- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-148-460/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. O.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas) 596,84 Eur skolą, 11,13 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šiame name esantis 16 butas (toliau – ir Butas) pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. priklausė atsakovui A. K. Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto šildymo būdas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsakovo Butui ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas V014911. Su atsakovu nebuvo sudaryta individuali rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau Buto šilumos / karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad energetikos įmonė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatas. Už laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. į atsakovui priklausantį butą patiektą šilumos energiją / karštą vandenį buvo neatsiskaityta, todėl yra susidariusi bendra 596,84 Eur skola. Ieškovė nurodė, kad per visą minėtą laikotarpį už patiektą šilumos energiją buvo priskaičiuota 840,65 Eur suma, taip pat 28,26 Eur likutis už praėjusį laikotarpį. Perskaičiavus ir pakoregavus priskaičiuotą sumą bendras įsiskolinimo dydis sumažintas 5,19 Eur suma. Per minėtą laikotarpį viso apmokėta tik 266,88 Eur, todėl likusi skola sudaro 596,84 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad butą įsigijo 2018 m. gegužės 16 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 1. Šiame bute laikotarpiu, už kurį ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovo skolą už Butui teikiamas paslaugas, gyveno V. O., kuri vienintelė naudojosi Butu ir ieškovės teikiamomis paslaugomis - tiekiamu karštu vandeniu ir šilumos energija, todėl skolą ieškovei turi grąžinti būtent ji. V. O. iš buto išsikėlė tik 2019 m. gruodžio 28 d., o 2019 m. gruodžio 30 d. atsakovas Butą pardavė. Atsakovas, negalėdamas naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu Butu, jokiais konkliudentiniais veiksmais nesukūrė sau pareigų, kylančių iš šilumos energijos vartojimo. Priešingai, atsakovas kreipėsi į UAB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ su 2018 m. gruodžio 27 d. prašymu atjungti karšto vandens tiekimą Butui, kas parodė, kad atsakovas nesiekė sudaryti su ieškove šilumos tiekimo sutarties, o norėjo atsisakyti ieškovės tiekiamų paslaugų. Todėl atsakovui neatsirado ir prievolė mokėti už Butui tiektą šilumos energiją, kai Butu neteisėtai naudojosi V. O. Atsakovas negali būti laikomas skolingu ieškovei už karštą vandenį ne tik dėl to, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. karštą vandenį Bute vartojo tik V. O., bet ir dėl to, kad atsakovas aktyviais veiksmais prašė ieškovės UAB ,,Vilniaus vandenys“ ir 203-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos atjungti Butui vandens tiekimą. Atsakovas taip pat prašė įrengti Bute vandens apskaitos prietaisus, kad nebūtų skaičiuojami karšto vandens suvartojimo normatyvai, tačiau ieškovė elgėsi aplaidžiai ir pasyviai, nes vandens apskaitos prietaisų taip ir neįrengė, nebendradarbiavo su kitomis institucijomis ir nesiėmė priemonių vandens tiekimo į Butą atjungimui. Atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu grindė ir aplinkybe, kad nors ginčijamu laikotarpiu nuosavybės teise Butas priklausė jam, atsakovas Butu negalėjo naudotis, kadangi iš jo neišsikėlė buvę buto savininkai. Šią aplinkybę atsakovas grindė tuo, jog 2018 m. liepos 23 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovus J. F., V. O. su visa jų manta iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-225-964/2020 byla dėl iškeldinimo buvo nutraukta, kadangi atsakovas J. F. bylos nagrinėjimo metu mirė, o ieškovo A. K. atstovė ieškinio atsisakė nurodydama, jog atsakovė V. O. 2019 m. gruodžio 28 d. iš Buto išsikraustė. Taip pat atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė ir tuo, jog į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad iki 2019 m. gruodžio mėnesio pabaigos Bute buvo buvusių savininkų daiktai. Kadangi bute gyveno bei ieškovės teikiamomis paslaugomis naudojosi trečiasis asmuo V. O. su sutuoktiniu, todėl ir atsiskaitymo prievolė turi tekti tik buvusiai savininkei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkintas. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (juridinio asmens kodas 124135580, buveinės adresas Elektrinės g. 2, Vilnius), 596,84 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 84 ct) skolą, 11,13 Eur (vienuolikos eurų 13 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,71 Eur (šešiolikos eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas, nuosavybės teise įsigijęs Butą, kuriam ieškovė tiekė šilumos energiją, tapo šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, tokiu būdu perėmė ir atsiskaitymo prievolę ieškovei už šios tiekiamą į Butą šilumos energiją.
