- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-574-585/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Romualda Janovičienė, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eko Herba“
- Atsakovas
- EBRO FOODS, S. A.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eko Herba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4163-881/2018 pagal ieškovės UAB ,,Eko Herba“ ieškinį atsakovei EBRO FOODS, S. A. dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Eko Herba“ kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti (panaikinti) Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2018 m. sausio 30 d. sprendimą ir palikti galioti prekės ženklo „EKO HERBA“ (Nr. 74459) registraciją, o EBRO FOODS S. A. protestą atmesti.
2. Pažymėjo, kad atsakovė – Ispanijos bendrovė EBRO FOODS, S. A., pateikė protestą Valstybiniam patentų biurui, nurodydama, jog užprotestuotas ženklas klaidinamai panašus / tapatus į atsakovei priklausančius prekių ženklus „HERBA“ (paraiškos Nr. 010387538) ir „HERBA FOODS“ (paraiškos Nr. 011822491), todėl užprotestuoto prekių ženklo registracija turi būti pripažinta negaliojančia. Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2018 m. sausio 30 d. sprendimu patenkino atsakovės protestą ir užprotestuoto ženklo registraciją pripažino negaliojančia. Ieškovė, nesutikdama su minėtu Valstybinio patentų biuro sprendimu, pateikė ieškinį teismui.
3. Ieškovės vertinimu, lyginant jos ir atsakovės ženklus, nėra jokios grėsmės, kad prekių ženklai neatliks savo pagrindinės funkcijos ir vartotojas ieškovės prekes galėtų sumaišyti su atsakovės prekėmis. Atliekant bendrą vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo įvertinimą, atsižvelgiant į skiriamuosius bei dominuojančius elementus, nėra pagrindo užprotestuotą ženklą pripažinti klaidinančiai panašiu į atsakovės prekių ženklus. Vartotojams nėra jokių prielaidų sumaišyti atsakovės ir ieškovės prekes, suklystant dėl jų gamintojo.
4. Ieškovė pažymėjo, kad jos prekių ženklas yra kombinuotas ir jį sudaro įvairių skirtingų elementų derinys (žodinių, vaizdinių, erdvinių), o, tikrinant kombinuotą ženklų panašumą, šie vieno ženklo elementai lyginami su tokiais pat kito ženklo elementais. Tiek pirmasis bendras įspūdis, tiek detalus ieškovės prekių ženklo ir atsakovės ženklų elementų panašumo nagrinėjimas negali sukelti grėsmės vartotojams sumaišyti atsakovės prekių su ieškovės ženklu žymimomis prekėmis. Atsakovės prekių ženklas ,,HERBA“ yra žodinis–vaizdinis, sudarytas iš žodžio „HERBA“, užrašyto lotyniškos abėcėlės didžiosiomis raidėmis, raidžių spalva – žalia. Virš šio žodžio įkomponuota grūdinių augalų kultūros puokštė, kuri yra artimos geltonai spalvos. Taip pat minėtą ženklą ryškiai išskiria raidžių spalvos horizontalus brūkšnys po žodiniu elementu „HERBA“. Atsakovės prekių ženklas ,,HERBA FOODS“ taip pat yra žodinis–vaizdinis, sudarytas iš žodžių „HERBA“ ir „FOODS“, užrašytų lotyniškos abėcėlės didžiosiomis raidėmis, kombinacijos, kurioje žodis „HERBA“ yra po žodžiu „FOODS“, ir jo šriftas yra kiek mažesnis, lyginant su žodžiu „HERBA“. Abiejų šių žodžių spalva yra žalia, tačiau ši spalva yra šiek tiek mažiau ryški nei prekių ženklo ,,HERBA“ spalva. Virš minėtų žodžių, kaip ir prekių ženkle ,,HERBA“, įkomponuota grūdinių augalų kultūros puokštė, kuri yra artimos geltonai spalvos. Kaip ir prekių ženkle ,,HERBA“, prekių ženkle ,,HERBA FOODS“ po šio ženklo žodiniais elementais pavaizduotas horizontalus brūkšnys, kuris yra labai ryškus ir prekių ženklus nuo daugelio kitų prekių ženklų išskiriantys elementas.
5. Ieškovės prekių ženklas taip pat yra žodinis–vaizdinis. Apskritimo, kuris yra tamsiai žalios spalvos, apvade išdėstytų žodinių elementų „EKO“ ir „HERBA“, užrašytų lotyniškomis raidėmis, kombinacija. Žodis „EKO“ yra virš žodžio „HERBA“, jo šriftas, lyginant su žodiniu elementu „HERBA“, yra daug didesnis. Žodžio „EKO“ šriftas yra labai specifinis ir individualus, nes raidžių kombinacijos sukuria lapo vaizdą. Būtent žodinis–vaizdinis lapo formos elementas „EKO“ ieškovės prekių ženkle yra pagrindinis / dominuojantis ir skiriamasis. Žodis „HERBA“ yra tamsiai žalios spalvos (tokios pat kaip apvadas, o tai sumažina jo išskirtinumą, lyginant su kitais ženklo elementais) ir, skirtingai nei teigė atsakovė, nėra dominuojantis ieškovės prekių ženklo elementas. Be to, ieškovės prekių ženklo apvado apačioje, skirtingai nei teigė atsakovė, įkomponuotos tamsiai žalios spalvos vaistinės žolelės, o ne vijokliai. Taigi, jeigu ir būtų galima įžvelgti aptariamų ženklų panašumą, jis būtų labai mažo laipsnio ir negalėtų suklaidinti vartotojo.
