- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- e2A-816-555/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01301-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AIGIS VL5“
- Atsakovas
- Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijai
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 2.2.2.3.1.10Daugiabučių namų savininkų, gyvenamųjų namų statybos, garažų statybos ir eksploatavimo bei sodininkų bendrijos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AIGIS VL5“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-85-979/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AIGIS VL5“ ieškinį atsakovei Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, individuali įmonė „Dzūkijos vaisiai“, uždaroji akcinės bendrovė „Elektrostaka“, UAB „Laibertas“, T. V., L. V., uždaroji akcinė bendrovė „TINAS“, N. D., L. D., J. J., K. J., V. Z., V. Z., R. K., uždaroji akcinė bendrovė „Sveikatos harmonija“, L. Š. (P.), uždaroji akcinė bendrovė „Gydomasis masažas“, V. L., S. L., mažoji bendrija „Lukriukas“, uždaroji akcinė bendrovė „Nefrovita“, R. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „AIGIS VL5“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) 210,18 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,88 Eur išlaidas už Hidrometeorologijos tarnybos pažymą, 15,00 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji nuosavybės teise valdo negyvenamosios paskirties (komercinės paskirties) patalpas bei bendrosios paskirties objektus (bendrosios paskirties patalpas, vandentiekio tinklą, žemės sklypo dalį), esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) ir pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra sujungtas į bendrą kompleksą. Pagal žemės sklypo naudojimosi tvarką pastato dalis plane pažymėta N2 yra adresu (duomenys neskelbtini), N1 ir N3 yra (duomenys neskelbtini). Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrųjų objektų valdymui yra įsteigta Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kuri įgyvendina negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su pastato bendrojo naudojimo objektų valdymu, būtent, privalo prižiūrėti ir tvarkyti žemės sklypą, priskirtą pastatui (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtą N1 ir N3 pastato dalis). Pagal žemės sklypo naudojimosi tvarką teritorijos dalis plane pažymėtas B2, B3, ir B7, prižiūri ir valdo ieškovė, atitinkamai dalis B1, B4, B5, B6 ir B8 valdo bei prižiūri bendrija. 2021 m. sausio 25-28 d. iškritęs gausus sniegas apsunkino privažiavimą ir priėjimą prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovės vadovui (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai (nuomininkai) pateikė prašymus pašalinti kliūtis (išvalyti teritoriją nuo sniego) (teritorijos dalys plane pažymėtos B3, B7 ir B2) bei bendro privažiavimo (plane pažymėtas B1 ir B4). Atsakovė nesiėmė veiksmų tvarkyti bendro naudojimo teritorijas, todėl ieškovė pasamdė sniego valymo įmonę, kuri išvalė visą pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teritorijoje susikaupusį sniegą. Paslaugas apmokėjo 220,00 Eur suma, perskaičiavo tarp (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių ir bendrijos pagal teritorijos plotą mokėtiną sumą už sniego valymą bei pateikė apmokėjimui atsakovei 2021 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą 210,18 Eur sumai (173,70 Eur plius 46,30 Eur (pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM))). Aplinkybė, kad sniego valymo paslaugos buvo perkamos iš kito asmens, nepaneigia bendrijos pareigos atsiskaityti. Atsakovė atsisakė vykdyti pareigą ir apmokėti pateiktą PVM sąskaitą faktūrą už sniego valymą. Ieškovė taip pat nurodė, kad bendrijos tikslas yra įgyvendinti negyvenamųjų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, be kita ko, veiklos sritis yra pastato bendrojo naudojimo objektų bei pastatui priskirto žemės sklypo valdymo organizavimas. Bendrija, būdama atsakinga už bendrojo naudojimo žemės sklypo (teritorijos) tvarkymą tinkamai neatliko pareigų, ko pasėkoje