Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Tatjana Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Parama“ ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl sprendimo atmesti pasiūlymą viešajame pirkime panaikinimo, tretieji asmenys – SIA „LIMBAŽU CELI“, UAB „Alkesta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Parama“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą atmesti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Parama“ ir SIA „LIMBAŽU CELI“, pasiūlymą, apie kurį buvo pranešta 2016-03-17 raštu Nr. (11.7)2-1470; panaikinti atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą atmesti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Parama“ ir SIA „LIMBAŽU CELI“, pretenziją, apie kurią buvo pranešta 2016-04-04 raštu Nr. (11.7)2-1881; priteisti ieškovo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos vykdo viešąjį pirkimą „Valstybinės reikšmės kelių asfalto dangų paprastojo remonto darbai VĮ „Marijampolės regiono keliai“ prižiūrimuose kelių ruožuose“. Ieškovas su trečiuoju asmeniu, veikdami jungtinės veiklos pagrindais, 2016-01-15 pateikė pasiūlymą Pirkime. Atsakovas, susipažinęs su pasiūlymu, paprašė ieškovo patikslinti, papildyti ir paaiškinti kvalifikacijos duomenis, taip pat patikslinti ir paaiškinti SIA „LIMBAŽU CELI“ atitiktį Pirkimo sąlygų 11.6 punkte nurodytam kvalifikacijos reikalavimui. Atsakovo teigimu, SIA „LIMBAŽU CELI“ pasiūlymo pateikimo momentu neturėjo teisės būti ypatingo statinio statybos rangovu statinių kategorijos – ypatingi statiniai; statinių grupės – susisiekimo komunikacijos: keliai; valstybinės reikšmės keliai; statybos darbų sritys – bendrieji statybos darbai. 2016-03-07 ieškovas patvirtino atsakovui, jog trečiasis asmuo atitiko Pirkimo sąlygų 11.6 punkto kvalifikacijos reikalavimą, t.y. dar iki pasiūlymų teikimo termino turėjo Pirkimo sąlygų 11.6 punkte nustatytą kvalifikaciją būti ypatingo statinio statybos rangovu. Nepaisant to, 2016-03-17 raštu Nr. (11.7)2-1470 atsakovas informavo ieškovą, kad jo ir jungtinės veiklos partnerio pasiūlymas yra atmetamas ir toliau nebus nagrinėjamas. Ieškovo teigimu, atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad teisė būti ypatingo statinio statybos rangovu atsiranda tik nuo teisės pripažinimo dokumento išdavimo dienos. SIA „LIMBAŽU CELI“ pasiūlymo pateikimo momentu turėjo teisę būti ypatingo statinio bendrųjų statybos darbų rangovu, nors ši teisė Lietuvoje ir buvo pripažinta jau po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Pasak ieškovo, atmesdamas tinkamą kvalifikaciją turinčių ieškovo ir trečiojo asmens pasiūlymą vien tik formaliais pagrindais, atsakovas grubiai pažeidė turinio viršenybės prieš formą principą bei abipusio pripažinimo principą.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ūkio subjektu grupė, kurią sudaro ieškovas ir trečiasis asmuo SIA „LIMBAŽU CELI“ turėjo ir privalėjo žinoti, kad iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos partnerė SIA „LIMBAŽU CELI“ neturėjo Lietuvoje teisės verstis atitinkama ūkine veiklą, t.y. iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos jai nebuvo išduota teisės pripažinimo pažyma. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiu, jog, kadangi SIA „LIMBAŽU CELI“ teisės pripažinimo dokumentas buvo išduotas pagal šios įmonės iki pasiūlymu pateikimo termino pirkime (2016-01-07) pareikštą prašymą, akivaizdu, kad dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos trečiais asmuo turėjo pirkimo sąlygų 11.6 punkte nurodytą kvalifikaciją. Pagal STR 1.02.07:2012 nuostatas, teisė būti ypatingo statinio statybos rangovu Lietuvos Respublikoje įgyjama ne nuo prašymo pateikimo, bet nustatyta tvarka pripažinus juridinio asmens kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogišką veiklą; tokia teisė trečiajam asmeniui buvo pripažinta pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, po 2016-01-15.

