurodyta ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nenustatyta.

9. Byloje nustatyta, kad faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir valdytojas buvo L. V., jis priėmė sprendimus ir koordinavo įmonės veiklą, davė nurodymus tiek įmonės direktoriui, tiek kitiems darbuotojams, kurie vykdydami jo nurodymus sudarydavo sutartis dėl durų pagaminimo, gamybos ir montavimo, bei dėl automobilių pirkimo išsimokėtinai, tačiau vykdyti šių įsipareigojimų (pagaminti užsakovams duris ir mokėti įmokas už automobilius) neketino ir nevykdė taip pasisavindamas avansus tiek už duris, kurių nepagamino, tiek ir už įgytus automobilius, už kuriuos visų įmokų nemokėjo. Vertinant situaciją, susijusią su durų gamyba, matyti, kad L. V. vadovaujamos įmonės darbuotojai paimdavo avansus, tačiau durų nepagamino bei nesumontavo, taip pat sumokėtų avansų nukentėjusiesiems negrąžino. Nusikalstamą šios veikos pobūdį ir apgaulę rodo tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ durų negamino ir neturėjo jokių galimybių gaminti duris, tačiau įmonė skelbėsi ir reklamavosi, kaip gamybinė, gaminanti duris bei nestandartinius baldus. Šias aplinkybes patvirtino nukentėjusieji D. R., A. K., M. Š., V. P., B. I. Todėl teisingai sprendė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, kad reklama, skelbimų turinys buvo pateikiami su neteisinga informacija, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei durų, nei baldų negamino, o pateikta klaidinanti reklama, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, pateikta siekiant suklaidinti kuo daugiau asmenų, bendrovę pateikiant kaip patikimą ir gamybinę įmonę.

10. Liudytojas J. R., kuris dirbo įmonėje prekybos vadybininku, parodė, kad per savo darbo laiką yra paėmęs 4 500 - 5 000 Eur užstatų, užsakymų įvykdymui nurodydavo 40 dienų terminą. Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ durų negamino ir jokių sutarčių su kitomis gaminančiomis įmonėmis nebuvo sudaręs, duomenų, kad durų užsakymai, už kuriuos priėmė avansus iš nukentėjusiųjų, buvo realiai užsakyti gaminti kitose įmonėse, taip pat nėra. Apie tai patvirtino įmonės darbuotojai J. R., R. P., S. J. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Ž. K. patvirtino, kad buvo įvykdyta tam tikra dalis užsakymų durų gamybai, tai patvirtinantys dokumentai buvo pateikti buhalterijai, tačiau įmonės dokumentai nebuvo tinkamai saugoti, perduoti atsakingų darbuotojų, kas sudarė sąlygas jų neišsaugoti, tačiau, kaip minėta, nustatyta, kad pati įmonė durų negamino, įmonės darbuotojai patvirtino, kad nebuvo jokių sutarčių su gamybos įmonėmis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išraše taip pat nėra jokių duomenų, jog būtų pervesti pinigai įmonėms ar asmenims, kurie gamintų duris, baldus ir panašią produkciją, kas leidžia teigti, kad nebuvo imtasi jokių realių veiksmų, jog būtų vykdomi įsipareigojimai durų užsakovams.

11. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas Š. Š., nurodė, kad apie dešimt užsakymų buvo įvykdyti, durys būdavo į įmonę pristatytos, supakuotos, sumontuotos, jis nuvažiuodavo patikrinti kokybės. Tačiau taip pat šis liudytojas nurodė, kad užsakymų būdavo priimta tikrai daugiau. Pažymėtina, kad Sodros duomenys bei liudytojo A. R. parodymai patvirtina, jog Š. Š. įmonėje dirbo tik dvi savaites, nors pats apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad du mėnesius. Be to Š. Š. nurodė, kad nežino iš kokių tiekėjų durys buvo imamos. Negali patvirtinti, kad užsakymai būtent pagal jo matavimus buvo įvykdyti.