ieškovė, kaip bendrosios dalinės savininkė, atliko bendro turto priežiūrą, patyrė išlaidas, kurių geranoriškai bendrija neatlygino ir liko jai skolinga. Tarp ieškovės ir bendrijos nesusiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, pareiga atlyginti nuostolius atsirado delikto pagrindu, kai bendrija tinkamai ir laiku neįvykdė pareigos prižiūrėti teritoriją. Imperatyvus reikalavimas kreiptis į bendriją dėl teritorijos sutvarkymo (sniego nuvalymo) nėra įtvirtintas. Aplinkybė, kad tiesiogiai nebuvo kreiptasi į bendriją dėl teritorijos tvarkymo (sniego nuvalymo), neatleidžia nuo praeigos vykdymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su pareikštais ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad bendrija įgyvendina pastato, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų namų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su pastato bendrojo naudojimo objektų ir įstatymo nustatyta tvarka pastatui priskirto esmės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Ieškovė nėra bendrijos narė, tačiau būdama patalpų bendrasavininkė, privalo vykdyti įstatymo nustatytas pareigas, tenkančias bendraturčiams, kaip bendrųjų patalpų savininkams. Patalpų bendrasavininkių pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus vykdoma per atsakovė kaip bendriją, todėl bendrasavininkių pareiga vykdyti bendrijos priimtus sprendimus dėl bendro naudojimo objektų priežiūros, veikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintu bendraturčių teisių ir pareigų pagrindu. Aplinkybė apie sniego valymo poreikį iš pastatui priskirto žemės sklypo bendrijai nebuvo žinoma. Bendrijos nariai, kitų patalpų savininkai prašymų dėl sniego valymo neteikė. Ieškovė savavališkai ir vienasmeniškai organizavo sniego valymą, apmokėjo už sniego valymo paslaugas MB „Darkasa“ pagal 2021 m. vasario 4 d. sąskaitą faktūrą Nr. DAR00017. Būtinumo ir neatidėliotino poreikio be Bendrijos informavimo atlikti sniego valymo darbus skubiai paskelbto karantino dėl Covid-19 metu taikytų komercinių veiklų ribojimo, nebuvo. Ieškovei, kaip patalpų bendrasavininkei, prašymus išvalyti sniegą teikė jos patalpų nuomininkai. Atlikti sniego valymo darbai nėra susiję su imperatyviais nustatytais privalomaisiais pastato naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Bendrijos pareiga spręsti klausimus dėl pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskirto naudotis žemės sklypo priežiūros klausimus. Tarp ieškovės ir bendrijos nebuvo jokio susitarimo dėl teisės ir pareigos organizuoti ir vykdyti sniego valymo darbus iš pastoto, esačių (duomenys neskelbtini), priskirto žemės sklypo bei mokėti už sniego valymą, ar vykdyti kitas bendrijos funkcijas. 2021 m. vasario 4 d. išrašyta (2021 m. balandžio 4 d. pakoreguota) bendrijai adresuota sąskaita faktūra Nr. VL Nr. 21045 , atitinkamai pakoreguota VL Nr. 21073, už sniego valymą nesant jokio teisinio pagrindo, nepagrįsta atlikto darbo kiekio bei dydžio vienetų prasme, be kita ko, kartu skaičiuojant PVM.
4. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, IĮ „Dzūkijos vaisiai“, UAB „Elektrostaka“, UAB „Laibertas“, T. V., L. V., UAB „TINAS“, N. D., L. D., J. J., K. J., V. Z., V. Z., R. K., UAB „Sveikatos harmonija“, L. Š. (P.), UAB „Gydomasis masažas“, V. L., S. L., MB „Lukriukas“, UAB „Nefrovita“, R. M. atsikirtimų į pareikštus reikalavimus nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 115,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pašto).
6. Teismas nurodė, kad CK 4.83 straipsnyje įtvirtinta buto savininko teisė imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai, nereiškia pareigos imtis tokių priemonių. Savo iniciatyva vienašališkas sprendimas imtis nebūtinųjų priemonių, susijusių su bendro naudojimo objektų naudojimu, atitinkamai vėliau reikalauti atlyginti patirtų išlaidų, proporcingai dalinės nuosavybės daliai, iš esmės reiškia finansinę naštą bendrasavininkiui bei didelę riziką, kad patirtos išlaidos nebus atlygintos, juolab, dėl jų atlyginimo gali tekti bylinėtis teisme.
