- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-1597-436/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00500-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- I. R.
- Ieškovas
- VšĮ Lazdijų kultūros centras
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. R. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-36-780/2013 pagal ieškovės VšĮ Lazdijų kultūros centras ieškinį atsakovei I. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 069,60 Lt skolos bei 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodo, kad 2004 m. balandžio 1 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis, kuria atsakovei buvo išnuomotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 5 punkte numatyta, jog nuomininkas kas mėnesį moka visus mokesčius, nurodytus šioje sutartyje, taip pat mokesčius už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas. 2006 m. ieškovas pastatą pradėjo šildyti centralizuotu būdu, todėl ieškovas atsakovei 2006 m. spalio 31 d. pateikė pasirašyti šilumos energijos tiekimo sutartį ir papildomą susitarimą prie nuomos sutarties dėl atsiskaitymo už šilumos energiją. Atsakovė atsisakė juos pasirašyti ir pagal pateiktas sąskaitas už suvartotą šilumos energiją nemokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad išnuomotos patalpos neturėjo centrinio šildymo, 2006 m. ieškovo buvo įspėta apie centrinio šildymo įvedimą, bet atsakovės netenkino šilumos temperatūra, todėl ji nesutiko pasirašyti sutarties ir nemokėjo už šildymą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei VšĮ Lazdijų kultūros centrui iš atsakovės I. R. 2.069,60 Lt skolos ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-09-21, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 1 183,10 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovės I. R. 34,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog ieškovo pasato šildymo būdas - vietinis centrinis šildymas (b. l. 131-132). Todėl akivaizdu, kad ieškovas nėra nei CK 6.383 straipsnyje numatyta energijos tiekimo įmonė, parduodanti šilumos energiją kitiems vartotojams, nei Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje numatytas šilumos tiekėjas, turintis licenciją versti tokia veikla. Vadinasi šios bylos šalių tarpusavio santykiams netaikytinos CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių ir šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos Šilumos ūkio įstatyme ir jį lydinčiuose poįstatyminiuose aktuose. Byloje kilusiam ginčui taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios šalių sutartinius nuomos santykius ir daiktines teises.
Nuomos sutarties straipsnio konstrukcija akivaizdžiai rodo, kad šalys išskyrė dvi atsakovei privalomų mokėti mokesčių rūšis: 1) mokesčius, nurodytus šioje sutartyje, ir 2) mokesčius už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas, kurie nėra nurodyti pačioje sutartyje, tačiau privalomi mokėti atsakovei. Šioje nuomos sutartyje yra nurodytas tik vienas mokestis – nuompinigiai (sutarties 2 punktas). Tuo tarpu visi kiti mokesčiai, kuriuos atsakovė mokėjo, nebuvo nurodyti pačioje nuomos sutartyje. Dėl elektros energijos apmokėjimo šalys sudarė atskirą sutartį (b. l. 9), o dėl kitų komunalinių mokesčių jokie rašytiniai susitarimai tarp šalių iš viso nebuvo sudaryti. Vadinasi pripažintina, o ir pati atsakovė sutarties vykdymo metu savo konkliudentiniais veiksmais pripažino (mokėdama už šaltą vandenį, šiukšlių išvežimą (b. l. 70, 91, 92, 94, 95, 96, 98, 101, 102, 104), kad tam tikro mokesčio tiesioginis nenurodymas nuomos sutartyje savaime nėra pagrindas nemokėti tokio mokesčio, jeigu paslauga, susijusi su išnuomota patalpa, jai buvo faktiškai teikiama.