6. Ieškovės vertinimu, žodinis elementas „HERBA“ negali būti saugomas dėl bendrinio jo pobūdžio, neoriginalumo ir dėl priežasties, kad yra naudojamas daugelyje kitų prekių ženklų, kurie skirti prekėms pagal Nicos konvenciją, žymimoms Nr. 30, ženklinti. Žodinis elementas „HERBA“, kurį atsakovė nurodo kaip dominuojantį, yra bendrinis žodis, todėl šis žymuo, kaip atskiras, negali būti saugomas. Žymuo „HERBA“ neturi jokio skiriamojo požymio, nes lotynų –lietuvių kalbos žodyne aptariamo žodžio reikšmė nurodoma kaip: 1) žolė, 2) želmuo, 3) vaisiai ir daržovės. Be to, jis labai artimas angliškam žodžiui „herb“, kuris gali reikšti: 1) augalą, žolę (vaistinį prieskonį), 2) žolelę, 3) vaistažolę. Taigi, tai bendrinis žodis, kuris dėl lotynų ir anglų kalbų populiarumo yra plačiai paplitęs tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Tuo pačiu aptariamas elementas neturi skiriamojo požymio ir yra nusistovėjęs praktikoje.
7. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 6 straipsnio 1 dalį žymuo „HERBA“ negalėtų būti registruojamas kaip savarankiškas prekių ženklas – šis žymuo nesuteikia atsakovei išskirtinių teisių. Atsakovės prekių ženklai gali būti saugomi tik kaip visuma (PŽĮ 8 straipsnio 1 dalis), todėl žodinis elementas „HERBA“ negali lemti ieškovės prekių ženklo ir atsakovės prekių ženklų klaidinančio panašumo. Šiuo atveju, tai, kad žodinis elementas „HERBA“ yra tiek atsakovės prekių ženkluose, tiek ieškovės prekių ženkle, negali būti pagrindu pripažinti šių ženklų panašumą, nes kiti šių ženklų elementai ir bendras visumos vaizdas kardinaliai skiriasi, todėl negali sukurti vartotojui įspūdžio, kad ieškovės prekių ženklu žymimos prekės yra atsakovės prekės, arba atsakovės prekių ženklais žymimos prekės yra ieškovės prekės.
8. Elementą „HERBA“ savo prekių ženkluose, tos pačios kategorijos prekėms pagal Nicos konvenciją žymimoms Nr. 30, naudoja eilė subjektų tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniame lygyje, kas sudaro pagrindą manyti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės prekių ženkluose esantis elementas „HERBA“ vertintinas kaip labai silpnas prekių ženklas, todėl šis žymuo negali būti pagrindinis skiriamasis elementas, lyginant ieškovės ir atsakovės prekių ženklus.
9. Atsakovė pagrindiniu savo prekių ženklų elementu laiko žodinį elementą „HERBA“. Prekių ženklų teisės aspektu minėtas elementais laikytinas silpnu, todėl, sprendžiant dėl aptariamų ženklų panašumo, būtina į tai atsižvelgti. Stipriems elementams yra būdingas originalumas bei skambesio savitumas, o tuo tarpu žodis „HERBA“ yra bendrinis ir nusistovėjęs praktikoje. Silpni, atskirai paimti, elementai ženklų panašumo nesukuria, tačiau jie gali būti sustiprinti derinyje su kitais panašiais elementais. Šiuo atveju elemento „HERBA“ originaliu ir išskiriančiu pripažinti negalima, o jo skambesys nėra savitas, nes panašus į praktikoje nusistovėjusių ir dažnai naudojamų bendrinių žodžių; pats aptariamas žodinis elementas nėra sustiprintas derinyje su kitais elementais. Tai žymiai susilpnina galimą šio elemento išskirtinės apsaugos apimtį. Šiuo atveju elementas „HERBA“ negali būti atskirai saugomas ir lemti lyginamų prekių ženklų panašumo.
10. Atsakovė neturi jokių išskirtinių teisių į žodinį elementą „HERBA“. Elementas „HERBA“ neturi pagrindinio prekių ženklui būtino požymio – gebėjimo atskirti vieno gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių. Atsakovė, prekių ženkluose naudodama tokį elementą, kuris yra naudojamas visuotinai, o ne tik jos prekėms ir paslaugoms žymėti, negali tikėtis, kad šio elemento apsauga jos atžvilgiu bus išskirtinė. Ženkluose naudodama bendrinį žodį, kuris neturi jokio skiriamojo požymio ir yra silpnas prekės ženklo elementas, atsakovė prisiima su tuo susijusią riziką. Atsakovės rizika pasireiškia ir tuo, kad minėtu elementu, kaip lemiančių ženklų panašumą, atsakovė negali remtis reikalaudama pripažinti kito prekės ženklo registraciją negaliojančia. Nėra jokio pagrindo teigti, kad vartotojai žodį „HERBA“ sietų išskirtinai su atsakovės prekėmis.
11. Ieškovei priklausančiame prekių ženkle dominuoja tamsios spalvos: lapo formos žodis „EKO“ – juodos spalvos, žodis „HERBA“ – tamsiai žalios, o apvadas, kuriame šie žodžiai įrašyti, – tamsesnės spalvos geltonas. Tuo tarpu atsakovės prekių ženkluose dominuoja daug šviesesnės spalvos: žodis „HERBA“ abiejose atsakovės prekių ženkluose yra žalios spalvos, tačiau akivaizdžiai šviesesnių atspalvių, nei tas pats žodis, pavaizduotas ieškovės prekių ženkle. Abu atsakovės prekių ženklai yra baltame fone, kas stipriai juos skiria nuo ieškovės prekių ženklo, pavaizduoto geltoname fone. Ieškovė prekių ženklas yra įrėmintas apskritimo formoje, kai nei vienas iš atsakovės prekių ženklų nėra įrėmintas jokioje formoje ar figūroje. Atsakovės prekių ženklų įrėminimu galima laikyti nebent po šiais ženklais pavaizduotą grafinį elementą – brūkšnį. Nors atsakovė proteste nurodo, kad žodžių šriftas ieškovės prekių ženkle ir atsakovės prekių ženkluose yra toks pat – akivaizdu, kad ieškovės prekių ženkle žodžiai užrašyti kitu šriftu – raidės ieškovės prekių ženkle yra storesnės ir masyvesnės, be to, atsakovės prekių ženkluose, nors ir naudojamos visos didžiosios raidės, pirma žodžio „HERBA“ raidė „H“ atsakovės prekių ženkluose yra didesnė, nei po jos einančios raidės – ieškovės prekių ženkle visos žodžio „HERBA“ raidės yra vienodo dydžio. Panaudota skirtinga augalų forma ir spalva – vieni iš elementų, suteikiantys atsakovės prekių ženklams ir ieškovės prekių ženklui savybes, kurios padeda atskirti vienus prekių ženklus nuo kitų.