7. Teismas nustatė, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai pasirinko daugiabučio namo savininkų bendriją kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formą. Bendrija įregistruota 2017 m. spalio 30 d. Sutartis su UAB „Irmas“ dėl vidaus patalpų valymo ir teritorijos priežiūros paslaugų teikimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), sudaryta 2018 m. sausio 29 d. Teismas, vertindamas sutarties sąlygas, sprendė, kad buvo priimtas konkretus bendrijos patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.83 straipsnio 4 dalies aspektu dėl bendro naudojimo objekto priežiūros paslaugų pirkimo iš UAB „Irmas“. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas patvirtino, kad sniego valymo darbai organizuoti ir 2021 m. sausio 28 d. atlikti po eilės pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patalpų nuomininkų prašymų, būtent: 2021 m. sausio 26 d. UAB „SDG“, 2021 m. sausio 27 d. UAB „Rimutės šimtalapiai“, 2021 m. sausio 28 d. UAB „Jauskis geriau“, V. Š. Nuomininkų prašymai adresuoti ieškovės direktoriui A. P., kaip pastato savininkui ir teritorijos valdytojui, imtis priemonių žiemos padariniams likviduoti, t. y. organizuoti įvažiavimo į teritoriją ir pačios teritorijos (automobilių stovėjimo aikštelės) sniego nuvalymą. Duomenų apie tai, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl poreikio nedelsiant organizuoti teritorijos priežiūros darbus ir / ar sutikimo juos atlikti savo nuožiūra visoje pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priskirtoje naudotis teritorijoje iki 2021 m. sausio 28 d., nėra. Ieškovė veikė be atsakovės žinios bei sutikimo, juolab, esant priimtai galiojančiai atsakovės ir UAB „Irmas“ valymo paslaugų sutarčiai, t. y. sprendimas organizuoti teritorijos tvarkymo darbus priimtas vienašališkai.
8. Teismas, įvertinęs bylos duomenimis visumoje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog atsakovės atsisakymas atlyginti ieškovės, kaip bendrasavininkės, patirtas bendrąja dalinės nuosavybės teise naudojamo daikto priežiūros išlaidas CK 4.83 straipsnio 4 dalies aspektu yra nepagrįstas ir neteisėtas. Išlaidos buvo patirtos dėl vienašališko ieškovės sprendimo savo iniciatyva imtis priemonių, susijusių su bendrai naudojimo objekto priežiūra, be kita ko, nesusijusios su privalomaisiais statinių priežiūros reikalavimais, todėl ieškovė neįgijo teisės reikalauti atlyginti patirtų išlaidų iš kitų bendrasavininkių proporcingai dalinės nuosavybės daliai. Šalių argumentų bei atsikirtimų dėl patirtų išlaidų realumo, perskaičiavimo metodikos ir PVM mokesčio įtraukimo už gautas paslaugas teisėtumo ir pagrįstumo, kaip išvestinių, teismas nevertino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „AIGIS VL5“ prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nors atsakovė ir 2018 m. sausio 29 d. sudarė sutartį su UAB „Irmas“, tačiau faktiškai ši bendrovė niekada nevalė sniego. Tai bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu patvirtino ir pati atsakovė. Atsakovės pateikti įrodymai niekaip nepatvirtina, kad UAB „Irmas“ valė teritoriją (sniegą). Atsakovės su UAB „Irmas“ sudaryta sniego valymo sutartis niekaip nepagrindžia, ar ši įmonė išvis teikia sniego valymo paslaugas atsakovei (bendrijai) bei ar ši įmonė iki 2021 m. sausio 28 d. valė sniegą iš tos teritorijos, kurioje išvalė ieškovė (iš pravažiavimų ir automobilių stovėjimo aikštelių). Atsakovė nepateikė įrodymu, kokia teritorija turėjo būti valoma pagal sutartį. Atsakovės pateikti duomenys nepatvirtina, kad jos su UAB „Irmas“ sudaryta sutartis būtų dėl sniego valymo iš aikštelių.
