Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu - (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu - (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, senatvės pensininkė, neteista, kaltinama, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

J. S., 2024 m. gegužės 11 d., apie 16.00 val., sodybos, adresu – (duomenys neskelbtini), kieme, prie įėjimo į namo vidų durų, žodinio konflikto metu kumščiu vieną kartą suduodama A. Š. į veidą, padarė žaizdą viršutinėje lūpoje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. Š. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, J. S., tęsdama nusikalstamus veiksmus 2024 m. gegužės 11 d., apie 16.00 val., sodybos, adresu – (duomenys neskelbtini), kieme, prie įėjimo į namo vidų durų, žodinio konflikto metu stumdydama savo seserį V. S., rankomis įdrėskė V. S. kairę ranką, lūpą, smakrą, taip padarydama žaizdą apatinėje lūpoje ir odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios artimos giminaitės V. S. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

2024 m. gegužės 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas - fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo įėjimas. Į gyvenamąjį namą patenkama iš kiemo pusės pro žalios spalvos, įstiklintas, medines duris. Patekus pro šias duris patenkame į koridorių. Prie koridoriaus kairės sienos, ant žemės yra sudėta avalynė, koridoriaus gale matome geltonos spalvos, medines duris pro kurias patenkama į gyvenamojo namo prieangį. Prieangio dešinėje pusėje matome duris pro kurias patenkama į namo vidų, priešais save matome baltos spalvos spintą, kairiau spintos spintelę, ant žemės yra sudėti įvairūs daiktai (t. 1, b. l. 6-32).

2025 m. sausio 6 d. specialisto išvada Nr. G 85/2025 (01), kurioje nurodyta, kad A. Š. nustatyta žaizda viršutinėje lūpoje ir odos įdrėskimas kairėje plaštakoje. A. Š. nustatyta žaizda viršutinėje lūpoje galėjo būti padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu; odos įdrėskimas galėjo būti padarytas kietu buku, riboto paviršiaus, daiktu. Pagal aprašytą makromorfologinį sužalojimų vaizdą pasisakyti apie tikslesnį sužalojimų padarymo mechanizmą nėra galimybės. A. Š. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad A. Š. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 98-99).

2025 m. sausio 6 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. S. nustatyta žaizda apatinėje lūpoje ir odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, padaryti iki kreipiantis medicininės pagalbos 2024 m. gegužės 11 d. Nesant išsamaus makromorfologinio aprašymo, pasisakyti apie žaizdos padarymo mechanizmą ir žalojusį įrankį ar daiktą, nėra galimybės. Odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje padaryti kietu buku daiktu (-ais) arba jo galu, veikiant šlities jėgai. Žaizda apatinėje lūpoje padaryta mažiausiai 1 -u traukiniu poveikiu; odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje padaryti mažiausiai 1 - u trauminiu poveikiu. Visumoje ir atskirai, nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 112).

Visi prieš tai aptarti duomenys gauti, laikantis įstatymo reikalavimų, jie turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais. Šių ištirtų įrodymų visuma nuosekliai pagrindžia kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Tuo tarpu kaltinamoji J. S. savo kaltės dėl jai inkriminuojamų smurtinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo nepripažino, neigė tyčia smurtavus prieš nukentėjusiąsias A. Š. ir V. S. bei kėlė versijas dėl galimo sužalojimų ant nukentėjusiųjų atsiradimo. Vis dėl to, teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumų, kaltinamosios parodymus vertina, kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir laiko, kad jos kaltė dėl kaltinime nurodytų veikų padarymo yra įrodyta.