Šalies argumentai
12. Ieškovės teigimu, atsakovė proteste taip pat nurodė, kad ieškovės prekių ženkle žodinis elementas „EKO“, esantis greta žodinio elemento „HERBA“, lemia itin didelę visuomenės suklaidinimo galimybę. Neva yra didelė rizika, kad vartotojai galvos, jog ieškovės prekių ženklu pažymėti produktai yra atsakovės prekių ženklais žymimų produktų ekologiška linija. Kadangi atsakovės prekių ženklų elementas „HERBA“, kaip atskiras, negali būti saugomas, atsakovė neturi teisės drausti jį naudoti kitiems asmenims. Ieškovės prekių ženkle elementas „EKO“ gali būti naudojamas greta elemento „HERBA“, nes, vertinant ieškovės prekių ženklą kaip visumą, elementas „EKO“ yra vienas iš elementų, ženkliai skiriančių ieškovės prekių ženklą nuo atsakovės prekių ženklų. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovės prekių ženkle esantis elementas „EKO“ yra žodinis–vaizdinis (žodis užrašytas tokiu šriftu, kad sukuria lapo vaizdą), stipriai individualizuotas ir yra vienas iš dominuojančių ieškovės prekių ženklo elementų. Taigi, vartotojai galėtų pamanyti, kad ieškovės prekių ženklu pažymėtos prekės yra atsakovės prekių ženklais pažymėtų prekių ekologiška linija, jeigu ne tik žodinis elementas „HERBA“, tačiau ir kiti šių ženklų elementai, būtų panašūs.
13. Ieškovė pažymėjo, kad jos prekių ženklo registracija turi būti palikta galioti, kadangi, nors aptariamais ženklais žymimos tos pačios klasės prekės, tai negali lemti visuomenės suklaidinimo galimybės. Ieškovės prekių ženklu žymimos prekės skiriasi nuo atsakovės prekių ženklais žymimų prekių savo rūšimi, paskirtimi, realizavimo sąlygomis. Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius, tenkindamas atsakovės protestą, tinkamai neišnagrinėjo ieškovės prekių ženklu žymimų prekių paskirties, realizavimo sąlygų ir nustatė, kad prekės yra panašios dėl to, kad jos yra priskirtinos tai pačiai kategorijai pagal Nicos klasifikaciją. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovės prekių ženklu žymimos prekės yra specifinės net maisto prekių kategorijoje, o pagal Nicos klasifikaciją Nr. 30 pažymėtų prekių spektras yra labai platus. Nors tiek atsakovės, tiek ieškovės prekės pagal Nicos klasifikaciją patenka į tokią pačią 30 klasės kategoriją, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės prekių ženklu žymimos prekės yra tos pačios rūšies. Ieškovė prekių ženklu žymi žolelių arbatą ir prieskonius – kitokios rūšies produktai ieškovės prekių ženklu nėra žymimi. Tuo tarpu atsakovė priklauso įmonių grupei, kuri iš esmės užsiima ryžių ir makaronų produktų prekyba / gamyba ir žymi tokio pobūdžio prekes. Lyginamais prekių ženklais žymimų prekių paskirties skirtumai egzistuoja ir nesukuria prielaidų vartotojui suklysti dėl prekių kilmės šaltinio. Atsakovės prekių ženklais žymimos prekės yra grūdiniai produktai (ryžiai, makaronai), kurie yra naudojami kaip pagrindinis patiekalas ar garnyras, ieškovės prekių ženklu žymimos prekės (arbatžolės, prieskoniai) negali būti naudojami kaip pagrindinis patiekalas arba garnyras, atsakovės prekių atžvilgiu jos galėtų būti tik kaip papildančios mitybą ir gaminamus patiekalus.
Atsiliepimas
14. Atsakovė EBRO FOODS, S. A su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovei buvo suteiktos visos galimybės tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus, pateikiant atsiliepimą į protestą per PŽĮ nustatytą ir Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus pranešime Nr. 2R-163 nurodytą terminą (t. y. iki 2017 m. gegužės 14 d.), tačiau ieškovė minėtos pareigos nevykdė ir laiku atsakymo į protestą neteikė. Ieškovei per nustatytą terminą nepateikus motyvuoto atsakymo į protestą, laikoma, kad ieškovė atsisakė dalyvauti protesto nagrinėjime. Kadangi įstatymo nustatyta tvarka bylą nagrinėjant ikiteismine tvarka ieškovė savo teisių apskritai negynė, tai yra savarankiškas pagrindas jos ieškinį atmesti.
15. Atsakovė pažymėjo, kad teisminio ginčo dalyko apimtį lemia ginčo, nagrinėto ikiteismine tvarka Valstybinio patentų biuro Apeliaciniame skyriuje, apimtis. Šiuo atveju ieškovė ieškiniu ne ginčija Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2018 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 2Ap-1896 teisėtumą ar pagrįstumą (nors reikalavimas jį panaikinti ieškinyje suformuluotas), o iš esmės pateikia motyvuotą atsakymą į protestą, kuris laiku nebuvo pateiktas.