Tretieji asmenys SIA „LIMBAŽU CELI“ ir UAB „Alkesta“ atsiliepimų nepateikė.

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija - atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2015-12-18 paskelbė Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau - CVP IS) priemonėmis viešąjį pirkimą „Valstybinės reikšmės kelių asfalto dangų paprastojo remonto darbai VĮ „Marijampolės regiono keliai“ prižiūrimuose kelių ruožuose“ (pirkimo Nr. 170342).

2016-01-15 ieškovas su trečiuoju asmeniu SIA „LIMBAŽU CELI“, veikdami jungtinės veiklos pagrindais, pateikė pasiūlymą.

2016-03-02 raštu Nr. (11.7)2-1078 atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl kvalifikacijos duomenų patikslinimo iki 2016-03-07 13 val. Rašte nurodyta, kad ūkio subjektų grupės dalyvis, trečiasis asmuo SIA „LIMBAŽU CELI“ pateikė 2016-02-03 VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ išduota teisės pripažinimo dokumentą Nr. 8174, leidžiantį būti ypatingo statinio statybos rangovu statinių kategorijos-ypatingi statiniai; statinių grupės- susisiekimo komunikacijos: keliai: valstybinės reikšmės keliai; statybos darbų sritys- bendrieji statybos darbai. Atsakovas nurodė, kad iš komisijos pateikto teisės pripažinimo dokumento matosi, kad pasiūlymo pateikimo momentui, t.y. iki 2016-01-15 trečiasis asmuo neatitiko Prikimo sąlygų 11.6 punkte nustatytų kvalifikacijos reikalavimų.

2016-03-04 raštu Nr. 05-135 ieškovas paaiškino, kad partneris SIA „LIMBAŽU CELI“ iki pasiūlymų pateikimo termino buvo įgijęs Pirkimo sąlygų 11.6 punkte nustatytą kvalifikaciją; tai patvirtina Latvijos Respublikoje išduotas atestatas ir jo vertimas į lietuvių kalbą; taip pat nurodė, kad dar 2016-01-07 partneris pateikė VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ (toliau –SPSC) prašymą išduoti teisės pripažinimo dokumentą, suteikiantį teisę eiti ypatingo statinio statybos rangovo pareigas. Prie prašymo pridėjo visus dokumentus. Kurie reikalingai tam, kad jam būti pripažinta tokia teisė Lietuvos Respublikoje dirbti ypatingo statinio statybos rangovu (STR 1.02.07:2012), įskaitant ir Latvijos Respublikoje išduota atestatą. Jų pagrindu VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ 2016-02-03 išdavė teisės pripažinimo dokumentą Nr. 8174.

2016-03-17 atsakovė raštu Nr. (11.7) 2-1470 informavo ieškovę, kad ūkio subjektų grupės, kuria sudaro ieškovės ir SIA „LIMBAŽU CELI“, kvalifikaciniai duomenys neatitinka Pirkimo sąlygų III skyriaus 11.6 papunkčio minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pažymėjo, kad buvo pateiktas 2016-02-03 SPSC išduotas SIA „LIMBAŽU CELI“ teisės pripažinimo dokumentas, Nr. 8174, kai tuo tarpu vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūra įvyko 2016-01-15, o konkurso sąlygų 15 punkte aiškiai nurodyta, kad reikalaujami kvalifikacijos kriterijus pagrindžiantys dokumentai turi būti aktualūs iki pasiūlymo patiekimo termino pabaigos.

2016-03-22 atsakovė raštu Nr. (11.7).2-1614 informavo ieškovą apie nustatytą pasiūlymo eilę ir pripažino laimėtoju pirkimo 1-3 dalyse UAB „Alkesta“ pasiūlymą“.

2016-03-30 ieškovė pateikė pretenziją, kuria nesutiko su atsakovės sprendimu atmesti ūkio subjektų grupės pasiūlymą.

2016-04-04 raštu atsakovas atmetė ieškovo pretenziją kaip nepagrįstą.

