- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-10
- Bylos Nr.
- 1-577-1109/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25167-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- N. A.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
2021 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta trečdaliu, paskiriant 40 MGL (2000 erų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 3 dalimis, N. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos; išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Audi 80“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią – 500 eurų sumą,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. A. 2022 m. liepos 7 d. apie 19.15 val., sugadino svetimą turtą – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. metė akmenį ir sudaužė automobilio priekinį ir galinį stiklą bei apgadino priekinį variklio dangtį, peiliu pradūrė priekinių ratų padangas ir subraižė dešinės pusės galinį sparną, dešinės pusės priekines duris, dešinės pusės priekinį sparną, tokiu būdu sugadino svetimą, nukentėjusiajai E. K. priklausantį turtą, padarydamas 1 000 eurų turtinę žalą.
Šiais veiksmais kaltinamasis N. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Be to, N. A. 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 12.43 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW X5 3.0D“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ nustatytas 2.20 promilių neblaivumas.
Šiais veiksmais kaltinamasis N. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
N. A. taip pat buvo kaltinamas padaręs BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. tuo, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 12.43 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW X5 3.0D“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), tyčia vengė atlikti įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus.
II Įrodymai
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis N. A. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino dėl visų jam inkriminuojamų veikų. Dėl svetimo turto sugadinimo parodė, kad buvo išgėręs, susipyko su savo buvusia sugyventine-vaiko mama, tarp jų kilo kivirčas, todėl jis, išėjęs į lauką, išdaužė buvusiai sugyventinei – E. K., priklausančio BMW automobilio langus, užmetė ant kapoto akmenį, su peiliu pradūrė padangas. Viskas įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad viskas vyko kaltinime nurodyta data ir laiku. Su nukentėjusiąja turi vaiką, su ja susiskambina, su vaiku pabendrauja, bet ji šiuo metu su juo negyvena. Jis jai viską atlygino, sutvarkė, suremontavo, ji pretenzijų neturi. Savo poelgį vertina blogai, labai gailisi. Jis žino, kad to nereikėjo daryti, taip pasielgė, nes buvo išgėręs. Anksčiau tokių pykčio proveržių nėra buvę. (duomenys neskelbtini)gyvena su broliu ir su mama, kurie incidento nematė.
Dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam, vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemones, pripažino, kad vairavo būdamas neblaivus, kaltinime teisingai nurodyta viskas. Jis važiavo iki parduotuvės pirkti alkoholio, kai grįžo iš parduotuvės į aikštelę, užsivedė automobilį ir norėjo važiuoti namo, bet vos tik pajudėjus jį sustabdė policija. Kai pareigūnai pamatė, jog yra išgėręs, liepė užgesinti variklį, tikrino jo blaivumą alkotesteriu.. Su viskuo sutiko, nesipriešino. Jam buvo nustatyta 2,02 promilės girtumas. Jam tikrino du kartus, negali pasakyti abiejų pūtimų rezultatų. Šis įvykis nepamena kada buvo, bet kaip nurodyta, taip ir gali būti, laikas irgi teisingai nurodytas. Jam tuo metu buvo uždrausta vairuoti, blogai padarė. Probacijos tarnyboje dėl draudimo vairuoti buvo, apie šio draudimo nesilaikymo pasekmes buvo įspėtas. Viską lėmė tas susipykimas, alkoholis. Po to kivirčo su E. nebebendravo. Suprato, kad pradėjo daug alkoholio vartoti, mano, jog reikėtų imtis priemonių dėl alkoholio vartojimo. Šiuo metu yra užsiregistravęs pas psichiatrą, psichologą. Pas gydytoją eis sausio 10 d. Paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš 1 mėnesį ir 10 dienų. Vairavo automobilį, kuris priklauso ne jam. Jo manymu, automobilio vertė byloje nurodyta per didelė, mano, kad turėtų būti 2500-3000 eurų, nes šiuo metu už tiek gali nupirkti. Pradėjo gydymą nuo priklausomybės alkoholiui ir sutinka jį toliau tęsti. Šiuo metu kasdien vartoja vaistus, kurie yra raminantys ir mažinantys potraukį alkoholiui. Supranta, kad savo veiksmais pažeidė draudimą vairuoti.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Kiti įrodymai
