Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB „Alkesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4507-340/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl sprendimo atmesti pasiūlymą viešajame pirkime panaikinimo, tretieji asmenys – SIA „Limbažu Celi“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Alkesta“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Parama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą atmesti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Parama“ ir SIA „Limbažu Celi“, pasiūlymą, apie kurį buvo pranešta 2016-03-17 raštu Nr. (11.7)2-1470; panaikinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą atmesti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Parama“ ir SIA „Limbažu Celi“, pretenziją, apie kurią buvo pranešta 2016-04-04 raštu Nr. (11.7)2-1881; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos vykdo viešąjį pirkimą „Valstybinės reikšmės kelių asfalto dangų paprastojo remonto darbai VĮ „Marijampolės regiono keliai“ prižiūrimuose kelių ruožuose“. Ieškovė su trečiuoju asmeniu, veikdami jungtinės veiklos pagrindais, 2016-01-15 pateikė pasiūlymą pirkime. Atsakovė, susipažinusi su pasiūlymu, paprašė ieškovės patikslinti, papildyti ir paaiškinti kvalifikacijos duomenis, taip pat patikslinti ir paaiškinti SIA „Limbažu Celi“ atitiktį pirkimo sąlygų 11.6 punkte nurodytam kvalifikacijos reikalavimui. Atsakovės teigimu, SIA „Limbažu Celi“ pasiūlymo pateikimo momentu neturėjo teisės būti ypatingo statinio statybos rangovu statinių kategorijos – ypatingi statiniai; statinių grupės – susisiekimo komunikacijos: keliai; valstybinės reikšmės keliai; statybos darbų sritys – bendrieji statybos darbai. 2016-03-07 ieškovė patvirtino atsakovei, jog trečiasis asmuo atitiko pirkimo sąlygų 11.6 punkto kvalifikacijos reikalavimą, t.y. dar iki pasiūlymų teikimo termino turėjo pirkimo sąlygų 11.6 punkte nustatytą kvalifikaciją būti ypatingo statinio statybos rangovu. 2016-03-17 raštu Nr. (11.7)2-1470 atsakovė informavo ieškovę, kad jos ir jungtinės veiklos partnerio pasiūlymas yra atmetamas ir toliau nebus nagrinėjamas, kadangi ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina tinkamos jos partnerės kvalifikacijos pasiūlymų pateikimo termino pabaigai. Ieškovės teigimu, atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad teisė būti ypatingo statinio statybos rangovu atsiranda tik nuo teisės pripažinimo dokumento išdavimo dienos. SIA „Limbažu Celi“ pasiūlymo pateikimo momentu turėjo teisę būti ypatingo statinio bendrųjų statybos darbų rangovu, nors ši teisė Lietuvoje ir buvo pripažinta jau po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ūkio subjektų grupė, kurią sudaro ieškovė ir trečiasis asmuo SIA „Limbažu Celi“ turėjo ir privalėjo žinoti, kad iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos partnerė SIA „Limbažu Celi“ neturėjo Lietuvoje teisės verstis atitinkama ūkine veiklą, t.y. iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos jai nebuvo išduota teisės pripažinimo pažyma. Atsakovė nesutiko su ieškovės teiginiu, jog, kadangi SIA „Limbažu Celi“ teisės pripažinimo dokumentas buvo išduotas pagal šios įmonės iki pasiūlymu pateikimo termino pirkime (2016-01-07) pareikštą prašymą, akivaizdu, kad dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos trečiais asmuo turėjo pirkimo sąlygų 11.6 punkte nurodytą kvalifikaciją. Pagal STR 1.02.07:2012 nuostatas, teisė būti ypatingo statinio statybos rangovu Lietuvos Respublikoje įgyjama ne nuo prašymo pateikimo, bet nustatyta tvarka pripažinus juridinio asmens kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogišką veiklą. Tuo tarpu ši teisė trečiajam