2016-04-18 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą atmesti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Parama“ ir SIA „LIMBAŽU CELI“, pasiūlymą, apie kurį buvo pranešta 2016-03-17 raštu Nr. (11.7)2-1470; panaikinti atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą atmesti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Parama“ ir SIA „LIMBAŽU CELI“, pretenziją, apie kurią buvo pranešta 2016-04-04 raštu Nr. (11.7)2-1881; priteisti ieškovo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Tiekėjai gali apskųsti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl pasiūlymų eilių nustatymo VPĮ V skyriaus numatyta tvarka. Tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimo įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (VPĮ 93 str. 3 d., CPK 423² str. 1 d.), t. y. pretenzijos pareiškimas ir atsakymas į pretenziją yra privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija, teisme ginčo ribas apibrėžia pirkimo dalyvio pretenzijos turinys. Teismas, įvertinęs ieškovo pretenzijos ir ieškinio turinį, sprendžia, kad šalys tinkamai ja pasinaudojo. Kartu teismas pažymi, kad reikalavimas dėl atsakovo sprendimo atmesti ieškovo pretenziją panaikinimo negali būti vertinamas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas. Tiekėjo pretenzija ir perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pareikštos pretenzijos yra ginčo sprendimo proceso dalis (privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija); sprendimas atmesti tiekėjo pretenziją materialinių teisinių padarinių tiekėjui nesukelia, užtikrina jo teisę perkelti ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir kitų veiksmų teisėtumo į teismą, t.y. ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovo sprendimą atmesti ieškovo pretenziją negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku.

Pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatą perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. VPĮ 32 straipsnio 1 dalis iš esmės apibrėžia tik pagrindinius tiekėjų kvalifikacijos elementus, kurie apibūdina tiekėjo kvalifikaciją, t. y.: 1) teisė verstis atitinkama veikla; 2) finansinis, ekonominis ir techninis pajėgumas. Perkančioji organizacija atmeta pasiūlymą, jeigu paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atsakovo paskelbto Pirkimo sąlygų 11.6 punktas numato kvalifikacinį reikalavimą – tiekėjai turi turėti teisę būti ypatingo statinio rangovu statinių kategorijos - ypatingi statiniai; statinių grupės – susisiekimo komunikacijos: keliai: valstybinės reikšmės keliai: statybos sritys- bendrieji statybos darbai. Tarp šalių kilo ginčas dėl tiekėjo (užsienio ūkio subjekto) kvalifikacijos vertinimo; ginčo dėl Pirkimo 11.6 punkto sąlygos neaiškumo, perteklinio pobūdžio ar neproporcingumo pirkimo objektui, tarpo šalių nėra.

Pirkimo metu ieškovas rėmėsi savo partnerio – Latvijos įmonės SIA „LIMBAŽU CELI“ kvalifikacija. Byloje nėra ginčo, kad iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos trečiasis asmuo Latvijoje buvo įgijęs Pirkimo sąlygų 11.6 punkte nustatytą kvalifikaciją (teisė būti ypatingo statinio rangovu); tai patvirtina Latvijos Respublikoje išduotas atestatas, kuris buvo pateiktas VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centrui” pripažinimo tikslu. Ieškovas nustatyta tvarka kreipėsi dėl kvalifikacijos pripažinimo Lietuvoje 2015-01-07; pasiūlymų pateikimo terminas baigėsi 2015-01-15; 2016-03-02 atsakovas kreipėsi dėl ieškovo pasiūlymo patikslinimo iki 2015-03-07. Ieškovas patikslino kvalifikaciją, kartu pateikė SPSC 2016-02-03 išduotą trečiajam asmeniui kvalifikacijos pripažinimo dokumentą.

