Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-118-965/2018

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-02-01
Bylos Nr.: e2-118-965/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-14855-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Tamošaitienė
Ieškovas: E. T.
Atsakovas: G. T.
Trečiasis asmuo: V. P.
Advokatai: Laimonas Strauka, Ričardas Noreika, Viktorija Safošina

Kategorijos

2.3.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-118-965/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14855-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.1.; 2.6.2.6.2.; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 1 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė,sekretoriaujant Deimantei Žilienei,dalyvaujant ieškovo E. T. atstovui advokatui Laimonui Straukai,atsakovei G. T. ir jos atstovei advokatei Viktorijai Safošinai,

trečiųjų asmenų V. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Naruva“ atstovui advokatui Ričardui Noreikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo E. T. patikslintą ieškinį atsakovei G. T., tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais uždarajai akcinei bendrovei „Naruva“, V. P. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. P., uždarosios akcinės bendrovės „Naruva“ ieškinį ieškovui E. T., atsakovei G. T. dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į turtą, esantį (duomenys neskelbtini), į 559 vnt. UAB „Naruva“ akcijų bei į 270 vnt. AB „Senoji Baltija“ akcijų, o G. T. pripažinti asmenine nuosavybe 100 vnt. UAB „Gražeda“ akcijų. Nurodė, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas įsigijo 1996-04-12 turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu, šis turtas nėra ir nebuvo skirtas šeimos poreikių tenkinimui, o asmeniniams ieškovo poreikiams. Taip pat nurodo, kad abiejų bendrovių UAB „Naruva“ ir UAB „Senoji Baltija“ akcijos priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, o bendrovės UAB „Gražeda“ akcijos – G. T., nes jie abu su G. T. buvo sutarę vykdyti atskirus verslus, kurie priklausys išimtinai tik akcijų turėtojams, vienas į kito ūkinę komercinę veiklą nesikišo, turėjo atskiras pajamas ir jomis disponavo atskirai.

Atsakovė G. T. su pareikštu ieškiniu sutiko, nurodė, kad UAB „Gražeda“ akcijos priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, jas įgijo išimtinai iš savo asmeninių lėšų, pasiskolinusi pinigus. Sutuoktiniai buvo sutarę, kad kiekvienas savo verslu rūpinsis ir vadovaus jam atskirai. Visada įmonių akcijas pripažino kiekvieno akcininko asmenine nuosavybe.

Tretieji asmenys UAB „Naruva“ bei V. P. pareiškė savarankiškus reikalavimus, nurodo, kad su ieškiniu pripažinti turtą asmenine nuosavybe nesutinka. Prašo padalinti E. T. ir G. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir E. T. priteisti 51 vnt. UAB „Gražeda“ akcijų, 559 vnt. UAB „Naruva“ akcijų, o G. T. priteisti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 270 vnt. AB „Senoji Baltija“ akcijų, 49 vnt. UAB „Gražeda“ akcijų, taip pat iš E. T. priteisti G. T. 5554,34 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Nurodo, kad po šalių santuokos nutraukimo likus nepadalintam jų turtui, jo teisinė padėtis nepakito. Nepadalintas turtas priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes įgytas po santuokos sudarymo. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl didelės vertės turto pripažinimo asmenine atsakovės nuosavybė, o sau prašydamas pripažinti asmenine nuosavybe menkavertį turtą, siekia išvengti didelio (496063,17 Eur) skolinio įsipareigojimo trečiajam asmeniui UAB „Naruva“ įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašė ieškinį patenkinti, o trečiųjų asmenų pareikštus savarankiškus reikalavimus atmesti. Prašė pašalinti trečiąjį asmenį V. P. iš proceso, nes jis nėra nei ieškovo, nei atsakovės kreditorius, todėl neturi teisinio pagrindo reikšti jiems reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovė G. T. ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, o trečiųjų asmenų pareikštus savarankiškus reikalavimus atmesti. Papildomai nurodė, kad šalių santuoka, sudaryta 1980-11-22, buvo nutraukta 2013-01-09 sprendimu, tačiau faktiškai santuoka buvo nutrūkusi nuo 2000 m. nuo tada sutuoktiniai kartu nebegyveno. Atsakovė 2001 m. įsteigė UAB „Gražeda“, pati skolinosi pinigus verslo pradžiai, ieškovas prie verslo neprisidėjo ir jie jau tuo metu nebegyveno. Atsakovė taip pat niekada nesidomėjo ieškovo verslu, niekada nevaldė nei UAB „Naruva“, nei AB „Senoji Baltija“ akcijų, apie nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), egzistavimą net nežinojo, jo niekada nėra mačiusi, todėl jis jai nepriklauso. Nuo 2000 m. su ieškovu bendravo tik kaip verslo partneriai. Pažymėjo, kad 2000-02-08 notarine sutartimi pasidalijo vienintelį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį sutuoktiniai laikė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį jiems abiem – turtas atiteko atsakovei, o ji ieškovui išmokėjo 100000 Lt kompensaciją.