12. Teisėjų kolegija įvertinusi, tai kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dirbę tuo pat metu, kaip ir Š. Š., t. y. A. R., R. P., S. J., E. N., J. P., nurodė, kad sutarčių dėl durų gamybos nebuvo, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ durų negamino, bei praėjusį ilgą laikotarpį nuo liudytojo darbo, kuris truko dvi savaites, minėtoje įmonėje sprendžia, kad liudytojo nurodytos aplinkybės gali būti neteisingos. Tuo tarpu tai, kad labai nedidelė dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymų vis dėlto galėjo būti įvykdyta, yra įvertinta pirmos instancijos teismo kaip siekis imituoti bendrovės veiklą ir yra apgaulės mechanizmo dalis. Byloje įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterių – L. S., R. P. parodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą nustatyta, kad pinigai, paimti avansai, kurie buvo įnešti į įmonės sąskaitą buvo naudoti kitoms reikmėms, atlyginimams, nuomai, įmokoms už perkamus automobilius, tačiau ne įsipareigojimams pagaminti duris vykdyti (2020 m. vasario 5 d. Tarnybinis pranešimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB Swedbank banko išrašų analizės (19 t., b. l. 69-71).

13. Nuteistasis L. V., būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir valdytoju, pasinaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, imituodamas įmonės veiklą, siekė užvaldyti kuo daugiau nukentėjusiųjų pinigų. Sudarant su nukentėjusiais užsakymus dėl durų gamybos suvokė ir žinojo, kad įmonė neturi galimybių durų gaminti pati, kad nėra sudariusi jokios sutarties su duris gaminančiomis kitomis įmonėmis, nėra atlikusi tokio pobūdžio įmonei ar asmeniui nei vieno pavedimo, tai rodo, kad nuteistasis neketino vykdyti įsipareigojimų pagaminti duris.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įmonei nepakako pajamų apmokėti tiekėjams – durų gamintojams už vykdytinus užsakymus, todėl priimtas sprendimas pirkti automobilius išsimokėtinai, juos realizuoti žemesne nei įgijimo kaina, taip gaunant apyvartinių lėšų, kuriomis turėjo būti finansuojami durų užsakymai, kiti darbai, iš ko gautomis lėšomis turėjo būti mokamos išsimokėtinai įgytų automobilių įmokos. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau buvo minėta įmonė neturėjo sudariusi sutarčių su gamintojais dėl durų gamybos, jokie pavedimai dėl to neatlikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 8 d. vardu pradėtos pirkti transporto priemonės. Transporto priemonės pirktos iš skirtingų pardavėjų. Sumokėjus jiems pradines įmokas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmus automobilius buvo stengiamasi transporto priemones kuo greičiau parduoti. Atskirų priemonių pirkimo ir pardavimo sugretintas datas, išsamiai aptarė pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti, buvo atvejis, kai automobilis įsigytas ir tą pačią dieną parduotas, vienu atveju automobilio įsigijimas ir jo pardavimas yra tą pačią dieną, kitais atvejais automobilių įsigijimus ir pardavimus skiria nuo vienos dienos iki keliolikos dienų. Transporto priemonės buvo parduodamos ženkliai mažesne kaina nei įsigytos. Neatsiskaičius už vienas transporto priemones buvo ieškoma kitų. Apelianto pateikiami argumentai apie tokio pobūdžio verslo sprendimus stengiantis gauti lėšų durų gamybai iš ženkliai brangiau nupirktų transporto priemonių (sumokant tik pradines įmokas, tačiau toliau už jas neatsiskaitant) ir jas parduodant daug pigiau yra vertinami, kaip gynybinė versija. Tokie sprendimai negali būti pateisinami verslo logika. Be to, nėra duomenų, kad po transporto priemonių pardavimo, gavus už jas pinigus buvo imtasi realių veiksmų durų gamybai. Teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. V. ir Ž. K. neturėjo ketinimo sumokėti už automobilius sutartą visą kainą patvirtina tai, kad neatsiskaitę pagal jau sudarytas sutartis intensyviai ieškodavo kitų automobilių pardavėjų. Automobiliai tiek perkami, tiek parduodami buvo už grynuosius pinigus. Į įmonės sąskaitą gauti pinigai už automobilių pardavimą nebuvo pervedami.