Esminis šalių ginčo aspektas – momentas, nuo kuriuo ieškovas įgijo reikiamą kvalifikaciją. Ieškovas teigia, kad STR 1.02.07:2012(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-1037 (nuo 2012 m. sausio 7 d.) (Žin., 2012, Nr. 3-78) redakcija)) V skyriaus normos numato jau turimos kvalifikacijos pripažinimo procedūros, t.y. trečiasis asmuo dar iki Pirkimo sąlygų 11.6 p. buvo įgijęs Pirkimo sąlygų 11.6 p nurodytą kvalifikaciją, Lietuvoje gavo tik jau turėtos kvalifikacijos patvirtinimą. Atsakovas remiasi STR 1.02.07:2012 reglamento 4 punktu, kur nurodyta, kad Europos sąjungos valstybės narės juridiniai asmenys <...> teisę būti <...> ypatingo statinio statybos rangovu <...> įgyja Reglamento V skyriuje nustatyta tvarka pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiška veikla, t.y. kvalifikacijos įgijimo momentą atsakovas sieja su teisės pripažinimo dokumento išdavimo momentu; pasiūlymo pateikimo momentu tiekėjas (ieškovas) reikiamos kvalifikacijos neturėjo, nes teisės pripažinimo dokumentas buvo gautas trečiojo asmens po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Iš esmės šalys nesutaria ir dėl kvalifikacijos apibrėžimo. Atsakovas aiškina kvalifikacijos sąvoką siaurai, kaip teisės sutekinančio pažymėjimo, įvertinimo turėjimą, laikydamas kad ieškovas įgijo kvalifikaciją nuo teisės pripažinimo dokumento išdavimo dienos, ieškovas aiškina tiekėjo kvalifikacija plačiau, objektyviąja prasme, kaip tiekėjo pajėgumą, pasirengimą tinkamai vykdyti pirkimo dalyką, todėl laiko, kad teisės pripažinimo dokumentas tik patvirtina tiekėjo - užsienio ūkio subjekto kvalifikaciją, kuria jis buvo įgijęs savo kilmės šalyje.

Teismas iš esmės sutinka su ieškovo pozicija. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai plėtojamas turiningasis tiekėjo kvalifikacijos apibrėžimas; ieškovas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 27 d. nutarties išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, pagal kurį tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. Tai – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą, o reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jo pagrindimo reikalavimas; toks reikalavimas yra išvestinis ir svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams; net ir neatitinkant šio išvestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iš principo gali būti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus. Teismų praktikoje įtvirtintas turiningasis tiekėjų kvalifikacijos vertinimas; atskirais atvejais tiekėjui leidžiama įrodinėti savo kvalifikacijos atitikimą pirkimo sąlygoms ne pirkimo sąlygose nustatytais, bet lygiaverčiais dokumentais, įrodymais; ieškovas pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1153/2012, kurioje tiekėjo pasitelkto eksperto kvalifikacija buvo pripažinta tinkama, nors kvalifikacija patvirtinantys dokumentai buvo pateikti po pasiūlymų pateikimo termino. Sprendžiama, kad atsakovas nepagrįstai tiekėjo kvalifikacijos įgijimo momentą tapatina su teisės pripažinimo dokumento išdavimu; tai, kad užsienio ūkio subjektui nepripažinta teisę vertisi tam tikra licencijuojama veikla Lietuvoje, nereikštų, kad jis neturėjo kvalifikacijos verstis tokia veikla plačiąja prasme.

Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija vertino tiekėjo kvalifikacija formaliai, pažeisdama turinio viršenybės prieš formą principą viešųjų pirkimų procedūrose.