1.2. Byloje kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovės su UAB „Irmas“ sudarytos sutarties Priedo Nr. 3 tikrumo – ant šio priedo esantis antspaudas yra kitos įmonės (UAB „Elektrostaka“). Galimai pateiktas priedas yra kitos sutarties – sutarties su įmonė, kurios antspaudas yra uždėtas. Galimai UAB „Elektrostaka“ buvo irgi sudariusi valymo sutartį su UAB „Irmas“ ir šis sutarties priedas Nr. 3 buvo pridėtas prie atsakovės sutarties, taip bandant įrodyti, jog neva sniego valymo įkainis yra 10,00 Eur/h ir kad vienkartinis teritorijų valymas apima sniego valymą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio ir to nevertino.
1.3. Pirmosios instancijos teismas priėmė visiškai nepagrįstą ir nelogišką išvadą, jog „[a]kivaizdu, kad ieškovė veikė be atsakovės žinios bei sutikimo, juolab, esant priimtas galiojančiai atsakovės ir UAB „Irmas“ valymo paslaugų sutarčiai, t. y. sprendimas organizuoti teritorijos tvarkymo darbus priimtas vienašališkai“. Ieškovė nepriėmė sprendimo išvalyti sniegą vienašališkai, nes ieškovė išvalė sniegą tik tada, kai gavo daugybę prašymų iš bendraturčių bei bendrijos narių, kadangi nei bendrija, nei UAB „Irmas“ nevalė sniego. Vien tai, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę su reikalavimu išvalyti sniegą, dar nereiškia, jog toks kreipimasis yra būtinas, kadangi jau patys bendraturčiai išreiškė valią išvalyti sniegą, kai pateikė prašymus ieškovei. Jeigu atsakovė (bendrija) ar UAB „Irmas“ tinkamai vykdytų savo pareigą išvalyti sniegą, tokiu atveju bendraturčiai nebūtų teikę prašymų išvalyti sniegą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė sniegą valė vienašališkai.
1.4. Nei bendrijos įstatuose, nei bendrijos susirinkimuose nebuvo įtvirtinta pareigos nei ieškovei, nei kitiems bendraturčiams ar bendrijos nariams, privalomai pirmiau kreiptis į atsakovą dėl sniego išvalymo, t. y. nėra nustatyto jokio imperatyvaus reikalavimo pranešti atsakovei apie tai, jog reikia išvalyti sniegą (sutvarkyti teritoriją). Vien tai, jog bendraturčiai nepranešė atsakovei bendrijai apie tai, jog reikia išvalyti sniegą, dar nereiškia, jog atsakovė bendrija atleidžiama nuo pareigos valyti sniegą (tvarkyti teritoriją). Atsakovė, veikdama kaip bendrija ir turėdama pareigą prižiūrėti teritoriją (išvalyti sniegą), turi pati be niekieno raginimų vykdyti savo pareigas ir išvalyti sniegą (sutvarkyti teritoriją).
1.5. Bendrija (atsakovė) netinkamai atliko savo pareigą prižiūrėti (valyti sniegą) iš teritorijos (B1, B4, B5, B6 ir B8, t. y. aikštelių ir pravažiavimo), todėl, ieškovė, kaip viena iš bendraturčių, pati išvalė sniegą ir už sniego valymą sumokėjo 220,00 Eur ir padalino šią sumą tarp ginčo pastato bendrasavininkių ir bendrijos pagal bendrą patalpų plotą. Kadangi buvo išreikšta bendraturčių ir bendrijos narių valia, jog ieškovė išvalytų sniegą. Išvalyti sniegą nebuvo ieškovės vienašališkas sprendimas. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė vienašališkai priėmė sprendimą išvalyti sniegą, yra visiškai nelogiška ir nepagrįsta bei prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams. Nei atsakovė, nei UAB „Irmas“ ir šiais 2022 metais netvarkė teritorijos (nevalo sniego).