15. Apibendrinant pažymima, kad buvo imituojami ketinimai pagaminti duris, taip pat neketinta atsiskaityti su nukentėjusiais dėl automobilių pirkimo. Prieš nukentėjusiuosius buvo panaudota apgaulė, kuri vertinama, kaip esminė ir suklaidinusi nukentėjusiuosius. Sudarant patikimos gamybą vykdančios įmonės įvaizdį, tuo tarpu nukentėjusieji sutikę parduoti automobilius išsimokėtinai nebūtų sudarę sandorių žinodami, kad jie nebus vykdomi.

Dėl bausmės

16. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su L. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašoma skirti kitą bausmės rūšį baudą. Teigiama, kad ši bausmės rūšis būtų tikslingesnė atsižvelgiant į tai, jog patenkinta eilė nukentėjusiųjų civilinių, tokiu būdu būtų sudaryta galimybė apeliantui dirbti bei mokėti baudą, dengti civilinius ieškinius.

17. Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens, kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

18. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam L. V. bausmę nustatė jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje, nusikaltimą padarė recidyvistas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad L. V. teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, teistas ir dėl tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo. Pirmosios instancijos teismas individualizavęs nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, įvertinęs jo vaidmenį bendrame nusikaltime, tai, kad buvo pagrindinis nusikalstamos veikos sumanytojas, koordinatorius ir vykdytojas, nustatytos tik jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgdamas į apgaulės būdu užvaldyto turto vertę, kuri ženkliai viršija 900 MGL sumą, sprendė, kad jo padaryta veika turi didesnį pavojingumą, todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė didesnė už BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkį.

19. BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmės. Skiriant bausmę kiekvienu atveju vertinama nuteistojo asmens asmenybė, jį charakterizuojantys duomenys, t. y. bausmė yra individualizuojama. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo L. V. asmenybę svarbu tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jis yra nuteistas už vienos tęstinės veikos padarymą, veika susideda iš daug epizodų, nukentėjo daug asmenų, apgaule užvaldyta labai didelis nukentėjusiųjų asmenų turtas. Kas iš esmės rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo planuojami, samdomi darbuotojai, skelbiama reklama ir kt. Be to, teismų Informacinė sistema patvirtina, kad L. V. atžvilgiu nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, susijusios su analogiško pobūdžio nusikalstamomis veikomis.

20. Įvertinus aptartas aplinkybes, daryti priešingos išvados, ir skirti L. V. švelnesnę bausmės rūšį – baudą, ar kitaip švelninti jo padėtį, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismui pateikti medicininiai dokumentai iš tiesų patvirtina, jog L. V. susiduria su sveikatos problemomis, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jam išrašyti vaistai (30 t., b. l. 80-95). Tačiau tokia sveikatos būklė, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra išimtinai sunki ir trukdanti atlikti laisvės atėmimo bausmę. Pažymima, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje teikiamos visos būtinos sveikatos priežiūros paslaugos, todėl L. V. galės kreiptis į gydytoją, gerti priskirtus vaistus ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nėra pagrindo švelninti bausmę ir tuo pagrindu, kad nuteistasis toliau dirbs ir stengsis atlyginti civilinius ieškinius. Byloje nėra jokių duomenų, kad L. V., būdamas laisvėje, stengėsi bent kiek kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą žalą. Įvertinus nuteistojo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, tęstinio nusikaltimo pobūdį, padarytos žalos dydį, nėra pagrindo nuteistajam už nusikalstamą veiką skirti švelnesnę, kadangi paskyrus švelnesnę bausmę, akivaizdu, kad tokia bausmės rūšis neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 14 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį ar nuosprendį pakeisti, nėra pagrindo, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo L. V. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. V. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėAlgirdas GiedraitisArūnas Paštuolis