Trečiųjų asmenų atstovas teismo posėdžio metu palaikė savarankiškus reikalavimus, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti, o trečiųjų asmenų reikalavimus patenkinti. Nurodė, kad UAB „Naruva“ naudai iš ieškovo yra priteista didelė suma – 496063,17 Eur. Vienintelis vertingas turtas, kurį turi buvę sutuoktiniai, yra UAB „Gražeda“ akcijos. Kreditorius siekia nustatyti skolininko dalį bendrame turte, iš kurio būtų galima išieškoti. Atsižvelgiant į tai, prašo ieškovui priteisti didesnę UAB „Gražeda“ akcijų dalį, t. y. 51 vnt. Priešingu atveju, jei akcijos buvusiems sutuoktiniams priklausytų po 50 vnt., nukreipus į jas priverstinį išieškojimą, pasiūlymas potencialiems pirkėjams gali pasirodyti nepatrauklus, turėdamas tik 50 proc. akcijų, akcininkas neturėtų absoliučios sprendimo teisės dėl įmonės valdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas. Trečiojo asmens savarankiški reikalavimai tenkintini iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-01-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovo E. T. ir atsakovės G. T. santuoka (civilinė byla Nr. 2-638-512/2013). Atnaujinus procesą, 2016-03-23 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimo dalį dėl turto padalinimo panaikino ir šį klausimą paliko nenagrinėtu (civilinė byla Nr. eA2-1-991/2016).

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Tiek ieškovas, tiek atsakovė laikosi pozicijos, kad jų santuoka faktiškai nutrūko 2000 m., nuo to laiko jie kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Todėl 2000-02-08 notarine tvarka nusprendė dėl santuokoje įgyto turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo. Šalys nurodė, kad tik šį turtą laikė bendra jungtine nuosavybe, visą kitą pripažino asmenine, todėl kitų turto objektų ir nedalijo.

Su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo. Iš santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-638-512/2013 esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas E. T. ir atsakovė G. T. 2000 m. vasario 8 d. sudarė santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią atsakovei atiteko nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), o E. T. gavo iš atsakovės 100000 Lt kompensaciją. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad kompensacija sumokėta grynaisiais pinigais. Santuoka nutraukta nebuvo. E. T. vardu buvo registruotas turtas, įgytas santuokos metu iki turto pasidalijimo sutarties sudarymo – nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), UAB „Naruva“ ir AB „Senoji Baltija“ akcijos. Santuokos metu, po turto pasidalijimo sutarties sudarymo, 2001-09-11 atsakovė įsteigė įmonę UAB „Gražeda“, tapo jos akcininke. Teismo vertinimu, šalys be pagrindo bando paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją.

