Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius

dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

viešame teismo posėdyje, organizuotame nuotolinio prisijungimo būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Širvintų šiluma“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su UAB „Palink“ 2018 m. kovo 19 d. sudarė Verslo draudimo sutartį, draudimo liudijimo serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausti draudimo objektai, turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų rizikų. 2018 m. gegužės 8 d. buvo sulietos ir apgadintos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pastato pirmame aukšte. Šių patalpų draudėjas UAB „Palink“ pranešė draudimui apie patalpų užliejimą ir draudiko buvo suskaičiuota bei draudėjui išmokėta 700,52 Eur draudimo išmoka. Šiuo atveju ieškovei, kaip išmokėjusiai draudimo išmoką draudikui, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Byloje kilo ginčas dėl administratoriaus atsakomybės įvykio atžvilgiu ir žalos dydžio. Ieškovė teigia, kad ieškovės apdraustos patalpos buvo užpiltos per (duomenys neskelbtini), užsikimšusį bendro naudojimo kanalizacijos stovą, jog namo administratorius nevykdė savo pareigų, todėl ieškovė pagrįstai paskaičiavo žalos dydį. Tuo tarpu atsakovė mano, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė kalta dėl kilusios žalos, nes pasak jos, ji tinkamai vykdė namo administratorės pareigas.

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus atsakomybės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo nuostatos. Pagal šio straipsnio 2 dalį draudiko perimta nukentėjusio asmens reikalavimo teisė (išmokėjus jam draudimo išmoką) įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005).

Byloje nėra ginčo, kad ieškovės apdraustos patalpos buvo užpiltos ir kad šio užpylimo priežastis yra trūkęs bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurios 2 punktą bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) - priskiriamos pastato bendrojo naudojimo objektams. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pastato bendraturčiai yra atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau tuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015).

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

2017 m. liepos 12 d. STR 1.07.03:2017 Statybos techninis reglamentas – (toliau STR) „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto Kadastro objektų formavimo tvarka.”, kuris numato daugiabučių namų būklės vertinimą. Šio STR 12 punkte numatyta, kad statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra: 12.1. siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; 12.2. laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; 12.3. profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; 12.4. išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; 12.5. siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Reglamente taip pat nurodyta, kad namo būklei vertinti nuolatiniai namo būklės stebėjimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per du mėnesius (92 punktas): gyvenamojo namo apžiūros atliekamos nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Pagal 11 punktą, statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau- Nuostatai) reglamentavimą, pagrindinis administratorius uždavinys - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas). Vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu (4.11 punktas). Taigi administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes.

Atsakovė nurodė, kad administratorius savo veiklą vykdė tinkamai ir užtikrino namo techninę priežiūrą bei pateikė 2017 m. vasario 28 d. statinio apžiūros aktą, kuriame konstatuota, kad atlikus statinio apžiūrą fekalinė kanalizacijos būklė patenkinama, trūkumų nerasta. Be to, atsakovė teismui pateikė 2018 m. vasario 26 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo protokolo kopiją, iš kurios matyti, kad buvo balsuojama dėl šio daugiabučio modernizavimo ir nuspręsta jį modernizuoti pagal UAB „Projektų rengimo centras“ parengtą „Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą (duomenys neskelbtini), Dalis: ekonominė - namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas“ pasirenkant A paketą, kuriame nenumatyta tvarkyti nuotekų vamzdynus.

Nors atsakovė pateikė statinio apžiūros aktą ir projektą namui atnaujinti, sprendžiant, ar namo administratorius tinkamai vykdė savo pareigas, svarbu nuspręsti, ar šios priemonės yra pakankamos kaip profilaktinės vykdyti administratoriaus prevencinius veiksmus, kad neįvyktų gedimai ir neatsirastų žala.

