- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-18
- Bylos Nr.
- 1S-127-307/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00190-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Albinas Bielskis, Valdimaras Bavėjanas
- Kaltinamasis
- R. R.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. R. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam R. R. pakeista į suėmimą, nustatant trijų mėnesių terminą, šį terminą skaičiuojant nuo suėmimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 21 d. iki 2010 m. balandžio 19 d. dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) generaliniu direktoriumi, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 1 634 955 Lt (473 515,69 Eurų) žalą.
2. R. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 21 d. iki 2010 m. balandžio 19 d. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 121 000 Lt (324 664,04 Eurų) žalą.
3. R. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 21 d. iki 2010 m. balandžio 19 d. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 885 000 Lt (256 313,71 Eurų) žalą.
4. R. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 21 d. iki 2010 m. balandžio 19 d. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 664 000 Lt (192 307,69 Eurų) žalą.
5. R. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad pagamino netikrą 2008 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. vasario 27 d. kasos pajamų orderio kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei juos panaudojo.
6. Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. rugpjūčio 1 d. ir 2015 m. gegužės 21 d. nutarimais R. R. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
7. Kaltinamasis R. R. neatvyko į 2018 m. balandžio 6 d. teisiamąjį posėdį, teismui pateikė įstatymo nustatytos formos medicininę pažymą dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją.
Žemesnės instancijos teismas
8. Kauno apygardos teismas skundžiama 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi kaltinamajam R. R. taikytą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą. Nutartyje nurodė, jog teismui pateiktoje VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymoje, pasirašytoje gydytojos I. D. ir patvirtintoje jos spaudu nurodyta, kad pažymos gavėjas R. R. negalėjo atvykti į Kauno apygardos teismą nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. Pažyma neturi registracijos numerio, joje nenurodyta dėl kokios ligos ar būklės kaltinamasis negalėjo atvykti į teismą, nenurodytas ligos kodas. Be to, šią pažymą į teismą 2018 m. balandžio 6 d. apie 8 val. 06 min. pristatė pats kaltinamasis R. R.. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis teismui jau yra pateikęs 8 pažymas dėl negalėjimo atvykti į teismą, kuriose nurodyti vis kitų ligų kodai. Tokį kaltinamojo elgesį teismas vertino akivaizdžiu siekimu vilkinti bylos nagrinėjimą bei išvengti gręsiančios bausmės, todėl siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytus tikslus, tai yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą.
Šalies argumentai
9. Kaltinamojo R. R. gynėjas advokatas R. Girdziušas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m balandžio 27 d. nutartį.
9.1. Skunde nurodo, kad BPK 122 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti pagrindai, kuriuos nustačius asmeniui gali būti paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Baudžiamojo proceso įstatymai nesuteikia teismui teisės taikyti griežčiausią procesinės prievartos priemonę vien dėl to, kad kaltinamasis, teismo manymu, vilkina bylos nagrinėjimą ar siekia išvengti gresiančios bausmės. Be to, nutarčiai, kuria pakeičiama kardomoji priemonė, keliami ir atitinkami reikalavimai, numatyti BPK 125 straipsnyje, o kai priimama nutartis skirti suėmimą, nurodomos suėmimo skyrimo sąlygos, vienas ar keli BPK 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir motyvai, taip pat faktinės aplinkybės ir motyvai, kuriais remiantis neskiriamos švelnesnės kardomosios priemonės siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Gynėjo nuomone, skundžiama nutartis neatitinka baudžiamojo proceso įstatymuose išdėstytų reikalavimų. Nutartyje nėra ne tik nusikalstamų veikų aprašymo ar faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė byloje minimas nusikalstamas veikas, išdėstymo, nutartyje nenurodytos suėmimo skyrimo sąlygos, nepažymėta, kokiu BPK 122 straipsnyje nustatytu pagrindu ar pagrindais paskirtas suėmimas, neišdėstyti Baudžiamojo proceso kodekse minimi tokios kardomosios priemonės parinkimo motyvai, taip pat nepateikti argumentai, kuriais remiantis neskiriamos švelnesnės kardomosios priemonės siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
