- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- e2-180-832/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“
dalyvaujant ieškovei R. A., atsakovės akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ atstovėms Teisės departamento grupės vadovei S. R., Personalo atrankos ir ugdymo vadovei D. B., Personalo administravimo ir skatinimo sistemų vadovei B. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Naftininkų profesinei sąjungai, dėl papildomos išeitinės išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė R. A. 2016-12-02 kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „ORLEN Lietuva“ 3028 Eur nuostolį; pripažinti, kad Kolektyvinės sutarties 2016-2017 metams 5.5.11. punktas pažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 35 straipsnyje numatytus teisingumo ir sąžiningumo principus bei pablogina darbuotojo padėtį palyginus su 5.5.1.3. punkte išdėstytomis nuostatomis; Įpareigoti darbdavį AB „ORLEN Lietuva“ atsižvelgti į pradinį profesinės sąjungos siūlymą, išdėstytą 2016-07-28 protokole Nr. P22(5.41-1)-5, ir palikti galiojančias 5.5.1. punkto nuostatas.
Šalies argumentai
1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2016-09-19 buvo atleista iš darbo AB „ORLEN Lietuva“, pagal DK 129 straipsnio 2 dalį. Įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo nurodyta, kad išmokama 2800 eurų dydžio išeitinė išmoka pagal Kolektyvinės sutarties 2016-2017 metams 5.5.1. punkto nuostatas.
1.2. Ieškovė taip pat nurodė, kad Kolektyvinės sutarties 5.5.1.3. punkte nustatyta, kad darbo stažui esant ilgesniam nei 20 metų – mokami 4 papildomi vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai. Remiantis šiuo punktu jai turėjo būti išmokėta 5828 Eur, o ne 2800 Eur, todėl jos patirtas nuostolis yra 3028 Eur.
1.3. Anot ieškovės darbdavys nesilaikė teisingumo ir sąžiningumo principų. O profsąjunga jos nepalaikė ir neapgynė jos interesų.
Atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovės R. A. ieškiniu.
Atsiliepimas
2.1. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2016 m. gegužės 26 d. AB „ORLEN Lietuva“ ir Naftininkų profesinės sąjungos atstovai pasirašė akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ kolektyvinę sutartį 2016-2017 metams.
2.2. Pagal šios Kolektyvinės sutarties 5.4. punktą, esant tam tikriems Bendrovės veiklos rezultatams, Bendrovės generalinio direktoriaus sprendimu gali būti sudarytas papildomų naudų fondas – iki 200 000 Eur nustatytam laikotarpiui.
2.3. Anot atsakovės, Kolektyvinės sutarties 5.1. punktas numato papildomų naudų rūšių sąrašą. Viena iš papildomų naudų rūšių – galimybė išmokėti didesnes, nei įstatymu numatytas, išmokas atleidžiamiems darbuotojams dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų (Kolektyvinės sutarties 5.5.1. p.).
2.4. Kolektyvinės sutarties 5.5. punktas nustato papildomų naudų fondo lėšų paskirstymo būdą, t. y. darbuotojų ir darbdavio atstovai priima bendrą sutarimą ir sprendimą.
2.5. Kolektyvinės sutarties 5.5.11. punktas suteikia teisę darbdavio ir darbuotojų atstovams, priimant sprendimą dėl papildomų naudų fondo lėšų panaudojimo, priimti sprendimus ir dėl kitokio dydžio papildomų naudų.
2.6. 2016 m. liepos 27 d. Bendrovės generalinis direktorius, vadovaudamasis Kolektyvinės sutarties 5.4. punkto nuostatomis, įsakymu dėl papildomų naudų fondo darbuotojams sudarymo Nr. TV1(1.2.-1)-223 sudarė papildomų naudų fondą darbuotojams, kuriuo buvo skirta 200 000 Eur suma.