Teismas pripažino, kad nuomos sutarties 5 punkte šalys įtvirtino ir tuos mokesčius, kurie egzistavo sutarties sudarymo metu, ir tuos, kurie galėjo atsirasti ateityje, ryšium su ieškovo pastato išlaikymo išlaidų pasikeitimu. Tuo tarpu nuomos sutarties 9.3 punkte šalys numatė tik tą dalį iš sutarties 5 punkte apibrėžtų mokesčių, kurie egzistavo sudarant sutartį. Toks šalių sudarytos nuomos sutarties aiškinimas atitinka tiek CK įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, tiek nuomos santykius bei daiktines teises reglamentuojančias normas. Nors atsakovė tvirtina, kad ieškovo tiekiamos šilumos nenaudojo, nes buvo užsukusi jos patalpoje esantį ieškovo šildymo prietaisą, tačiau šios aplinkybės ji neįrodė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. R. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad:
Lazdijų rajono apylinkės teismas nevertino ir nepasisakė dėl ginčui reikšmingų įrodymų, nenustatė ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Teismas savo sprendime remiasi ir gina tik stipresniąją pusę - ieškovą, kaip patyrusį finansinių nuostolių dėl apeliantės kaltės. Bet visiškai nevertina ir nesigilina į tai, kad paties ieškovo teikiama šildymo paslauga neatitiko reikiamos kokybės (tiekiamo vandens temperatūra buvo žema), o tuo pačiu, kad atsakovas (ieškovas) tiekdamas šildymui abejotinos temperatūros karštą vandenį, nesinaudojo jokiais karšto vandens apskaitos prietaisais. Tai yra buvo nepateisinti nuomininkės - apeliantės teisėti lūkesčių dėl tinkamos šildymo paslaugos kokybės, kurios buvo tikimasi iš nuomotojo – ieškovo.Teismas visiškai nevertino byloje aplinkybės, kad išnuomota patalpa buvo atskira patalpa, atskirta nuo pagrindinių patalpų aklina siena su atskiru įėjimu į nuomojamas patalpas, kad apeliantė buvo apsišildžiusi išnuomotos patalpos vidinę sieną nuo bendrų su ieškovu patalpų, todėl apeliantei atsisakius šildyti savo patalpą ieškovo pasiūlytu centralizuotu šildymo būdu, ieškovas papildomai dėl pastato išlaikymo išlaidų nepatyrė, nes buvo šildomas mažesnis patalpų plotas negu tikėjosi pats ieškovas. Teismas klaidingai vertina mokesčius už šilumos energiją, įtraukdamas juos į nuomos mokestį. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių, nes nuomos mokestis per visą sutarties galiojimo laikotarpį, jei nėra atskiro numatyto susitarimo tarp šalių, negali keistis.Taip pat teismas, neteisingai vertino šalių tikrąją valią ir elgesį dėl papildomos sutarties sudarymo (konkliudentinius veiksmus). Šiuo atveju teismo yra įvertinti tik ieškovo veiksmai, apeliantės veiksmai visiškai nevertinami. Šalims buvo žinoma, kad papildoma sutartis bus pasirašyta tuo atveju, jeigu bus užtikrinta tinkama šilumos teikimo paslauga. Apie netinkamą šilumos paslaugą apeliantė ieškovą informavo 2006 12 21, todėl teismas turėjo vertinti jo tikrąją valią ir ketinimus bei veiksmų sąžiningumą. Ieškovui buvo žinoma, kad pagal žodinį susitarimą, atsakovei šiluma buvo tiekiama netinkamos kokybės ir apie tai ieškovas buvo informuotas raštiškai (2006 12 21). Bet kaip matosi iš byloje esančios medžiagos, nesiėmė visiškai jokių veiksmų pagerinti šildymo paslaugai ir užtikrinti, jog ateityje būtų pagerinta paslaugos kokybė, t.y. ištaisyti savo klaidas, kad ateityje būtų galima pasirašyti papildomą susitarimą dėl šildymo paslaugos teikimo.Apeliantė visą sutartinį laikotarpį elgėsi sąžiningai. Tai patvirtina jos pateikti prašymai ieškovui, kurie buvo pateikti – 2006-12-21, 2007-12-14, 2008-01-11. Ieškovas, kaip stipresnioji pusė, vengė priimti papildomus sutartinius įsipareigojimus.Taip pat teismas neatsižvelgė ir į pačios 2006 10 31 papildomos sutarties turinį, kurioje ieškovas nėra prisiėmęs sau jokių įsipareigojimų, t.y. nėra numatyta, kokios temperatūros bus tiekiamas karštas vanduo į apeliantės nuomojamos patalpos šildymo radiatorių, nenurodyta patalpos šildymo terminas, kokios bus taikomos sankcijos už sutarties sąlygų nevykdymą. Šioje sutartyje yra tik numatytos sankcijos apeliantei - nuomininkei. Todėl ieškovas, teikdamas tokį susitarimą apeliantei - nuomininkei, pažeidė sutarties laisvės principą, tuo pačiu, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, sutarčių sudarymo taisyklės. Be to sutartį parengė ieškovas, todėl visi neaiškumai turėjo būti įvertinti, apeliantės naudai.Teismas, išnagrinėjęs bylą, visiškai nevertino nuomininkės - apeliantės pateiktų byloje įrodymų, o vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus ir visiškai nevertino ieškovo sąžiningumo, jo tikrųjų ketinimų ir veiksmų sudarant 2006 10 31 susitarimą dėl šildymo paslaugos teikimo. Kadangi ieškovas elgėsi nesąžiningai, t.y. nepagrįstai apeliantei skaičiavo mokestį už nuomojamos patalpos šildymą, todėl tokiais savo veiksmais ieškovas apeliantės