3.2. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo pateikti įrodymai, jog galimai ginčo laikotarpiu Bute kurį laiką gyveno buvę savininkai, o apklaustas liudytojas patvirtino, jog Butas buvo atlaisvintas tik 2019 m. gruodžio pabaigoje, nėra teisiškai reikšmingi.
3.3. Atsakovas pateikė įrodymus, kad 2018 m. gruodžio 27 d. pateikė UAB „Vilniaus vandenys“ bei ieškovei AB „Vilniaus šilumos tiekimas“ prašymus atjungti vandens tiekimą Butui. UAB „Vilniaus vandenys“ informavo atsakovą, kad vandens atjungimo įmonė nevykdo ir nurodė jam kreiptis į namą administruojančią įmonę.
3.4. Kadangi atsakovas neužtikrino ieškovei Bute įrengti karšto vandens skaitiklių, taip pat įstatymų nustatyta tvarka neatsijungė nuo centralizuotos šildymo sistemos, mokesčiai už butui tiekiamą karštą vandenį buvo skaičiuojami taikant karšto vandens suvartojimo normatyvus, patvirtintus 2009 m. kovo 10 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“ Nr. O3-26“ (2017 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. O3E-138 nauja redakcija).
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Teismas sprendime išdėstė teisinius argumentus ir konstatavo, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovei 493,03 Eur skolą už šilumos energiją Butui šildyti. Tačiau Teismas nemotyvavo atsakovui priteistos 220,70 Eur skolos už pateiktą šilumos energiją karštam vandeniui ruošti, 124,26 Eur skolos už priskirtą šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) bei 2,66 Eur skolos už priskirtą šilumos kiekį su nepaskirstytu karštu vandeniu pagrįstumo.
4.2. Teismas tik formaliai nurodė, kad atsakovo pateikti įrodymai, jog galimai ginčo laikotarpiu Bute kurį laiką gyveno buvę savininkai, nėra teisiškai reikšmingi, netyrė, ar atsakovas ar trečiasis asmuo vartojo karštą vandenį; netyrė, už kokias ieškovės suteiktas paslaugas buvo sumokėti 266,88 Eur (2018 m. liepos mėn. – 28,26 Eur, 2018 m. rugpjūčio mėn. – 20,00 Eur, 2018 m. rugsėjo mėn. – 17,74 Eur, 2018 m. spalio mėn. 20,88 Eur ir 2019 m. vasario mėn. – 180,00 Eur); nepagrįstai paneigė nešališko liudytojo parodymus, kuriuose jis teigė, kad trečiasis asmuo Butą atlaisvino 2019 gruodžio pabaigoje.
4.3. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kas gyveno Bute ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. yra teisiškai reikšminga. Apeliantui akivaizdu, kad byloje buvo svarbu nustatyti, kas realiai Bute nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. vartojo karštą vandenį.
4.4. Teigia, jog atsakovas kreipėsi į ieškovę su 2018 m. gruodžio 27 d. prašymu nurodydamas, kad Bute gyvena pašaliniai asmenys, kad jie nemoka už karštą vandenį; nurodė, kad ieškovės meistrai dėl šių asmenų kaltės negali sumontuoti vandens apskaitos prietaisų ir prašė ieškovės atjungti Butui karšto vandens tiekimą, nedidinti įsiskolinimo. Tačiau ieškovė 2010 m. spalio 25 d. el. laišku atsisakė tai padaryti.
