Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą V. R. ieškinį atsakovui M. R. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, byloje išvadą duodanti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė pilna apimtimi. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas nuo 2021 m. spalio 10 d., išsikraustė iš nuomojamo gyvenamojo namo, nebesirūpino šeimos gerove, visiškai nebeprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, buvo jai neištikimas, susirado kitą moterį. Prieš keturis metus vyras pradėjo girtauti, kaltinti ją neištikimybe, nes pasak jo vėlai grįždavo iš darbo. Atsakovas prieš ją vartodavo fizinį ir psichologinį smurtą. Buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Pirmą kartą vyrui atleido, susitaikė. Antrą kartą atsakovas buvo nuteistas, jam taikyti apribojimai ir nuo 2021 m. spalio 10 d. kartu nebegyvena. Smurtą, neištikimybę, visišku vaikų nesirūpinimu, vertina, kaip atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.

3. A. M. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. A. M. R. teismo posėdžio metu ieškinį pripažino ir sutiko, kad ieškinio reikalavimus teismas tenkintu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

5. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

6. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant a priori pripažįstama, jog santuoka iširo dėl įstatyminę prezumpciją atitinkančius veiksmus atlikusio sutuoktinio kaltės. Viena iš įstatymo leidėjo prezumpcijų, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, yra ta, kad jeigu sutuoktinis yra palikęs šeimą bei daugiau, kaip vienerius metus ja nesirūpina, kita - jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą.

7. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, atsakovas 2021-10-18 nuteistas Plungės apylinkės teismo už veiką numatytą LR BK 140 str. 2d., dėl to, kad jis 2021-10-06, apie 19:48 val., namuose 1.1. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, miegamajame kambaryje kilusio žodinio konflikto metu, savo žmoną V. R. jėga pargriovė ant lovos, kojų keliais prispaudė jos rankas, su dešinės rankos plaštaka trenkė tris kartus į veidą, tris kartus kumščiu trenkė į dešinę ranką, rankomis spaudė krūtinę, tokiais veiksmais nukentėjusiajai V. R. sukėlė fizinį skausmą.

8. Byloje ieškovės tvirtinimu, atsakovas yra palikęs šeimą nuo 2021 m. spalio 10 d., su vaikais nebendrauja, neteikia jiems išlaikymo, visiškai niekuo neprisideda prie šeimos išlaikymo.

9. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas atsakovas.

10. Šalims 1.1. (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarius santuoką, ieškovė realizavo savo teisę numatytą LR CK 3.31 str. ir pasirinko sutuoktinio pavardę. Ieškovė ir atsakovas nekelia ginčo dėl buvusių sutuoktinių pavardžių nutraukus santuoką ir pasilieka santuokines pavardes nepažeidžiant LR CK 3.69 str. Šioje dalyje ieškinio reikalavimas taip pat tenkintinas visa apimtimi.

11. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalys yra susilaukę vaikų : A. R. ir E. R. . Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja.

12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi. Kadangi ginčo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsakovas tuo klausimu jokios savo pozicijos neišdėstė, išvada teikianti institucija taip pat pritarė ieškinio reikalavimams, todėl ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tenkintinas.

13. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

14. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

15. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir joje nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

17. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise neturi registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Jos pajamas sudaro socialinės pašalpos ir išmokos už vaikus apie 750 Eur per mėnesį. Atsakovas duomenų apie savo pajamas nepateikė. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise nepriklauso kilnojamas turtas, transporto priemonių, registruotų šalių vardu nėra. SODROS duomenų bazėje apie atsakovą, fiksuota, kad jis iki 2023-09-01 dirbo individualioje įmonėje „N.“ ir vidutiniškai į mėnesį gaudavo 800 Eur pajamas neatskaičius mokesčių. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad laisvu nuo darbo metu jis papildomai uždarbiaudavo padėdamas žmonėms.

18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su MMA (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

19. Vertinant šalių turtinę padėtį, spręstina, kad atsakovas pajėgus teikti po 250 Eur materialinį išlaikymą kiekvienai savo dukrai, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Manytina, kad toks išlaikymo dydis yra teisingas, atitiks atsakovo turtinę padėtį ir tenkins būtiniausius vaikų poreikius. Duomenų, kad tokio išlaikymo dydžio atsakovas teikti negalėtų, byloje nėra, turėdamas konkrečius suformuluotus ieškovės reikalavimus į juos neatsiliepė, jų neginčijo. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumų šioje ieškinio dalyje taip pat tenkintinas.

20. Ieškovė teismo prašo iš atsakovo M. R. priteisti 4834 Eur išlaikymo įsiskolinimą A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 4834 Eur išlaikymo įsiskolinimą E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) apskaičiuotus laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 10 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. iki 2023-07-07.

21. CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

22. Reikalavimas dėl įsiskolinimo neprieštarauja CK 3.200 str. reikalavimams ir jam esant retroaktyvaus pobūdžio, nustačius teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai), reikalavimas priteisti susidariusį įsiskolinimą tenkintinas.

23. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

24. Ieškovės siūlymas nustatyti, kad atsakovas M. R. galės bendrauti su dukra A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukra E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį pasiimant dukras penktadienį nuo 18.00 val. ir grąžinant vaikus iki sekmadienio 15.00 val., bei apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaikų mamai prieš 2 dienas SMS žinute, laikytinas maksimaliai užtikrinantis vaikų ir atsakovo interesus palaikyti tarpusavio ryšiui, todėl tokia bendravimo tvarka teismo yra tvirtintina.

25. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

26. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista bei išlaidos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimu – ištuoka: 109 Eur, išlaikymas: 180 Eur, advokato užmokestis: 336,67 Eur (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., 88str. 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

1. 1.1. (duomenys neskelbtini)Telšių rajono sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudalytą santuoką tarp V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (akto, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) - nutraukti konstatuojant, kad santuoka iširo dėl M. R. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – R., atsakovui palikti pavardę – R..

3. Nepilnamečių vaikų: dukros A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), dukros E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų mama V. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

4. Nustatyti tokią tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: M. R. galės bendrauti su dukra A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukra E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį pasiimant dukras penktadienį nuo 18.00 val. ir grąžinant vaikus iki sekmadienio 15.00 val. Apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaikų mamai prieš 2 dienas SMS žinute.

5. Priteisti iš atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2023-07-07 nepilnamečių vaikų: dukros A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), dukros E. R., a. k. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) kiekvienam iš vaikų iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

6. Priteisti A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 4834 Eur išlaikymo įsiskolinimą apskaičiuota laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 10 d. iki 2023-07-07.

7. Priteisti E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 4834 Eur išlaikymo įsiskolinimą apskaičiuota laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 10 d. iki kreipimosi į 2023-07-07..

8. V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečių vaikų: dukros A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoja, uzufrukto teise.

II. Priteisti iš M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 109 Eur (šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 ir, 336,67 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.