sąskaita siekė nepagrįstai praturėti.Lazdijų rajono apylinkės teismas priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-36-780/2013, nukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių, bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, t.y. neišsiaiškino sutarties dalyvių tikrųjų ketinimų, nesigilino į šalių veiksmus dėl sutarties sudarymo, neatsižvelgė į sutarties sąlygas, esmę, tikslą, šalių elgesį dėl sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nukrypo nuo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų teisės principų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė VšĮ Lazdijų kultūros centras prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą dėl šių argumentų:
Apeliantė nepateikė įrodymų savo argumentams dėl galimybės jos nuomojamos patalpas atjungti nuo centralizuoto šildymo. Pažymėtina, kad fiziškai neįmanoma jos nuomojamos patalpos atjungti nuo centralizuoto šildymo.Apeliantė pripažino, jog ieškovės teikiama šiluma jos patalpoms buvo tiekiama, tačiau jos netenkino esama šilumos temperatūra - 13 laipsnių. Todėl darytina išvada, jog apeliantė ieškinį pripažino, o kad kirpykloje pagal normatyvinius reikalavimus turi būti 21-23 laipsniai šilumos, turėjo užtikrinti pati apeliantė. Apeliantės argumentai įrodo, kad ji ieškovo tiekiama šilumos energija naudojosi.Aplinkybė, kad apeliantei išnuomota patalpa buvo atskirta aklina siena nuo pagrindinio pastato neatleidžia apeliantės nuo pareigos mokėti už šildymo paslaugas. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas netinkamai aiškino sutartį, nes nuomos mokestis per visą sutarties galiojimo laikotarpį, jei nėra atskiro susitarimo, tarp šalių negali keistis. Apeliantė konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad naudojasi ieškovo teikiama šilumos energija, todėl ji turi sumokėti susidariusią skolą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad siekdami nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, teismai turi taikyti įstatyme įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuluotų sutarčių aiškinimo būdų visumą: sutartys aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-382/2012).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2004 m. balandžio 1 d. tarp ieškovės VšĮ Lazdijų kultūros centro ir atsakovės I. K. (dabar – R.) buvo sudaryta Savivaldybių ilgalaikio turto nuomos sutartis Nr. S2-1.15-04 (toliau – nuomos sutartis), pagal kurią atsakovei buvo išnuomotos Seirijų laisvalaikio salės patalpose 14,08 kv.m. patalpos Nr. 1-9, 1-10, esančios (duomenys neskelbtini), naudoti kirpyklos veiklai (1 t., b.l. 6- 8), kurios 9.3 punkte nustatyta, jog atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokesčius (susijusius su išnuomotu turtu), už vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas. Tą pačią dieną tarp šalių buvo sudaryta Elektros energijos tiekimo sutartis Nr. S2-1.15-05, pagal kurią atsakovė įsipareigojo apmokėti pateiktas sąskaitas už sunaudotą pagal kontrolinio skaitliuko parodymus elektros energiją (1 t., b.l. 9). 2006 m. spalio 31 d. ieškovė pateikė atsakovei papildomą susitarimą prie nuomos sutarties, pagal kurį buvo papildytas nuomos sutarties 5 punktas (1 t., b.l. 64). Šiame papildomame susitarime ieškovas nurodė, kad atsakovė turės mokėti už šilumos energiją pagal ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras (1 t., b.l. 64). Remiantis papildomu susitarimu, ieškovė 2006 m. spalio 31 d. pasiūlė atsakovei sudaryti Šilumos energijos tiekimo sutartį Nr. S2-22 (1 t., b.l. 63), tačiau atsakovė tiek Papildomo susitarimo prie nuomos sutarties, tiek Šilumos energijos tiekimo sutarties nepasirašė. Atsakovė nesutiko mokėti ieškovei už tiekiamą šilimos energiją. 2006 m. gruodžio 21 d. raštu atsakovė kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad jos netenkina šildymo paslaugos kokybė, kuri neatitinka jos kainos. Patalpas reikia šildyti papildomai elektra, todėl atsakovei atsirado papildomi nuostoliai (1 t. b.l. 10). 2008 m. sausio 11 d. prašyme ieškovė atsakovę pakartotinai informavo, kad nesutinka mokėti už ieškovės teikiamas nekokybiškas šildymo paslaugas. (1 t., b.l. 12). 2008 m. vasario 12 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad su skola už šildymą nesutinka, nes nesinaudoja centralizuotomis šilumos tiekimo paslaugomis, apšildymo radiatorius visą laiką yra išjungtas (1 t., b.l. 13). Ieškovė 2012 m. vasario 27 d. raštu įspėjo ieškovę, kad nuo 2012 m. kovo 30 d. su atsakove bus nutraukta patalpų nuomos sutartis (1 t., b.l. 14). Ieškovės paskaičiavimais, atsakovė už centralizuotą patalpų šildymą ieškovei liko skolinga 2069,60 Lt (1 t., b.l. 17). Šias aplinkybes ieškovė grindžia byloje esančiomis išrašytomis sąskaitomis faktūromis (1 t., b.l. 68-104).
