Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-4507-340/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl sprendimo atmesti pasiūlymą viešajame pirkime panaikinimo, trečiasis asmuo – SIA „LIMBAŽU CELI“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Parama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą atmesti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Parama“ ir SIA „LIMBAŽU CELI“, pasiūlymą, apie kurį buvo pranešta 2016-03-17 raštu Nr. (11.7)2-1470; panaikinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą atmesti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Parama“ ir SIA „LIMBAŽU CELI“, pretenziją, apie kurį buvo pranešta 2016-04-04 raštu Nr. (11.7)2-1881; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo „Valstybinės reikšmės kelių asfalto dangų paprastojo remonto darbai VĮ „Marijampolės regiono keliai“ prižiūrimuose kelių ruožuose“ (pirkimo Nr. 170342) procedūras bei įpareigoti atsakovę Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos nesudaryti pirkimo sutarties iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad ieškinys prima facie yra pagrįstas, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė sudarys pirkimo sutartį ir pirkimas bus laikomas baigtu, todėl net jeigu teismas pripažintų atsakovės sprendimus neteisėtais, ieškovė nebeturėtų galimybės dalyvauti pirkime ir jį laimėti. Pažymėjo, kad pirkimu nėra tenkinamas visuomenei reikšmingas interesas, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus pažeistas viešasis interesas, ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai, o galimos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršys jų teikiamos naudos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovės UAB „Parama“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė sustabdyti viešojo pirkimo „Valstybinės reikšmės kelių asfalto dangų paprastojo remonto darbai VĮ „Marijampolės regiono keliai“ prižiūrimuose kelių ruožuose“ (pirkimo Nr. 170342) procedūras bei įpareigoti atsakovę Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos nesudaryti pirkimo sutarties iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Teismas nustatė, kad atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos vykdo viešąjį pirkimą „Valstybinės reikšmės kelių asfalto dangų paprastojo remonto darbai VĮ „Marijampolės regiono keliai“ prižiūrimuose kelių ruožuose“. Ieškovė su trečiuoju asmeniu, veikdami jungtinės veiklos pagrindais, 2016-01-15 pateikė pasiūlymą pirkime. 2016-03-17 raštu Nr. (11.7)2-1470 atsakovė informavo ieškovę, kad jos ir jungtinės veiklos partnerės pateiktas pasiūlymas yra atmetamas kaip neatitinkantis konkurso sąlygų. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad pateiktieji įrodymai negalėtų būti pagrindu ieškiniui tenkinti.

Spręsdamas dėl grėsmės galimam ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad operatyviai neįvykus pirkimui, iš esmės nukentės pirkimui skirto finansavimo bei sklandus atsakovės tiesioginių funkcijų įgyvendinimas. Teismas pripažino, kad, jeigu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nebūtų sustabdytos pirkimo procedūros, atsakovė galėtų toliau tęsti pirkimo procedūras, eliminavusi ieškovę iš tiekėjų sąrašo, bei sudaryti pirkimo sutartį su pirkimą laimėjusia įmone. Tokiu atveju šioje byloje priimtas teismo sprendimas realiai neužtikrintų pakankamos ieškovės interesų apsaugos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nėra apsaugomas viešasis interesas, kuriuo siekiama suremontuoti asfalto dangas valstybinės reikšmės keliuose. Saugumo ir sveikatos užtikrinimas valstybinės reikšmės automobilių keliuose laikytini prioritetiniais prieš ieškovės ginamą privatų interesą. Teismas nepagrįstai konstatavo egzistuojant ieškinio prima facie pagrįstumą. Europos Sąjungos valstybės narės juridinis asmuo Lietuvos Respublikoje objektyviai negali (neturi teisės) būti ypatingo statinio statybos rangovu, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažinta jo teisė kilmės valstybėje užsiimti analogiška veikla. VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktoriaus arba jo įgalioto asmens sprendimas pripažinti kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiška veikla turi būti gautas ne vėliau kaip galutinę pasiūlymų pateikimo dieną. Toks dokumentas trečiajam asmeniui išduotas 2016-02-03, kas reiškia, jog pasiūlymo pateikimo metu (iki 2016-01-15) trečiasis asmuo objektyviai neatitiko pirkimo dokumentuose nurodytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra vienintelė galimybė ieškovei apginti savo teises. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcingas ir neekonomiškas, kadangi neįvykus pirkimui atsakovės ir visuomenės nuostoliai žymiai viršytų ieškovės galimus nuostolius. Pirkime numatyti kelio darbai faktiškai gali būti atliekami iki lapkričio mėnesio, tačiau pagrindinį darbą – paviršiaus apdaro įrengimą galima atlikti tik iki rugpjūčio pabaigos, todėl sustabdžius pirkimo procedūras šie darbai neišvengiamai pasunkės. Suplanuoti kelio tvarkymo darbai yra neatidėliotini, kadangi numatytuose remontuoti ruožuose dangos būklė laikoma bloga.