16. Atsakovės vertinimu, ieškinyje aptariami ženklai iš esmės yra panašūs ir klaidinantys vartotojus. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovės ginamų prekių ženklų paraiškų padavimo data yra ankstesnė (2011 m. ir 2013 m.) nei užprotestuotas prekės ženklas, kurio padavimo data yra 2016 m. sausio 12 d. Šiuo atveju taikytinas PŽĮ 7 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius teisingai nustatė, kad atsakovės prekių ženklai „HERBA“ ir „HERBA FOODS“ yra žodiniai–vaizdiniai, užrašyti lotyniškos abėcėlės didžiosiomis raidėmis, stilizuotu šifru, matoma žalia spalva, įkomponuotas vaizdinis elementas – ochros spalvos augalų puokštė. Tuo tarpu ieškovės prekės ženklas „EKO HERBA“ yra žodinis–vaizdinis, sudarytas iš žodžių „HERBA“ ir „FOODS“, žodis „HERBA“ užrašytas lotyniškos abėcėlės didžiosiomis raidėmis, žalia spalva; virš šio žodžio stilizuotu šifru užrašytas žodis „EKO“ (didžiosiomis raidėmis); po žodžiu „HERBA“ įkomponuoti žalios spalvos augaliniai ornamentai, ženklo elementai išdėstyti gelsvos spalvos apvaliame fone, apibrėžtame žaliu rėmeliu. Lyginamieji ženklai yra panašūs vizualiai ir fonetiškai. Lyginamuose ženkluose sutampa žodžiai „HERBA“, jie yra kompozicijų centre. Žodis „HERBA“ išpildomas didžiosiomis raidėmis, dominuoja horizontalus išdėstymas, augaliniai motyvai, spalvos siejasi su augalais. Žodinio elemento „HERBA“ identiška prasminė semantinė asociacija su anglų kalboje naudojamais žodžiais „herb“, „herbal“, kas reiškia – augalai, žolelės, dar labiau didina lyginamųjų ženklų panašumą. Tuo tarpu ieškovės prekės ženkle naudojamas žodis „EKO“ yra nuoroda į ekologiškus produktus, siejamas su aplinka ir nelemia ženklo suvokimo įspūdžio. Taigi, ženklai yra neabejotinai panašūs.
17. Sprendžiant dėl aptariamų ženklų prekių panašumo buvo pagrįstai nustatyta, kad ieškovei priklausantis ginčijamas ženklas užregistruotas tapačioms prekėms, kaip ir ženklas „HERBA“ bei „HERBA FOODS“, tai yra augalinės kilmės maisto produktai, parduodami tose pačiose parduotuvėse, tuose pačiuose, arba gretimuose, skyriuose (lentynose), gali būti vartojami kartu ir skirti tiems patiems vartotojams. Atsakovės prekių ženklus „HERBA“ ir „HERBA FOODS“ ir ieškovės prekės ženklą vidutiniškai atidus, paprastas, protingas vartotojas sutapatintų ir todėl, kad prekės, kuriomis žymimi šie ženklai, yra santykiniai pigios, todėl vartotojai jų atribojimui negali skirti daug dėmesio. Atsakovės protestas buvo tenkintas pagrįstai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Eko Herba“ ieškinio netenkino – paliko nepakeistą Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2018 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 2Ap-1896; priteisė iš ieškovės UAB ,,Eko Herba“ atsakovei EBRO FOODS, A. S. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
19. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovės EBRO FOODS, S. A prekių ženklai „HERBA“ (Nr. 010387538) ir „HERBA FOODS“ (Nr. 011822491) yra ankstesni prekių ženklai PŽĮ 7 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme nei ieškovės prekių ženklas „EKO HERBA“ (Nr. 74459).
20. Teismas, palyginęs ieškovės ir atsakovės prekių ženklus, įvertinęs prekių ženklų sukuriamą bendrą įspūdį, darė išvadą, kad Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius pagrįstai sprendė, jog atsakovės prekių ženklų suvokimo įspūdį lemia žodinis elementas „HERBA“, kuris abiejuose ženkluose yra ryškus ir aiškiai įskaitomas. Prekių ženkle „HERBA“ žodinis elementas ,,HERBA“ yra pagrindinis ir dominuojantis, o prekių ženkle ,,HERBA FOODS“ jis yra pirmasis, todėl taip pat gali būti laikomas dominuojančiu ir sukeliančiu pirmąjį vartotojo įspūdį apie prekių ženklą. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad žodinė ieškovės prekių ženklo dalis ,,HERBA“, nevertinant šiek tiek kitokio šrifto, kuriuo yra užrašyta, ir nežymaus žalios spalvos atspalvio skirtumo, yra tapati atsakovės prekių ženkluose esančiai žodinei daliai ,,HERBA“, kas vartotojui sukuria prekių ženklų panašumo įspūdį. Teismas taip pat pritarė Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo išvadai, kad antrasis žodis „FOODS“, esantis atsakovės prekių ženkle ,,HERBA FOODS“, tiesiogiai apibūdina ženklu žymimas 29 ir 30 klasių prekes, taigi yra skiriamojo požymio neturintis elementas, o spalvotieji vaizdiniai elementai prekių ženkluose yra labiau dekoratyvinio pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prekių ženkle „EKO HERBA“ kompozicijos centre yra žodis „HERBA“; virš jo esantis elementas „EKO“ nėra tiek stilizuotas, kad nebūtų perskaitomas kaip „EKO“; pastarasis žodis nurodo sąsają su aplinka, ūkiu ir dabartinėje kalboje vartojamas kaip nuoroda į ekologiškus produktus, todėl yra aprašomojo pobūdžio elementas, nelemiantis ženklo suvokimo įspūdžio. Ženkle panaudoti grafiniai elementai (fonas, augaliniai ornamentai) yra dekoratyvinio pobūdžio, stilizuotai įrėminantys žodį „HERBA“. Lyginamuose ženkluose sutampa žodžiai „HERBA“, todėl šių kompozicijos centre esančių žodžių pasikartojimas lemia tai, kad lyginami ženklai yra panašūs tiek vizualiai, tiek ir fonetiškai. Be kita ko, lyginamų prekių ženklų vizualų panašumą sustiprina dar ir tai, kad tarp ženkluose panaudotų grafinių elementų taip pat yra panašumų – žodžių „HERBA“ išpildymas didžiosiomis raidėmis, žalia spalva, horizontalus išdėstymas, augaliniai motyvai. Semantiniu požiūriu ženklai vertintini kaip dirbtiniai, nes žodžio „HERBA“ nėra lietuvių kalboje, taip pat jis nėra nurodytas kaip tarptautinis žodis. Minėtas žodis galėtų kelti semantines asociacijas su anglų kalbos žodžiais ,,herb“ ar ,,herbal“ (angl. žolė, žolelių), tačiau tokiu būdu identiškos prasminės asociacijos tik dar labiau padidina lyginamų ženklų panašumą. Teismas konstatavo, kad Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės prekių ženklas „EKO HERBA“ yra klaidinančiai panašus į ankstesnius atsakovės prekių ženklus „HERBA“ ir „HERBA FOODS“.