Teisės vykdyti veiklą, numatytą STR 1 punkto 1.1.1-1.1.4 papunkčiuose pripažinimo procedūros numatytos STR 1.02.07:2012 V skirsnyje. Jeigu Pareiškėjas kilmės valstybėje turi teisę užsiimti statinių statyba, projektavimu ir ekspertize, tačiau šios valstybės teisės aktai nenumato dokumentų, suteikiančių teisę vykdyti statybą, projektavimą ir ekspertizę, išdavimo, tai šiuo atveju jis turi pateikti deklaraciją apie kilmės valstybėje taikomą tvarką ir patvirtinti turimą teisę vykdyti statybą, projektavimą ir ekspertizę pagal SPSC patvirtintą formą (STR 1.02.07:2012 28 punktas). Atsakovas pagrįstai pastebėjo, kad pareiškėjo prašymas gali būti neregistruotas, jeigu pateikti ne visi dokumentai, reikalingi teisės pripažinimui (STR 1.02.07:2012 31.2 punktas), tačiau nagrinėjamu atveju trečiojo asmens prašymas dėl teisės pripažinimo buvo priimtas ir užregistruotas. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo SIA „LIMBAŽU CELI“, kuriuo kvalifikacija rėmėsi ieškovas, turėjo teisę eiti ypatingo statinio statybos rangovo pareigas Latvijoje iki pasiūlymo pateikimo; kartu su pasiūlymu buvo pateiktas 2016-01-07 prašymą VĮ produkcijos sertifikavimo centrui dėl teisės pripažinimo dokumento išdavimo, pareiškėjo kilmės valstybėje išduoti dokumentai, sutiekiantys teisę vykdyti statybą projektavimą ar ekspertizę (pagal STR 1.02.07:2012 30.1 punktą). Kvalifikacija yra objektyvi kategorija, t.y. pasiūlymo pateikimo momentu trečiojo asmens kvalifikacija būti ypatingo statinio rangovu plačiąja prasme (pajėgumo, patirties ir pan.) objektyviai buvo pakankama; teismo manymu svarbu, kad trečiais asmuo norminio akto numatyta tvarka inicijavo procedūrą dėl kvalifikacijos pripažinimo Lietuvoje nepasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Teisės pripažinimo dokumentas trečiajam asmeniui buvo išduotas 2016-02-03, pateiktas perkančiai organizacijai kartu su kvalifikacijos patikslinimu iki termino kvalifikacijos patikslinimui pabaigos (iki 2016-03-07). Tokiu būdu tiekėjo kvalifikacija buvo pripažinta Lietuvoje ir duomenis apie trečiojo asmens kvalifikacijos pripažinimą buvo pateikti kvalifikacijos patikslinimo procedūros metu; esant tokioms aplinkybėms, sprendžiama, kad tiekėjas (ieškovas ir trečiais asmuo) nepažeidžiant kvalifikacijos patikslinimo termino, patvirtino, kad turėjo tinkamą kvalifikaciją nuo 2016-01-07 (kreipimosi dėl kvalifikacijos pripažinimo momento). Atsikirsdamas ieškiniui, atsakovas nurodo, kad vadovaujantis STR 1.02.07:2012 nuostatomis gali būti priimtas sprendimas neišduoti teisės pripažinimo dokumentą arba atidėti jo išdavimą, jeigu pareiškėjas neatitinka STR 1-3 prieduose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, todėl, atsakovo manymu akivaizdu kad teisė būti ypatingo statinio vadovu Lietuvos Respublikoje įgyjama ne nuo prašymo pateikimo dienos, bet tik pripažinus juridinio asmens kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogišką veiklą, t.y. nuo teisės pripažinimo dokumento išdavimo momento. Teismas su šiuo atsakovo atsikirtimo argumentu nesutinka, nes nagrinėjamoje byloje teikėjo (trečiojo asmens) kvalifikacija buvo patvirtinta, teisės pripažinimo dokumentas išduotas nepasibaigus perkančiosios organizacijos paskirto kvalifikacijos tikslinimo terminui, t.y. tiekėjo kvalifikacija, kuria jis deklaravo 2016-01-07, pateikdamas užsienio valstybėje išduotus dokumentus, buvo patvirtinta (pripažinta) nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvadą, kad tiekėjas įgijo reikalaujamą kvalifikaciją Lietuvoje nuo prašymo dėl teisės pripažinimo dokumento išdavimo momento (2016-01-07), aplinkybė, kad teisės pripažinimo dokumentas buvo išduotas po pasiūlymų pateikimo termino, tiekėjo kvalifikacijos nepaneigia, nes jį buvo pripažinta kvalifikacijos tikslinimo procedūras metu.