2.7. 2016 m. liepos 28 d. Bendrovės atstovų ir darbuotojų atstovų susitikime, vadovaujantis Kolektyvinės sutarties 5.5.11. punkto nuostatomis, buvo priimtas sprendimas dėl Fondo lėšų panaudojimo 2016-08-10 – 2016-12-31 laikotarpiu. Nuspręsta skirti 2800 Eur papildomoms išeitinėms išmokoms darbuotojams, atleidžiamiems dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų.
2.8. 2016 m. rugsėjo 19 d. Bendrovės įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. P2(5.2-1)-759 buvo nutraukta darbo sutartis su ieškove R. A.. Įsakymu atsakovei skirta išmokėti: šešių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka pagal DK 140 straipsnio 1 dalį; 2800 Eur papildoma išeitinė išmoka pagal Kolektyvinės sutarties 2016-2017 metams 5.5.1. punktą.
2.9. Pasak atsakovo, priklausomai nuo Fondo dydžio darbuotojų ir darbdavio atstovai priima sprendimą, kokioms Kolektyvinės sutarties 5.5. punkte įtvirtintoms naudoms naudoti Fondo lėšas. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Kolektyvinės sutarties 5.5.11. punkte įtvirtinta nuostata suteikia teisę bendrovei ir profesinei sąjungai, priimant sprendimą dėl Fondo lėšų panaudojimo, susitarti dėl kitokio dydžio naudų negu numatytos Kolektyvinės sutarties 5.5. punkte.
2.10. Atsakovo teigimu lingvistiškai aiškinant Kolektyvinės sutarties 5.5. punktą, bendrovė ir profesinė sąjunga susitardamos turi teisę pasirinkti, būtent kokioms iš Kolektyvinės sutarties 5.5. punkte numatytų naudų skirti Fondo lėšas. 2016 m. liepos 28 d. Bendrovės ir darbuotojų atstovų susitikime buvo priimtas sprendimas dėl Fondo lėšų panaudojimo, kartu nustatant, kad darbuotojui, atleidžiamam dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų bus išmokama papildoma 2800 Eur išeitinė išmoka, taip darbuotojų ir darbdavio atstovai įgyvendino Kolektyvinėje sutartyje įtvirtintą teisę darbuotojų ir darbdavio atstovams susitarti dėl kitokio naudų dydžio negu numatytas Kolektyvinės sutarties 5.5.1. punkte.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Naftininkų profesinė sąjunga atsiliepime į ieškovės R. A. ieškinį nurodė, kad su ieškinyje nurodytais reikalavimais nesutinka.
Atsiliepimas
3.1. Tretysis asmuo nurodė, kad ieškovė būdama profesinės sąjungos nare keletą kartų konsultavosi su profesinės sąjungos atstovais. Konsultacijų metu ieškovei keletą kartų buvo išaiškinta, kad Kolektyvinės sutarties 5.5.1. punkte numatytų išmokų dydis priklauso nuo Fondo dydžio ir šalių susitarimo (Kolektyvinės sutarties 5.4., 5.5., 5.5.11. punktai), taip pat, kad yra didelė rizika, kad išmokos pagal 5.5.1. punktą gali būti numatytos mažesnės arba jų visiškai nebūti, nes profesinė sąjunga dėl jų dydžio turės papildomai susitarti su darbdaviu. Tačiau ieškovė nusprendė, kad jai finansiškai bus naudingiau, jeigu darbo sutartis bus nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.).
3.2. 2016 m. gegužės 26 d. ieškovė buvo įspėta apie darbo sutarties nutraukimą, 2016 m. rugsėjo 19 d. sutartis su ieškove buvo nutraukta.