9.2. Gynėjas skunde nurodo ir tai, kad R. R. baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama nuo 2016 m. birželio mėn., tačiau procesas užsitęsė ne tik dėl to, jog į teismo posėdžius dėl ligos neatvykdavo kaltinamasis, bet ir dėl kitų objektyvių priežasčių. Pagal BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktą, svarbia asmens nedalyvavimo procese priežastimi laikoma teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta ligą, dėl kurios asmuo negali atvykti į teismą. R. R. teismui pateikė būtent tokios formos pažymą. Gynėjas sutinka su skundžiamos nutarties teiginiais, kad pažyma turi trūkumų, tačiau VšĮ (duomenys neskelbtini) teismui atsiųstame dokumente paaiškino, kokia liga kaltinamasis sirgo, kodėl pažymoje nebuvo nurodytas susirgimas. Byloje nėra duomenų, kad teismui pateiktos pažymos būtų buvę išrašytos nepagrįstai. Tai, kad medicininę pažymą į teismo raštinę pristatė pats kaltinamasis, nepaneigia dokumente esančios išvados, kad dėl (duomenys neskelbtini) ligos R. R. negalėjo dalyvauti procese. 2018 m. balandžio 27 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis parodė, kad tada, kai neatvyko į teismą, jis buvo užsikrėtęs (duomenys neskelbtini) virusu, šia liga sirgo ir jo artimieji, todėl nebuvo asmenų, galėjusių medicininę pažymą pristatyti į teismą. Šioje situacijoje teismas kaltinamojo galėjimą atvykti iki teismo raštinės sutapatino su jo galėjimu atvykti į teismą ir galėjimu dalyvauti procese, tačiau gydytojas, nustatytos formos pažymoje nurodęs, jog kaltinamasis negali atvykti į teismą, turi mintyje ne teismo pastatą, tačiau teismą, kaip jis suprantamas pagal procesinius įstatymus. Be to, medikas įvertina ir ligos keliamą pavojų ne tik sergančiajam, bet ir aplinkiniams. Šios aplinkybės, gynėjo manymu, rodo, kad tą dieną R. R. negalėjo atvykti į teismą bei dalyvauti bylos nagrinėjimo procese kaip aktyvus proceso dalyvis.
9.3. Skunde gynėjas taip pat nurodo, kad teismas nenustatė, jog R. R. pažeidė jam taikytos kardomosios priemonės sąlygas. Teismas nekonstatavo, jog kaltinamasis išvyko iš Lietuvos ar savo gyvenamosios vietos, dėl to neturėjo nei teise, nei faktinėmis aplinkybėmis paremto pagrindo keisti procesinę prievartos priemonę į griežtesnę. Be to, į 2018 m. balandžio 27 d. teisiamąjį posėdį kaltinamasis atvyko, davė parodymus dėl kaltinime nurodytų aplinkybių.
9.4. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad Baudžiamojo proceso kodekse yra numatytos priemonės, kurios taikomos kaltinamiesiems, kurie be svarbių priežasčių neatvyksta į teismą. BPK 142 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad be pateisinamos priežasties neatvykęs į teismą kaltinamasis gali būti atvesdintas. Be to, teismas turėjo galimybę parinkti vieną ar net kelias papildomas kardomąsias priemones.
10. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas bei prokuroras prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
11. Skundas tenkinamas.
12. Kauno apygardos teismas, pakeisdamas kaltinamajam R. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į suėmimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas keičiant švelnesnę kardomąją priemonę į griežtesnę, nesilaikė BPK 122, 125, 136 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų.
13. Pagal BPK 119 straipsnio nuostatas kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Taikant kardomąsias priemones, kaip ir kitas procesinės prievartos priemones, turi būti laikomasi BPK 11 straipsnyje numatyto proporcingumo principo. Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.
14. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam R. R. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pagal BPK 136 straipsnį, rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis kaltinamojo įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo. Asmeniui, kuris rašytinį pasižadėjimą neišvykti pažeidžia, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė.