Teismas, pripažindamas abi kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas įrodytomis, remiasi byloje esančia teismo ištirtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju teismas, visų pirma, vertina pačių nukentėjusiųjų A. Š. ir V. S. parodymus, kurie dėl esminių kaltinime nurodytų aplinkybių (jų atžvilgiu atliktų kaltinamosios smurtinių veiksmų sekos ir pobūdžio bei aplinkybių), yra nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu ir atitinka kitą byloje esančią medžiagą, t. y. nukentėjusioji A. Š. detaliai teismui parodė, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įvyko konfliktas tarp jos ir kaltinamosios, kuomet kaltinamoji stipriai sugriebė šią nukentėjusiąją už abiejų rankų ir pradėjo ją tampyti, o tada iš visos jėgos kumščiu smogė jai į veidą, po ko ši nukentėjusioji pajautė didelį skausmą, bėgo iš lupos kraujas, ir dėl to, vėliau, ji pati iškvietusi policiją ir laukė už namo, vengiant tolimesnio smurto. Ši nukentėjusioji taip pat patvirtino, po to mačiusi ir žodinį konfliktą tarp kitos nukentėjusios ir kaltinamosios, nors fizinio smurto fakto nepastebėjusi. Šias visas esmines veikos aplinkybes nuosekliai patvirtino ir kita nukentėjusioji D. S., kuri teismui taip pat patvirtino apie kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įvykusi konfliktą tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamosios, taip pat jai esant verandai, mačius, kaip lauke kaltinamoji sudavė vieną kartą stiprų smūgį nukentėjusiajai A. Š. į veidą ir prakirstą jos lūpą, o vėliau buvo smurtauta ir prieš ją pačią, t. y. jai nubėgus patraukti kaltinamąją nuo kitos nukentėjusiosios, kuri labai stipriai laikė kitą nukentėjusiąją net prie jos kaklo, kaltinamoji pradėjo ir ją (D. S.) stumdyti, įdrėskė į ranką ir norėjo trenkti jai į veidą, bet išsisuko ir kaltinamoji tik kaire ranka įdrėskė jai į lūpą ir smakrą, dėl ko ji pajuto skausmą ir jai pradėjo bėgti kraujas. Be to, dalį šių esminių abiejų nukentėjusiųjų nurodytų aplinkybių apie jų atžvilgiu kaltinamosios atliktus smurtinius veiksmus nuosekliai patvirtino ir kiti byloje esantys liudytojai: 2025 m. sausio 7 d. liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. M. patvirtino, kad atvykus į konflikto vietą, juos pasitiko nukentėjusioji A. Š., kuriai buvo prakirsta lūpa ir matė šiek tiek kraujo ant jos lūpos. Tuo tarpu iš visų ten buvusių dalyvių liudytojas suprato, kad žodinis konfliktas išsirutuliojo į fizinį smurtą, t. y. kaltinamoji nukentėjusiajai A. Š. sudavė į veidą ir prakirto lūpą, taip pat ir nukentėjusiajai V. S. buvo sužalota ranka, o kaltinamoji skundėsi, kad ją apipylė vandeniu. Nuosekliai šias visas aplinkybes patvirtino ir liudytoja 2024 m. gruodžio 12 d. paklausta policijos pareigūnė G. R., kurios parodymai yra šiek tie detalesni nei ankstesnio liudytojo ir kuriais patvirtinama, kad įvykio vietoje nukentėjusioji A. Š. iš kart pasakė, kad jai kaltinamoji konflikto eigoje sudavė kumščiu vieną kartą į lūpą ir įdrėskė į ranką, ir pati liudytoja matė ant nukentėjusiosios lūpos kraują ir ant rankos plaštakos įdrėskimą, dėl ko buvo priimtas iš jos pareiškimas. Kaltinamoji neneigė liudytojai, kad galėjo suduoti nukentėjusiajai, tačiau teigė, kad tai galėjo padaryti netyčia dėl įvykusių abipusių grumtynių. Tuo tarpu kaltinamoji nenurodė pareigūnams, kad būtų sužalota, tik vis rodė į šlapias kelnes, taip pat minėjo, kad grumtynių metu ši nukentėjusioji jai spyrė į pilvą, dėl ko ji apsišlapino, ir šios A. Š. vyras ją pastūmė, dėl ko jai nulūžo bato kulniukas, tačiau grumtynių eigos nedetalizavo liudytojai. Taigi, šie policijos pareigūnai, paklausti kaip liudytojai, aiškiai patvirtino reikšmingas bylai aplinkybes, kad tuo metu buvęs žodinis konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiųjų, kuris peraugo į konkrečius smurtinius kaltinamosios veiksmus, kuriuos detaliai įvardino nukentėjusioji A. Š. nuo pat pirmųjų kontakto su pareigūnais momento, taip pat pačių pareigūnų buvo vizualiai užfiksuoti pirminiai duomenis apie konkrečius sužalojimus ant nukentėjusiųjų kūnų, o kaltinamoji tuo metu neprašė pagalbos dėl galimo smurto jos atžvilgiu ir jokių sužalojimų ant jos kūno vizualiai tuo metu taip nebuvo fiksuota. Tuo tarpu likę liudytojai taip pat davė tam tikrus bylai reikšmingus parodymus, pagrindžiančius kai kurias kaltinime nurodytas aplinkybes, t. y. liudytojas T. Š. posėdyje patvirtino, kad išėjus į kiemą, pamatė susikibusias tris moteris, t. y. kaltinamoji laikė nukentėjusiąją A. Š., stumdė ją, jai virš lūpos bėgo kraujas, o nukentėjusioji V. S. stovėjo šalia ir matė jos