Minėta turto pasidalijimo sutartimi sutuoktiniai aptarė tik žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), kuriame jie gyveno, statusą, t. y. buvo sutarta, kad šis turtas toliau liks asmenine G. T. nuosavybe, o dėl kito turto, priklausiusio sutuoktiniams tuo metu ar atsirasiančio vėliau, sutarta nebuvo. Vertinant šias aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad sutuoktiniai susitarimu pakeitė įstatymų nustatytą teisinį režimą tik to turto, kuris ir buvo paminėtas sutartyje (CK 3.100 straipsnio 7 punktas), todėl nėra pagrindo pakeistą įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą pripažinti ir kitam iki sutarties sudarymo ar vėliau santuokos metu įgytam turtui, dėl kurio teisinio režimo sutuoktiniai susitarę nebuvo. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad faktas, jog sutuoktiniai, nenutraukdami santuokos ir sudarydami turto pasidalijimo sutartį, pasidalija ne visą santuokos metu įgytą turtą, reiškia, kad dalis sutuoktinių turto gali likti jų bendrąja jungtine nuosavybe, ir tai savaime neleidžia daryti išvados, kad nepadalytas turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Esant ginčui dėl nepasidalyto turto, jo teisinis režimas turi būti nustatytas remiantis turto įsigijimo metu galiojusio teisinio reguliavimo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015). Taigi iš aptartų byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad sutuoktiniai E. ir G. T. 2000 m. vasario 8 d. sudaryta santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartimi pasidalijo ne visą turtą, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad iki sutarties sudarymo įgytas kitas ar vėliau santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji sutuoktinių, o vieno jų asmeninė nuosavybė.

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

Šalys nurodė, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas įsigijo 1996-04-12 turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu, šis turtas nėra ir nebuvo skirtas šeimos poreikių tenkinimui, o asmeniniams ieškovo poreikiams. Atsakovė UAB „Gražeda“ įsteigė ir akcijas įgijo iš asmeninių lėšų, kurias verslo pradžiai skolinosi iš kitų asmenų. Taip pat šalys nurodė, jog įmonių UAB „Naruva“ ir AB „Senoji Baltija“ akcijos yra asmeninė ieškovo nuosavybė, nes jie buvo sutarę verslą vykdyti atskirai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien ta aplinkybė, jog šalys santuokos metu buvo sutarusios vykdyti savo verslus, dirbti savo įkurtose įmonėse, nesudaro pagrindo teigti, jo įmonės akcijos priklauso sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise. Kiekvienas sutuoktinis savo įsteigtose įmonėse tik įgyvendino akcininko teises, tačiau šis faktas įstatymo nustatyto akcijų nuosavybės teisės teisinio režimo nepaneigia. AB „Senoji Baltija“ įsteigta 1992-09-17, UAB „Naruva“ – 1991-01-21. Ieškovas buvo UAB „Naruva“ vadovas. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas iš šios įmonės gaudavo darbines pajamas, jas šalys naudojo bendrai šeimoje, bendriems poreikiams tenkinti. Ieškovas neteikė jokių įrodymų, kad jo vardu registruotų įmonių akcijos įsigytos išimtinai tik iš asmeninių lėšų. Nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas savo vardu įgijo 1996-04-12 turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu, tačiau savo teiginių, kad šis turtas nėra ir nebuvo skirtas šeimos poreikių tenkinimui, o asmeniniams ieškovo poreikiams, ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, šį turtą ieškovas įgijo kaip išieškotojas, tačiau neteikė įrodymų dėl skolos kilmės, kuri šiuo atveju būtų reikšminga, sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo asmenine nuosavybe. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus, nenustatyta, kad buvo aiškiai išreikšta sutuoktinių valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Atsakovė savo valią įgyti UAB „Gražeda“ akcijas asmeninėn nuosavybėn grindžia 2000-01-25 ir 2000-01-06 paskolos rašteliais, nurodo, kad pati skolinosi pinigus verslo pradžiai. Pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, siekiant pripažinti, jog sutuoktinio turtas įsigytas už asmenines lėšas, turi būti nustatyta aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeninių lėšų turėjimas savaime nereiškia, kad turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas; tai nėra tapatūs faktai, jų teisinė reikšmė skirtinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Nagrinėjamoje byloje aiškiai išreikštos G. T. valios įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn konstatuoti negalima (CPK 185 straipsnis). Be to, nenustatyta, kad UAB „Gražeda“ akcijas įgijo už asmenines lėšas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Atsakovė piniginių lėšų akcijoms įsigyti kilmę įrodinėja 2000-01-25 ir 2000-01-06 paskolų rašteliais. Nors paskolos rašteliai patvirtina, kad atsakovė 2000 m. sausio mėn. pasiskolino 62000 Lt, tačiau UAB „Gražeda“ įsteigta tik 2001-09-11, t. y. praėjus 1 metams ir 9 mėnesiams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2000 m. vasario 8 d., t. .y iš karto po paskolos sutarčių sudarymo, sudaryta santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartimi G. T. E. T. sumokėjo 100000 Lt kompensaciją grynaisiais, šią aplinkybę atsakovė patvirtino teismo posėdžio metu, todėl nepaneigta aplinkybė, kad pinigus atsakovė galėjo skolintis ir kompensacijos išmokėjimui. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, jeigu neįrodoma aiškiai išreikšta sutuoktinio valia tam tikrą turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn, šis turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovė neįrodė, kad akcijoms įsigyti ir verslo pradžiai panaudojo būtent paskolos sutartimis gautas lėšas, nes šios lėšos galėjo būti panaudotos ir kompensacijai E. T. išmokėti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad asmeninių lėšų turėjimas nebūtinai reiškia, jog būtent iš šių lėšų buvo įsigytos akcijos, pradėtas verslas, nagrinėjamoje byloje nesant įrodytos aiškiai išreikštos atsakovės valios UAB „Gražeda“ akcijas įsigyti asmeninėn nuosavybėn ir nenustačius, kad šis turtas pirktas už asmenines G. T. lėšas, UAB „Gražeda“ akcijos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2dalis).