Nustačius, kad parduotuvė buvo užlieta dėl bendrojo naudojimo objekto (nuotekų stovo) trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. Atsakovė, be pateikto statinio apžiūros akto, kuriame konstatuota, kad nuotekų sistema yra patenkinama ir siūlymo renovuojant namą keisti ir nuotekų sistemą, įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Teismas pažymi, kad pateiktas atsakovės statinio apžiūros aktas, kuriame konstatuota, jog nuotekų sistemos gedimų nėra, savaime nereiškia, jog nuotekų stovas, dėl kurio įvyko patalpų apliejimas, neturėjo defektų. Juolab, kad pratekėjimas įvyko daugiau kaip po metų ir dviejų mėnesių nuo namo apžiūros. Jokių kitų rašytinių įrodymų, kad atsakovė iki įvykio būtų ėmusis kitų veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo nuotekų stovo nuolatine priežiūra, byloje nėra. Taigi vien aplinkybė, kad daugiau nei prieš metus ir du mėnesius iki draudžiamojo įvykio nebuvo pastebėta nuotekų sistemos trūkumų, neįrodo, kad atsakovė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas, nes, kaip minėta, pagal aptartas Nuostatų ir Reglamento nuostatas administruojamą gyvenamąjį namą buvo privaloma nuolat stebėti ir atlikti patikrinimus (Klaipėdos apygardos teismo 2020-05-29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-604-642/2020).

Teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku, todėl darytina išvada, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo nuotekų vandens stovu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

Dėl padarytos žalos dydžio.

Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 251 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principą, kuris išreiškia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę. Juo siekiama kompensuoti tuos turtinius praradimus, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo. Žala turi būti atlyginama visiškai, todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo sugadinimo metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pakenkimo metu jo esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai yra ekonomiškai pagrįsta, kadangi nusidėvėjusio turto atkūrimo metu, jei panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesniu už buvusį. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; kt.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 700,52 Eur žalos. Žalos dydį byloje patvirtina ieškovės pateikta lokalinė sąmata, mokėjimo nurodymai, sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad šią sumą sudaro kanalizacijos stovo remontas, sienos remontas, paruošimas ir nudažymas, Amstrong pakabinamų lubų remontas pakeičiant apdailines plokštes bei statybinės medžiagos ir šiukšlių išvežimas. Teismas, įvertinęs byloje pateiktas nuotraukas, kuriose matosi padaryta žala, darbų apimtis ir išmokėtą draudimo sumą, mano, kad žalos dydis nėra per didelis ir atitinka realiai padarytą žalą, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 700,52 Eur turtinės žalos.

Nors atsakovė ginčija žalos dydį, ji nepateikia jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad paskaičiuotos žalos dydis yra per didelis. Atsakovė visiškai nepagrindžia teiginio, jog galimai vamzdžio remonto darbai visiškai nebuvo atlikti, o juos atliko 2019 m. pati atsakovė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įro­dymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Remiantis šiuo principu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtiniems ieškovo paaiškinimams, jog remontas buvo atliktas, nes tai patvirtina jo pateikti rašytiniai įrodymai. Be to, jeigu vamzdžio remontas nebūtų atliktas labai tikėtina, kad apdraustos patalpos vėl būtų užlietos, nes pratekėjimo priežastis būtų nepašalinta.

Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir atsakovės argumentas, jog ieškovė be atsakovės, kaip namo administratorės negalėjo atidenginėti ir atlikti kokius nors remonto darbus. Teismas sutinka, kad tokiais atvejais geriausia kai dalyvauja visos šalys, nes dėl to vėliau kyla mažiau ginčų. Tačiau vien tai, kad ieškovė nepranešė atsakovei apie pratekėjimą, nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio. Pažymėtina, kad fekalijomis buvo užlietos dirbančios parduotuvės patalpos, todėl veiksmų šalinant gedimą ir žalą buvo būtina imtis nedelsiant.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 33,16 Eur kompensacinių palūkanų. Delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Ieškovė 2019 m. gegužės 15 d. siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, kuri nebuvo atlyginta. Todėl, šis ieškovo reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje susidarė ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: sumokėtas žyminis mokestis 16 Eur ir 70,08 Eur išlaidos už ieškinio surašymą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 86,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Širvintų šiluma“, juridinio asmens kodas 278312850, 700,52 Eur žalos atlyginimo, 33,16 Eur palūkanų palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 733,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 25 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 86,08 bylinėjimosi išlaidų, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą apeliaciniu skundu.