21. Teismas sprendė, kad ieškovės prekių ženklas registruotas panašioms prekėms kaip ir atsakovės prekių ženklai, o būtent – 30 klasės prekių sąrašuose išvardintoms prekėms, nes tai – augalinės kilmės maisto produktai, parduodami tose pačiose parduotuvėse, tuose pačiuose, ar gretimuose, skyriuose, kurie gali būti vartojami kartu ir skirti tiems patiems vartotojams, neatsižvelgiant į tai, kur faktiškai prekiauja ieškovė ir atsakovė. Kadangi lyginamieji prekių ženklai yra panašūs bei registruoti tapačioms ir panašioms prekėms žymėti, teismo vertinimu, egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Ieškovė UAB ,,Eko Herba“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovės turtėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Teismas nenurodė jokio kito pagrįsto pagrindo, išskyrus elemento „HERBA“ sutapimą, kuris galėtų lemti ginčo ženklų panašumą ir klaidinti vartotojus. Nors žodinis elementas „HERBA“ visuose ginčo ženkluose galėtų būti pripažintas kaip dominuojantis, vien šis elementas negali lemti ginčo ženklų panašumo. Žodinis elementas „HERBA“, tiek atsakovės ženkluose, tiek ieškovės užprotestuotame ženkle, negali būti pagrindu pripažinti ženklų panašumą, nes kiti ženklų elementai ir bendras visumos vaizdas iš esmės skiriasi. Teismas, konstatuodamas, kad žodis „HERBA“ nėra nei lietuviškas, nei tarptautinis žodis, neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju atsakovė yra Europos Sąjungos prekių ženklo savininkė. Dėl pastarosios priežasties, sprendžiant, ar šis žodinis elementas yra bendrinis, reikia nagrinėti ne tik lietuvių kalbos ir tarptautinius žodžius, bet turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokie žodžiai bendrijos lygiu ar atskirose valstybėse narėse galėtų būti pripažinti kaip bendriniai. Visuotinai žinoma, kad lotynų kalba iš esmės sudaro visų dabartinių romanų kalbų pagrindą ir yra padariusi didelę įtaką kitoms Europos Sąjungoje vyraujančioms kalbų grupėms. Todėl, vertinant, ar tam tikras žodinis elementas gali būti pripažintas bendriniu, tam tikrais atvejais būtina atsižvelgti ir į šią kalbą. Žodis „herba“ yra lotyniškas žodis, taip pat šis žodis neabejotinai panašus ir giminingas su kitais Europos Sąjungos valstybių narių žodžiais, reiškiančiais arbatą arba žoleles. Teismas neįvertino minėto žodžio paplitimo visoje Europos Sąjungos rinkoje ir nepagrįstai pripažino, kad šio elemento bendrumas turi lemti ginčo ženklų pripažinimą panašiais ir užprotestuoto ženklo registracijos panaikinimą. Be to, elementas „HERBA“ yra nusistovėjęs ne tik Europos, bet ir kitų valstybių, prekybinėje praktikoje, todėl nėra jokio pagrindo atsakovei suteikti išskirtines teises į jį ir drausti jį (elementą) naudoti kitiems subjektams. Platų minėto žymens paplitimą akivaizdžiai patvirtina didelis skaičius kitų prekių ženklų, kurių sudėtyse egzistuoja toks pat žymuo, ir produktų, kurių pavadinime šis žymuo panaudotas, skaičius. Bendrinis šio žodinio elemento pobūdis ir nusistovėjimas prekybinėje praktikoje yra nulemtas to, kad tokiu žodiniu elementu įprastai yra žymimi augalinės ar natūralios kilmės produktai. Nors teismas žodinį elementą „HERBA“ pripažino dominuojančiu visuose ginčo ženkluose, šio elemento bendrumas nelemia ginčo ženklų panašumo.
22.2. Ieškovės nedalyvavimas ginčo nagrinėjime ikiteismine tvarka negali turėti įtakos ginčo apimčiai jį nagrinėjant teisme; nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas galėjo / turėjo nevertinti tų argumentų, paaiškinimų ir įrodymų, kurie nebuvo pateikti ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka.
Šalies argumentai
22.3. Ieškovės prekės ženkle lingvistiniu aspektu iš esmės nurodomas jos pavadinimas, kurio atsakovė neturi teisės drausti naudoti jokiu pagrindu, nes jis yra registruotas anksčiau.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė EBRO FOODS, S. A. prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti atsakovei iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Teismas įvertino visas PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas sąlygas ir pagrįstai pripažino, kad užprotestuotas ženklas yra klaidinamai panašus į apeliantės ženklus. Teismas vertino ženklus kaip visumą, t. y. bendrą ženklų sukuriamą suvokimo įspūdį, kurį iš esmės nulemia žodinis elementas „HERBA“ – jis pagrįstai buvo pripažintas dominuojančiu, tačiau ženklai pripažinti klaidinančiais ir dėl jų vaizdinio bei semantinio panašumo.