1.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai remiasi Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 ir CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, kadangi jie nustato reikalavimus tik dėl pačių statinių naudojimo ir priežiūros, o ne dėl teritorijos tvarkymo (sniego valymo). Tai aiškiai nurodyta šio STR 1.07.03:2017 1 punkte bei pačioje CK 4.83 straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjamu atveju, ginčas kilęs ne dėl statinių naudojimo ir priežiūros, o dėl teritorijos tvarkymo (sniego išvalymo iš teritorijos, o ne nuo pastato). Šiuo atveju, dėl teritorijos valymo, tvarkymo (sniego valymo) turi būti vadovaujamasi Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T-284 „Dėl Alytaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“, taip pat Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu bei pačio atsakovo bendrijos įstatais. Dėl to teismo išvada, remiantis minėtais teisės aktais, yra visiškai nepagrįsta.
1.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovės argumentų, kad ji pagrįstai reikalauja 210,18 Eur sumos su PVM, jog būtinybė išvalyti sniegą egzistavo (buvo įrodyta) ir kad ieškovas pagrįstai (laikantis teisės aktų nuostatų) paskirstė bendraturčiams ir bendrijos nariams sumas už sniego nuvalymą. Tai, kad buvo būtinybė išvalyti sniegą patvirtina byloje esantys įrodymai, tačiau teismas į juos visiškai nekreipė dėmesio, jų nenagrinėjo, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovė ieškovės pateiktų įrodymų neginčijo.
1.8. Ieškovė nėra bendrijos narė, tačiau yra bendraturtė, nes jai tiek pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), tiek pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso tam tikros šiuose pastatuose esančios patalpos bei kai kurie bendrosios paskirties objektai (bendrosios paskirties patalpos, vandentiekio tinklas, dalis žemės sklypo). Nors ieškovė ir nėra bendrijos narė, tačiau moka bendrijai (atsakovei) mokesčius, susijusius su turto priežiūra, naudojimu ir administravimu. Taip pat, ieškovė, kaip bendraturtė, prižiūri ir žemės sklypo dalis (B2, B7 ir B3), esančias (duomenys neskelbtini) (pastato dalis N2). Dėl to ieškovė, būdama ginčo pastato bendraturtė, turi teisę reikalauti iš atsakovės, kad būtų padengtos jos sniego valymo išlaidos. Išvalius sniegą, buvo patenkinti bendraturčių ir pačios bendrijos interesai bei poreikiai. Be to, ieškovė yra PVM mokėtoja, todėl visos jos sąskaitos turi būti išrašytos su PVM.
1.9. Ieškovė, remiantis teisės aktais, pagrįstai mokėtinas sumas už sniego valymą paskirstė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (atsakovei) proporcingai namo ar kelių namų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai (šiuo atveju, tarp atsakovės bendrijos ir (duomenys neskelbtini) bendraturčių), o ne pagal nuvalytų aikštelių plotą.
Atsiliepimas
10. Atsakovė Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. 2018 m. sausio 29 d. buvo sudaryta valymo sutartis su UAB „Irmas“. Priedas 3 buvo pasirašytas uždedant ne bendrijos antspaudą per klaidą, nes bendrijos pirmininkas ir UAB „Elektrostaka“ vadovas yra vienas ir tas pats asmuo. Pagal valymo sutarties nuostatas yra susitarta dėl konkrečių valymo paslaugų, kurios nurodytos jos prieduose. Valymo paslauga pagal sutartį būdavo užsakoma papildomai, o ne pastoviai. Tačiau sutartis yra galiojantis ir nenuginčyta, jos pagrindu ir buvo teikiama sniego valymo paslauga.
2.2. Bendrija nėra gavusi nei iš bendrijos narių, nei iš patalpų savininkų, nei iš pačios ieškovės jokių prašymu dėl sniego išvalymo iš pastatui priskirto žemės sklypo. Tarp ieškovės ir bendrijos nėra ir niekada nebuvo jokio susitarimo dėl ieškovės teisės ar pareigos organizuoti ir vykdyti sniego išvalymo darbus iš ginčo pastatui priskirto žemės sklypo bei mokėti už sniego išvalymą ar vykdyti kitas bendrijos funkcijas. Ieškovė negali savo sprendimų vykdymo ir kaštų perkelti atsakovui, nes tai ne tik neatitinka CK 1.5 straipsnio turinio, tačiau ir elementarios logikos reikalavimų.
