Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant prokurorui Petrui Januliui, nukentėjusiajam T. L. (2025 m. lapkričio 24 d. teisiamajame posėdyje), nukentėjusiojo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, kaltinamajai E. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, susituokusi, pagrindinio išsilavinimo, bedarbė (registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 8 mėn. viešųjų darbų bausme, taip pat jai taikytos baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; viešųjų darbų bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones yra atlikusi,

kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

15. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma pripažįstama įrodyta, kad kaltinamoji E. L., savo ir nukentėjusiojo sutuoktinio T. L. namuose, tarpusavio konflikto metu su sutuoktiniu metu, jį stumdydama, suduodama ne mažiau du smūgius nukentėjusiajam į galvą, virtuviniu peiliu įpjaudama nukentėjusiajam į viršutinę lūpą, įkasdama T. L. į kairės rankos rodomąjį pirštą ir į dešinės rankos nykštį, padarė nukentėjusiajam sutuoktiniui veido sumušimus, pasireiškusius odos nubrozdinimais kaktos dešinėje, vieno viršutinio žandikaulio danties netekimu, šiais veiksmais sukeldama nukentėjusiajam T. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamosios E. L. padaryta nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kvalifikuota teisingai. Kaltinamoji E. L., suduodama smūgius nukentėjusiajam T. L., įpjaudama virtuviniu peiliu, įkasdama į rankų pirštus suvokė, kad sukelia fizinį skausmą, žaloja asmenį, numatė pasekmes ir jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Nors pasekmių atžvilgiu kaltinamosios E. L. tyčia buvo neapibrėžta (jai nebuvo svarbūs konkretūs sužalojimai), veika kvalifikuojama pagal sukeltas pasekmes (dėl danties netekimo nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nesunkiai).

Motyvuojamoji dalis

17. Visi šie įrodymai patvirtina, jog nukentėjusysis T. L. nuo pat pradžių, tą pačią 2025 m. gegužės 6 d., skambindamas Bendrajam pagalbos centrui, nuosekliai ir vienareikšmiškai aiškino, jog smurtą prieš ją panaudojo kaltinamoji E. L., tą patį jis pakartojo ir pas jį atvykusiems policijos pareigūnams, medikams. T. L. tą naktį pareigūnams nurodytose vietose (galvoje, rankose) pareigūnas, netrukus po įvykio apžiūrėjęs nukentėjusįjį, apžiūros protokole užfiksavo išorinius sužalojimus. Medikai, atvykę į nukentėjusiojo namus, taip pat nustatė T. L. galvos, rankos sužalojimus, nurodė, jog sužalojimai yra švieži („šviežiai išmuštas dantis“). Tai, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2025 m. gegužės 6 d., nurodyta ir specialisto išvadoje dėl sužalojimų.

18. Teismo medicinos specialistams nustačius, jog T. L. buvo suduoti ne mažiau 2 trauminiai poveikiai (smūgiai), du įkandimai, taip pat matant tiek vaizdo įrašuose, tiek nuotraukose užfiksuotus T. L. sužalojimus, teismas atmeta kaltinamosios E. L. parodymus, jog ji tik gynėsi nuo T. L. smurto bei laiko šiuos parodymus tik kaip gynybinę kaltinamosios poziciją. Teismui nekyla abejonių, kad tarp sutuoktinių 2025 m. gegužės 6 d. vykusių išgertuvių metu buvo konfliktas, tiek viena, tiek kita pusė nebuvo pasyvi konflikto dalyvė (liudytojo K. M. parodymai), to neneigė ir patys sutuoktiniai. Tačiau įvertinus tiek vienam, tiek kitam padarytus sužalojimus, tiek ir abiejų sudėjimus bei elgesį įvykio dieną, klausantis parodymų teisiamajame posėdyje ir stebint jų išorinius požymius (nukentėjusysis išoriškai yra žemesnis nei kaltinamoji, yra smulkesnio sudėjimo), teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis tą dieną šiame sutuoktinių konflikte buvo T. L., patyręs agresyvų E. L. elgesį ir sužalojimus. Tai, kad E. L. yra linkusi smurtauti, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad kaltinamoji buvo teista pagal BK 286 straipsnį (pasipriešinimas policijos pareigūnams) du kartus – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (smurtas prieš šeimos narius ar artimus giminaičius). Ir veika, dėl kurios dabar yra pareikšti kaltinimai, yra smurtas prieš sutuoktinį.