apibraižytas rankas. Taip pat liudytojas patvirtino, atitraukęs nukentėjusiąją A. Š. toliau, norėdamas jas išskirti, ir tai buvo vienintelis jo kontaktas su kaltinamąja. Tuo tarpu liudytojas I. B. posėdyje parodė, kad kaltinamoji buvo išstumta į kiemą, matė kaip kaltinamąją visi puolė, įžeidinėjo, visi keturi ją stumdė, taip pat girdėjo, kaip kažkas sakė „kraujas, kraujas, kvieskite policija“ ir tik, vėliau, kai atvažiavo policija, kaltinamoji pateko į namo vidų. Vis dėlto, teismas vertina tai, kad šie liudytojai turi tam tikrą suinteresuotumą bylos baigtimi dėl artimų ir šeiminių santykių su atitinkamai priešingą interesą turinčiais proceso dalyviais, todėl šiais parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek tai patvirtina kiti bylos esantys duomenys. Galiausiai, ir byloje esančiame kompaktiniame diske esantis Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuris patvirtina, kad pagalbos kvietėsi būtent nukentėjusioji A. Š., kuri nuo pat pranešimo institucijos memento nurodė reikšmingą aplinkybę, kad būtent kaltinamoji smurtavo ir trenkė jai į veidą, o iš foninio garso galima spręsti, kad vis dar vyksta konfliktas, kurio metu fiziškai kontaktuoja kaltinamoji ir kita nukentėjusioji. Visi šie duomenys apie buvusį konfliktą tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamosios, fizinius kontaktus tarp jų, po kurių iš karto atsirado sužalojimai ant nukentėjusiųjų kūnų, tuo tarpu neužfiksuojant reikšmingų duomenų apie galimai kaltinamosios atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus, net ir vertinant kaltinamosios ir liudytojo I. B. nurodytus galimai provokatyvius nukentėjusiųjų ir kitų konflikto dalyvių veiksmus kaltinamosios atžvilgiu, kas tik sustiprintų ir dar labiau pagrįstų kaltinamosios smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąsias faktą tokių nepalankių aplinkybių kontekste. Be to, teismas vertina ir byloje esančias kelias specialisto išvadas: 2025 m. sausio 6 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajai A. Š. nustatyta žaizda viršutinėje lūpoje ir odos įdrėskimas kairėje plaštakoje, ir kartu patvirtinama, kad jai nustatyta žaizda viršutinėje lūpoje galėjo būti padaryta būtent, kontaktuojant su kietu buku daiktu. Tuo tarpu 2025 m. sausio 6 d. specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajai V. S. nustatyta žaizda apatinėje lūpoje ir odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, ir kartu patvirtinama, kad jai odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje padaryti kietu buku daiktu arba jo galu, veikiant šlities jėgai, žaizda apatinėje lūpoje padaryta mažiausiai vienu traukiniu poveikiu, o odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo netikėti nuosekliais abiejų nukentėjusiųjų parodymais, nes jie viso baudžiamojo proceso metu nuo pirmojo jų kontakto su institucijomis, ieškant pagalbos, buvo nuoseklūs dėl esminių įvykio aplinkybių, susijusių su smurtiniais veiksmais, juolab juos iš dalies nuosekliai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, aptarti prieš tai, kurie vieni kitus papildo ir vieni kitiems neprieštarauja. Taip pat prie bylos buvo prijungtas ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Suvaizdytės-Makšimienės 2025 m. vasario 12 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-18231-24 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl galimo kaltinamosios sužalojimo nagrinėjamame konflikte tyčiniais A. Š. ir T. Š. veiksmais, tyrimo metu nenustačius, kad buvo padaryta tokia nusikalstama veika. Šis prokurorės nutarimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl pagal teismų praktiką ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą neabejotinai prilyginamas baigiamajam procesiniam sprendimui (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-289-317/2021). Dėl to šis prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą teismo vertinamas, kaip vienas iš įrodymų, paneigiančių kaltinamosios nurodytus jos atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus. Kartu šioje dalyje pažymėtina, kad vien tik tai, jog konkrečios aplinkybės nepasitvirtino dėl galimo kaltinamosios sužalojimo ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl tokių aplinkybių, savaime nereiškia, kad tos pačios buvusio konflikto aplinkybės negalėjo būti vertintos pačios kaltinamosios atžvilgiu. Dėl to, susiejus byloje surinktus ir prieš tai aptartus tiesioginius ir netiesioginius bylos įrodymus į vientisą loginę įrodinėjimo grandinę, nekyla abejonių dėl kaltinamosios atliktų smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu.