Teismas sutinka su ieškovo argumentais kad šalių teisiniams santykiams taikoma 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje ir ją įgyvendinančio Lietuvos paslaugų įstatymo nuostatos, tačiau negali sutikti ieškovo argumentais dėl abipusio pripažinimo principo pažeidimo. SESV 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas abipusio pripažinimo principas, pasireiškiantis perkančiųjų organizacijų pareiga pripažinti kitos valstybės narės išduotus kvalifikaciją ir finansinę būklę liudijančius sertifikatus ar vadinamąsias tiekėjo sąžiningumo deklaracijas bei draudžiantis nustatyti išimtinai su nacionaline priklausomybe susijusius kvalifikacinius reikalavimus. Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamos praktikos nuostatas abipusio pripažinimo principo taikymas nepaneigia tiek valstybės narės siekio užtikrinti tinkamą su viešuoju interesu susijusių paslaugų teikimą, tiek perkančiosios organizacijos poreikį sklandžiu sutarties įvykdymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011 išaiškino, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą jurisprudenciją kitų teisės aktų (ne VPĮ) nuostatos viešųjų pirkimų teisiniams santykiams turi būti taikomos subsidiarini, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas (įskaitant ir dėl tiekėjų kvalifikacijos), o kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Be to, negalima VPĮ nuostatų (įskaitant dėl tiekėjų kvalifikacijos) aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas. Perkančioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų. Atsižvelgiant į tai, dėl tam tikrų paslaugų iš užsienio ūkio subjektų gali būti reikalaujama papildomai užsitikrinti teisę verstis atitinkama veikla suteikiančiais dokumentais pagal paslaugų teikimo vietos valstybės teisės aktus.

Statybos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad būti ypatingų statinių statybos rangovu turi teisę užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai, kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statyba. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai turi teisę būti ypatingų statinių statybos rangovais, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiškų statinių statybos veikla. Statybos techninio reglamento STR 1.02.07:2012 4 punktas numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai teisę būti ypatingo statinio projektuotoju, ypatingo statinio statybos rangovu, statinio projekto (projekto dalies) ekspertizės rangovu, statinio (statinio dalies) ekspertizės rangovu įgyja Reglamento V skyriuje nustatyta tvarka pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiška veikla, t.y. numatytas imperatyvus reikalavimas turėti teisės būti ypatingo statinio rangovu pripažinimo dokumentus. Esant tokioms aplinkybėms, perkančiosios organizacijos reikalavimas patikslinti kvalifikaciją ir patiekti trečiojo asmens kvalifikacijos pripažinimo Lietuvoje dokumentus kvalifikacijos pripažinimo dokumentus nepaneigia SESV įtvirtinto abipusio pripažinimo principo.

Teismas taip pat nesutinka su ieškovo argumentu, jog atsakovo nustatytas pasiūlymo pateikimo terminas buvo per trumpas. Ieškovas nurodė, kad pirkimas buvo paskelbtas 2015-12-18 , prieš šventinį laikotarpį, pasiūlymų pateikimo terminas buvo nustatytas 2016-01-15, todėl trečiasis asmuo turėjo pradėti ir pabaigti kvalifikacijos pripažinimo procedūra mažiau nei per mėnesį. Tuo tarpu vien prašymo išduoti teisės pripažinimo dokumento registravimas ir jo priedų patikrinimas užtrunka 5 dienas, prašymas išduodamas per 20 dienų nuo prašymo įregistravimo dienos. Atsikirsdamas, atsakovas nurodo, kad pats trečiais asmuo nebuvo pakankami rūpestingas; trečiais asmuo galėjo sužinoti apie busimą viešąjį pirkimą nuo 2015-12-02 (techninės specifikacijos išviešimo momento) ir iš anksto pasiruošti, tuo tarpu kreipėsi dėl teisės pripažinimo dokumento tik 2016-01-07; be to atsakovo nustatytas terminas pasiūlymams pateikti yra dvigubai ilgesnis, nei VPĮ nustatyti minimalūs terminai. Šis ieškovo argumentas atmetamas, kaip neįrodytas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui iš anksto buvo žinoma, jog viešajame pirkime ketina dalyvauti užsienio ūkio subjektas, todėl pasiūlymų pateikimo terminas turi būti derinamas su reglamente STR 1.02.07:2012 numatytais teisės pripažinimo dokumentų išdavimo terminais. Įstatymas neįpareigoja perkančiąją organizaciją nustatant pasiūlymų pateikimo terminus atsižvelgti į tiekėjų ūkinės veiklos ypatumus; viešųjų pirkimų tikslas- įsigyti perkančiai organizacijai reikalingus darbus ar paslaugas naudingiausiomis sąlygomis, taigi natūralu, kad pirkimo sąlygos siejamos visų pirmą su perkančiosios organizacijos teisėtais interesais, tarp kurių gali būti ir operatyvus viešojo pirkimo procedūrų įvykdymas. Kitą vertus, byloje nėra duomenų, kad ieškovas bendradarbiautų su atsakovu, prašytų pratęsti pasiūlymo terminą, ar pan., t.y. nebuvo šiuo aspektu pakankamai aktyvus ir rūpestingas.