2.3. Ieškovė kartoja savo tiesas nevertindama egzistuojančio teisinio reglamentavimo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad 2021 m. sausio 28 d. atlikti sniego valymo darbai yra susiję su privalomaisiais namo pastato naudojimo ir priežiūros reikalavimais, dėl kurių įstatymų nustatyta tvarka priimtas sprendimas. Reikalavimas nėra susijęs su privalomaisiais pastato priežiūros reikalavimais ir dėl jo tikrai nėra priimta administratoriaus sprendimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad sniego išvalymas, karantino metu, kuomet buvo draudžiama vykdyti didžiąją dalį veiklų, atitiko statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 reikalavimus, ir savaime neįrodo sniego išvalymo darbų atlikimo neatidėliotino poreikio ir būtinumo.
Šalies argumentai
2.4. Ieškovė nepagrindė, kad prašymu dėl sniego valymo pateikę asmenys yra ginčo pastato bendrasavininkai. Iš prašymų turinio matyti, kad juos teikia ieškovės nuomininkai. Priešingu atveju, ieškovė turėjo kreiptis tiesiogiai į atsakovę, o ne imtis savivalės. Ieškovė neįrodė, kad darbai buvo atlikti skubos tvarka ir esant būtinam reikalingumui. Priešingai ieškovė turėjo laiko ir galimybę suderinti sniego valymo darbus su atsakove.
2.5. Atsakovė nei iš ieškovės, nei iš MB „Darkasa“ jokių paslaugų ar prekių neužsakė, todėl jai nekyla pareiga nei vienos iš su ieškiniu pateiktos sąskaitos apmokėti. Ieškovė, kaip viena iš bendrasavininkių, turi vykdyti bendrijos priimtus sprendimus ir veikti vadovaujantis CK įtvirtintų bendraturčių teisių ir pareigų pagrindu, bet ne vienašališkai ir savavališkai. Pati ieškovė patvirtino, kad sniego nuvalymas buvo jos pačios apgalvotas sąmoningas veiksmais, kuris buvo atliktas išskirtinai jos pačios iniciatyva, tyčia nepasikreipus į atsakovę. Nei vienas iš bendraturčių nesikreipė į atsakovę, kad atlikti sniego valymą, nes tam nebuvo jokio poreikio. Ieškovė paneigė, kad ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, dėl kurių buvimo nebuvo galimybės kreiptis į atsakovę. Kadangi ieškovė veikė savavališkai, tai negali atsakovei sukelti jokių pasekmių.
2.6. Reikalavimas priteisti skolą yra kilęs dėl pačios ieškovės savavališkų veiksmų. Toks reikalavimas nėra skola, o pareikštas reikalavimas kvalifikuotinas kaip žalos atlyginimas. Jokių teisinių santykių tarp šalių susiklosčiusių nėra. Tam, kad priteisti žalos atlyginimą yra būtina įrodyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovė ne tik, kad neįrodė žalos atlyginimo sąlygų visumos, bet ir jų neįrodinėjo. Kita vertus, atsakovės neteisėtų veiksmų bei kaltės nėra, nes atsakovė vykdė visas jai priklausančias pareigas. Be to, į atsakovę dėl sniego valymo niekas nesikreipė. Be to, žalos atlyginimas nėra PVM objektas ir dėl to ieškovė nepagrįstai reikalauja PVM mokesčio priteisimo.
2.7. Atsakovė nėra atsakinga kaip bendrija už ieškovės sprendimus ir jų pagrindu galimas išlaidas. Ieškovė pati patvirtino, kad visos galimybės dėl kreiptis į atsakovę dėl sniego valymo buvo, tačiau sąmoningai nesikreipė. Ieškovė taip pat neįrodė savo reikalavimo teisės į pinigines lėšas, kurias sumokėjo už sniego valymą, pagal byloje pateiktas sąskaitas faktūras, taip pat nepagrindė ir reikalavimo dydžio. Ieškovė pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl rašytinių įrodymų prijungimo
12. Ieškovė (apeliantė) UAB „AIGIS VL5“ su apeliaciniu skundu pateikė bendrijos nario prašymą bei ieškovės el. laišką atsakovui dėl sniego valymo.
13. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, CPK 314 straipsnyje nustatytas reglamentavimas įsakmiai neleidžia apeliacinės instancijos teisme priimti naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas šią proceso teisės normą kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19, 20 punktai).
14. Be to, kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
15. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, be pirmiau įvardytų kriterijų, taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 21 punktas; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 63 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie apeliacinio skundo pridėto naujų rašytinių įrodymų turiniu, vadovaudamasis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, pažymi, kad ieškovė nenurodė argumentų, kodėl šie įrodymai negalėjo būti gauti anksčiau ir pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nėra pareiškusi prašymo dėl šių įrodymų prijungimo, su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai nepriimami ir nevertinami (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp bendraturčių dėl bendro daikto išlaikymo išlaidų atlyginimo.
18. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovei (apeliantei) UAB „AIGIS VL5“ nuosavybės teise priklauso negyvenamosios paskirties (komercinės paskirties) patalpos bei bendrosios paskirties objektai (bendrosios paskirties patalpos, vandentiekio tinklas, žemės sklypo dalis), esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų – trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, susijusioms su priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, įsteigta – Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (įregistruota 2017 m. spalio 30 d., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)). Pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai naudojasi žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5310 kv. m.). Pagal žemės sklypo naudojimosi tvarką pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskirta teritorijos dalis, plane pažymėta N2, A1, B2, B3, B7, pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), – N1, N3, A2, A3,B1, B4, B5, B6, B8.
19. Įstatyminis bendraturčių tarpusavio santykių reguliavimas nustatytas CK ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtajame skirsnyje. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, išdėstyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tais atvejais, kai tokio sutarimo nepasiekiama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.
20. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).
21. Bendraturčių tarpusavio santykiai reglamentuojami ir CK 4.76 straipsnio. Jame nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).
22. CK įtvirtina ne tik pareigą rūpintis daikto išlaikymu, bet ir šios pareigos nesilaikymo teisinius padarinius. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daikto išlaikymui dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan.
23. CK įtvirtina ne tik pareigą rūpintis daikto išlaikymu, bet ir šios pareigos nesilaikymo teisinius padarinius. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daikto išlaikymui dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan.
24. Byloje ginčas kilo dėl to, ar apeliantė UAB „AIGIS VL5“, atlikusi sniego valymo darbus bendrosios paskirties objekte, turi teisę reikalauti šių išlaidų atlyginimo iš kitų bendraturčių. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl sniego valymo išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės, nes, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad prašomos priteisti išlaidos nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
25. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis).
26. Apeliacinės instancijos tesimo vertinimu, bendraturčiai remdamiesi sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnis) ir nepažeisdami kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų sutartimi gali nusistatyti įstatymo pateiktų taisyklių išimtis ar susikurti individualų tarpusavio santykių reglamentavimo modelį. Pavyzdžiui, neretai bendraturčiai savo tarpusavio santykius individualizuoja jungtinės veiklos sutartimi (CK 6.969 straipsnis) arba sutartimi dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnis). Kartais bendraturčiai savo santykius sureguliuoja tik tam tikru konkrečiu klausimu, pavyzdžiui, bendraturčiai tarpusavyje sudaro pavedimo sutartį (CK 6.756 straipsnio 1 dalis), kuria įgalioja vieną iš bendraturčių atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su bendro daikto naudojimu ar disponavimu.