asmeniui buvo pripažinta jau pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui.Tretieji asmenys SIA „Limbažu Celi“ ir UAB „Alkesta“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016-06-21 sprendimu ieškinį tenkino – panaikino atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą atmesti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Parama“ ir SIA „Limbažu Celi“, pasiūlymą, nurodytą 2016-03-17 raštu Nr. (11.7)2-1470; panaikino 2013-03-22 sprendimą pripažinti laimėjusiu dalyvio UAB „Alkesta“ pasiūlymą; grąžino viešųjų pirmų procedūrą į pasiūlymų vertinimo stadiją. Teismas nurodė, jog esminis šalių ginčo aspektas – momentas, nuo kuriuo ieškovas įgijo reikiamą kvalifikaciją. Teismas sprendė, jog byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo SIA „Limbažu Celi“, kurio kvalifikacija rėmėsi ieškovė, turėjo teisę eiti ypatingo statinio statybos rangovo pareigas Latvijoje iki pasiūlymo pateikimo. Kartu su pasiūlymu buvo pateiktas 2016-01-07 prašymas VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrui dėl teisės pripažinimo dokumento išdavimo, pareiškėjo kilmės valstybėje išduoti dokumentai, suteikiantys teisę vykdyti statybą projektavimą ar ekspertizę (pagal STR 1.02.07:2012 30.1 punktą). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kvalifikacija yra objektyvi kategorija, t.y. pasiūlymo pateikimo momentu trečiojo asmens kvalifikacija būti ypatingo statinio rangovu plačiąja prasme (pajėgumo, patirties ir pan.) objektyviai buvo pakankama. Teismo manymu svarbu, kad trečiasis asmuo norminio akto numatyta tvarka inicijavo procedūrą dėl kvalifikacijos pripažinimo Lietuvoje nepasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Teisės pripažinimo dokumentas trečiajam asmeniui buvo išduotas 2016-02-03, pateiktas perkančiai organizacijai kartu su kvalifikacijos patikslinimu iki termino kvalifikacijos patikslinimui pabaigos (iki 2016-03-07). Tokiu būdu tiekėjo kvalifikacija buvo pripažinta Lietuvoje ir duomenys apie trečiojo asmens kvalifikacijos pripažinimą buvo pateikti kvalifikacijos patikslinimo procedūros metu. Teismas nesutiko su ieškovės nurodytu, neva egzistuojančiu, abipusio pripažinimo principo pažeidimu. Pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo formuojamos praktikos nuostatas abipusio pripažinimo principo taikymas nepaneigia tiek valstybės narės siekio užtikrinti tinkamą su viešuoju interesu susijusių paslaugų teikimą, tiek perkančiosios organizacijos poreikį sklandžiu sutarties įvykdymu ir dėl šių priežasčių nustatyta procedūra pripažinimo dokumentams gauti neprieštarauja Europos Sąjungos principams. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės argumentu, jog atsakovės nustatytas pasiūlymo pateikimo terminas buvo per trumpas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei iš anksto buvo žinoma, jog viešajame pirkime ketina dalyvauti užsienio ūkio subjektas, todėl pasiūlymų pateikimo terminas turi būti derinamas su reglamente numatytais teisės pripažinimo dokumentų išdavimo terminais. Įstatymas neįpareigoja perkančiąją organizaciją nustatant pasiūlymų pateikimo terminus atsižvelgti į tiekėjų ūkinės veiklos ypatumus. Viešųjų pirkimų tikslas – įsigyti perkančiai organizacijai reikalingus darbus ar paslaugas naudingiausiomis sąlygomis, taigi natūralu, kad pirkimo sąlygos siejamos visų pirmą su perkančiosios organizacijos teisėtais interesais, tarp kurių gali būti ir operatyvus viešojo pirkimo procedūrų įvykdymas. Kitą vertus, byloje nėra duomenų, kad ieškovė bendradarbiautų su atsakove, prašytų pratęsti pasiūlymo terminą, ar pan., t. y. nebuvo šiuo aspektu pakankamai aktyvi ir rūpestinga.