- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- eII-1123-1127/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01113-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Pažeidėjas
- L. L.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 16.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. L. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14944-2025 (ROIK: 25274264750),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-14944-2025 L. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad jis 2025 m. gegužės mėn. 29 d. 13.30 val., Vakariniame aplinkkelyje, Vilniuje, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti. Nutarime konstatuota, kad jis šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus. Pareiškėjui paskirta 310 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas prašo panaikinti 2025 m. birželio 19 d. Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jam anksčiau buvo atimta teisė vairuoti, visą šį laikotarpį nevairavo. 2025 m. gegužės 29 d. jam vairuojant automobilį, buvo praėjęs 3 mėn. terminas, kada negalėjo vairuoti transporto priemonių. Vėliau paaiškėjo, kad teisė vairuoti transporto priemones atgaunama ne automatiškai pasibaigus terminui, o dar papildomai dalyvavus teisės aktais nustatytuose mokymuose. Jam nebuvo žinoma apie tokią tvarką ir niekaip nebuvo informuotas. Vadovaujantis ANK 2 straipsniu, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pareiškėjas skunde cituoja ANK 22 straipsnio nuostatas, nurodo, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi nusižengimas padarytas ne piktybiškai, o iš nežinojimo. Nutarime jokia forma nėra nurodyta, kad teisė vairuoti yra grąžinama kokia nors tvarka o ne automatiškai, suėjus terminui. Pareiškėjas nubaustas už nežinojimą. Taip pat nurodo, kad turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko. Jo darbas susijęs su nuolatiniu vairavimu, kasdien privaloma vykti į skirtinuose miestuose esančius objektus, vežti kitus darbuotojus, medžiagas, atlikti kitas darbines funkcijas. Viso to atlikti nevairuojant automobilio yra neįmanoma. Tad teisės vairuoti praradimas pažeis šeimos interesus, reikšmingai sumažės atlyginimas, teisė vairuoti pareiškėjui yra būtina.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu L. L. skundą palaikė. Paaiškino, kad anksčiau buvo sustabdytas už nusižengimą (2025 m. sausio 16 d.), su kuriuo sutiko, kad padarė skubėdamas. Pareigūnai sustabdymo metu nieko nepaaiškino, tik sakė, kad galbūt bus atimamos, jeigu paskirta bauda nebus sumokėta ir spręsis nutarimo tvarka, įteikė protokolą, kurio neperskaitė iki galo. Iškart sutiko su pareigūnais, gailėjosi. Jam buvo paskirta bauda ir teisės vairuoti atėmimas 3 mėn. dėl pavojingo vairavimo. Apie tai, kad atimama teisė vairuoti sužinojo atsitiktinai iš draugo, kad reikia nueiti į VMI, kur parodyta ir kokio pobūdžio nusižengimas. Apie tai sužinojo kovo mėnesį, sužinojęs transporto priemonės nevairavo. Po 3 mėn. turėjo atgauti teisę vairuoti, tačiau tam reikia eiti į vairavimo mokyklą išklausyti kursą, apie kurį nieko nežinojo, per 30 m. vairavimo neteko susidurti su tokia situacija. Vėliau sustabdė policijos pareigūnai (2025 m. gegužės 29 d.) ir paskyrė baudą taip pat ir teisės vairuoti atėmimą, kai buvo suėjęs prieš tai nustatytas 3 mėn. terminas. Po 2025 m. gegužės 1 d. nieko nesidomėjo, manė, kad teisė vairuoti grįžta automatiškai, negalvojo, kad reikėjo laikyti kursus. Girdėjęs, kad kursus reikia praeiti tada, kai teisės atimamos už vairavimą neblaiviam. Dėl 2025 m. birželio 19 d. nutarimo aplinkybėmis sutinka, su bauda sutinka, tik prašo neatimti teisės vairuoti. Pripažįsta, kad padarė pažeidimą, gailisi, tačiau jam nepaaiškino, kaip atgauti teisę vairuoti. Baudą sumokėjo. Yra darbų vadovas ir jo darbas susijęs su kuravimu, medžiagų teikimu, darbo objektai yra visame mieste. Turi du vaikus - 9 m. ir 16 m., jų mokymosi įstaigos nutolusios per 3 km ir tenka juos vežioti. Vedęs, turi žmoną, kuri vairuoja.