27. Byloje tarp šalių ginčas, kad tarp bendraturčių nebuvo sudaryta pavedimo sutartis, įgaliojanti apeliantę atlikti sniego valymo darbus, nekyla. Sutartimi, kuria bendraturčiai susitarė dėl bendro daikto naudojimosi tvarkos, taip pat nebuvo individualizuoti bendraturčių tarpusavio santykiai, tvarkant ar išlaikant bendrą turtą. Analizuojamu atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad dauguma pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų bendraturčių, susikurdami individualų tarpusavio santykių reglamentavimo modelį (CK 6.156 straipsnis), įsteigė Negyvenamųjų patalpų savininkų bendriją (duomenys neskelbtini). Ieškovė, nors ir yra dalies patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau nėra Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narė. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti bendrijos narių bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su bendrijos narių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta bendrijos sprendinių dėl bendro turto išlaikymo, tačiau nustatyta, kad bendrija dėl teritorijos priežiūros yra sudariusi susitarimą su UAB „Irmas“.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendro turto išlaikymo išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad patalpų savininkas nėra davęs sutikimo apmokėti ieškovės patirtas teritorijos tvarkymo (sniego valymo) išlaidas, taip pat, kad turto savininkai nėra priėmė sprendimų CK 4.84 straipsnyje ir 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis) dėl teritorijoje esančio sniego valymo, pagrįstai vertino ir nustatinėjo aplinkybes, ar ieškovės patirtos bendro turto išlaikymo išlaidos yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
29. Taigi, vienas iš atvejų, kada butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti šių išlaidų – kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl jų ir išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Šie reikalavimai nustatyti statybos techniniame reglamente. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (TAR, 2016-12-30, Nr. 2016-30156) patvirtintas reglamentas nustato gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ir kitų statinių techninės priežiūros reikalavimus, kvalifikacinius reikalavimus statinių techniniams prižiūrėtojams, šių statinių techninės priežiūros dokumentų formas bei jų pildymo ir saugojimo tvarką (1 punktas) ir yra privalomas visiems statinių naudotojams bei techniniams prižiūrėtojams. Pagal šio reglamento nuostatas statinio sklype būtina prižiūrėti: paviršinio ir gruntinio vandens nuleidimo iš visos teritorijos ir nuo statinių sistemas (30.1 punktas), išmetimo vamzdynų triukšmo slopintuvus ir kitus triukšmo šaltinių lokalizavimo ir triukšmo sumažinimo iki normos įrenginius ir statinius (30.2 punktas), vandentiekio, kanalizacijos, drenažo, šilumos, transporto, dujų ir skystojo kuro vamzdynų, hidraulinių pelenų pašalinimo įrenginius ir statinius (30.3 punktas), apsaugos nuo nuošliaužų, nuogriuvų, lavinų bei krantų apsaugos statinius (30.4 punktas), bazinius ir darbo reperius bei ženklus (30.5 punktas), pjezometrus, gruntinio vandens režimo stebėjimo gręžinius (30.6 punktas), apsaugos nuo žaibo sistemas ir įžeminimo įrenginius (30.7 punktas).
30. Nurodytas reglamentuose įtvirtintas teisinis reguliavimas yra imperatyvus. Jis nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškintinas kaip reiškiantis tai, kad pastato sklype būtina prižiūrėti įrengtas įvardintas sistemas, tačiau statinio teritorijoje iškritusio sniego valymo darbai nėra priskirti prie nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šalys neginčija poreikio valyti teritorijoje iškritusį sniegą, taip užtikrinant savivaldybės priimtus sprendinius, tačiau šių darbų (sniego valymo) būtinumas sietinas su vykdoma bendraturčių patalpose vykdoma ūkine veikla, o ne paties daikto išsaugojimu ir išlaikymu.
31. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrame turte iškritusio sniego valymo darbų reikalingumo fakto neegzistavimo atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas faktines bylos aplinkybes. Nurodytam faktui neegzistuojant, pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už teritorijos valymą nuo sniego nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo bei priežiūros reikalavimais, ir dėl to atsakovė, nedavusi sutikimo dėl jų (ir nesant dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka priimto sprendimo), neturi pareigos ieškovei šias išlaidas apmokėti (CK 4.83 straipsnio 4 dalį).
32. Apibendrinusi išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės UAB „AIGIS VL5“ apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Apeliantės UAB „AIGIS VL5“ apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovė Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme turėjo 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (reg. Nr. DOK-12819).
34. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos). Teismas, įvertinęs atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, sprendžia, kad jos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl, apeliantės apeliacinio skundo netenkinus, jos yra priteisiamos iš apeliantės atsakovės naudai.
35. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 38,38 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AIGIS VL5“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 900,00 Eur (devynis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AIGIS VL5“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 38,38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.