4.5. Apeliantui matyti, kad Bute iki 2019 m. gruodžio 30 d. gyveno trečiasis asmuo, kuri piktybiškai neįleido į Butą ne tik atsakovo, bet ir ieškovės, UAB ,,Vilniaus vandenys“ darbuotojų.
4.6. Apeliantas mano, kad vadovaujantis CK 6.259 str. norma, atsakovas turi būti atleistas nuo atsakomybės įvykdyti prievolę (susidariusią skolą už karšto vandens suvartojimo normatyvus), kuri atsirado dėl pačios ieškovės kaltės, t. y. dėl to, kad nesiėmė jokių priemonių skolai sumažinti.
4.7. Atsakovo vertinimu, byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas negalėjo bylos išnagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Atsakovas prieš teismo posėdį nurodė, kad jis negali prisijungti prie ZOOM konferencijos, nes negavo prisijungimo kodų, ir prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą, jam nedalyvaujant bylos nenagrinėti. Tačiau teismas šį atsakovo prašymą nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Apeliantas, perėmęs nuosavybės teisę į butą, kuriam ieškovas tiekė šilumos energiją, tapo šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, tokiu būdu perėmė ir atsiskaitymo prievolę ieškovui už šio tiekiamą į butą šilumos energiją.
Šalies argumentai
5.2. Apeliantas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
5.3. Ieškovė mano, jog teismo sprendimas yra teisėtas, priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, bei yra pagrįstas, nes teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
7. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė tiekė / tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. nuosavybės teise priklausė atsakovui A. K. Įregistravimo pagrindas – 2018 m. gegužės 16 d. Turto pardavimo varžytynėse aktas Nr. 1.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Ginčas šioje civilinėje byloje kilo skolos už patiektą šilumos energiją / karštą vandenį (toliau ir energijos) priteisimo bei subjekto, privalančio atsakyti už susidariusią skolą.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas, perėmęs nuosavybės teisę į Butą, kuriam ieškovė tiekė šilumos energiją, tapo šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, tokiu būdu perėmė ir atsiskaitymo prievolę ieškovei už šios tiekiamą į Butą šilumos energiją. Teismas nustatė, jog ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus – tiekė šilumos energiją į atsakovui nuosavybės teise priklausantį Butą, todėl už laikotarpį, kai Butas nuosavybės teise priklausė atsakovui, jis privalo atlyginti ieškovei už suteiktas paslaugas.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kadangi trečiasis asmuo gyveno Bute ir vartojo karštą vandenį, būtent ji yra laikoma buitinio karšto vandens vartotoja ir jai kyla prievolė sumokėti ieškovei susidariusią skolą už karštą vandenį. Be to, trečiasis asmuo piktybiškai trukdė įmonei UAB ,,Vilniaus vandenys“ įrengti vandens apskaitos prietaisus. Atsakovas teigia, kad kreipėsi dėl vandens tiekimo atjungimo, tačiau ieškovė AB „Vilniaus šilumos tiekimas“ išaiškino atsakovui atsijungimo arba šildymo įrenginių pertvarkymo tvarką ir paaiškino, kad vandens atjungimo įmonė nevykdo. Apelianto nuomone, vadovaujantis CK 6.259 straipsnio norma, atsakovas turi būti atleistas nuo atsakomybės įvykdyti prievolę, kuri atsirado dėl pačios ieškovės kaltės, t. y. dėl to, kad nesiėmė jokių priemonių skolai sumažinti. Apeliantas tikina, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo bylos išnagrinėti atsakovui nedalyvaujant, jis negalėjo prisijunti į teismo posėdį nuotoliniu būdu.
Dėl prievolės sumokėti šilumos tiekėjui už į daugiabučiame gyvenamajame name esantį butą centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, kai šis butas (ne)teisėtai valdomas kito asmens
13. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog nagrinėjamos bylos šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje.
14. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.