23.2. Faktas, kad žodis gali būti aptinkamas vienintelėje kalboje, kuri iš esmės yra nevartojama kasdieninėje kalboje, nereiškia, kad lyginami ženklai nėra dirbtiniai. Priešingai nei nurodo ieškovė, teismas šioje byloje neturi pareigos atsižvelgti į kiekvienos Europos Sąjungos valstybės narės kalbas. Tačiau, net jeigu teismas turėtų tokią pareigą, pažymėtina, kad daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių narių kalbose žodis „herba“, ar kitoks panašus žodis, apibūdinant arbatą arba žoleles, nėra naudojamas. Be to, šiuo atveju neturi būti kalbama vien apie žodinį elementą „herba“ ir jo reikšmę bei panašumą į žodį „arbata“ kitose kalbose, nes užprotestuotas ženklas, kaip ir kiti ženklai, yra registruoti ne tik arbatai. Apeliantės ženklus sudaranti žodinių, grafinių bei spalvinių elementų visuma nulemia jų kaip ženklų vertę ir išskirtinumą, o kartu ir pabrėžia originalumą. Net jeigu žodis „herba“ būtų laikomas bendriniu žodžiu, šį žodį sujungus su kitais žodiniais, vaizdiniais elementai, toks prekės ženklas yra registruojamas ir kartu saugomas, nepaisant to, kad atskiros žodžių dalys yra silpnos.
23.3. Aplinkybė, ar tam tikras elementas yra pagrindinis (dominuojantis), ar ne, nustatoma vertinant tik konkrečius prekių ženklus, o ne tai, ar jis naudojamas daugelyje kitų prekės ženklų. Atsakovė pažymi, kad turi išskirtines teises į savo anksčiau registruotus prekių ženklus, kuriuos pažeidžia apeliantės užprotestuoto ženklo registracija, kadangi užprotestuotame ženkle taip įkomponavus elementą „HERBA“, kuris yra dominuojantis ženkluose, kaip jis yra įkomponuotas šiuo metu, užprotestuotas ženklas yra klaidinamai panašus į atsakovės ženklus.
23.4. Apeliantė, pasinaudojusi ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, negali kelti naujų argumentų ir nurodyti naujų aplinkybių, kurios nebuvo vertintos nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka.
23.5. Teismas argumentuotai ir motyvuotai nurodė, kodėl aplinkybės dėl apeliantės pavadinimo ankstesnio įregistravimo nei ženklai nebuvo vertintos – jos buvo pagrįstai pripažintos teisiškai nereikšmingomis tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti. Jeigu apeliantė mano, kad jos teisės į juridinio asmens pavadinimą yra pažeistos atsakovės prekių ženklais, ji turi galimybę tokias teises ginti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir, atitinkamai, tokie argumentai neturėtų būti teismo vertinami.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Apeliacinėje byloje nagrinėjami klausimai, susiję su žodinių – vaizdinių prekių ženklų klaidinamo panašumo vertinimu. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo apibrėžtų ribų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
25. Ieškovės vardu buvo registruotas nacionalinis prekių ženklas (Nr. 74459) EkoHerba (fig.) .
Atsakovės vardu registruoti prekių ES ženklai (fig, Nr. 010387538) ir (fig., Nr. 0118220491).010387538
26. Pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Vadovaujantis šiuo klausimu išplėtota nacionalinių ir Europos Sąjungos teismų praktika, globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir semantinio lyginamųjų ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru šių ženklų sukuriamu įspūdžiu, turint omenyje konkrečiai jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016 ir joje nurodytą praktiką).
27. Ženklų palyginimas apima bendrą jų vizualių, fonetinių ir (arba) konceptualių (semantinių) savybių vertinimą. Jeigu nustatomas bent vieno iš trijų aspektų panašumas, visapusiškame suklaidinimo galimybės vertinime sprendžiama, ar ženklai panašūs pakankamu laipsniu, kad atsirastų suklaidinimo galimybė. Nustatant ženklų panašumo laipsnį, būtina įvertinti ne tik vizualinio, fonetinio ir konceptualaus ženklų panašumo lygį, bet ir kiekvieno iš šių kriterijų reikšmę, atsižvelgiant į prekių, kurioms registruoti ženklai, kategoriją, pateikimo rinkoje būdą ir kitus svarbius aspektus, dėl kurių gali padidėti vieno iš skirtingų žymenų panašumo aspektų (vizualinio, fonetinio arba konceptualaus) svarba (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2016 ir joje nurodytą ESTT praktiką).
28. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl kombinuotų prekių ženklų galimo klaidinamo panašumo. Tais atvejais, kai lyginami kombinuoti prekių ženklai, turi būti ne tik lyginami žodiniai kombinuotų prekių ženklų elementai, tačiau lyginant vertinamas ir kombinuotų prekių ženklų žodinio elemento kartu su vaizdiniu elementu sukuriamas bendras įspūdis. Šiuo atveju dviejų prekių ženklų panašumo vertinimas nereiškia, kad galima atsižvelgti tik į vieną kombinuoto prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016).
29. Remiantis prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktika, tuo atveju, kai prekių ženklą sudaro žodiniai ir vaizdiniai elementai, pirmieji paprastai laikomi labiau išskiriančiais negu antrieji. Kombinuotas prekių ženklas gali būti laikomas panašiu į kitą prekių ženklą, tapatų vienai iš kombinuoto prekių ženklo sudedamųjų dalių ar panašų į ją, tik jeigu pastaroji yra dominuojantis elementas kombinuoto prekių ženklo sukurtame bendrame įspūdyje. Taip yra tada, kai vien tik ši sudedamoji dalis gali dominuoti šio prekių ženklo vaizde, kurį atitinkama visuomenės dalis prisimena, o kitos prekių ženklo sudedamosios dalys yra nežymios jo sukurtame bendrame įspūdyje (žr., pvz., Pirmosios instancijos teismo 2002 m. spalio 23 d. sprendimą byloje Nr. T‑6/01).