19. Kaltinamosios E. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Kaltinamosios E. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

20. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai E. L. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: E. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), šiuo nusikaltimu pasikėsinta į kito asmens fizinę sveikatą, atsižvelgia į veikos intensyvumą (suduoti ne mažiau 2 smūgiai, peiliu įpjauta į lūpą, kandžiojama į ranką, išmuštas priekinis dantis), smurtauta artimoje aplinkoje. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, jog ir pats nukentėjusysis T. L. girtavo ir konfliktavo su kaltinamąja, smurtas prieš nukentėjusįjį nebuvo planuotas, jis buvo spontaniškas ir išsivystęs iš kilusio konflikto taro abiejų sutuoktinių dėl alkoholinių gėrimų įsigijimo.

21. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į kaltinamosios E. L. asmenybę: teista, turi neišnykusį vieną teistumą už smurtinę veiką (1 t. 108-114 b. l.), kas patvirtina, jog E. L. linkusi į priešingus įstatymams veiksmus. Kaltinamoji E. L. yra bedarbė, nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

22. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, bet ir juos paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga kaltinamajai E. L. už nusikalstamos veikos padarymą skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos ribose, arčiau minimumo (sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 5 metų). Į bausmės laiką įskaitomas laikinas sulaikymas nuo 2025 m. gegužės 6 d. 21.20 val. iki 2025 m. gegužės 7 d. 10.52 val. (viena para) (1 t. 124-135 b. l.) (BK 65 – 66 straipsnio nuostatos).

23. Ir nors kaltinamoji E. L. turi neišnykusį teistumą už smurtinę veiką, teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, sužalojimo mastą, tai, kad smurtas panaudotas prieš sutuoktinį, su kuriuo šiuo metu kaltinamoji nebegyvena, įrodymų, jog po šios nusikalstamos veikos padarymo E. L. būtų įtariama naujų veikų padarymų, nepateikta, nukentėjusysis T. L. teisiamajame posėdyje irgi nereiškė griežtos pozicijos siųsti kaltinamąją realiai atlikti laisvės atėmimo bausmės. Be to, paskutiniame teisiamajame posėdyje kaltinamoji E. L. nurodė, jog nuo pirmadienio (2025 m. gruodžio 15 d.) pradės dirbti, pripažįstama, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, teismas kaltinamajai skirtos bausmės vykdymą atideda (BK 75 straipsnio 2 dalis). Kad būtų atidėta laisvės atėmimo bausmė neprieštaravo ir kaltinimą palaikęs prokuroras P. Janulis.

24. Atidėdamas bausmės vykdymą teismas nustato įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo metu – per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba toliau būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktai). Teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos aplinkybes, priežastis, pasekmes, kaltinamajai neskiria intensyvios priežiūros, kuri paprastai skiriama atidedant bausmės vykdymą. Pripažįstama, jog paskirti 4 įpareigojimai yra pakankami taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šių įpareigojimų bent vieno nesilaikymas bus pagrindas naikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir siųsti kaltinamąją E. L. realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę.

25. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. L. pareiškė 4500 Eur reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško sumos sumokėjimo. (2 t. 31 b. l.) Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, jog dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, lūpos žaizdą ir patinimą, apsunkintą valgymą ir kalbėjimą, nuolatinį nepatogumą dėl dantenų patinimo. Nurodo, jog taip pat patyrė stresą, nerimą, socialinį vengimą dėl išvaizdos, išgąstį ir gyvenimo kokybės pablogėjimą. Nurodo, jog ilgalaikė estetinė žala, prarastas priekinis dantis, kurio sutvarkymui neturi pinigų, ir dėl to patiriamas nuolatinis psichologinis diskomfortas akivaizdžiai paveikė jo savijautą ir kasdienį gyvenimą. Teismo posėdyje nukentėjusysis T. L. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

26. Remiantis CK 6.245 straipsniu, 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nustačius, kad kaltinamoji E. L. neteisėtais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam padarė sveikatos sutrikdymą, šis turi teisę reikalauti žalos, tiek turtinės, tiek neturtinės, atlyginimo (CK 6.247 straipsnis).

27. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 144,84 eurų iki 7 240,50 eurų, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019).

28. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį T. L. buvo padarytas tyčinis smurtinis nusikaltimas, padaryti sužalojimai galvoje, rankose, buvo suduota ne mažiau 2 smūgių, buvo išmuštas vienas dantis. Dėl panaudoto smurto nukentėjusysis juto fizinį skausmą, dėl sužalotų lūpų, išmušto danties patyrė nepatogumus kasdieniniame gyvenime valgant ar pirmomis savaitėmis kalbant, bendraujant su kitais asmenimis. Todėl pripažįstama, jog nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų patyrė neturtinę žalą, pats ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas.

29. Tačiau teismas kaip perteklinius argumentus atmeta nukentėjusiojo nurodomą nuolatinį nepatogumą dėl dantenų patinimo, stresą, nerimą, socialinį vengimą dėl išvaizdos, išgąstį ir gyvenimo kokybės pablogėjimą, nes šie teiginiai neįrodyti – klausantis įrašų tarp nukentėjusiojo ir policijos pareigūnų nukentėjusysis, nors ir atrodė ištinusiomis lūpomis, bet jis nebuvo nei labai išsigandęs, nei kad jo kokybė dėl prieš jį padaryto nusikaltimo yra ženkliai pablogėjusi, nebuvo dingę ir bendravimo įgūdžiai. T. L., net ir akivaizdžiai neblaivus, mąstė logiškai, bendravo su policijos pareigūnais, dėstė aplinkybės ir neatrodė išsigandęs dėl savo ateities ar suprastėjusios gyvenimo kokybės. Teismo neįtikino ir nukentėjusiojo teiginiai, kad dėl danties netekimo jis patiria nuolatinį diskomfortą, paveikusį jo savijautą ir kasdienį gyvenimą. Teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą kaltinamoji E. L. užsiminė, jog nukentėjusysis po nusikalstamos prieš jį dar mėnesį gyveno jų bendruose namuose, dabar, nors dar ir santuokoje, gyvena su kita moterimi. Ir iš tiesų, po teisiamojo posėdžio Biržų mieste vykstant į Kupiškį, einant į automobilį, pastebėtas T. L., bendraujantis su savo gynėju advokatu K. Paspirgėliu, šalia T. L. stovėjo moteris, tikėtina, nauja jo širdies draugė. Tai yra sužalojimai, patirti 2025 m. gegužės 6 d., danties praradimas ir su praradimu susijusios pasekmės nesukliudė nukentėjusiajam T. L. sukurti naujus artimus santykius, tad teiginiai apie psichologinį diskomfortą irgi perdėti.

30. Atsižvelgęs į šias nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir patirtus nepatogumus, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgdamas ir į tai, jog kaltinamosios veiksmai nesukėlė negrįžtamų pasekmių, be to, kaltinamosios nusikalstamą veiką sąlygojo ir ta aplinkybė, kad abu tą dieną girtavo, konstatuoja, jog nukentėjusysis dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą, ją privalo atlyginti kaltinamoji, ši yra suma pakankama kompensacija už prieš nukentėjusįjį padarytą nusikaltimą. Teismas, esant nukentėjusiojo reikalavimu, priteisia 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

31. Kaltinamajai E. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji paliekama galioti iki bausmės vykdymo atidėjimo kontrolės pradžios, pradėjus kontroliuoti bausmės vykdymo atidėjimą, panaikinama (BPK 139 straipsnio nuostatos).

32. Dokumentai - CD laikmenos (1 t. 86, 92 b. l.), kuriose yra užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai, saugomos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 297-303 straipsniai, teismas

nusprendžia:

Kaltinamąją E. L. pripažinti kalta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti jai 10 mėn. (dešimties mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2025 m. gegužės 6 d. 21.20 val. iki 2025 m. gegužės 7 d. 10.52 val. (vieną parą) ir laikyti kaltinamąją atlikusia 1 (vieną) dieną laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajai E. L. atidėti 1 m. (vienerių metų) laikotarpiui, įpareigojant kaltinamąją E. L. per 10 d. (dešimt dienų) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, bausmės vykdymo atidėjimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajai E. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo atidėjimo kontrolės pradžios, pradėjus kontroliuoti nuosprendžio vykdymo atidėjimą, kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiojo T. L., tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamosios E. L. nukentėjusiojo naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos, 5 (penkių) procentų palūkanas už priteistą sumą (1 000 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Byloje esančias CD laikmenas saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus Kupiškyje.