15. Kitas aspektas tas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrinantis vienodos teismų praktikos formavimą, yra konstatavęs, kad kai šiluma tiekiama į daugiabučiame name esančias gyvenamąsias patalpas, dėl inžinerinių tinklų ypatumų bei bendrų patalpų tokiame name techniškai gali būti neįmanoma užtikrinti šilumos tiekimą daugiabučiam namui, netiekiant jos daliai patalpų. Tokiu atveju patalpų savininko prievolė mokėti už tiekiamą šilumą, inter alia (be kita ko), gali kilti ir iš įstatyme įtvirtintos juridinių faktų sudėties, kai patalpų savininkas, įgydamas nuosavybės teisę į jas, kartu prisiima ir prievolę atlyginti už tiekiamą šilumos energiją. Todėl ir nagrinėjamos bylos atveju atsakovė, perėmusi nuosavybės teisę į butą, kuriam ieškovė tiekė šilumos energiją, tapo šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, tokiu būdu perėmė ir atsiskaitymo prievolę ieškovei už šios tiekiamą į butą šilumos energiją. Ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus – tiekė šilumos energiją į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą (CK 6.200–6.201 straipsniai). Buto valdymo ir naudojimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovės ir trečiojo asmens, negali turėti įtakos ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams ginčo atveju gauti atlygį už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nes ji nėra minėtų teisinių santykių tarp atsakovės ir trečiojo asmens dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-684/2020).
16. Anksčiau aptartas reglamentavimas ir nurodyta teismų praktika vienareikšmiškai leidžia nuspręsti, kad nepaisant to, kad, pirma, skolos susidarymo laikotarpiu trečiasis asmuo gyveno atsakovei priklaususiame bute ir buvo faktinis šilumos energijos / karšto vandens naudotojas, būtent atsakovui kyla pareiga (prievolė) atsiskaityti ieškovei už šios ginčo laikotarpiu tiektą į butą šilumos energiją / karštą vandenį (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovo argumentai dėl trečiojo asmens prievolės ieškovei dėl faktinio energijos gavėjo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Atitinkamai, atsakovas, vadovaujantis CK 6.259 straipsnio norma, negali būti atleistas nuo atsakomybės įvykdyti prievolę. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo piktnaudžiaudamas kliudė sumontuoti vandens skaitiklį negali turėti įtakos šios bylos tarp ieškovės ir atsakovo nagrinėjimui bei jo teisiniam rezultatui dėl skolos priteisimo. Minėta aplinkybė galėtų būti aktuali teisiniams santykiams tarp atsakovo ir trečiojo asmens.
17. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog būtent atsakovas atsakingas už ieškovės suteiktas paslaugas.
Dėl skolos dydžio priteisimo (ne)pagrįstumo
18. Apelianto nuomone, teismas netyrė, ar atsakovas ir / ar trečiasis asmuo vartojo karštą vandenį; netyrė, už kokias ieškovės suteiktas paslaugas buvo sumokėti 266,88 Eur. Teismas nemotyvavo atsakovui priteistos 220,70 Eur skolos už pateiktą šilumos energiją karštam vandeniui ruošti, 124,26 Eur skolos už priskirtą šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) bei 2,66 Eur skolos už priskirtą šilumos kiekį su nepaskirstytu karštu vandeniu pagrįstumo.
19. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto vertinimu. Pirma, apeliantas nepaneigė ieškovės nurodomo skolos dydžio, t. y. pats apeliantas iš viso nenurodė, koks, jo manymu, yra teisingas skolos dydis, kokią klaidą ir / ar netikslumą padarė ieškovė, apskaičiuodama skolos dydį, nors tai teigdamas atsakovas tokią pareigą turi (CPK 12 ,178 straipsniai). Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ieškovės pateiktus detalizuotus įrodymus (pažymos apie apskaičiuotą skolą, sąskaitos, pažyma / analizė) dėl skolos apskaičiavimo (jos dydžio) ir pagrįstai nustatė, kad šilumos ir karšto vandens kainos nustatomos Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas įvertino tai, kad atsakovo name visa suvartota šilumos energija paskirstoma ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles.