Dėl svetimo turto sugadinimo
Nukentėjusioji E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 2 d. kartu su mažamete dukra E. A. atvyko pas dukros tėvą N. A., kad šie per jos gimtadienį pabūtų kartu. Su N. jau metai laiko kartu negyvena, bendro ūkio neveda, bendrauja kartais tik dėl to, kad pasimatytų su vaiku. Nuo tada visi kartu leido laiką, viskas buvo gerai, iki kol 2022 m. liepos 7 d., apie 19.15 val., būnant kieme, tarp jos ir jos buvusio sugyventinio N. A. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji jau norėjo dukrą vežtis namo. Tuomet jis pasidarė agresyvus ir pradėjo prikaišioti jai dėl to, kad nusipirko automobilį, jam tai nepatiko. Jis nieko nesakęs staigiai pašoko ir kažkur nubėgo. Tuomet ji išgirdo didelį triukšmą, garsas buvo kaip dūžtančių stiklų, metalo trankymo. Nubėgus iš už namo kampo pamatė, kaip netoliese esančioje aikštelėje, prie ūkinio pastato, kur buvo pastačius ir palikus savo automobilį BMW 118D, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) N. A. jį daužė, metė į jį didžiulį akmenį, su juo sudaužydamas jai priklausančio automobilio variklio dangtį, priekinį stiklą, peiliu subadė automobilio padangas, prabraukė dešinės pusės galinį sparną, priekines duris ir priekinį sparną, akmeniu išdaužė galinį stiklą. Automobilis Kasko draudimu nedraustas (1 t., b. l. 14–19, 44–47).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini)bei automobilis BMW 1 serijos, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kurio bagažinės dangčio galinis stiklas išdaužtas, ant automobilio yra šviesios spalvos įbrėžimas, kuris tęsiasi nuo dešinės pusės galinio sparno iki dešinės pusės keleivio durų, taip pat iki dešinės pusės priekinio sparno. Priekinių ratų padangos išsileidusios. Automobilio stiklas yra sudaužytas, t. y. jame matosi keturios įdaužos. Ant automobilio variklio dangčio yra akmuo (apžiūros metu akmuo paimtas ir pridėtas prie bylos medžiagos), variklio dangtis įdubęs (sulankstytas), ant variklio dangčio matosi šviesios spalvos įbrėžimas. Ant galinės keleivių sėdynės yra vaikiška kėdutė, ant kurios yra juodos spalvos granitinė plokštelė (apžiūros metu plokštelė paimta ir pridėta prie bylos medžiagos) (1 t., b. l. 25–27).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2022 m. liepos 7 d. dalinės asmens apžiūros metu iš N. A. paimtas peilis bei įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimtas akmuo ir granitinė plokštelė (1 t., b. l. 60–62).
Iš vyriausiosios patrulės P. P. tarnybinio pranešimo dėl turtinės žalos matyti, kad 2022 m. liepos 7 d. apie 19:20 val., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis daužo pranešėjos automobilį. Atvykus nurodytu adresu kieme rastas stovintis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio galinis ir priekinis stiklas buvo išdaužti, variklio dangtis sulamdytas, abiejų priekinių automobilio ratų padangos pradurtos. Įvykio vietoje pranešėja E. K. nurodė, kad jos automobilį apgadino buvęs sugyventinis N. A., automobiliui padarytą žalą E. K. įvertino virš 150 eurų. N. A. nustatytas 2,74 promilių girtumas (1 t., b. l. 75)
Iš alkotesterio žurnalo duomenų matyti, kad 2022 m. liepos 7 d. N. A. nustatytas 2,74 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 78)
Iš 2022 m. liepos 8 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad E. K. jai priklausančiam automobiliui padarytą žalą vertina 1000 eurų (1 t., b. l. 9).
Iš elektroninio laiško ir tarnybinio pranešimo matyti, kad E. K. elektroniniu paštu informavo, jog N. A. sutvarkė apgadintą automobilį, todėl pretenzijų N. A. neturi, civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 54–56).
Dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam ir vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę
Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialios parengties skyriaus specialisto pareigose. 2022 m. rugpjūčio 15 d. dirbo kartu su specialistais Š. B. ir J. T.. Tikslaus laiko nepamena, bet gali būti, kad apie 12.30 val., iš budėtojo gavo pranešimą, jog prie (duomenys neskelbtini), iš kiemo išvažinėja galimai neblaivus vairuotojas, BMW markės automobiliu. Valstybinių numerių šiuo metu nepamena, tačiau gali būti (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus į įvykio vietą, pamatė prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, automobilių stovėjimo aikštelėje, minėtą BMW markės automobilį, kuris važiavo iš aikštelės. Automobilį sustabdė, todėl jis išvažiuoti iš aikštelės į gatvę nespėjo. Vairuotojas važiavo vienas, kitų asmenų automobilyje nebuvo. Automobilį vairavo N. A.. Nuo vairuotojo juto stiprų alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli. Vyras pripažino, jog vartojo alkoholį. Alkotesteriu patikrinus blaivumą, nustatyta virš 2 promilių girtumas (1 t., b. l. 141–144).
Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis BMW X5 3.0D, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Šį automobilį buvo palikusi pas buvusį draugą N. A. kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Jos automobilis ten buvo paliktas prieš kokius du mėnesius. Maždaug nuo to laiko kai su N. išsiskyrė, kai jis apgadino jos kitą automobilį. Savo automobilio BMW vis nepavyko pasiimti iš N., nes jis vis gerdavo ir nebūdavo kaip su juo susikalbėti. Automobilio rakteliai buvo palikti pas jį namuose, todėl be jo negalėdavo jo pasiimti. Apie tai, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d. N. važiavo jai priklausančiu automobiliu ir buvo sulaikytas policijos, o jos automobilis uždarytas į saugomą aikštelę, sužinojo tą pačią dieną iš N., bet tuo iškart nepatikėjo. Kiek žino, N. vairuotojo pažymėjimo šiuo metu neturi. Kol ji su juo draugavo, jis nebuvo paėmęs jos automobilio ir jo vairavęs. N. jau seniai turi priklausomybę alkoholiui. Yra gydęsis nuo alkoholizmo, tačiau jam niekas nepadėjo, jis ir toliau vartoja alkoholį. Dėl to, kad N. A. be jos žinios vairavo jai priklausantį automobilį, jam pretenzijų neturi (1 t., b. l. 147–150).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 88–91).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės BMW X5 rinkos kaina Lietuvoje – 4 270 eurų (1 t., b. l. 113).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis BMW X5, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. K. (1 t., b. l. 112).
Iš 2022 m. rugsėjo 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas, fiksuotas 2022 m. rugpjūčio 15 d., kuriame matyti, kaip 12.32 val. į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiuoja sidabrinės spalvos BWM markės visureigis, vairuotojas išlipa iš automobilio bei eina į pastatą. Vairuotojas vidutinio kūno sudėjimo, šviesių, trumpai kirptų plaukų, vilki juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, juodos spalvos sportinio stiliaus kelnes, ant kurių šonų, apačioje, matosi baltos spalvos juostos, bei avi melsvos spalvos šlepetes. Minėtas vyras 12:37 val. išeina iš pastato, kairėje rankoje nešasi tamsiai rudos spalvos butelį, įsėda į automobilį ir išvažiuoja iš aikštelės (1 t., b. l. 123–125).