Ieškovė UAB „Parama“ atsiliepime su atsakovės atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, jog galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą sąžiningu tiekėjų varžymųsi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, tik įrodžius išimtines aplinkybes. Šiuo atveju tokios aplinkybės neegzistuoja. Sustabdžius pirkimą transporto sąlygos keliuose, kuriuose ketinama vykdyti darbus, esmingai nepablogėtų ir visuomenei nebūtų padaryta žala. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad visuomenei kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala, kadangi keliai vis tiek galėtų būti eksploatuojami. Tai įrodo ta aplinkybė, jog atsakovė pirkimu siekia įgyti tik paprastuosius kelio remonto darbus. Pažymi, jog trečiasis asmuo dar iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos buvo įgijęs teisę būti ypatingų statinių rangovu Latvijos Respublikoje, o reikiamus dokumentus VĮ Statybos produktų sertifikavimo centrui padavė dar 2016-01-07, t.y. iki pasiūlymo pateikimo termino dienos. Teisės pripažinimo dokumentas yra tik kvalifikacijos patvirtinimo dokumentas, o ne kvalifikaciją suteikiantis dokumentas. Be to, šis dokumentas bet kokiu atveju būtų buvęs pateiktas pavėluotai, kadangi atsakovo nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas buvo per trumpas. Nurodo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei sudarius sutartį su konkurso laimėtoja, ieškovė negalėtų visapusiškai ginti savo pažeistų teisių, nes sutartis jau būtų pradėta vykdyti. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ekonomiškumo bei proporcingumo principai nėra pažeidžiami.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės UAB „Parama“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės (CPK 144 str.).

CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Dėl to darytina išvada, jog viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1525/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė UAB „Parama“ dalyvavo atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos organizuotame viešajame pirkime „Valstybinės reikšmės kelių asfalto dangų paprastojo remonto darbai VĮ „Marijampolės regiono keliai“ prižiūrimuose kelių ruožuose“ (pirkimo Nr. 170342). Ieškiniu skundžiamais sprendimais buvo atmestas ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Parama“ ir SIA „LIMBAŽU CELI“, konkursui pateiktas pasiūlymas bei jų pateikta pretenzija. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdyti viešojo pirkimo procedūras bei įpareigoti atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog viešojo pirkimo objektas – valstybinės reikšmės kelio darbai iš esmės patenka į viešojo intereso taikymo sritį, tai nėra pakankama priežastis paneigti pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog šiuo konkrečiu atveju prioritetas turi būti taikomas viešajam interesui užtikrinti pirkimo dalyvių sąžiningą varžymąsi. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių spręsti apie žalos dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei galimą atsiradimą. Priešingai, viešasis pirkimas kelių paprastojo remonto darbams atlikti kaip tik suponuoja išvadą, jog šių kelių būklė nėra kritinė, ją norima tik pagerinti, be to, planuojami atlikti darbai nėra ypatingai skubūs (viešojo pirkimo sąlygose nurodytas terminas iki 2016-11-01 su galimybe jį pratęsti dar mėnesiui), o apeliantės nurodytos aplinkybės apie avarijas šiuose kelio ruožuose nepatvirtina, jog jos buvo nulemtos būtent netvarkingos kelio dangos. Nors atskirajame skunde teigiama, kad tam tikri darbai turėtų būti atlikti iki rugpjūčio mėnesio pabaigos, tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta. Teismo vertinimu, minėta kelių būklė kardinaliai nepasikeistų ir per laiką, kol būtų išnagrinėta ši byla. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme šiuo metu jau išnagrinėta ir atidėtas sprendimo priėmimas ir paskelbimas. Dėl šių aplinkybių apeliantės argumentai, susiję su kelio remonto darbų viešojo intereso viršenybe, atmestini kaip nepagrįsti.

Atskirajame skunde atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apie šiuo atveju egzistuojantį tikėtiną ieškinio pagrįstumą, kuris būtinas siekiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Savo poziciją įrodinėja esminėmis bylos aplinkybėmis, t. y. faktais kodėl trečiasis asmuo pripažintas neatitikusiu viešojo pirkimo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog preliminarus ieškovės pareikšto reikalavimo vertinimas nereikalauja bylos nagrinėjimo iš esmės ir joje pateiktų įrodymų įvertinimo pagal CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo tikslas – paties teismo, sprendžiančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinį klausimą, įsitikinimas, ar ieškinys yra bent tikėtinai pagrįstas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikytinas pagrįstai konstatavęs egzistuojat tikėtiną ieškinio pagrįstumą, t. y. ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė, bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Todėl su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti.

Teismas sutinka su atsakove, jog ieškinio patenkinimo atveju ieškovė savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodama ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju prioritetu laikydamas siekį užtikrinti vienodas viešojo konkurso dalyvių konkurencines sąlygas vykdant viešųjų pirkimų procedūras, pagrįstai patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vien tai, jog teisės aktai suteikia ieškovei teisę teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nereiškia, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

Kiti atsakovės atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.