Tuo tarpu kaltinamosios gynėjo buvo prašoma teismo įvertinti kaltinamosios veiksmus ir BK 28 straipsnio pagrindu, kaip galimą būtinąją gintį. Šiuo atveju teismas pažymi, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Vis dėlto, šiuo atveju kaltinamosios smurtiniai veiksmai abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu negali būti vertinami, kaip galimas būtinosios ginties situacija. Visų pirma, būtinajai ginčiai reikalinga nustatyti tyčinį kaltinamosios veikimą, ginantis nuo kilusio pavojaus, kas formaliai atitiktų BK 140 straipsnyje numatytų veikų požymius, o tai visiškai prieštarauja kaltinamosios pozicijai, kuria buvo ne tik neigiami smurtiniai veiksmai abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, bet ir neigiamas kryptingas ir tyčinis veikimas šiuo tikslu, todėl būtinoji gintis negali nustatyta, esant neatsargiam veikimui, pačiai kaltinamajai nesuvokiant, kad ji tokiu būdu ginasi nuo galimo pavojaus. Antra, ginėjas BK 28 straipsnio taikymą grindžia aplinkybėmis apie galimą nukentėjusiųjų savavaldžiavimą ir neteisėtą veikimą, kuomet buvo nukentėjusiųjų neteisėtai atvykta į minėtą sodybą ir įgyvendinama ten gyvenusių asmenų iškeldinimo tvarka, o kaltinamoji tik siekė atgauti namuose likusius jos asmeninius daiktus. Vis dėlto, tokia gynėjo pozicija tik iš dalies atitinka pačios kaltinamosios paaiškinimus, kuriais patvirtinama, kad konfliktas tarp jos ir nukentėjusiųjų įvyko, tik jai siekiant atgauti namo viduje likusius asmeninius daiktus, o nesipriešinant prieš galimai įgyvendinamą neteisėtą name gyvenusių asmenų iškeldinimo tvarką, kas nenustatyta ir pagal kitus bylos duomenis. Taip pat byloje nenustatyta, kad būtų buvęs kilęs realus pavojus kaltinamosios turtui, kadangi jos turtas nei buvo pasisavintas nukentėjusiųjų, nei buvo kėsinta jį pasisavinti pagal bylos duomenis, o kaltinamoji buvo tik laikinai fiziškai atskirta nuo savo turto, vykstant konfliktui, juolab ir liudytojo I. B. turtui, buvusiam name tomis pačiomis aplinkybės kaip ir kaltinamosios, nebuvo kilęs toks pavojus. Taigi, teismas sprendžia, kad pagal bylos aplinkybes BK 28 straipsnio nuostatų prasme nėra visų būtinų sąlygų kaltinamosios smurtinius veiksmus laikyti būtinosios ginties situacija. Dėl to, teismas visais prieš tai aptartais įrodymais remiasi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamojo atžvilgiu.