15. Byloje nustatyta, kad R. R. neatvyko į 2018 m. balandžio 6 d. teisiamąjį posėdį, vykusį Kauno apygardos teisme. Į šį posėdį kaltinamasis neatvyko dėl ligos, teismui pateikė nustatytos formos Nr. 094-1/a medicininę pažymą. Atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę, aukštesnysis teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. R. į Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. teisiamąjį posėdį neatvyko dėl ligos, o tai pagal BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pripažįstama svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi. Todėl darytina išvada, kad R. R. jam taikytos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų nepažeidė ir kardomoji priemonė griežtesne pakeista nepagrįstai, t. y. teismas, be įstatyminio pagrindo pakeitė R. R. kardomąją priemonę. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog kaltinamojo pateikta pažyma neturi registracijos numerio, joje nenurodyta dėl kokios ligos ar būklės kaltinamasis negalėjo atvykti į teismą, nenurodytas ligos kodas, be to, šią pažymą į teismą 2018 m. balandžio 6 d. apie 8 val. 06 min. pristatė pats kaltinamasis. Kauno apygardos teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar tikrai ir kokiu pagrindu R. R. buvo išduota minėta medicininė pažyma 2018 m. balandžio 6 d. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) filialo gydytoją. VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoja I. D., atsakydama į minėtą užklausimą, nurodė, kad 2018 m. balandžio 5 d. R. R. į gydymo įstaigą kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini), jam buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas, o ligos kodas – (duomenys neskelbtini) į formą F094-1/a nebuvo įrašytas dėl gydytojos klaidos. Taip pat nurodė, jog pažymų šaknelės segamos į ambulatorinę asmens sveikatos istoriją ir atskirai nėra registruojamos. Taigi apygardos teismas duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamojo R. R. pateikta medicininė pažyma buvo suklastota, ar gauta kitu neteisėtu būdu, negavo. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodoma ir apie tai, kad nevienkartinis kaltinamojo neatvykimas į teisiamąjį posėdį laikytinas akivaizdžiu siekimu vilkinti bylos procesą ir išvengti gresiančios bausmės. Tačiau aplinkybė, kaltinamasis R. R. dėl ligos ne kartą negalėjo atvykti į teisiamąjį posėdį (byloje nėra duomenų, kad R. R. teismui teiktos medicininės pažymos buvo suklastotos, ar gautos kitu neteisėtu būdu), negali pateisinti tokių teismo veiksmų, kurie prieštarauja BPK reikalavimams, o juo labiau, kurie pažeidžia kaltinamojo teises ir suvaržo jo laisvę. Iš bylos duomenų matyti, kad į 2018 m. balandžio 27 d. teisiamąjį posėdį kaltinamasis atvyko ir buvo apklaustas. Kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo tvarka numatyta BPK 123 straipsnyje. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais. BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos. Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų ir suėmimo skyrimo sąlygoms, nustatytoms BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse. Taigi skiriant suėmimą būtina nustatyti bent vieną suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalyje, t. y. pagrįstą manymą, kad įtariamasis (kaltinamasis): 1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; 2) trukdys procesui; 3) darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Taip pat griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirta tais atvejais, kai įtariamasis ar kaltinamasis pažeidžia jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas. Jau minėta, kad kaltinamasis R. R. jam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų nepažeidė. Suėmimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalyje, byloje taip pat nėra nustatyta. Todėl šiuo atveju teismas be įstatyminio pagrindo pakeitęs R. R. kardomąją priemonę į suėmimą, pažeidė ir Baudžiamojo proceso kodekso normas, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas tik kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Be to, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, Kauno apygardos teismas, pakeisdamas R. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į suėmimą, nenustatė BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo sąlygų ir pagrindų. Kadangi apygardos teismas, kaltinamajam R. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisdamas į suėmimą, nesilaikė BPK 122 straipsnio reikalavimų, nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamojo R. R. gynėjo skundas tenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo R. R. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį, kuria kaltinamajam R. R. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.