Iš 2022 m. spalio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti pareigūnų body (kūno) kameromis 2022 m. rugpjūčio 15 d. fiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose matoma, kaip pareigūnas stovi prie sidabrinės spalvos automobilio vairuotojo durelių. Automobilio vairuotojo vietoje sėdi N. A., kuris pareigūnui paduoda automobilio raktelius. Ant priekinės keleivio sėdynės matomi du buteliai. Pareigūnas su Body Cam paklausia N. A., ar jis supranta, kodėl jį sustabdė, ar yra blaivus. N. A. atsako, kad neblaivus. Pareigūnui paklausus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, N. A. atsako, kad prieš 10 minučių. Toliau matoma, kaip pareigūnas su Body Cam atlieka dalinę asmens apžiūrą N. A., o kitas pareigūnas apžiūri automobilį. Pareigūnas su Body Cam paprašo N. A. asmens dokumento, bet N. A. atsako, jog neturi. Pareigūnui paklausus, kokius gėrimus šiandien vartojo, N. A. nurodo, kad išgėrė vieną butelį alaus ir porą šimtų gramų degtinės. Asmuo nurodo, kad yra N. A., gimęs 1983 m. sausio 30 d., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Pareigūnas pasako N. A., kad tai nėra sveikintinas elgesys. N. A. atsako, jog supranta, dėl to nesiginčija ir sako, kad dėl to stovi ramus, prisipažįsta, kad padarė klaidą. Patikrinamas N. A. blaivumas, pirmu pūtimu N. A. nustatomas 2,26 promilių neblaivumas, antru pūtimu po 15 minučių – 2,20 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 132–135).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d. 12.51 val. N. A., gim. (duomenys neskelbtini), alkoholio matuokliu Drager Alcotest 6810 ARYE-0409, patikros sertifikato Nr. 1680172, nustatytas 2,26 promilių neblaivumas, antru pūtimu 13.07 val. – 2,20 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 155).
Motyvuojamoji dalis
III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sunaikinimas reiškia neteisėtą poveikį nuosavybės objektui kai turtas visiškai praranda savo ekonominę vertę ir negali būti naudojamas pagal paskirtį, turto sugadinimas reiškia tokį neteisėtą veiksmą, kai turtas iš dalies gali būti vartojamas pagal paskirtį. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.
Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę tyčia sugadinus svetimą, E. K. priklausantį, turtą, patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, įvykio vietoje paimtų daiktų apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Visi aukščiau išdėstyti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodymais.
Kaltinamasis pripažino, kad 2022 m. liepos 7 d. būnant namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, kilus kivirčui su jo buvusia sugyventine-vaiko mama, jis išdaužė jai priklausančio automobilio langus, užmetė ant kapoto akmenį, su peiliu pradūrė padangas. Tą patvirtina nukentėjusiosios E. K. parodymai, kad kartu su mažamete dukra būnant pas dukros tėvą N. A., 2022 m. liepos 7 d. apie 19.15 val., tarp jos ir jos buvusio sugyventinio N. A., kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji jau norėjo dukrą vežtis namo. Liudytoja parodė, kad jis pasidarė agresyvus, pradėjo prikaišioti jai dėl to, kad nusipirko automobilį, ir pastarajam išėjus į lauką išgirdo dužimo garsus, išėjusi pamatė, kad kaltinamasis pradėjo daužyti jai priklausantį automobilį BMW 118D, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) metė į jį didžiulį akmenį, su juo sudaužydamas automobilio variklio dangtį, priekinį stiklą, peiliu subadė automobilio padangas, prabraukė dešinės pusės galinį sparną, priekines duris ir priekinį sparną, akmeniu išdaužė galinį stiklą. Įvykio aplinkybes bei automobilio sugadinimo faktą patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas bei tarnybinis pranešimas, iš kurių matyti, kad buvo išdaužtas automobilio BMW 1 serijos, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) priekinis bei galinis stiklas, automobilis subraižytas, nuleistos priekinės padangos, įdaužtas ir subraižytas variklio dangtis. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje taip pat buvo rastas ir paimtas įvykio metu nusikalstamai veikai įvykdyti naudotas akmuo bei peilis. Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, jog E. K. žalą automobiliui įvertino 1000 Eur.
Aptarti įrodymai patvirtina, kad E. K. automobilis po įvykio sugadintas, o sugadinto turto vertė viršija 5 MGL dydį. Be to, iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad E. K. turtas buvo sugadintas kaltinamajam N. A. metant į automobilį akmenį, peiliu praduriant automobilio padangas, apibraižant automobilį, t. y. kaltinamojo neteisėtas veikimas susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – E. K. turto sugadinimu.