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Trečiasis asmuo UAB „Alkesta“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-06-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:Teismas neįvertino to, jog užsienio valstybėje įgyta teisė būti ypatingo statinio statybos rangovu nelemia to, kad tiekėjas tokią teisę de jure turi ir Lietuvos Respublikoje. Neturėdamas teisės būti ypatingo statinio statybos rangovu Lietuvos Respublikoje, tiekėjas negali būti laikomas atitinkančiu konkurso sąlygų 11.6 punkto kvalifikacinį reikalavimą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai laikė, kad trečiasis asmuo SIA „Limbažu Celi“ tinkamą kvalifikaciją konkurse įgijo nuo kreipimosi dėl kvalifikacijos pripažinimo momento. VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras tikrina ir vertina subjekto pateiktus dokumentus ir tik išduodamas pažymą priima sprendimą patvirtinti jo teisę vykdyti tam tikrus darbus. Šiuo atveju trečiajam asmeniu buvo išduotas siauresnės apimties teisės pripažinimo dokumentas, nei buvo prašoma jo pateiktais dokumentais, todėl, pagal teismo padarytas išvadas, jam turėtų būti pripažinta ir pilnos sudėties kvalifikacija, o ne tokia, kokia įtvirtinta išduotoje pažymoje. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, jog teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad teisę būti ypatingojo statinio statybos rangovu SIA „Limbažu Celi“ įgijo pateikusi dokumentus VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrui, kadangi tokia teisė įgyjama tik išdavus teisės pripažinimo pažymą. Ieškovė AB „Parama“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Skundžiamame sprendime teismas pagrįstai konstatavo, jog pasiūlymų pateikimo metu tiekėjas SIA „Limbažu Celi“ turėjo kvalifikaciją būti ypatingo statinio rangovu. VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduodama pažyma tik patvirtina tiekėjo iki tol buvusią kvalifikaciją, bet ne ją suteikia.Dokumentai VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrui buvo pateikti dar nepasibaigus pasiūlymų pateikimo terminiu, o pagal juos išduota teisės pripažinimo pažyma patvirtina teikėjo kvalifikaciją, buvusią būtent tuo metu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos trečiojo asmens apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Faktinės aplinkybėsBylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2015-12-18 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė viešąjį pirkimą „Valstybinės reikšmės kelių asfalto dangų paprastojo remonto darbai VĮ „Marijampolės regiono keliai“ prižiūrimuose kelių ruožuose“. Nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas - iki 2016-01-15. Ieškovė UAB „Parama“, veikdama ūkio subjektų grupėje su SIA „Limbažu Celi“ pateikė pasiūlymą dalyvauti konkurse. 2016-03-02 atsakovė pateikė ieškovei prašymą patikslinti jos dokumentus iki 2016-03-07, be kita ko ir patiksinti SIA „Limbažu Celi“ atitiktį pirkimo sąlygų 11.6 punkte nurodytam kvalifikacijos reikalavimui. 2016-03-07 UAB „Parama“ pateikė atsakovei 2016-02-03 SIA „Limbažu Celi“ išduotą teisės pripažinimo dokumentą. 2016-03-17 raštu atsakovė informavo ieškovę, jog jos pateikti kvalifikaciniai duomenys neatitinka konkurso sąlygų III skyriaus 11.6 punkto kvalifikacijos reikalavimų, kadangi pateikti dokumentai nėra aktualūs pasiūlymų pateikimo termino pabaigai. 2016-03-22 atsakovė informavo ieškovę apie nustatytą pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoją. 2016-03-30 UAB „Parama“ pateikė atsakovei pretenziją, kurios atsakovė netenkino. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į teismą, kuris, išnagrinėjęs šalių ginčą, priėmė skundžiamą sprendimą – ieškinį patenkino.