Tuo tarpu paties kaltinamojo J. S. parodymus, kaip jau minėta, teismas vertina, kaip jos pasirinktą gynybinę versiją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra svarus pagrindas abejoti jos parodymų patikimumu, juose esant nemažai prieštaravimų, neaiškumų ir neatitikimų kitai bylos medžiagai. Visų pirma, teismas kreipia dėmesį į tai, kad kaltinamoji viso proceso metu neigė padariusi sužalojimus nukentėjusiosioms tyčiniais veiksmais ir kėlė versijas dėl galimo sužalojimų atsiradimų ant nukentėjusiųjų kūno, nurodydama, kad tai galėjo atsirasti nebent neatsargiai nuo jos žiedų grumtinių metu, jai veržiantis į namo vidų, arba pačios nukentusiosios galėjo užkliūti už namo staktoje esančių vinių. Vis dėlto, tokie kaltinamosios paaiškinimai neatitinka prieš tai aptartų specialistų išvadose nurodytų duomenų, kuriais konstatuojamas nukentėjusiosioms padarytų sužalojimų atsiradimo mechanizmo, t. y. 2025 m. sausio 6 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai nurodoma, kad nukentėjusiajai A. Š. nustatyta žaizda viršutinėje lūpoje galėjo būti padaryta būtent, kontaktuojant su kietu buku daiktu, o pagal 2025 m. sausio 6 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai V. S. odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje padaryti taip pat kietu buku daiktu arba jo galu, veikiant šlities jėgai. Dėl to, kaltinamosios nurodytos galimos versijos visiškai neatitinka specialisto išvadose nurodytų sužalojimų atsiradimo ant nukentėjusiųjų kūno mechanizmo ir patvirtina būtent nukentėjusiųjų versijas dėl kaltinamosios smurtinių veiksmų jų atžvilgiu, o pastaroji kaltinamosios versija netgi kelia dar daugiau abejonių, nes lieka neaišku, kaip galima susižaloti į durų staktose esančius vinis visiškai skirtingas kūno dalis (veidą, rankas), juolab intensyvių grumtinių metu - susižaloti veido sritį, nepatiriant dar rimtesnių susižalojimų veidui. Taip pat kaltinamosios paaiškinimuose yra nemažai ir kitų neaiškumų, kurie kelia pagrįstų abejonių jos parodymais, t. y. vienur jos teigiama, kad ji nelietė nukentėjusiųjų, tačiau kartu nurodoma apie grumtines su jomis ir galimą neatsargų nukentėjusiųjų sužalojimą turimais žiedais, taip pat nurodoma, kad ji negalėjo sužaloti nukentėjusiosios A. Š. veido, kuri yra aukštesnė už kaltinamąją, bet ši aplinkybė tik patvirtina, kad siekiant sužaloti aukštesnio asmens veidą, smurtiniai veiksmai ranka turėjo būti kryptingi ir tyčiniai, kas tik paneigia neatsargumo aplinkybę, taip pat nurodoma, kad T. Š. griebė jai už sprando ir laikė ją bei spyrė jai į sėdmenis, tačiau lieka neaišku, kaip tai pateisina smurtą prieš nukentėjusiąsias, kurios kaltinamosios atžvilgiu nesmurtavo, taip pat, kaltinamosios teigimu, net keturi asmenys ją stumdė, niekino, tačiau jokių reikšmingų sužalojimų jai nebuvo padaryta, taip pat kaltinamoji nepaaiškino, kodėl nebuvo teikiamas pareiškimas policijai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, dėl galimo smurto prieš ją, nors tokį smurtą, jos teigimu, ji objektyviai patyrė ir pati buvo kaltinama smurtavusi. Galiausiai, neįtikinami kaltinamosios paaiškinimai, kad ji smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu neatliko, nors susidarė išskirtinės aplinkybės, kuomet fizinis smurtas yra sunkiai išvengiamas, t. y. kaltinamosios teigiama, kad įvykio metu buvo įvykęs žodinis konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiųjų bei jų šeimos narių, jiems esant agresyviems, net elgiantis žeminančiai kaltinamosios atžvilgiu ar net galimai naudojant smurtą, taip pat kaltinamosios fiziškai neįleidžiant į namus, į kuriuos ji norėjo sugrįžti. Dėl to, teismo vertinimu, kaltinamosios parodymuose yra pakankamai aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl jos parodymų teisingumo ir patikimumo, neigiant atliktus smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, todėl kaltinamosios parodymais teismas vadovaujasi tik tiek, kiek jie atitinka nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus bei kitą bylos rašytinę medžiagą.