Kaltinamasis N. A. yra suaugęs, pakaltinamas asmuo ir neabejotinai suprato, kad taip elgdamasis – sąmoningai, tyčia mesdamas į automobilį akmenį, pradurdamas jo padangas, subraižydamas automobilį, gali jį sugadinti, t. y. kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą ir siekė tokių padarinių, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Kadangi kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji svetimo turto sugadinimo požymiai, jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones - padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-72-976/2022).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai N. A., vairavus transporto priemonę esant neblaiviam, kai neblaivumas viršijo 1,51 promiles, pasitvirtino. Faktinės aplinkybės nustatytos ir įrodytos kaltinamojo parodymais, liudytojo parodymais, tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo aktu, kūno kamerų apžiūros protokolu ir kitais įrodymais, kurie logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję ir sudaro logišką įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdams neblaivus, kai jo neblaivumas viršija 1, 51 promiles ir taip pat vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.
Kaltinamasis pripažino, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d. vairavo automobilį neblaivus, kai pareigūnai jį sustabdė važiuojantį iš automobilių stovėjimo aikštelės prie parduotuvės, jam buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas. Kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojo policijos pareigūno M. J. parodymai, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d. apie 12.30 val. gavus pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, nuvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas iš aikštelės išvažiuojantis BMW automobilis, kurį vairavo N. A.. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jam nustatytas virš 2 promilių girtumas. Šie kaltinamojo bei liudytojo parodymai visiškai atitinka pareigūnų kūno kamera užfiksuotas aplinkybes, iš kurių matyti, kaip N. A. 2022 m. rugpjūčio 15 d. išvažinėdamas iš aikštelės yra sustabdomas policijos pareigūnų, paduoda jiems automobilio raktelius, pareigūnams prisistato kaip N. A., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nurodo, kad supranta, už ką buvo sustabdytas, prisipažįsta, kad vartojo alkoholį, viso išgėrė vieną butelį alaus ir porą šimtų gramų degtinės. Vaizdo įrašuose taip pat užfiksuota, kad N. A. pirmu pūtimu nustatomas 2,26 promilių neblaivumas, antru pūtimu – 2,20 promilių neblaivumas. Įvykio aplinkybes patvirtina ir parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai, kuriuose matoma, kaip N. A. atvažiuoja į parduotuvės aikštelę, parduotuvėje nusipirkęs butelį, sėda už vairo ir išvažinėja iš aikštelės. N. A. neblaivumo lygis, viršijantis 1,51 promilės, užfiksuotas Neblaivumo nustatymo akte, kuriame nurodyti ir kiti N. A. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, kaltinamasis šių duomenų neginčija, teismas neturi pagrindo jais abejoti. Liudytoja E. K. parodė, kad apie tai, jog 2022 m. rugpjūčio 15 d. N. A. važiavo jai priklausančiu automobiliu ir buvo sulaikytas policijos jai tą pačią dieną pasakė pats N. Ji nežinojo, kad jis važiuos jos automobiliu.
Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, žinantis kelių eismo taisykles, anksčiau kartą jau teistas už analogišką veiką, neabejotinai suvokė, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam, kad gali kilti administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Nepaisant to, suvartojęs stipraus alkoholio, praėjus vos 10 minučių po jo vartojimo, sėdo už vairo. Tai rodo, kad sėsdamas už vairo suvokė, jog yra stipriai neblaivus ir vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo – transporto priemonės vairavimo neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles – požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasi taip pat pripažino, kad jis netinkamai vykdė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad N. A. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 24 d. N. A. patvirtino, kad buvo supažindintas Probacijos tarnyboje su šios baudžiamosios poveikio priemonės vykdymo sąlygomis ir nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmėmis. Kaltinamojo parodymai bei aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad N. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus netinkamai vykdė šią baudžiamojo poveikio priemonę.
Pažymėtina, jo teismų praktikoje ne kiekvienas draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemone pažeidimas vertinamas kaip nusikaltimas. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Taigi vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.