30. Pirmosios instancijos teismas, atitinkamą procesinį sprendimą dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo (jo pagrįstumo) priėmė, ištyręs bei įvertinęs tinkamam byloje kilusio ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visetą, bei konstatavęs, kad lyginamieji prekių ženklai yra panašūs bei registruoti tapačioms ir panašioms prekėms žymėti, todėl egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė.
31. Ieškovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atitinkamomis teismo išvadomis iš esmės grindžia trejomis argumentų grupėmis: 1) joks kitas ginčo ženklų panašumas, išskyrus žodinį elementą „HERBA“, neegzistuoja, o žodinis elementas „HERBA“ – neoriginalus, nusistovėjęs Europos rinkos bendrinėje kalboje ir prekybos praktikoje bei vartojamas daugelio kitų subjektų; 2) teismas nepagrįstai nevertino argumentų, kurie nebuvo pateikti ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka; 3) teismas turėjo įvertinti ankstesnės, nei atsakovės prekės ženklų, ieškovės pavadinimo registracijos aplinkybę. Teisėjų kolegija toliau nutartyje įvertins pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumą bei pagrįstumą nurodytų ieškovės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų kontekste.
32. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniu skundu neginčija ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta nustatytomis šias bylos aplinkybes: prekių ženklai „HERBA“ ir „HERBA FOODS“ yra ankstesni nei ieškovės prekių ženklas „EKO HERBA“; lyginamieji prekių ženklai yra registruoti tapačioms ir panašioms prekėms žymėti.
33. Taigi, ieškovės apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo prekės ženklų žodinio elemento „HERBA“ vertinimu, nulėmusiu atitinkamas pirmosios instancijos teismo išvadas.
34. Minėta, kad kombinuotas prekių ženklas gali būti laikomas panašiu į kitą prekių ženklą, tapatų vienai iš kombinuoto prekių ženklo sudedamųjų dalių ar panašų į ją, tik jeigu pastaroji yra dominuojantis elementas kombinuoto prekių ženklo sukurtame bendrame įspūdyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pritarė byloje ginčijamo Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus išvadai, kad atsakovės prekių ženklų suvokimo įspūdį lemia žodinis elementas „HERBA“, kuris yra dominuojantis. Ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės pripažįsta, kad žodinis elementas „HERBA“ visuose ginčo ženkluose galėtų būti pripažintas dominuojančiu, tačiau, ieškovės vertinimu, vien tik šis elementas negali lemti ginčo ženklų panašumo; be to, pasak ieškovės, žodinis elementas „HERBA“ negali būti saugomas dėl bendrinio jo pobūdžio, neoriginalumo ir dėl to, kad yra naudojamas daugelyje kitų prekės ženklų. Teisėjų kolegija toliau šioje nutartyje nurodomų motyvų pagrindu minėtus ieškovės apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
35. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, kai sprendžiama dėl ženklo (ar atitinkamo ženklo elemento) apsaugos apimties, be kita ko, dėl kito ženklo klaidinamo panašumo, būtent ženklo (ženklo elemento) „stiprumas“ ar „silpnumas“ ir yra lemianti aplinkybė, sąlygojanti išimtinių teisių į prekių ženklą ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2012; kt.). Prekių ženklų ginčų nagrinėjimo praktikoje pripažįstama, kad labiau tikėtina, jog vartotojas manys, kad ženklo apibūdinamasis, darantis užuominą ar kitoks silpnas elementas nenaudojamas konkrečiai įmonei identifikuoti, taigi ir prekėms ar paslaugoms atskirti nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų, todėl klaidinimo galimybei konstatuoti vien silpno žymenų elemento sutaptis nėra pakankama (žr. pvz., Bendrijos prekių ženklų nagrinėjimo Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklai ir dizainas) gairių C dalis, II skirsnis, 4 skyrius „Skiriamasis požymis“, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-177/2014). Taigi, skiriamojo požymio neturinčių ar silpnų prekių ženklų elementų vertinimui, sprendžiant dėl klaidinamo panašumo, yra taikoma speciali taisyklė, įtvirtinta ir Metodinių nurodymų 3.1.2 a punkte. Tačiau ši specialioji taisyklė turi būti aiškinama tokiu būdu, jog silpno ar neturinčio skiriamojo požymio elemento sutaptis lyginamuosiuose prekių ženkluose jokiais atvejais negali lemti suklaidinimo galimybės ir kad dėl šios priežasties silpnas ar neturintis skiriamojo požymio elementas apskritai turėtų būti ignoruojamas atliekant prekių ženklų palyginimą.
36. Pasisakydamas dėl silpnų ar skiriamojo požymio neturinčių prekių ženklo elementų įtakos vertinant suklaidinimo galimybę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal vieną iš prekių ženklų teisėje esančių taisyklių nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos. Tai reiškia, kad jie gali atsikartoti skirtingiems subjektams priklausančiuose prekių ženkluose. Tačiau nurodyta taisyklė yra bendroji ir neturėtų būti taikoma visais atvejais (t. y. neturėtų būti suprantama kaip absoliuti). Atsižvelgiant į konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes, nesaugomas (taigi neturintis skiriamojo požymio) ar silpnasis ženklo elementas gali turėti įtakos, vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę dėl dviejų pramoninės nuosavybės objektų panašumo, jeigu jis yra dominuojantis prekių ženklo elementas. Silpnas prekių ženklo elemento skiriamasis požymis nebūtinai reiškia, jog šis negali būti dominuojantis elementas – dėl jo vietos ženkle arba dydžio, jis gali daryti įspūdį vartotojams ir būti jų prisimenamas. Taigi, pripažįstama anksčiau minėtos bendrosios taisyklės išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014).
37. Vertinant, ar egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė, svarbus ginčo prekių ženklų vartotojui sukuriamas bendras įspūdis, priklausantis, be kita ko, nuo ginčo ženklų skiriamųjų ir dominuojančių elementų. Dėl ženklų panašumo ir suklaidinimo galimybės turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į sutampančių ženklų elementų pobūdį (dominuojantis ar ne), nesutampančių elementų kiekį ir jų skiriamąjį požymį, bei kitas reikšmingas aplinkybes.
38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo prekių ženklai „HERBA“, „HERBA FOODS“ bei „EKO HERBA“ yra vizualiai, fonetiškai, iš esmės ir semantiškai panašūs. Tiek atsakovės prekių ženkluose „HERBA“, „HERBA FOODS“, tiek ieškovės prekių ženkle „EKO HERBA“ suvokimo įspūdį lemia, dominuoja tas pats žodinis elementas – „HERBA“, parašytas didžiosiomis raidėmis, šiek tiek žemiau centrinės ženklų dalies, horizontaliai, žalia skirtingų atspalvių spalva, lemiantis vizualinį lyginamųjų žymenų panašumą. Lyginant fonetiškai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovės apeliacinio skundu nenuginčytoms tiek skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2018 m. sausio 30 d. sprendimo išvadoms, kad prekių ženklo „HERBA FOODS“ antrasis žodis „FOODS“ tiesiogiai apibūdina ženklu žymimas 29 ir 30 klasių prekes ir yra skiriamojo požymio neturintis elementas; tuo tarpu ieškovės prekių ženklo „EKO HERBA“ elementas „EKO“ yra aprašomojo pobūdžio elementas, nelemiantis ženklo suvokimo įspūdžio – dabartinėje kalboje jis vartojamas kaip nuoroda į ekologiškus produktus. Aptartieji skirtingi ginčo prekių ženklų elementai nėra pakankami tam, kad pašalintų lyginamųjų ženklų fonetinį panašumą, atsižvelgiant į tai, kad visų ginčo prekių ženklo elementas „HERBA“, kaip minėta, yra dominuojantis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo, kad ginčo ženkluose sutampantis žodis „HERBA“ galėtų kelti asociacijas su anglų kalbos žodžiais „herb“ arba „herbal“ (angl. žolė, žolelių) – identiškos prasmės asociacijos (atsižvelgiant į prekių, kurioms žymėti registruoti ginčo ženklai, pobūdį) dar labiau padidina lyginamų ženklų panašumą (ženklai yra semantiškai panašūs). Pastaroji pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės patvirtinama ir ieškovės apeliacinio skundo argumentais apie žodžio „HERBA“ asociacijas su kitų kalbų žodžiais, kurių reikšmės daugumoje sutampa su pirmosios instancijos teismo paminėtais anglų kalbos žodžiais.
39. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadai, kad prekių ženkluose „HERBA FOODS“ ir „EKO HERBA“ panaudoti kiti vaizdiniai, grafiniai elementai yra labiau dekoratyvinio pobūdžio, be to, pastebėtinas ir šių elementų panašumas – jau aptartas paties žodžio „HERBA“ išdėstymas, pateikimas; visuose ginčo prekių ženkluose panaudoti augalų motyvai. Pažymėtina, kad ieškovės apeliaciniu skundu pastaroji išvada taip pat nepaneigiama, nurodant tik deklaratyvaus pobūdžio, nemotyvuotą argumentą apie kardinalų kitų ginčo ženklų elementų ir bendro jų visumos vaizdo skirtumą, atitinkamų skirtumų net neįvardijant.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, lyginamųjų ženklų sukeliamas bendras įspūdis yra labai panašus, o tai yra pakankama suklaidinimo galimybei konstatuoti net ir atsižvelgiant į elemento „HERBA“ aprašomąjį pobūdį – tam tikri fonetiniai, vaizdinių elementų skirtumai nėra pakankami paneigti lyginamų prekių ženklų panašumą.
41. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentus – kad atsakovės prekių ženklas ,,HERBA“ apskritai neatitinka PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl negalėtų būti registruojamas kaip savarankiškas prekių ženklas, kad šis žymuo nesuteikia atsakovei išskirtinių teisių; kad ieškovės prekių ženklas atitinka ieškovės, kaip juridinio asmens, pavadinimą, kuris buvo įregistruotas anksčiau nei atsakovės prekių ženklai – atmetė ne tik nurodęs, jog nagrinėjamu atveju teisminio ginčo dalyko apimtį lemia ginčo, nagrinėto ikiteismine tvarka Valstybinio patentų biuro Apeliaciniame skyriuje, apimtis, bet iš esmės konstatavęs, kad ieškovė ieškinyje reikalavimo pripažinti atsakovės prekių ženklų registraciją negaliojančia nereiškia, todėl minėti jos argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui. Pastaroji teismo išvada, iš esmės ir nulėmusi atitinkamų ieškovės argumentų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevertinimą, ieškovės apeliaciniu skundu nėra ginčijama; o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytai pozicijai dėl šiame nutarties punkte aptariamų ieškovės argumentų (tuo pačiu ir apeliacinio skundo argumentų) teisinio nereikšmingumo nagrinėjamam ginčui. Tuo iš esmės paneigiama ieškovės apeliacinio skundo argumentų grupė, susijusi su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, pasak ieškovės, nepagrįstai nevertino argumentų, kurie nebuvo pateikti ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka, taip pat ankstesnės, nei atsakovės prekės ženklų, ieškovės pavadinimo registracijos aplinkybės.
42. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad skundžiamu sprendimu atsakovei nebuvo suteikta išskirtinė teisė naudoti aprašomojo pobūdžio elementą „HERBA“ – šioje byloje buvo pasisakyta tik dėl konkretaus šį elementą turinčio ieškovės prekių ženklo klaidinamo panašumo į ankstesnius atsakovės prekių ženklus, neapimant visų galimų šio elemento naudojimo prekių ženkluose variacijų.
43. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 1 400 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB ,,Eko Herba“ atsakovės EBRO FOODS, S. A. naudai 1 400 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.