3.3. Trečiojo asmens teigimu, 2016 m. liepos mėnesį įvyko derybos su darbdaviu dėl naudų fondo paskirstymo (Kolektyvinės sutarties 5.5., 5.5.11. p.). Profesinė sąjunga siūlė, kad atleidžiamiems darbuotojams būtų išmokamos maksimalios Kolektyvinės sutarties 5.5.1. punkte numatytos išmokos. Darbdavio atstovai siūlė visiškai neskirti lėšų papildomoms išmokoms nutraukiant darbo santykius. Po derybų buvo pasiektas kompromisinis susitarimas atleidžiamam darbuotojui išmokėti fiksuotą 2800 eurų dydžio papildomą išmoką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė savo ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti visiškai.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo, akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ kolektyvinės sutarties 2016-2017 metams, 2016 m. liepos 28 d. protokolo, darbdavio atstovų siūlymo 2016 m. I-o pusmečio papildomų naudų fondo lėšų naudojimui, darbuotojų atstovų siūlymo 2016 m. I-o pusmečio papildomų naudų fondo lėšų naudojimui, 2016 m. lapkričio 25 d. pažymos apie R. A. stažą, 2016-09-26 pažymos apie darbo užmokestį, 2016 m. lapkričio 18 d. darbo ginčų komisijos sprendimo, akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ kolektyvinės sutarties šalių 2016 m. balandžio 29 d. posėdžio protokolo, 2016-12-19 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, nustatyta, kad atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ 2016-09-19 įsakymu Nr. P2(5.2-1)-759 nutraukta darbo sutartis su ieškove R. A.. Ieškovei paskaičiuota išeitinė išmoka: šešių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka pagal DK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ir 2800 Eur papildoma išeitinė išmoka pagal Kolektyvinės sutarties 2016-2017 metams 5.5.1. punkto nuostatas. Ieškovei R. A. taip pat priskaičiuota 8743,50 Eur papildoma išmoka, viso 11792,12 Eur, atskaičius mokesčius iš viso priskaičiuota išmokėti 8962,01 Eur. 2016 m. liepos 28 d. protokolu Nr. P22(5.41-1)-5 darbdavio ir darbuotojų atstovai sutarė paskirstyti papildomų naudų fondo 200 000 Eur, iš jų pagal Kolektyvinės sutarties 5.5.1. punktą – 2800 Eur, pagal 5.5.2. punktą – 3000 Eur (bendra suma 12000 Eur); pagal 5.5.4. punktą – 64390 Eur; pagal 5.5.5. punktą – 700 Eur (bendra suma 2100 Eur); pagal 5.5.6. punktą – 90 Eur (bendra suma 118710 Eur).
Dėl kolektyvinės sutarties
Kolektyvinė sutartis – tai įstatymo nustatyta tvarka parengtas ir darbdavio bei įmonės darbuotojų per atstovus sudarytas bei pasirašytas rašytinis susitarimas, kurio turinį sudaro organizacinių, informacinių, prievolinių ir norminių sąlygų visuma, kuris yra taikomas visiems tos įmonės darbuotojams (DK 59 str. 1, 2 d., 60 str., 61 str. 1, 2 d., 62 str.). Kolektyvinės sutarties tikslas yra sudaryti sąlygas darniai kolektyvo veiklai, garantuoti įvairių kategorijų darbuotojų darbo, darbo užmokesčio, darbo saugos ir kitų darbo sąlygų lygį, kuris būtų aukštesnis, nei nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, bei sudaryti geresnes darbo ir socialines garantijas bendrovės, įmonės, organizacijos darbuotojams.Kolektyvinis darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbuotojų ir jų atstovų bei darbdavio ir jo atstovų dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, kolektyvinių sutarčių ir norminių darbo teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir teisės (DK 68 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ši įstatymo leidėjo pateikta samprata remiasi tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju kriterijais, t. y. įvardijamos tiek ginčo šalys, tiek ginčo pobūdis, be to, nurodoma, kad ginčas gali kilti tiek sudarant kolektyvinę sutartį, tiek ją vykdant, bei tai, jog kolektyviniam ginčui būdingas kolektyviškumo aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. B. v. SĮ „Vilniaus miesto būstas“, bylos Nr. 3K-7-156/2013; teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Zarasų P. Š. progimnazija ir kt. v. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimas, bylos Nr. 3K-3-6/2014). Taigi pagal pateiktą sampratą kolektyvinio darbo ginčo šalys yra darbuotojai ir jų atstovai bei darbdavys ir jo atstovai, kurių viena netenkina kitos šalies iškeltų reikalavimų dėl kolektyvinės sutarties, todėl pastaroji inicijuoja kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimą.Individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo (DK 285 str.). Individualus ginčas gali kilti įvairiose darbo teisinių santykių srityse – darbo apmokėjimo, drausminių nuobaudų skyrimo, žalos atlyginimo, lengvatų taikymo, darbo sutarties nutraukimo ir kt., taip pat ir tais atvejais, kai šie santykiai sureguliuoti kolektyvine sutartimi.Vienas kriterijų, leidžiančių atskirti kolektyvinius ir individualius darbo ginčus, yra darbuotojų, kurie dalyvauja ginče, skaičius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu ginčo dalyvis yra individualus subjektas, ginčas bet kuriuo atveju laikytinas individualiu ginču, nežiūrint į tai, koks jo pobūdis, t. y. nesvarbu, ar jis kilęs dėl norminių darbo teisės aktų, ar dėl kolektyvinės sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo) (DK 67 str. 2 d., 285 str.). Kolektyvinio ginčo subjektas – darbuotojų atstovai – neturi teisės suvaržyti konkretaus darbuotojo teisės kreiptis į teismą dėl įsipareigojimų pagal kolektyvinę sutartį vykdymo ir negali už jį atsisakyti kelti tokio darbo ginčo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. ir kt. v. UAB „Vilniaus viešasis transportas“, bylos Nr. 3K-7-184-313/2015). Taigi, ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavio dėl įmonės kolektyvinės sutarties norminių nuostatų nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas, ar pagal kolektyvinės sutarties nuostatas ieškovei priklauso ir turi būti išmokėta Kolektyvinės sutarties 5.5.1.3. punkte numatyto dydžio išmoka. Įvertinus ginčą tiek subjektyviuoju aspektu – pagal jo šalis (ginčas kilęs tarp vieno darbuotojo ir darbdavio), tiek pagal objektyvųjį kriterijų – ginčo pobūdį (darbuotojui kolektyvinės sutarties pagrindu atsiradusi teisė), konstatuotina, kad byloje sprendžiamas ginčas yra individualus darbo ginčas.
Dėl kolektyvinės sutarties galiojimo
Atsakovės atstovė teismo posėdyje teigė, kad darbuotojų ir darbdavio atstovams nepavykus susitarti, papildomų naudų fondo lėšos nebūtų skirtos iš viso. Tačiau Kolektyvinės sutarties 5.5. punkto antrame sakinyje nurodyta, kad: „Darbuotojų ir darbdavio atstovams nepavykus susitarti dėl papildomų naudų fondo naudojimo paskirties, sprendimą vienašališkai priima darbdavio atstovai:“ Po dvitaškio išdėstyta už kokios trukmės darbo stažą kiek mokama papildomų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, kaip antai 5.5.1.3. punkte nustatyta, kad darbo stažui esant ilgesniam nei 20 metų – 4 papildomi vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai. Tokiu būdu konstatuotina, kad darbuotojų ir darbdavio atstovų nesusitarimas yra naudingesnis darbuotojui, nei šioje byloje esantis ir 2016 m. liepos 28 d. priimtas papildomas protokolinis darbdavio ir profesinės sąjungos atstovų susitarimas. Kaip teisingai nurodė atsakovė, pagal Kolektyvinės sutarties 5.5.11. punktą darbdavys ir profesinė sąjunga, priimdami sprendimą dėl fondo lėšų panaudojimo, gali suderinti kitokio nei numatyta 5.5. p. dydžio papildomas naudas. Tačiau jos gali būti didesnė ar