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad akcijų priklausimą atsakovei asmeninės nuosavybės teise patvirtina faktas, kad akcijos yra vardinės. Su tokia pozicija teismas nesutinka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visos bendrovių akcijos yra vardinės (Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 2 dalis), ir patvirtina jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, teisę gauti dividendus, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises (Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 1 dalis), bet nenustato akcijų nuosavybės teisės teisinio režimo.

Vienu iš turto pripažinimo asmeninės nuosavybės teise argumentų šalys nurodė, jog nors santuoka nutraukta 2013-01-09 teismo sprendimu, tačiau faktiškai ji iširo 2000 m., tada šalys pasidalijo turtą, todėl UAB „Gražeda“ akcijos yra tik G. T. asmeninė nuosavybė. Šias aplinkybes šalys įrodinėjo liudytojų S. T. ir I. T. parodymais, kurie parodė, jog nuo 2000 m. E. T. ir G. T. šeimyninio gyvenimo nebegyveno, E. T. retai matydavo šeimos namuose. Šias aplinkybes paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, bei santuokos nutraukimo byloje nustatytos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių santuoka nutraukta 2013-01-09 teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo byloje šalys ankstesnio santuokos nutrūkimo fakto neįrodinėjo. Priešingai, pareiškime, kuris teismui paduotas 2012-12-12, šalys nurodo, kad negyvena kartu daugiau kaip šešerius metus, t. y. nuo 2006 m., pareiškime šalys taip pat nurodo faktą, kad 2000 m. ketino nutraukti santuoką, tačiau vis tik toliau kartu gyveno, tikėjosi pagerinti santykius, išsaugoti santuoką. Šios šalių išdėstytos aplinkybės paneigia šioje byloje jų duotus paaiškinimus ir liudytojų parodymus, kad santuoka galutinai iširo 2000 m. Nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad visus dokumentus teismui ruošė teisininkai, todėl jie su ieškovu nesigilino į dokumentų turinį, tačiau šie teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Visų pirma, pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės nors ir parašytos teisininko, tačiau tai padaryta iš buvusių sutuoktinių pasakojimų, be to, visi procesiniai dokumentai byloje, net ir atnaujinus procesą, buvo pasirašomi pačių bylos šalių, bet ne jų atstovų. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra verslininkai, kasdienėje veikloje susiduriantys su verslo sandorių sudarymu, todėl labiau tikėtina, kad pasirašydami procesinius dokumentus, jie suprato jų turinį, perskaitė ir sutiko su nurodytomis aplinkybėmis. Be kita ko, viso santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, tiek ir atnaujinus procesą, nei ieškovas, nei atsakovė neįrodinėjo, kad santuokos metu kiekvieno jų vardu įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė. Priešingai, iš teismui teikiamų santuokos nutraukimo pasekmių sutarčių matyti, kad ginčo turtą šalys visada laikė bendrąja jungtine nuosavybe, įgyta santuokos metu. UAB „Gražeda“ akcijas taip pat siekė padalinti, kad 24 proc. akcijų atitektų E. T., tačiau tokios sutarties nuostatos nebuvo teismų patvirtintos, nustačius kreditoriaus teisių pažeidimus. Taigi įstatyme apibrėžtas santuokos nutraukimo momentas santuokos nutraukimo byloje nebuvo ginčijamas, todėl santuoka laikoma nutraukta įsiteisėjus 2013-01-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo (CK 3.66 str. 1 d.) ir šios aplinkybės iš naujo šioje byloje negali būti ir nėra nustatinėjamos bei nesprendžiamos. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje liudytojų parodymai nepatvirtina, kad ginčo turtas bylos šalims priklauso asmeninės nuosavybės teise, jų parodymai susiję tik su santuokos nutrūkimo momentu, kuris šioje byloje nesprendžiamas, nes dėl šio fakto yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad šalys neįrodė, kad ginčo turtas, registruotas kiekvieno jų vardu ir įgytas santuokos metu, yra jų asmeninė nuosavybė, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų

Dėl V. P. reikalavimo

Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su ieškovo atstovo ir atsakovės atstovės pozicija, jog V. P. neįrodė turintis reikalavimo teisę nagrinėjamoje byloje, nes jis nėra nei vieno iš bylos šalių kreditorius. Nustatyta, kad šioje byloje sprendžiamas tik buvusių sutuoktinių turto padalijimo klausimas, V. P. iš bylos šalių jokių sumų priteisti neprašo. 2015-04-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi iš E. T. yra priteista 354929,43 Eur žala UAB „Naruva“, bet ne V. P. naudai. Taigi šioje byloje kreditoriumi laikytina tik UAB „Naruva“, bet ne V. P., kuris yra UAB „Naruva“ akcininkas, bet ne vadovas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonė savo teises įgyvendina per bendrovės valdymo organus. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad UAB „Naruva“ valdymo organas yra direktorius ir juo paskirtas ne V. P.. Įmonės vadovas yra sudaręs atstovavimo sutartį su advokatu ir įmonė savo vardu yra pareiškusi reikalavimą nagrinėjamoje byloje. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą numatyta neturtinė akcininkų teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. V. P. tokio reikalavimo šioje byloje nėra suformulavęs, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra turto padalinimas, o ne žalos bendrovei atlyginimas, V. P. nepateikė duomenų, kad yra bylos šalių kreditorius, kad turi teisę reikalavimą reikšti savo ar UAB „Naruva“ vardu, todėl V. P. savarankiški reikalavimai atmestini, kaip pareikšti asmens, neturinčio materialinės reikalavimo teisės nagrinėjamoje byloje.

Dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, nutraukus santuoką

Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo UAB „Naruva“, įstojęs į bylą kaip E. T. kreditorius, prašo padalinti buvusių sutuoktinių turtą, priklausantį jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Santuokos nutraukimas reiškia santuokinių – asmeninių ir turtinių – teisinių santykių pasibaigimą ar pasikeitimą, pvz., padalijamas (pasidalijamas) santuokoje įgytas turtas (CK 3.59 straipsnis), išsprendžiami vaikų ir tarpusavio išlaikymo klausimai (CK 3.72, 3.193 straipsniai), pasibaigia šeimos turto teisinis režimas (CK 3.59 straipsnis, 3.86 straipsnio 1 dalis) ir kt. Teismas, nutraukdamas santuoką, toje pačioje byloje išsprendžia visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Tačiau gali susidaryti situacija, kai, nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas jiems nepadalijamas, kaip ir yra nagrinėjamoje byloje – santuoka buvo nutraukta, o sutuoktiniams priklausantis turtas jiems nepadalintas, tačiau jo teisinis režimas pasikeitė.

CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų – ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015). Taigi, nutraukus ieškovo ir atsakovės santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustojo būti jo bendraturčiais. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad, nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai).

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Tiek ieškovo, tiek atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad kreditorius neturi teisės reikšti savarankiškų reikalavimų dėl buvusių sutuoktinių turto padalinimo, jis tik gali prašyti nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte. Su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo. Pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, o CK 4.90 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį dėl skolininko dalies atidalijimo. Taigi išieškojimo tikslu kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 straipsnio 3 dalimi ir CPK 667 straipsnio 1, 4 dalimis, taip pat gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Nors trečiojo asmens reikalavimas suformuluotas padalinti buvusių sutuoktinių turtą, priklausantį jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau atsižvelgiant į pareiškimo turinį, aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad įstatymas numato ieškovui pareigą tik nurodyti faktinį, bet ne teisinį ieškinio pagrindą, darytina išvada, jog šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Kai turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai paprastai konkrečios bendraturčių dalys būna nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis).

Šioje byloje jau nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta, tačiau jų bendrosios nuosavybės teise valdytas turtas (nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), UAB „Naruva“, AB „Senoji Baltija“ ir UAB „Gražeda“ akcijos) jiems nepadalytas. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad, nutraukus santuoką, ieškovo ir atsakovės turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurioje konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Remiantis CK 4.73 straipsnio 3 dalimi, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Šiuo atveju byloje neginčijama ir nepateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad vieno iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalis yra didesnė, todėl laikytina, jog prezumpcija, kad jų dalys bendrame turte yra lygios, nepaneigta. Tai reiškia, kad kiekvienam iš buvusių sutuoktinių priklauso po 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto ir atitinkamai į tokio dydžio skolininko – ieškovo E. T. turto dalį galės būti nukreipiamas išieškojimas.

Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo prašo atidalinti šalių turtą taip, kad į ieškovui tenkančią turto dalį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas – E. T. priteisti 51 vnt. UAB „Gražeda“ ir 559 vnt. UAB „Naruva“ akcijų; G. T. priteisti 1/6 pastato-gyvenamojo namo, ½ pastato-garažo, 1/6 pastato-sandėlio, 1/6 kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 270 vnt. AB „Senoji Baltija“ ir 49 vnt. UAB „Gražeda“ akcijų. Taip pat prašo iš ieškovo priteisti 5554,34 Eur kompensaciją atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – teisminiu keliu; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Nors prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir nustatytų aplinkybių matyti, kad šalims priklauso tik 1/6 dalis nekilnojamojo turto su priklausiniais, esančių Telšių g. 19, Klaipėda, todėl, teismo nuomone, neįmanoma jo atidalyti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, ginčo dėl to tarp šalių nebuvo, kitokio atidalinimo būdo byloje dalyvaujantys asmenys nesiūlė. Atsižvelgiant į tai, šalims nepasiūlius nekilnojamojo turto atidalijimo natūra varianto, atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais būdas pripažintinas tinkamiausiu. Trečiasis asmuo pateikė prašymą nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovei G. T., šalys su tuo nesutiko. Ieškovo atstovas nurodė, kad šiuo turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), visada naudojosi tik ieškovas, atsakovė šias aplinkybes patvirtino. Taip pat nurodė, kad šis turtas jai nereikalingas, ji niekada jame nėra buvusi. Ieškovas prašė šį turtą priteisti jam, atsakovė savo procesiniuose dokumentuose tam neprieštaravo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, manytina, kad atsakovės, kaip savininkės interesas naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), nevertintinas kaip labai svarbus, todėl šis turtas priteistinas ieškovui, atsakovei išmokant kompensaciją pinigais. Ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą priteisti jam nuosavybės teise turtą, pateikė teismui duomenis dėl turto vertės, nurodė, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 7241 Eur. Pateiktas turto įvertinimas yra tinkamas, įstatymų reikalavimus atitinkantis rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnis), atsakovė ir trečiasis asmuo turto vertės neginčijo, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 3620,50 Eur dydžio piniginė kompensacija už ieškovui tenkančią nekilnojamojo turto dalį.

