Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno technologijos universiteto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BSS“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1648-390/2013, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BSS grupė“ ieškinį atsakovui Kauno technologijos universitetui dėl viešojo konkurso komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „BSS grupė“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ Kauno technologijos universitetui, prašydamas pripažinti atsakovo veiksmus, priimant sprendimą patvirtinti, kad UAB „Lyderio grupė“ kvalifikacija atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus, neteisėtais ir panaikinti atsakovo priimtą sprendimą pripažinti UAB „Lyderio grupė“ kvalifikaciją atitinkančia pirkimo sąlygų reikalavimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atskiru prašymu ieškovas UAB „BSS grupė“ prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras ir atsakovo sprendimo dėl konkurso laimėtojo vykdymą I pirkimo objekto dalyje, t. y. pirkimo sutarties sudarymą dėl I pirkimo objekto dalies. Ieškovo nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Anot jo, sudarius sutartį su konkurso laimėtoju, nebus įmanoma įvykdyti galimai jam palankaus teismo sprendimo. Patenkinus ieškinį, turėtų būti iš naujo patvirtinta pasiūlymų eilė, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turės teisę vykdyti pirkimo procedūras ir ieškinio reikalavimas panaikinti galimai neteisėtą jo sprendimą neturės realios juridinės galios.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovo UAB „BSS grupė“ prašymą patenkino ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo VšĮ Kauno technologijos universiteto vykdomo supaprastinto atviro konkurso „KTU patalpų ir teritorijos valymo paslaugų pirkimas iš socialinių įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 % nuteistųjų ar neįgaliųjų, ir įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 % pacientų“ I pirkimo dalies „KTU centrinių rūmų patalpų valymo paslaugos“ viešojo pirkimo procedūras.

Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad ieškovas nepagrindė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo teigimu, nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų, tiekėjų teisėtų interesų teisminė gynyba, kai yra pareiškiamas teisme ieškinys dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol tos procedūros dar nėra baigtos, būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma, ji nebetektų prasmės ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu. Pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, išnyktų teisinis pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nes toks procesinis veiksmas pasidarytų teisiškai bereikšmis. Teismas pažymėjo, kad viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai lemia tai, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras tam, kad būtų išvengta nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 str. 2 d.) ir kad būtų užtikrintas lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų laikymasis (VPĮ 3 str. 1 d.). Tik užtikrinus skaidrų projekto įgyvendinimą ir racionalų lėšų panaudojimą, teismo vertinimu, bus įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas visos visuomenės viešojo intereso įgyvendinimas. Teismo nuomone, viešojo pirkimo procedūros sustabdymo atveju atsakovo padėtis iš esmės nepablogės, o ilgesnį laiką bus toks pat, koks buvo iki šiol, todėl teismas sprendė, jog nėra sąlygų, dėl kurių viešojo pirkimo procedūros negalėtų būti stabdomos, siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Teismas, atsižvelgęs į CPK 423 ⁸ straipsnio 4 dalyje įtvirtintus glaustus šios kategorijos bylų nagrinėjimo terminus, sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje terminas nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų, o taip pat ir viešojo intereso, tačiau kartu užtikrins galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Įvertinęs visas šias aplinkybes, ieškinio argumentus bei tai, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, teismas pripažino, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje yra pagrįstas (423⁷ str. ).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas Kauno technologijos universitetas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, praleidęs Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytą 5 darbo dienų terminą kreiptis į teismą su prašymu (VPĮ 94 str. 1 d. 2 p.). Teismas svarbių priežasčių praleistam terminui nenustatė, todėl turėjo būti taikomas CK 1.131 straipsnis.

2. Ieškovas, kreipdamasis su prašymu sustabdyti konkurso procedūras, siekia vilkinti konkurso procedūras. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padeda ieškovui piktnaudžiauti proceso teisėmis, pažeidinėti CPK 7 straipsnio 2 dalies, 42 straipsnio 5 dalies nuostatas. Iki konkurso ieškovas teikė valymo paslaugas atsakovui. Konkurso procedūrų metu, t. y. 2013 m. vasario 28 d., ankstesnė valymo paslaugų sutartis pasibaigė. Tą pačią dieną ieškovas pateikė pretenziją atsakovui dėl konkurso, o nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. ieškovas teikė paslaugą atsakovui pagal pirkimo apklausos pažymą. Ieškovas yra suinteresuotas tęsti paslaugos teikimą ir po 2013 m. kovo 31 d.

3. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą, nes ieškovas turi alternatyvų savo reikalavimų patenkinimo būdą, reikalaujant žalos atlyginimo, jei tokia būtų patirta.

4. Laikinosios apsaugos priemonės pažeis atsakovo teisėtus interesus, galimai bus patirti ir nuostoliai, nes atsakovas negalės gauti valymo paslaugos už mažesnę kainą.

5. Laikinosios apsaugos priemonės taikymas neatitinka CPK 423(7) 1 dalyje išvardintų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

6. Teismas nemotyvavo laikinosios apsaugos priemonės taikymo, neįvykdė CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punkto imperatyvų, nepasisakė dėl prašymo pateikimo termino, nepagrindė, kodėl turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ne kitas alternatyvus ieškovo teisių gynimo būdas.

7. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos dėl to, kad atsakovas yra valstybinis universitetas, viešas juridinis asmuo. Taigi, nėra jokios rizikos, kad atsakovas nevykdys teismo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta sustabdyti atsakovo VšĮ Kauno technologijos universiteto vykdomo supaprastinto atviro konkurso „KTU patalpų ir teritorijos valymo paslaugų pirkimas iš socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 % nuteistųjų ar neįgaliųjų, ir įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 % pacientų“ I pirkimo dalies „KTU centrinių rūmų patalpų valymo paslaugos“ viešojo pirkimo procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę viešųjų pirkimų bylose kaip laikinąją apsaugos priemonę taikyti ir viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą (CPK 423 ⁷ str. 2 d. 1p). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalo išspręsti, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK423 ⁷ str. 1 d.).

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Viešojo intereso sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešasis interesas reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tokia viešojo intereso samprata kyla iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Taigi, viešojo intereso apsauga, sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje, turi apimti abu jo aspektus, ir nei vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą, kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2441/2012).

Nagrinėjamu atveju supaprastintu atviru konkursu yra siekiama įsigyti KTU patalpų ir teritorijos valymo paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas sustabdyti atsakovo vykdomo supaprastinto atviro konkurso I pirkimo dalies „KTU centrinių rūmų patalpų valymo paslaugas“ viešojo pirkimo procedūras, tokiu būdu užtikrinant tiek konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi, vykdomos viešųjų pirkimo procedūros skaidrumą bei racionalų lėšų panaudojimą, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principų įgyvendinimą, tiek užtikrinant galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju pritaikius laikinąją apsaugos priemonę žala visuomenės daliai (Kauno technologijos universiteto darbuotojams ir studentams) nebus padaryta. Byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas dėl užsitęsusių pirkimo procedūrų valymo paslaugas mėnesio laikotarpiui buvo įsigijęs iš UAB „BSS grupė“ pagal pirkimo apklausos pažymą (laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d.) (71-72 b. l.). Kaip patvirtino pats atsakovas, ieškovas valymo paslaugas universitetui teikė ir iki 2013 m. vasario 28 d. (84 b. l.). Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę atsižvelgė ir spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes nurodė, kad sustabdžius procedūras atsakovo padėtis iš esmės nepablogės, o tam tikrą ilgesnį laiką bus tokia pati, kokia buvo iki šiol. Teismo vertinimu, atsakovas, organizuodamas mažos vertės viešąjį pirkimą, gali užtikrinti valymo paslaugų teikimą ir likusiam viešųjų pirkimų sustabdymo laikotarpiui, o sustabdžius viešųjų pirkimų procedūrą bus užtikrinta, jog viešojo pirkimo – pardavimo sutartis būtų sudaryta su atitinkančiu kvalifikacinius reikalavimus tiekėju ir kad lėšos bus panaudotos racionaliai.

Atsakovas atskirajame skunde teigia, jog ieškovas, teisme ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą, siekia vilkinti konkurso procedūras tam, kad galėtų tęsti paslaugos teikimą ir po 2013 m. kovo 31 d. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas turėjo galimybę rinktis laikiną paslaugų teikimą iš kelių teikėjų, tačiau išsirinko, jo vertinimu, tinkamiausią kandidatą, pateikusį pasiūlymą su mažiausia kaina – ieškovą UAB „BSS grupė“ (71 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad Viešųjų pirkimo įstatymas numato tiekėjui teisę skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus, kurie, anot jo, buvo priimti neteisėtai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimą proceso teisėmis.

Skirtingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo. Teismas nurodė, kad nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų, tiekėjų teisėtų interesų teisminė gynyba, kai yra pareiškiamas teisme ieškinys dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol tos procedūros dar nėra baigtos, būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma, ji nebetektų prasmės ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu, kad tik užtikrinus skaidrų projekto įgyvendinimą ir racionalų lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas visuomenės viešojo intereso įgyvendinimas. Taigi, nepagrįsti apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas nesilaikė VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų terminų, teisingam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimui teisinės reikšmės neturi, kadangi šis terminas nėra taikomas prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareikšti. Minėta teisės norma yra aktuali, vertinant, ar ieškovas nepraleido terminą pareikšti ieškinį teisme, ir šis klausimas gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nepasisakė dėl atsakovo motyvų, susijusių su termino praleidimu.

Atsakovo argumentai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galimai bus patirti ir materialiniai nuostoliai, laikomi tik subjektyviais samprotavimais, kadangi jie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovo teiginiai, kad jis negalės gauti valymo paslaugos už mažesnę kainą, negali būtų laikomas pagrindu atsisakyti taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kadangi viešuosiuose pirkimuose turi būti užtikrinta ir tai, kad viešojo pirkimo sutartis būtų sudaryta su kvalifikacinius reikalavimus atitinkančiu tiekėju, tuo tarpu ieškovas šioje byloje ir ginčija, kad laimėtoju paskelbtas tiekėjas neatitinka tam tikrų Konkurso sąlygose numatytų kvalifikacinių reikalavimų.

Kiti atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pagrindo taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę egzistavimą, ir nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad ši laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta, nesivadovaujant ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (423 ⁷ str. 1 d.). Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.)

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį nepakeistą.