Nagrinėjamu atveju vertinant padarytos veikos pavojingumą atsižvelgtina į tai, kad asmuo ne tik, kad vairavo automobilį, kai tai daryti jam uždrausta, tačiau jis tai darė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,20 promilių neblaivumas ir kartu padarė dar vieną nusikalstamą veiką. Jam nustatytas neblaivumas žymiai viršijo ne tik leistiną neblaivumo ribą vairuotojams, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilės neblaivumo ribą. Tai patvirtina, kad šis konkretus pasinaudojimas teise vairuoti transporto priemones, kai tai jam uždrausta, padarytas pavojingu būdu, t. y. esant kaltinamajam neblaiviam ir neblaivumui esant tokio lygio, kad vien vairavimas neblaiviam užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-72-976/2022).
Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties, toks požymis kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta) yra teisiškai nereikšmingas; šio požymio BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika neapima. Todėl kvalifikuojant tokius veiksmus vienoje byloje (viename procese) asmeniui (nustačius ir kitus nusikalstamų veikų sudėties požymius) kaip idealioji sutaptis gali būti inkriminuojamos kelios nusikalstamos veikos: vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 straipsnis) ir transporto priemonės vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021).
Todėl įvertinus teismo nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teismų praktiką, darytina išvada, kad ši konkreti N. A. padaryta veika vengiant vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę yra pavojinga, kėlė realią grėsmę kitiems eismo dalyviams, todėl atitinka nusikalstamos veikos – vengimo vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sudėties požymius.
Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, žinantis kelių eismo taisykles, būdamas supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės netinkamo vykdymo pasekmėmis, neabejotinai suvokė, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidžia šį draudimą ir jam gali būti taikomas baudžiamoji atsakomybė, nepaisant to sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Kadangi transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles, padarytas tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje ir ta pačia veika, kaip ir vengimas vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 187 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
BK 243 straipsnis numato baudos arba arešto bausme.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.
N. A. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, iš kurių vienu (numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje) kėsintasi į svetimą turtą, nusikaltimas padarytas nesant svarios priežasties, konflikto metu, kitas – susijęs su kelių eismo transporto saugumu (numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis) teisingumui, susijusį su pavojingu teismo sprendimų nevykdymu. Nusikalstamos veikos baigtos. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, bei tai, kad BK 187 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
N. A. anksčiau teistas, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, nesumokėjęs ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos. Taip pat pažymėtina, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Atsižvelgtina į tai, jog naują analogišką nusikaltimą kaltinamasis padarė nepraėjus nei metams laiko po jo atžvilgiu priimto šio procesinio sprendimo. N. A. baustas administracine tvarka, LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje lankėsi 2021 m. kovo 4 d. – 2021 m. kovo 8 d. (2 t., b. l. 47), tačiau 2022 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvada Nr. 93TPK-824/2022 nustatyta, kad N. A. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas, nesilankė (2 t., b. l. 44). Remiantis šiais duomenimis, abejoti jo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo. Kaltinamasis nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje.
Vertinant kaltinamojo asmenybę taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas stipriai neblaivus – alkotesteriu nustatytas 2,20 promilių neblaivumas. Be to, anksčiau jau yra teistas už analogišką, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą, nusikalstamą veiką, nusikalstamas veikas padarė žinodamas, kad jam drausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamajam 2021 m. rugsėjo 1 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta bauda, kurios jis iki šios dienos nėra net pradėjęs mokėti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamajam N. A. skirtingos griežtesnės bausmės, t. y. su laisvės atėmimu susijusios bausmės, mažesnės nei sankcijų vidurkiai. Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – 30 parų arešto, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 8 mėnesiai laisvės atėmimo.
Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskiriant subendrintą bausmę – 8 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrintina su bausme, paskirta už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskiriant N. A. subendrintą bausmę – 1 metus laisvės atėmimo.
Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo.
Kadangi nusikalstamos veikos padarytos neatlikus baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirtos bausmės – nesumokėjus ankstesniu, t. y. 2021 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu, paskirtos baudos, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir skirtina galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda.
Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytos veikos, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Pagrindinė sąlyga BK 75 straipsnio nuostatų taikymui yra teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl sprendžiant, ar asmeniui gali būti atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, turi būti įvertinta, ar, atidėjus bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad nusikalstamų veikų padarymą didžiąja dalimi lėmė jo priklausomybė alkoholiui. N. A. pripažįsta, kad turi šią problemą, suvokia jos rimtumą ir ėmėsi aktyviai ją spręsti – yra užsiregistravęs pas psichiatrą, 2022 m. sausio 10 dieną yra numatytas vizitas pas gydytoją siuntimui gauti, pradėjo gydymą nuo priklausomybės alkoholiui ir sutinka jį toliau tęsti. Šiuo metu kiekvieną dieną, tris kartus paroje, vartoja vaistus nuo priklausomybės alkoholiui. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams, bausmės atidėjimo laikotarpiu paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 7, 10 punktuose numatytus įpareigojimus, t. y. įpareigojimą gydytis priklausomybę nuo alkoholio; nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Darytina išvada, jog atidėjus paskirtos bausmės vykdymą bei paskyrus įpareigojimus, asmuo būtų prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir taip užtikrinama jo elgesio korekcija.
Kaltinamasis N. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnyje padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad N. A. naudodamasis šia specialiąja teise padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Todėl jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2022 m. lapkričio 1 d.). Veikos padarymo metu, t. y. 2022 m. rugpjūčio 15 d., galiojo įstatymo redakcija numačiusi galimybę skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę nuo vienerių iki penkerių metų, t. y. galiojo švelnesnė įstatymo reakcija, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam skirtina pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusias BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kadangi N. A. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – būdamas neblaivus, kai nustatytas didelis neblaivumo laipsnis (2,20 promilių neblaivumas), vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, tokiu būdu keldamas realią grėsmę kitų asmenų saugumui, be to, analogišką pažeidimą kaltinamasis padaro ne pirmą kartą, todėl, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai informuojant VĮ „Regitra“.
BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Teismų praktikoje pasisakyta, jog aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad N. A. 2022 m. rugpjūčio 15 d. vairavo ne jam, o E. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „BMW X5 3.0D“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Kadangi kaltinamasis nėra automobilio savininkas ir byloje nėra duomenų, kad E. K. būtų žinojusi apie tai, kad kaltinamasis panaudos šią transporto priemonę nusikalstamai veikai daryti, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies, 5 dalies nuostatomis, nesant galimybės konfiskuoti šio turto, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „BMW X5 3.0D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkanti pinigų suma. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės BMW X5 rinkos kaina Lietuvoje – 4 270 eurų (1 t., b. l. 113). Tačiau, remiantis Kauno apskr. VPK byloje pateiktu transporto priemonės aprašu (1 t., b. l. 114), kuriame nurodyta, jog ant automobilio matomi smulkūs apibraižymai, korozijos pėdsakai, apgadinimas ant automobilio dešinės pusės priekinio sparno ir buferio, taip pat byloje esančiomis automobilio nuotraukomis (1 t., b. l. 92–105), darytina išvada, kad šio konkretaus automobilio reali vertė yra mažesnė, nei nustatyta vidutine rinkos kaina, todėl iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2800 eurų.
N. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, saugomi byloje (1 t., b. l. 122, 131), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
N. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
N. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
N. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią subendrintą bausmę su bendrinti su bausme, paskirta už BK 187 straipsnio 1 dalį, iš dalies jas sudedant, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti subendrintą sumažintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda, bausmes visiškai sudedant, ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 7, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant šiuos draudimus ir įpareigojimus viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: gydytis priklausomybę nuo alkoholio; nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 3, 7, 10 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti N. A. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai informuojant VĮ „Regitra“.
- konfiskuoti automobilio „BMW X5 3.0D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 800 (du tūkstančius aštuonis šimtus) eurų.
Įpareigoti N. A. per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į paties pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Išaiškinti N. A., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (2 800 Eur), nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai.
N. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus byloje (1 t., b. l. 122, 131), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.