sukonkretintos. Kaip antai šiuo atveju pagal Kolektyvinės sutarties 5.5.6. punktą bendrovė apmoka iki 200 eurų vienam darbuotojui dantų gydymo paslaugas. Vadovaujantis 5.5.11. punktu darbdavio ir darbuotojų atstovai sutarė skirti po 90 eurų. Pažymėtina ir tai, kad papildomų naudų dydžiai nurodyti kituose, toliau išdėstytuose sunumeruotuose punktuose, tačiau ne 5.5. punkte, ir ne 5.1. punkte kaip savo atsiliepime nurodė atsakovė (sprendimo 2.3. punktas), o 5.5.1.; 5.5.2.; 5.5.4.; 5.5.5.; 5.5.6.; 5.5.7.; 5.5.8.; 5.5.9.; 5.5.10.Kolektyvinės sutarties 5.5.3.5. punkte nurodytas terminas pareiškimui dėl darbo sutarties nutraukimo padavimui. 5.5.4. punkte numatytas socialinių poreikių fondas. 5.5.10. punkte kalbama apie darbo grafikus ir pamainas. Taigi, šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad 5.5. punkte nenurodyti naudų dydžiai. Sistemiškai ir gramatiškai aiškinant Kolektyvinės sutarties nuostatas matyti, kad darbdavio ir darbuotojų atstovai gali susitarti dėl kitokio dydžio papildomų naudų, remiantis 5.5.11. punktu, tačiau jos, teismo nuomone negali būti mažesnės nei numatytos Kolektyvinėje sutartyje, arba naudos yra sukonkretinamos (žr. sprendimo 12 punktą). Priešingu atveju tai paneigtų pačios Kolektyvinės sutarties prasmę bei jos tikslus. Darbdavio ir darbuotojų atstovų sudaryti kolektyviniai susitarimai turi pirmenybę ir yra privalomi visiems darbuotojams, kitaip paneigiama kolektyvinių darbo santykių, kolektyvinių ginčų sprendimų ir derybų esmė.Vertinant Kolektyvinės sutarties 5.5., 5.5.1. punktus svarbus ne tik sutarties tekstas bet ir jos kontekstas, nes tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 str.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismo išvada dėl sutarties sąlygų tikrojo turinio visais atvejais turi būti motyvuota ir pagrįsta įstatyme įtvirtintų sutarties aiškinimo kriterijų taikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016; 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-313/2017 ir kt.).Svarbu pažymėti, kad Kolektyvinės sutarties tekstas yra prieštaringas, nenuoseklus ir tinkamai neišdėstytas, atskiriant konkrečias naudas, konkrečiais punktais. Todėl šiuo atveju visos abejonės dėl sutarties sąlygų aiškintinos darbuotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Kaip minėta, darbuotojų ir darbdavio atstovams nepavykus susitarti dėl papildomų naudų fondo naudojimo paskirties, sprendimą vienašališkai priima darbdavio atstovai: atsižvelgiant į nepertraukiamą stažą Bendrovėje, darbuotojams atleidžiamiems dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų, išmokamos didesnės, negu įstatymu numatytos, išeitinės išmokos, darbo stažui esant ilgesniam nei 20 metų – 4 papildomi vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai (Kolektyvinės sutarties 5.5., 5.5.3. p.).DK 64 straipsnyje nustatyta, kad įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimo ar papildymo tvarka nustatoma įmonės kolektyvinėje sutartyje. Jeigu ši tvarka nebuvo nustatyta, įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai daromi ta pačia tvarka, kaip sudaroma pati sutartis. Pagal aktualią atsakovo akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ kolektyvinę sutartį 2016-2017 metams, o būtent pagal 2.2. punktą, galiojančios kolektyvinės sutarties sąlygų pakeitimus ir/ar papildymus bendru sutarimu parengia kolektyvinės sutarties komisija. Tokius pakeitimus ir/ar papildymus pasirašo paskirti šalių atstovai. Šie pakeitimai ir/ar papildymai įsigalioja nuo jų pasirašymo dienos (jei pasirašytame dokumente nenurodyta kita jų įsigaliojimo data), nesvarstant bendrovės darbuotojų konferencijoje. Šiuo atveju 2016 m. liepos 28 d. protokoliniu susitarimu Nr. P22(5.41-1)-5 darbdavio ir darbuotojų atstovai suderino dėl papildomų naudų fondo panaudojimo ir pagal Kolektyvinės sutarties 5.5.1. punktą skyrė bendrą 2800 Eur sumą papildomos išeitinės išmokos darbuotojams, atleidžiamiems dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų. Šiuo atveju akivaizdu, kad ši išmoka buvo paskirta vienam konkrečiam darbuotojui, t. y. ieškovei R. A., nes kitų išmokų bendra suma yra didesnė.