Dėl tiekėjo kvalifikacijosPerkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d.). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi.Perkančioji organizacija privalo laikytis tiekėjų lygiateisiškumo principo ir visiems tiekėjams taikyti tuos pačius vertinimo kriterijus. Net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose. Tik toks griežtas kvalifikacijos reikalavimų vertinimas leidžia užtikrinti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymąsi (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2008; kt.) Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovės organizuoto viešojo konkurso „Valstybinės reikšmės kelių asfalto dangų paprastojo remonto darbai VĮ „Marijampolės regiono keliai“ prižiūrimuose kelių ruožuose“ pirkimo dokumentų 11.6 punktas numato minimalius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjui – tiekėjas turi būti kvalifikuotas: statinių kategorijos – ypatingi statiniai; statinių grupės – susisiekimo komunikacijos: keliai: valstybinės reikšmės keliai; statybos darbų sritys – bendrieji statybos darbai. Tiekėjai, siekiantys įrodyti, kad jų kvalifikacija atitinka 11.6 punkto reikalavimus turi pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos misterijos nustatyta tvarka išduotą įmonės kvalifikacijos atestatą arba teisės pripažinimo pažymą. Pirkimo dokumentų 14 punkte nurodyta, kad kiekvienas subtiekėjas ir ūkio subjektų grupės partneris turi atitikti 11.6 punkto reikalavimus toje veiklos srityje, kurioje jis vykdys darbus. Perkančiajai organizacijai paprašius, dalyvis, kurio pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu, turės pateikti savo, ūkio subjektų grupės partnerių, subtiekėjų reikalaujamus kvalifikacijos kriterijus pagrindžiančius dokumentus, kurie turi būti aktualūs pasiūlymų pateikimo termino pabaigai (Pirkimo sąlygų 15 p.).Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Parama“ atsakovės organizuojamame viešajame pirkime dalyvavo kartu su partnere SIA „Limbažu Celi“ ir partnerės SIA „Limbažu Celi“ kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą – VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotą teisės pripažinimo pažymėjimą, pateikė atsakovei tik 2016-03-07, t.y. jau pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Pažymėjime nurodyta jo išdavimo data 2016-02-03. Byloje kilo ginčas dėl to ar minėtas dokumentas patvirtina SIA „Limbažu Celi“ padėtį, buvusią dar 2016-01-07 (pateikus dokumentus dėl pažymos gavimo), ar padėtį, buvusią 2016-02-03 (jo išdavimo dieną), kadangi tai iš esmės lemia šio tiekėjo atitikimą arba neatitikimą viešojo pirkimo kvalifikaciniams reikalavimams (padėtį, egzistavusią pasiūlymų pateikimo termino pabaigai). Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu. Vis dėlto VPĮ nuostatų negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas. Perkančioji organizacija, tiek rengdama pirkimo dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo taikyti kituose teisės aktuose įtvirtintas imperatyviąsias teisės normas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015). Statybos įstatymo 15 str. 1 d. reglamentuojama, jog būti rangovu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo; užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statyba; statybos inžinierius. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta, jog būti ypatingų statinių statybos rangovu turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti atestuoti juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai turi teisę būti ypatingų statinių statybos rangovais, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiškų statinių statybos veikla. Aptariamo straipsnio 4 d. reglamentuojama, jog šio straipsnio 2 d. nurodytiems juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams taikomus kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos atestatų ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto teisės pripažinimo dokumento papildymo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės pripažinimo dokumento panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, laikydamasi šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004-10-21 įsakymu Nr. D1-549 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.02.07:2012 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės juridiniai asmenys teisę būti ypatingo statinio projektuotoju, jo statybos rangovu, statinio ir jo projekto ekspertizės rangovu įgyja nustatyta tvarka pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiška veikla (1.1 p., 4 p.). Teisės pripažinimo dokumentai yra neišduodami, atidedamas jo išdavimas tuomet, kai pareiškėjas