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šios bylos šalių tarpusavio santykiams netaikytinos CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių ir šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos Šilumos ūkio įstatyme ir jį lydinčiuose poįstatyminiuose aktuose, kadangi ieškovė nėra energijos tiekimo įmonė. Šiuo atveju ieškovė šilumos energiją jai nuosavybės teise priklausančiam pastatui, tame tarpe ir atsakovei, tiekė savarankiškai ją pagamindama. Taigi, byloje kilusiam ginčui taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios šalių sutartinius nuomos santykius ir daiktines teises.
Kaip jau byloje yra nustatyta, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininke nuomos sutarties sudarymo metu buvo ieškovė (1 t., b.l. 131-132). Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį, ieškovė turėjo teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad viso pastato Pagal patalpos nuomos sutarties 5 punktą, nuomininkui buvo nustatyta pareiga be nuompinigių, kas mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka mokėti visus mokesčius, nurodytus šioje sutartyje, taip pat mokesčius už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas. Kaip jau buvo minėta, šalys papildomai buvo sudariusios sutartį dėl apmokėjimo už suvartotą elektros energiją.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktą medžiagą apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuomos sutarties 5 ir 9.3 punktai neprieštarauja vienas kitam, o priešingai – papildo vienas kitą, kad nuomos sutarties 5 punkte šalys įtvirtino ir tuos mokesčius, kurie egzistavo sutarties sudarymo metu, ir tuos, kurie galėjo atsirasti ateityje, ryšium su ieškovo pastato išlaikymo išlaidų pasikeitimu. Tuo tarpu nuomos sutarties 9.3 punkte šalys numatė tik tą dalį iš sutarties 5 punkte apibrėžtų mokesčių, kurie egzistavo sudarant sutartį, tai, kad savo katilinėje gaminama šiluma ieškovui pradėjus šildyti visą pastatą atsakovė nepasirašė atskiros sutarties dėl šilumos energijos apmokėjimo ir papildomo susitarimo prie nuomos sutarties, nereiškia, kad jai neatsirado pareiga sumokėti už naujai atsiradusias jos nuomojamos patalpos išlaikymo išlaidas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų teisinių aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Visi apeliantės apeliacinio skundo argumentai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant ieškovės ieškinį, įvertinti visi atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, išanalizuoti ir įvertinti pateikti rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis visiškai sutinka. Apeliantės argumentai, kad teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovė ieškovo tiekiamos šilumos nenaudojo, nes buvo užsukusi jos patalpoje esantį ieškovo šildymo prietaisą, atmestini. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė šių aplinkybių neįrodė. Byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio apeliantės argumentus, kad jos nuomojama patalpa buvo atskirta nuo pagrindinių ieškovui priklausančių patalpų, todėl ieškovas dėl šildomų apeliantės nuomojamų patalpų nuostolių nepatyrė. Priešingai, apeliantė pripažino, kad jos patalpoje buvo ieškovui priklausantis šildymo prietaisas. Duomenų apie tai, kad atsakovė šiuo prietaisu nesinaudojo, apeliantė teismui nepateikė. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo yra įvertinti tik ieškovo veiksmai, apeliantės veiksmai visiškai nevertinami, nes šalims buvo žinoma, kad papildoma sutartis bus pasirašyta tik tuo atveju, jeigu bus užtikrinta tinkama šilumos teikimo paslauga. Tačiau jokių rašytinių įrodymų, išskyrus apeliantės paaiškinimus, byloje nėra, t.y. nėra įrodymų, jog tarp šalių vyko derybos dėl sutarties sąlygų derinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, kad vien tik atsakovės paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas, jog faktiškai ji nesinaudojo jai tiekiama šiluma, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad šiluma į atsakovės nuomojamas patalpas buvo tiekiama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, kad nesutikdama su atsiradusiomis papildomomis nuomos išlaidomis dėl šildymo atsakovė turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį, o jeigu dėl netinkamos ieškovo tiekiamos šilumos kokybės atsakovės netenkino pasikeitusios naudojimosi nuomojama patalpa sąlygos ji turėjo teisę reikalauti sumažinti nuomos mokestį (CK 6.478 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.