Šiuo atveju 11 punkte minimas protokolinis susitarimas nėra ir negali būti prilygintas kolektyviniai sutarčiai, ir jis nėra kolektyvinės sutarties sąlygų pakeitimas (papildymas), nes nesilaikyta pakeitimo tvarkos, todėl juo negali būti nustatytos mažesnės garantijos darbuotojams, nei nustatyta Kolektyvinėje sutartyje. Pažymėtina, kad ieškovei Kolektyvinės sutarties 5.5.1.3. punkte nustatyta išmoka būtų nepriklausiusi tik tokiu atveju, jei bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu papildomų naudų fonde būtų skirta 0 Eur ar mažiau nei 5829 Eur. Nes iš Kolektyvinės sutarties teksto matyti, kad fondas sudaromas visada pasibaigus kiekvienam metų pusmečiui ir skiriama nuo 0 iki 200000 Eur.Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.), bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.), konstatuoja, kad 2016 m. liepos 28 d. protokolu nustatyta papildoma išeitinė išmoka darbuotojui, atleidžiamam dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų prieštarauja Kolektyvinės sutarties 5.5.1.3. punktui. Todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir priteistina ieškovei priklausanti išeitinė išmoka. Kiti ieškovės reikalavimai yra pertekliniai ir išplaukiantys iš pagrindinio reikalavimo. Be to, teismas negali įpareigoti atsakovą atsižvelgti į profesinės sąjungos pasiūlymus ir pan., todėl teismas negali patenkinti tokių ieškovės reikalavimų ir dėl jų plačiau nepasisako.Taigi, teismas įvertinęs ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą konstatuoja, kad 2016-09-19 įsakyme dėl sutarties nutraukimo nepagrįstai ir neteisingai nurodyta 2800 Eur išmoka, remiantis Kolektyvinės sutarties 5.5.1. punktu. 5.5.1. punkte išmokos nėra numatytos. Ieškovei R. A. turėjo būti išmokėti 4 papildomi vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai pagal Kolektyvinės sutarties 2016-2017 metams 5.5.1.3. punkto nuostatas. Kadangi ieškovės mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 1457,25 Eur (pagal 2016-09-26 pažymą), todėl 4 papildomi vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai yra 5829 Eur, ieškovei buvo paskirta 2800 Eur papildoma išmoka, todėl šia suma mažintina priteistina suma, ir ieškovei R. A. priteistina iš atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ 3029 Eur išeitinė išmoka pagal Kolektyvinės sutarties 2016-2017 metams 5.5.1.3. punkto nuostatas.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies. Ieškovė jokių savo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl konstatuotina, kad ji bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), todėl iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei. Tokiu būdu valstybei iš atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ priteistina 68 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259-260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei R. A. iš atsakovo akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ 3029 Eur (tris tūkstančius dvidešimt devynis eurus) neišmokėtos išeitinės išmokos pagal Kolektyvinės sutarties 5.5.1.3. punkto nuostatas.
Priteisti valstybei iš atsakovės akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ 68 Eur žyminį mokestį. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.