Reziumuodamas teismas konstatuoja, kad tiekėjas (ieškovas ir trečiasis asmuo) įgijo reikalaujamą kvalifikaciją Lietuvoje nuo prašymo dėl teisės pripažinimo dokumento išdavimo momento (2016-01-07), iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (2016-01-15); atsakovo sprendimas atmesti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Parama“ ir SIA „LIMBAŽU CELI“, pasiūlymą, apie kurį buvo pranešta 2016-03-17 raštu Nr. (11.7)2-1470 prieštarauja Pirkimo sąlygų 11.6 punktui, todėl naikintinas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2013-03-22 atsakovo viešųjų pirkimų komisija nustatė pasiūlymų eilę, pripažino laimėjusiu dalyvio UAB „Alkesta“ pasiūlymą. Pripažinus, kad ieškovo pasiūlymas buvo neteisėtai eliminuotas iš pirkimo procedūrų, šis viešųjų komisijų sprendimas taip pat naikintinas, viešųjų pirmų procedūra grąžinama į pasiūlymų vertinimo stadiją.

Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis); dokumentų siuntimo išlaidų byloje nėra.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8080,55 Eur atstovavimo išlaidų. Nurodo, kad visos išlaidos yra pagrįstos ir būtinos bei susijusios su bylos nagrinėjimu; atkreipė teismo dėmesį, kad byloje buvo nagrinėjami itin sudėtingi, nauji ir niekur nenagrinėtini teisiniai ir faktiniai klausimai; atstovavimo paslaugos ieškovui tiekė keli advokatų kontoros „Valiūnas ir partneriai Ellex“ advokatai.

Ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas iš dalies. Vadovaujantis CPK 98 str. 1,2 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant civilinę bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau ne didesnes kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl maksimalaus užmokesčio dydžio. Paslaugų teikimo metu (2016 m. balandžio ir gegužės mėn.) galiojo Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose pritiesino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punktas numato, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikimas teisines paslaugas dydį, gali būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, teisinių žinių kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų sudėtingumą ir kt. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje buvo sprendimas tik vienas fakto ir teisės klausimas – trečiojo asmens SIA „LIMBAŽU CELI“ kvalifikacijos įgijimo momentas; ieškovo argumentai, susiję su Europos Sąjungos teisė normų įgyvendinimo teismo buvo pripažinti nepagrįstais. Nors teismų praktikoje nėra sukurta precedento analogiškoje ar labai panašioje faktinėje situacijoje, tačiau teismų praktika bylose dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo yra pakankami išplėtota, t.y. ieškovo iškelta problema nėra nauja. Nagrinėjamos bylos faktinis ir teisinis pagrindas nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, objektyvaus poreikio naudotis kelių advokatų paslaugomis ieškovas nepagrindė. Paslaugų teikimo metu (2015 m. balandžio mėn.) galiojo Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose pritiesino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Pagal 2015 m. redakcijos Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.15 punktus maksimalus užmokestis už ieškinio parengimą sudaro 2352 Eur (3x784 Eur (2015 m. IV ketvirčio bruto vidutinis darbo užmokestis)), už dubliko parengimą - 1372 Eur (1,75x 784 Eur), už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą - 392 Eur (0,5x784). Dėl išdėstyto teismas tenkina ieškovo prašymą iš dalies, priteistinų atstovavimo išlaidų dydis sumažinamas iki protingo, atitinkančio suteiktų paslaugų apimčiai dydžio - 4500 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti: panaikinti atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą atmesti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Parama“ ir SIA „LIMBAŽU CELI“, pasiūlymą, nurodytą 2016-03-17 raštu Nr. (11.7)2-1470; panaikinti 2013-03-22 sprendimą pripažinti laimėjusiu dalyvio UAB „Alkesta“ pasiūlymą; grąžinti viešųjų pirmų procedūrą į pasiūlymų vertinimo stadiją.

Priteisti ieškovui UAB „Parama“ (juridinio asmens kodas 165108836) iš atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638) 4500 Eur atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.