neatitinka statybos techniniame reglamente nustatytų kvalifikacinių reikalavimų (34 p., 42.2 p.). Įvertinusi minėtas teisės normas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pasiūlymo pateikimo momentu trečiojo asmens kvalifikacija būti ypatingo statinio rangovu plačiąja prasme objektyviai buvo pakankama, kadangi jis norminio akto numatyta tvarka inicijavo procedūrą dėl kvalifikacijos pripažinimo Lietuvoje nepasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai suabsoliutino tiekėjo faktišką pajėgumą vykdyti šią veiklą, prieš teisę tokia veikla apskritai užsiimti. Aukščiau pateiktų teisės normų analizė, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, suponuoja išvadą, jog asmens teisė būti ypatingojo statinio rangovu įgyjama tik pripažinus Europos Sąjungos valstybės narės juridinio asmens kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiška veikla, t.y. statybos įmonės veikos dokumentus įvertinus pagal jų atitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams ir nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos, išdavus tai patvirtinantį dokumentą. Tuo tarpu kreipimasis į kompetentingą instituciją dėl aptariamo dokumento išdavimo faktiškai nesuteikia asmeniui teisės vykdyti šią veiklą. Tai reiškia, jog tiekėjas SIA „Libažu Celi“ pasiūlymų pateikimo termino pabaigai taip pat neturėjo galimybės ją vykdyti. Aukščiau padarytą išvadą neabejotinai patvirtina ir faktas, jog užsienio juridinis asmuo, net ir ne viešųjų pirkimų būdu siekdamas tapti ypatingo statinio rangovu Lietuvos Respublikoje, negalėtų juo būti neturėdamas teisės pripažinimo pažymos.Apibendrinant darytina išvada, jog VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro užsienio juridiniam asmeniui išduodamas dokumentas pirmiausia suteikia jam teisę vykdyti tam tikrą veiklą ir tik po to iš esmės patvirtina subjekto kvalifikaciją užsiimti šia veikla. Dėl šios priežasties pagrįsta laikyti, jog aptariamas dokumentas patvirtina jo padėtį, egzistuojančią pažymos išdavimo dienai, bet ne dokumentų pateikimo kompetentingai institucijai dienai. Šios išvados nepaneigia ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1153/2012, kuria pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą. Aptariamoje byloje iš esmės buvo susiklosčiusi kitokia faktinė situacija, t.y. pasiūlymų pateikimo terminas buvo 2011-05-10, tuo tarpu pripažinimo dokumentus išduodančios komisijos posėdis, kuris neįvyko dėl nuo tiekėjo nepriklausančių aplinkybių, buvo suplanuotas dar 2011-05-06. Dėl to asmeniui, siekusiam gauti teisės pripažinimo dokumentą, jis galėjo būti išduotas dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ir būtent dėl šios aplinkybės Lietuvos apeliacinis teismas byloje padarė išvadą, kad dokumentai perkančiajai organizacijai buvo nepateikti laiku dėl objektyvių ir nuo tiekėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Tuo tarpu šiuo atveju faktinė situacija yra kitokia, ir pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neturėjo ja vadovautis. Atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog SIA „Limbažu Celi“ pasiūlymo pateikimo metu neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, t.y. neturėjo teisės būti ypatingo statinio rangovu Lietuvos Respublikoje, iš šio trūkumo neištaisė iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, dėl ko ieškovės CBF SIA „Parama“ pateiktas pasiūlymas buvo pagrįstai atmestas.

Dėl bylos procesinės baigtiesNurodytų argumentų kontekste konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai sprendė neegzistuojant tiekėjo kvalifikacijos trūkumams bei panaikino atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos priimtus sprendimus viešajame pirkime. Esant nurodytoms aplinkybėms, trečiojo asmens UAB „Alkesta“ apeliacinis skundas tenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016-06-21 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, pakeičiamos sprendimu priteistos šalių bylinėjimosi išlaidos.Atsižvelgiant į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir ieškovės ieškinys atmetamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismeŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į priimamą procesinį sprendimą, priteisia trečiajam asmeniui UAB „Alkesta“ iš ieškovės UAB „Parama“ 289 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą. Ieškovės UAB „Parama“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Parama“ (į. k. 165108836, buveinė Granito g. 30, Alytus) trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ (į. k. 249672710, buveinė Naujoji g. 118, Alytus) naudai 289 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.