Taigi, susiejus byloje surinktus ir prieš tai aptartus bylos įrodymus į vientisą loginę įrodinėjimo grandinę, nekyla abejonių dėl kaltinamosios J. S. atliktų tyčinių nusikalstamų smurtinių veikų nukentėjusiųjų A. Š. ir V. S. atžvilgiu, t. y. byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamosios veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamų veikų, nurodytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, sudėčių požymiai. Dėl to, teismas konstatuoja, kad kaltinamoji padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, jos atlikti veiksmai atitinka šių veikų sudėtis, todėl ji trauktina baudžiamojon atsakomybėn.

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios J. S. atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant kaltinamosios J. S. baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą ir parenkant jai skirtinų bausmių rūšis ir dydžius už jos padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, teismas vertina tai, kad kaltinamoji padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, kurie priskirtini nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamomis veikomis bus sukeltas ne tik skausmas, bet ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų asmenų sveikata, kas pagrindžia didesnį tokių veikų pavojingumą. Kaltinamosios atžvilgiu nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas vertina ir kaltinamosios asmenybę teigiamai apibrėžiančius bylos duomenis, t. y. ji teisiama pirmą kartą (t. 1, b. l. 184-185), administracine tvarka nebausta (t. 1, b. l. 187), psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruota (t. 1, b. l. 191), senatvės pensininkė. Dėl to, teismas, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose, remdamasis visomis minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajai J. S. už jos padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant BK sankcijose numatytą švelniausią galimą bausmės rūšį (nesant kaltinamosios sutikimo dėl viešų darbų bausmės) – laisvės apribojimo bausmes, kurių trukmės parinktinos tokios: minimalios trukmės baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė ir artima šiai dydžiui bausmė už antrą nusikaltimą (BK 48 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir rūšį, jų padarymo aplinkybes, kaltinamajai intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoje to kaltinamajai skirtini šie įpareigojimai: 1) įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir šį įpareigojimą įvykdyti per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) įpareigojimas per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbui, mokslu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis). Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmės su šiais konkrečiais įpareigojimais visiškai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

BK 63 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą, t. y. prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant visą švelnesnę bausmės dalį, tokiu būdu kaltinamajai paskiriant galutinę subendrintą bausmę. Pažymėtina, kad kaltinamajai negali būti taikomas dalinis bausmių sudėjimo būdas, kadangi pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Be to, įvertinus prieš tai išdėstytus bylos duomenis apie padarytą ne vieną smurtinę nusikalstamą veiką ir pačią kaltinamąją teigiamai apibrėžiamus bylos duomenis, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, teismas priima sprendimą kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – minimalaus dydžio, t. y. 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 5 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi tokia priemonė padės efektyviau pasiekti bausmės tikslus.

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji A. Š. bylos nagrinėjimo tyrimo metu 2025 m. balandžio 4 d. yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašoma jai priteisti 2000 Eur dydžio kompensaciją už nusikalstama veika padarytą jai neturtinę žalą (t. 2, b. l. 103-104). Toks reikalavimas civiliniame ieškinyje grindžiamas tuo, kad kaltinamosios J. S. veiksmais buvo pažeista prigimtinė, konvencinė ir konstitucinė vertybė – asmens sveikata. Dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų, nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, t. y. sutrikdyta pastarosios emocinė būsena, sukelti stiprūs dvasiniai, emociniai išgyvenimai, sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusiajai A. Š. dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų, buvo sukeltas šokas, išgąstis, taip pat buvo patiriamas ilgalaikis nerimas, nemiga, baimė, juntamas pažeminimas bei gėda, kadangi konfliktas vyko stebint ir kitiems asmenims. Patirti nukentėjusiosios sužalojimai (žaizda viršutinėje lūpoje, odos įdrėskimas kairėje plaštakoje) buvo itin matomi ir akivaizdūs. Nukentėjusioji kurį laiką negalėjo gyventi įprasto gyvenimo, buvo gėda rodytis viešose vietose, kas neabejotinai reiškė sumažėjusias nukentėjusiosios bendravimo galimybes. Nukentėjusioji dėl įvykio patyrė stresą ir nemigą, neigiamus išgyvenimus, jog nusikalstamą veiką jos atžvilgiu įvykdė teta. Visas šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino pati nukentėjusioji.