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas skolingas 491,39 Eur už šildymą, 220,32 Eur už karštą vandenį, 124,05 Eur už priskirtą šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti, 2,66 Eur už priskirtą šilumos kiekį su nepaskirstytu karštu vandeniu, iš viso 838,42 – 2,96 (korekcija)=835,46 Eur. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad atsakovas buvo sumokėjęs 238,62 Eur.
21. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog sutartis dėl energijos tiekimo konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta / galiojanti abiejų šalių valia, sutartis buvo realiai vykdoma, sutartis bei jos nutraukimas nebuvo šalių ginčijamas, byloje nėra duomenų, nurodančių, kad atsakovas būtų iki galo atsiskaitęs su ieškove pagal sutartį, nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvados dėl skolos apskaičiavimo teisingumo, spręstina, jog tokiu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą priteisti likusią pagal sutartį skolą iš atsakovo ieškovei. Kaip minėta, apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad atsakovas skolos susidarymo laikotarpiu Butu faktiškai nesinaudojo, nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo išvados dėl skolos priteisimo iš atsakovo teisėtumo bei pagrįstumo, kadangi, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad patalpomis nebuvo faktiškai naudotasi neeliminuoja atsakovo sutartinės prievolės dėl sunaudotos energijos tiekimo mokesčių mokėjimo.
Dėl proceso teisės normų pažeidimo
22. Apeliantas tikina, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo bylos išnagrinėti jam nedalyvaujant, teigia, kad jis negalėjo prisijunti į teismo posėdį nuotoliniu būdu.
23. Teisėjų kolegija pažymi, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, jei šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
24. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai (CPK 133 straipsnis). Dera paminėti, kad CPK 246 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
25. Kolegija, išanalizavusi bylos nagrinėjimo aplinkybes pabrėžia, kad apeliantas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pateikė 2021 m. gegužės 27 d. 11 val. 11 min. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš 2021 m. gegužės 27 d. pažymos apie teismo posėdį matyti, kad teismo posėdis pirmosios instancijos teisme baigtas 10 val. 52 min. Taigi, apeliantas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nežinodamas priežasčių dėl atsakovo nedalyvavimo, rezoliucija konstatavus, kad prašymas gautas po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo, pagrįstai atsakovo prašymo netenkino. Pridėtina, kad atsakovas nesilaikė pareigos domėtis nagrinėjamos bylos eiga bei iš anksto teikti prašymus.
26. Pastebėtina, kad byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, kad ji būtų išnagrinėta teismo posėdyje. Atsakovas jokių papildomų duomenų į bylą nepateikė ir pateikdama informaciją teismui, jog negali dalyvauti teismo posėdyje, nenurodė, jog galimai turi kokių kitų duomenų, kurios būtų reikšmingos bylos nagrinėjimui ir dėl ko būtų galima atidėti bylos nagrinėjimą. Tokius duomenis atsakovas galėjo pateikti ir apeliaciniame skunde, tačiau jų neteikė (CPK 12, 178 straipsniai). Kolegija nusprendžia, kad teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje iš esmės atsakovui nedalyvaujant, procesinių teisės normų nepažeidė.
27. Apibendrindama visos bylos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, jog kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė materialiosios teisės normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes, todėl atskleidė bylos esmę. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei, kad siekia atsakovas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.
28. Atskirai pažymėtina, jog apeliantui patyrus nuostolius, kildinamus iš šilumos energijos / karšto vandens tiekimo teisinių santykių dėl trečiojo asmens naudojimosi butu, jis turi teisę reikšti atitinkamus reikalavimus būtent trečiajam asmeniui, įrodinėdamas Butu ir atitinkamų paslaugų naudojimosi faktą (CK 6.280 straipsnis).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
29. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
32. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantas teisės už skundą į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.
33. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to šis klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.