Institucijos atstovas į posėdžius neatvyko, apie procesą informuotas tinkamai, todėl skundas išnagrinėtas skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjamu atveju, L. L. skundžiamu nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nubaustas už tai, kad 2025 m. gegužės mėn. 29 d. 13.30 val., Vakariniame aplinkkelyje, Vilniuje, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti. Pareiškėjas tiek skunde, tiek posėdžio metu nurodė nežinojęs, kad teisė vairuoti jam yra atimta, taip pat nežinojo, kad reikia atlikti papildomus veiksmus, siekiant susigrąžinti specialiąją teisę.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. sausio 16 d. L. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. sausio 16 d. Vilniuje, Kareivių g. vairuodamas transporto priemonę pagrindiniame kelyje, kirto dvigubą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje, ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones. Pareiškėjui buvo siūloma sumokėti pusę minimalios nurodyto straipsnio sankcijoje numatytos baudos, t. y. 85 Eur, ir skirtas specialiosios teisės atėmimas trims mėnesiams. Administracinio nusižengimo protokole taip pat nurodyta, kad asmeniui, vadovaujantis ANK 610 straipsniu, siūloma sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu laiku sumokant nurodyto dydžio baudą. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nurodyto dydžio bauda buvo sumokėta, taigi administracinis nurodymas įvykdytas ir specialiosios teisės atėmimo termino pradžia buvo skaičiuojama kitą dieną po tos dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda (šis išaiškinimas pateiktas ir minimame administracinio nusižengimo protokole). Nagrinėjam atveju, specialioji teisė pareiškėjui buvo atimta laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 2 d. iki 2025 m. gegužės 1 d. L. L. sustabdytas vairuojantis transporto priemonę 2025 m. gegužės 29 d., kai minimas terminas jau buvo pasibaigęs, tačiau teisė vairuoti asmeniui grąžinta nebuvo. Dėl šio faktinės aplinkybės ginčo nėra, tačiau, kaip minėta, pareiškėjas teigė nežinojęs apie tai, kad būtina atlikti tam tikrus veiksmus specialiosios teisės susigrąžinimui. Iš dalies sutiktina su pareiškėjo pozicija, kad minimame protokole nėra išsamiau paaiškinta specialiosios teisės sugrąžinimo tvarka, tačiau tai nelaikytina aplinkybe, šalinančia asmens atsakomybę.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Preziumuojama, kad asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti.
ANK 686 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ) nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 24 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Detaliau šis klausimas yra reglamentuojamas Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 (toliau – Aprašas). Šio aprašo 9 ir 10 punkte atitinkamai įtvirtina, kad, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, teikiamas prašymas AB „Regitra“, o pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Pažymėtina, kad transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Šiuo gi atveju, pareiškėjas, žinodamas, kad jam buvo atimta teisė vairuoti už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti jam yra grąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Priešingas aiškinimas sudarytų nepagrįstas prielaidas tik pagal asmens deklaruojamą subjektyvų teisės aktų suvokimą ar nesuvokimą netaikyti administracinio poveikio priemonės iš esmės kiekvienam panašioje situacijoje atsidūrusiam transporto priemonės vairuotojui ir taip keltų sumaištį teisinėje sistemoje bei neatitiktų teisingumo principo reikalavimų (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-305-957/2023). Šiuo gi atveju, minėtame administracinio nusižengimo protokole, kuris pareiškėjui buvo įteiktas, yra aiškiai nurodyta paskirta nuobauda, t. y. 85 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas trims mėnesiams. Protokole taip pat yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad specialioji teisė grąžinama teisės aktų nustatyta tvarka, taigi net ir nepateikiant konkrečios nuorodos ir detalesnio išaiškinimo, akivaizdu, kad tai suponuoja papildomų veiksmų atlikimo reikalingumą, o pastaruosius reglamentuoja jau aptarti teisės aktai. Šiuo gi atveju, pareiškėjas turėjo dėti pastangas bei domėtis specialiosios teisės grąžinimo sąlygomis, t. y. ar reikalinga atlikti papildomus veiksmus pastarųjų susigrąžinimui, neperkeliant tokios pareigos minėtą sprendimą priėmusiems pareigūnams. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad L. L. pagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalyje, naikinti skundžiamo nutarimo pareiškėjo nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Posėdžio metu L. L. nurodė, kad sutinka su jam paskirta bauda, tačiau prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Pagal teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik tokiais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015 ir kt.).
Prašymą neskirti specialiosios teisės atėmimo, taigi, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pareiškėjas grindžia keliais aspektais, t. y. nusižengimas padarytas ne piktybiškai, o iš nežinojimo, be to, augina du nepilnamečius vaikus, darbas susijęs su nuolatiniu transporto priemonės vairavimu.
Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo darbine veikla yra pakankamai dažnos vairuojančiam asmeniui ir jos savaime nėra laikytinos išskirtinėmis. Sutiktina, kad teisės vairuoti neturėjimas apsunkins nepilnamečių vaikų priežiūrą, o taip pat ir darbinių funkcijų atlikimą. Vis dėlto, pareiškėjas nepilnamečius vaikus augina kartu su sutuoktine, kuri turi teisę vairuoti transporto priemones. Taigi, pareiškėjas nėra vienintelis asmuo, užtikrinantis nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą. Be to, L. L. gyvena Vilniaus mieste, kur yra išvystytas viešasis transportas ir ugdymo įstaigos yra pasiekiamos. Skunde įvardijami nepatogumai, tam tikrų veiksmų suvaržymas savaime nepagrindžia išimtinių aplinkybių buvimo šiuo konkrečiu atveju. Minėtų pasekmių dėl padaryto nusižengimo atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).
Nagrinėjamo klausimo kontekste, sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės, įvertintini ir kiti pareiškėją charakterizuojantys duomenys. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis, per penkerius metus L. L. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus: naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu, vairuojant automobilį, pavojingą vairavimą, leistino greičio viršijimą, kelio ženklinimo reikalavimų nesilaikymą. Nors paskirtos baudos yra sumokėtos, vis tik aptartos aplinkybės pareiškėja charakterizuoja neigiamai.
Institucija jokių pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė ir paskyrė baudą, artimą minimaliai, bei nustatė minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą (pažymėtina, kad už aptariamo nusižengimo padarymą yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą). Jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas taip pat nenustatė (nors asmuo nurodė pripažįstantis kaltę ir besigailintis, vis tik teigė nežinojęs apie privalomus atlikti veiksmus, nes nebuvo informuotas, tad teismas nemato pagrindo gailėjimąsi pripažinti nuoširdžiu). Nei teisės pažeidimo pobūdis, nei jo padarymo aplinkybės (kaip teigia pareiškėjas, piktybiškumo jo veiksmuose nebuvimas) ar paties pareiškėjo asmenybė, teismo vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad paskirta administracinio poveikio priemonė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį yra neteisinga ar neproporcinga. Teismas nenustatė jokių aplinkybių taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant jam specialiosios teisės atėmimo ar nustatant mažesnį jo terminą. Skundžiamas institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda individualizuota tinkamai, tad naikinti ar keisti jį skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas yra atmetamas ir skundžiamas Institucijos nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. birželio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14944-2025 (ROIK:25274264750) palikti nepakeistą ir pareiškėjo L. L. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.