Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys S. S., M. Š., antstolė Santa Selezniovienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sergel“ kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su prašymu nustatyti, kad skolininkei S. S. (Š) priklauso 1/2 dalis sutuoktinio M. Š. piniginių lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į M. Š. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banko Kauno filiale. Pareiškėja nurodė, jog antstolės Santos Selezniovienės kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš skolininkės S. S. Pareiškėja 2018 m. balandžio 25 d. gavo siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininkės turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnyje nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir nustatė, kad skolininkei S. S. (Š) bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu M. Š. priklauso 1/2 dalis M. Š. piniginių lėšų, esančių jo vardu atidarytoje sąskaitoje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

11. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė 2018 m. liepos 10 d. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Kadangi šie įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, jie priimami į bylą ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste, juo labiau kad jų priėmimas nepažeis jokių kitų proceso dalyvių teisių bei atitiks proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principą.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

12. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

13. Nustatyta, kad antstolė Santa Selezniovienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 00184/18/00507, užvestą pagal Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą – teismo įsakymą Nr. L2-1504-670/2014 dėl skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. S. (Š) pareiškėjos UAB „Sergel“ naudai. Vykdomojoje byloje yra pateikti 2018 m. balandžio 3 d. duomenys iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, kad S. S. 2012 m. sausio 5 d. yra sudariusi santuoką su M. Š. (v. b. l. 15, 18). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2018 m. balandžio 3 d. turto arešto aktu Nr. S1c-15182 areštuota skolininkei S. S. (Š) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu M. Š. priklausanti 1/2 dalis sutuoktinio M. Š. piniginių lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į M. Š. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banko Kauno filiale (vykd. b. l. 60–61). Antstolio padėjėja pasiūlė skolininkei S. S. (Š) per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Minėtas siūlymas išsiųstas skolininkei S. S. (Š) 2018 m. balandžio 5 d. S. S. (Š) neįgyvendinus siūlymo, antstolio padėjėja 2018 m. balandžio 24 d. siūlymu Nr. S1c-18786 išieškotojai pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo.

14. Apeliantas vienu iš atskirojo skundo argumentų nurodo, kad nebuvo informuotas apie vykstantį bylos procesą. Nesutiktina su šiuo atskirojo skundo argumentu. CPK 593 straipsnyje reglamentuota pareiškimų teismui nagrinėjimo vykdymo proceso metu tvarka. CPK 593 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis ir kiti asmenys CPK numatytais atvejais gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kurį teismas išnagrinėja per septynias dienas nuo priėmimo dienos (CPK 593 straipsnio 1, 2 dalys). Pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dėl pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį. Jos patvirtinta kopija išsiunčiama suinteresuotiems asmenims, o žodinio nagrinėjimo atvejais – posėdyje nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3, 4 dalys).

15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies, 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi nutarė prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apie paskirto posėdžio datą ir laiką, taip pat apie jų teisę iki nustatytos teismo posėdžio datos pateikti atsiliepimus į prašymą byloje dalyvaujančius asmenis informavo CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pranešimą paskelbdamas specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismo pranešimai“. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog šis atskirojo skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.

16. Apeliantas nurodė, jog su S. S. daugiau kaip septynerius metus kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Jis atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose iki 2018 m. balandžio mėn. ir grįžęs iš įkalinimo įstaigos kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2018 m birželio 21 d. gautas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21638-1043/2018 buvo nutraukta M. Š. ir S. Š. santuoka bei padalytas santuokos metu įgytas turtas. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

17. CK 3.87 str. numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra jungtinė su sutuoktiniu nuosavybė, dalis negali būti nustatoma po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1235-560/2014; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2876-450/2015).

18. Įvertinus M. Š. atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, jog su S. S. susituokė 2012 m. sausio 5 d. atlikinėdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose, jog po santuokos sudarymo nepalaikė ryšių, 2018 m. balandžio mėnesį sugrįžęs iš pataisos namų kreipėsi į teismą dėl S. S. santuokos metu gimusio vaiko tėvystės nuginčijimo ir tėvystė buvo nuginčyta, tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu M. Š. ir S. S. (Š) santuoka Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21638-1043/2018 yra nutraukta ir padalytas santuokos metu įgytas turtas, galima daryti išvadą, jog M. Š. vardu atidarytoje sąskaitoje esančios lėšos nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nėra pagrindo nustatyti skolininko turto dalį šiame turte (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas, CPK 667 straipsnis). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2018 m. balandžio 3 d. turto arešto aktais areštuotas turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė skolininkui priklausančią areštuoto turto dalį.

19. Apeliantas skunde prašo persiusti pareiškėjo pareiškimą į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinę bylą Nr.e2YT-20139-775/2018. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21638-1043/2018 buvo nutraukta M. Š. ir S. Š. santuoka, padalytas santuokos metu įgytas turtas. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, byla yra užbaigta, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjo pareiškimą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

20. Atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paaiškėjusias aplinkybes apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą ir jų bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškimo dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ prašymo dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.