Nukentėjusioji V. S. bylos nagrinėjimo metu 2025 m. balandžio 8 d. yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašoma jai priteisti 2000 Eur dydžio kompensaciją už nusikalstama veika padarytą jai neturtinę žalą (t. 2, b. l. 106-109). Toks reikalavimas civiliniame ieškinyje grindžiamas tuo, kad kaltinamosios veiksmais buvo pažeista prigimtinė, konvencinė ir konstitucinė vertybė – asmens sveikata. Dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų, nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, sutrikdyta pastarosios emocinė būsena, sukelti stiprūs dvasiniai, emociniai išgyvenimai, sukeltas fizinis skausmas. V. S. dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų, buvo sukeltas šokas, išgąstis, taip pat buvo patiriamas ilgalaikis nerimas, nemiga, baimė, juntamas pažeminimas bei gėda, kadangi konfliktas vyko stebint ir kitiems asmenims. Patirti nukentėjusiosios sužalojimai (įdrėskimai ant kairės rankos, lūpos, smakro) buvo itin matomi ir akivaizdūs. Nukentėjusioji kurį laiką negalėjo gyventi įprasto gyvenimo, buvo gėda rodytis viešose vietose, kas neabejotinai reiškė sumažėjusias nukentėjusiosios bendravimo galimybes. Nukentėjusioji dėl įvykio patyrė stresą ir nemigą, neigiamus išgyvenimus, jog nusikalstamą veiką jos atžvilgiu įvykdė vienas iš artimiausių žmonių – sesuo. Visas šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino pati nukentėjusioji.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs skausmo sukėlimu, yra neišvengiamai lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs, ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Šiuo atveju nukentėjusiosios A. Š. ir V. S., patyrusios smurtinį fizinį poveikį, po kurio joms buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jų sveikata, o nukentėjusiajai A. Š. po veido sužalojimo yra liekamieji reiškiniai (randas ant lupos) - patyrė ir dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti įvertinti, nustatant padarytos neturtinės žalos dydį. Vis dėlto, neigiamus išgyvenimus nukentėjusiosios civiliniuose ieškiniuose nemažai grindė ir buvusia smurtinio pobūdžio konfliktine situacija su giminaite apskritai, dėl ko joms buvo sukeltas šokas, išgąstis, ilgalaikis nerimas, nemiga, baimė, juntamas pažeminimas bei gėda kitų asmenų atžvilgiu, tačiau tokie argumentai nėra susijęs su konkrečiais šioje byloje nagrinėjamomis nusikalstamos veikomis sukeltais padariniais asmenų sveikatai. Be to, teismas kreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiosios nebuvo nedarbingume po šio įvykio ir nepateikė teismui konkrečių duomenų, pagrindžiančių galimus sunkesnius padarinius jų sveikatai. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje neturtinės žalos dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų Eur iki 2 000 Eur (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-375-1073/2018, 2K-347-976/2018, 2K-58-693/2019, 2K86-628/2020, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-236-495/2021, 2K-142-303/2021 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad paprastai teismų praktikoje priteisiamos didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos, kai veika pasireiškia didesniu intensyvumu, suduodama daugiau smūgių nukentėjusiajam, padaroma daugiau sužalojimų, ilgiau užtrunka jo gydymas (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-351-957/2025). O nagrinėjamu atveju teismas tokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priteisti didesnę sumą abejoms nukentėjusiosioms, nenustatė, t. y. nusikalstamos veikos nukentėjusiųjų atžvilgiu nepasireiškė didesniu intensyvumu, smūgis buvo suduotas tik vienas ir tai tik nukentėjusiajai A. Š., padaryti tik nežymus sužalojimas šiai nukentėjusiajai ir daugiau – tik įdrėskimai rankose ir veide, o tokių sužalojimų gydymas ilgai neužtruko. Taigi, atsižvelgus į šias aplinkybes, abejoms nukentėjusiosioms sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo pobūdį, trukmę ir lokalizaciją, į teismų praktiką panašiose bylose, taip pat įvertinus ir kaltinamosios J. S. tyčinę kaltės formą, jos turtinę padėtį (ji gauna senatvės pensiją, byloje nėra duomenų apie jos turimą kokį tai turtą ir kitas gaunamas pajamas) bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais - teismas mano, kad yra pagrindas nukentėjusiųjų A. Š. ir V. S. reikalavimus dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios po 500 Eur sumą kiekvienai nukentėjusiajai jų patirtai neturtinei žalai atlyginti, likusias civilinių ieškinių reikalavimų dalis atmestus. Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiosioms sukeltų padarinių.