Be kita ko, trečiasis asmuo prašo UAB „Gražeda“ akcijas atidalinti taip, kad ieškovui tektų didesnė akcijų dalis, t. y. 51 vnt., o atsakovei – 49 vnt. ir kompensacija pinigais. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad ieškovo įsiskolinimas trečiajam asmeniui sudaro 496063,17 Eur, todėl nukreipus priverstinį išieškojimą į didesnį akcijų paketą, kuris akcininkui garantuotų sprendimų teisę dėl įmonės veiklos, pasiūlymas įsigyti akcijas taptų patrauklesnis ir kreditorius turėtų galimybę lengviau patenkinti savo skolinius reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Teismų praktikoje laikoma, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą. Tais atvejais, kai, galima rasti racionalaus atidalijimo natūra variantą, ieškinys, kuriuo siūloma vienam iš bendraturčių be jo sutikimo skirti kompensaciją pinigais, turi būti atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Narinėjamu atveju, atsižvelgiant į dalintino turto pobūdį (įmonių akcijos), ieškovo ir atsakovės, kaip bendraturčių, dalis nuosavybėje yra lygi ir yra galimybė tą dalį išskirti natūra, atitinkamai priteisiant konkretų skaičių akcijų, todėl tokiomis aplinkybėmis piniginės kompensacijos už akcijų dalį priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo vertintinas kaip neteisingas CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymas, pažeidžiantis asmens nuosavybės teisę. Šiuo atveju kreditoriaus interesas nukreipti išieškojimą į kuo didesnę akcijų dalį negali būti iškeltas aukščiau ir labiau ginamas nei asmens, nesusijusio su kreditoriumi jokiais skoliniais įsipareigojimais, - G. T. nuosavybės teisė.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, trečiojo asmens savarankiški reikalavimai tenkintini iš dalies – atidalintinas ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas, ieškovui E. T. priteistinas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei išmokant 3620,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją; ieškovui E. T. ir G. T. priteistina po ½ dalį UAB „Naruva“, AB „Senoji Baltija“ ir UAB „Gražeda“ akcijų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Naruva“ sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio už pareikštus reikalavimus bei 50 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinį atmetus, o trečiojo asmens reikalavimus patenkinus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, priteistinos iš ieškovo ir atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2017 m. sausio 13 d. ir 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimis teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones. Trečiojo asmens reikalavimus patenkinus iš dalies, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens UAB „Naruva“ savarankiškus reikalavimus tenkinti iš dalies.

Atidalinti ieškovo E. T. ir atsakovės G. T. ½ dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto:

priteisti ieškovui E. T. asmenine nuosavybe 1/6 pastato-gyvenamojo namo, ½ pastato-garažo, 1/6 pastato-sandėlio, 1/6 kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); atsakovei G. T. iš ieškovo E. T. priteisti 3620,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją;

priteisti ieškovui E. T. asmenine nuosavybe ½ dalį į 559 vnt. UAB „Naruva“ akcijų, ½ dalį į 270 vnt. AB „Senoji Baltija“ akcijų ir ½ dalį į 100 vnt. UAB „Gražeda“ akcijų;

priteisti atsakovei G. T. asmenine nuosavybe ½ dalį į 559 vnt. UAB „Naruva“ akcijų, ½ dalį į 270 vnt. AB „Senoji Baltija“ akcijų ir ½ dalį į 100 vnt. UAB „Gražeda“ akcijų.

Kitą trečiojo asmens UAB „Naruva“ savarankiškų reikalavimų dalį atmesti.

V. P. savarankiškus reikalavimus atmesti.

Iš ieškovo E. T. ir atsakovės G. T. priteisti po 40,50 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Naruva“.

2017 m. sausio 13 d. ir 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė