Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, suinteresuoti asmenys - išieškotojas ADB „Gjensidige“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų dėl patvarkymo, kuriuo miręs skolininkas buvo pakeistas į skolininką Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto bankas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis T. U. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo kreditoriaus ADB „Gjensidige“ naudai. (duomenys neskelbtini) skolininkas D. B. mirė. 2019-07-11 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl palikimo perėjimo valstybei antstolis informavo, kad išieškojimo užtikrinimui areštuotas D. B. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Patvarkymu VĮ Turto bankas informuotas dėl D. B. palikimo perėjimo valstybės vardu ir nekilnojamojo turto administravimo. Patvarkyme pateiktas prašymas informuoti antstolį notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimą. 2019-07-24 atsakymu VĮ Turto bankas antstoliui pranešė, kad yra pradėję veiksmus dėl mirusiajam priklausančio turto paveldėjimo valstybės vardu. Tik gavęs paveldėjimo teisės liudijimą VĮ Turto bankas galės įtraukti į apskaitą ir perimti mirusiajam priklausantį turtą. 2020-08-17 VĮ Turto bankas antstoliui pateikė informaciją, kad mirusiojo D. B. turtą paveldėjo valstybė. Antstolis T. U. 2020-11-10 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė pradinį skolininką D. B. į skolininką valstybę ir 2020-11-10 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomoji byla sustabdyta.

11. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nei antstolis, nei kreditorius skunde nurodytoje vykdomojoje byloje reikalavimų CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepareiškė. Antstolio areštas mirusiojo turtui taip pat nebuvo įregistruotas šioje vykdomojoje byloje, o turto, dėl kurio buvo padaryti antstolio T. U. suvaržymai jo vykdyme esančiosios vykdomosiose bylose, nepakako išieškomų skolų iš D. B. padengimui. Yra teisinis pagrindas teigti, kad ADB „Gjensidige“ naudai išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išviešintas ir mirusio skolininko palikimą paveldėjusios valstybės institucijos nežinojo ir negalėjo sužinoti apie minėtą kreditorinį reikalavimą. Todėl nėra pagrįsta teismo išvada, kad ADB ,,Gjensidige“ tinkamai ir laiku buvo išviešinusi savo reikalavimus, kurie gali būti tenkinami iš palikėjo turto.

12. Paveldint įvyksta universalus teisių ir pareigų perėmimas. Tai reiškia, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, tarp jų ir valstybei, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles, neatsižvelgiant į tai, ar įpėdiniai apie jas žinojo. Paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri reglamentuojama CK 5.63 straipsnyje. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).

13. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.

14. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, jog palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme. Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas vienoje iš bylų tinkamu reikalavimų pareiškimu pripažino ir tokį atvejį, kai esant keliems palikėjo kreditoriams vieno iš jų atžvilgiu nebuvo priimtas atskiras turto arešto aktas, tačiau registre buvo nurodytas turto arešto mastas tokia apimtimi, kuri leido palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei) suvokti palikėjo kreditorių reikalavimų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-206-378/2019 išaiškino, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo Antstolių informacinėje sistemoje (AIS) sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau, kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi.

17. Iš 2014-11-25 turto arešto akto, priimto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad kaip asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomas turto areštas, nurodyta kreditorė B. V., turto arešto mastas – 3139,40 Eur (10839,72 Lt). Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomas išieškojimas kreditorės B. V. naudai, 2014-11-25 atliktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, apimant visas skolininko D. B. atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, įskaitant ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškotojas ADB „Gjensidige“. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2014-11-25 priimtas turto arešto aktas apima visas tuo metu iš skolininko D. B. vykdomąsias bylas ir jose išieškomas sumas bei vykdymo išlaidas. Be to, skolos išieškojimas ADB „Gjensidige“ naudai yra vykdomas priverstine tvarka ir informacija apie skolos išieškojimą yra išviešinta AIS, laikoma, kad valstybė apie šį kreditorinį reikalavimą yra informuota tinkamai.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bei vykdomųjų bylų medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.