Nukentėjusiųjų A. Š. ir V. S. atstovai advokatas R. M. ir advokato padėjėja J. A. pateikė teismui prašymą iš kaltinamosios J. S. nukentėjusiųjų naudai priteisti viso 4235,00 Eur dydžio išlaidas advokato ir advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti: 400 Eur už teisines konsultacijas ir susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1400 Eur už civilinių ieškinių parengimą, 600 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams ir 1835 Eur už atstovavimą pirmos instancijos teisme. Tuo tarpu pagal pateiktus pinigų priėmimo kvitus matyti, kad V. S. advokatui Ram8nui Miakalauskui sumokėjo 2420,00 Eur sumą (2025 m. kovo 14 d. kvitas Nr. 1147480), o advokato padėjėjai Justinai Antanaitei – 1815,00 Eur suma (2024 m. gruodžio 17 d. kvitas Nr. 943980), tačiau iš pastarojo kvito nėra įskaitytina, kas sumokėjo šią sumą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu baudžiamojoje byloje nukentėjusiųjų išlaidos advokatui už teisinę advokatą pagalbą buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme. Vis dėlto, teismas kreipia dėmesį į nukentėjusiojo atstovo pateiktų duomenų neatitikimą kitai bylos medžiagai, kadangi iš bylos duomenų nėra matyti, kad šiame procese būtų dalyvavusi advokato padėjėja Justina Antanaitė, kuriai buvo sumokėta 1815,00 Eur suma pagal 2024 m. gruodžio 17 d. kvitą Nr. 943980, kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu tik nukentėjusiosios A. Š. interesus ginė advokatė Snieguolė Jurskytė-Ignatavičienė (t. 1, b. l. 163), o jau teisminio nagrinėjimo stadijoje primos instancijos teisme abiejų nukentėjusiųjų interesus ginti į procesą įstojo advokatas Ramūnas Mikulskas (t. 2, b. l. 90). Dėl to, teismas neturi jokio faktinio pagrindo spręsti klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo šioje byloje pagal advokato padėjėjai Justinai Antanaitei sumokėtą pinigų sumą, kai byloje nėra pateiktą įrodymų, kad ji teikė kokią tai teisinę pagalbą šiame procese, o advokatė Snieguolė Jurskytė-Ignatavičienė, kuri faktiškai ikiteisminio tyrimo metu teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. Š., tokio prašymo ir tai pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė. Dėl to, prašoma priteisti suma mažintina 1815,00 Eur suma. Taip pat nagrinėjamojo byloje teismas, spręsdamas dėl prašomų procesinių išlaidų advokato Ramūno Mikulsko pagalbai apmokėti pagrįstumo, vertina tai, jog jis nedalyvavo šios bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje, advokatas abiejų nukentėjusiųjų interesais surašė iš esmės identiškus civilinius ieškinius, kurie tik iš dalies buvo tenkinti šioje byloje ir didžiąja dalimi atmesti, kaip nepagrįsti, juolab advokatas atstovavo abiejų nukentėjusiųjų interesus teisminiame procese, kurių teisinė padėtis ir su jais susijusi faktinė situacija yra analogiška, o byla išnagrinėta per kelis teismo posėdžius. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, t. y. faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir jos nagrinėjimo trukmę, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir nukentėjusiųjų procesinę padėtį, patenkintus ieškinių dalis, taip pat kaltinamosios turtinę padėtį (senatvės pensininkė, jos atžvilgiu priteistos ir sumos pagal pareikštus civilinius ieškinius) sprendžia, kad prašoma priteisti 2420,00 Eur dydžio suma už advokato Ramūno Mikulsko suteiktą teisinę pagalbą neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms bei jų pagrįstumui, todėl iš kaltinamosios priteistinų nukentėjusiųjų naudai procesinių išlaidų šio advokato pagalbai apmokėti suma mažintinos per pus iki 1210,00 Eur sumos, kuri priteistina nukentėjusiajai V. S., faktiškai patyrusi šias išlaidas advokatui.

Kaltinamajai J. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 13-16), paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį – 39,65 Eur. BPK 103 straipsnio 6 punkto, 105 straipsnio 1 dalies pagrindu iš kaltinamosios J. S. valstybei išieškoma ši pinigų suma pašto išlaidoms padengti (BPK 105 straipsnio 3 dalis).

Daikto, turinčio reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas tokiu būdu: su baudžiamąja byla pateiktas kompaktinis diskas paliktinas toliau saugoti prie bylos, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jai laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jai laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas bausmes paskirtas subendrinti jas visiškai sudedant, ir J. S. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4, 6 dalimis, J. S. skirti šiuos laisvės apribojimo įpareigojimus: 1) įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir šį įpareigojimą įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) įpareigojimą per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbui, mokslu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti J. S., kad jeigu vengiama atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, J. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL (500 Eur) dydžio moką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti J. S. 5 (penkių) mėnesių terminą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nukentėjusiųjų A. Š. ir V. S. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. S. nukentėjusiosioms A. Š. ir V. S. po 500 Eur (penkis šimtus eurų) jų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Priteisti nukentėjusiajai V. S. iš kaltinamosios J. S. 1210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) sumą atlyginti nukentėjusiųjų A. Š. ir V. S. atstovavimo išlaidoms – advokato R. M. paslaugoms apmokėti.

J. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išieškoti iš J. S. 39,65 Eur (trisdešimt devynis eurus 65 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas (valstybei priteistos proceso išlaidos turi būti sumokėtos, jas pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų pavedime nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, ir įmokos kodą – 5662).

Daikto, turinčio reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimą išspręsti tokiu būdu: su baudžiamąja byla pateiktą kompaktinį diską palikti toliau saugoti prie bylos, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.