Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Masiulio, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme,

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. P. paskirta 90 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, R. P. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant R. P. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bei įpareigojant R. P. atsiprašyti nukentėjusiosios A. P., pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiosios A. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir iš R. P. priteista 1000 Eur nukentėjusiosios A. P. naudai.

Nukentėjusiosios A. P. 600 Eur atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš R. P. priteista 600 Eur proceso išlaidų nukentėjusiosios A. P. naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius šias nusikalstamas veikas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nusikalstamos veikos padarymo 2020 m. birželio 25 d.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, dar kartą įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad R. P. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šiaulių apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą R. P. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

9. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, tinkamai išanalizavo visas įvykio aplinkybes ir, įvertinęs byloje esamų įrodymų patikimumą ir pakankamumą, motyvuotai atmetė nuteistojo keltą versiją, neva 2020 m. birželio 25 d. jokio smurto A. P. atžvilgiu nenaudojo. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Šiuo atveju nuteistajam R. P. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad nuteistasis R. P. 2020 m. birželio 25 d. tyčia stumdė A. P., sudavė jai kumščiu vieną kartą į nugarą, sudavė kumščiu vieną kartą į dešinį petį, pervertęs ant laiptų smaugė, taip smurtaudamas A. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina nukentėjusiosios A. P., G. B., B. E., parodymai, 2020-06-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-08-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) papildomos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini),ekspertės K. Š. paaiškinimas, eksperto J. S. paaiškinimas.

10.1. Nukentėjusioji A. P. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 25 d. jai grįžus į namus po darbų, namuose tarp jos ir jos vyro R. P. įvyko žodinis konfliktas dėl skyrybų proceso ir turto dalybų, kurio metu jos vyras R. P. ją stūmė iš kumščio į nugarą ties dešiniuoju petimi, taip pat pervertęs smaugė. Tokius A. P. parodymus papildė ir liudytoja I. T. patvirtindama, kad A. P. prieš dieną buvo pasidariusi ekspertizę dėl patirtų sužalojimų, kuriuos jai padarė vyras R. P.. Liudytojas G. B. papildydamas nukentėjusiosios A. P. parodymus parodė, kad ji kreipėsi į ekspertus dėl sužalojimų, kadangi jis matė, kad nukentėjusioji A. P. buvo sužalota, t. y. matė ant rankų mėlynes, jos buvo padarytos dešinėje rankoje tarp alkūnės ir peties, be to, nukentėjusioji A. P. prašė jo išleisti ją pas medicinos ekspertus, o pati nukentėjusioji A. P. jam nurodė, kad sužalojimai atsirado po konflikto su vyru, kuris prieš ją smurtavo. Liudytoja B. E. taip pat patvirtino A. P. ir paneigė kaltinamojo R. P. parodymus nurodydama, kad nukentėjusioji A. P. jai nurodė, kad jos vyras R. P. prieš ją naudojo fizinį smurtą, o kitą dieną ji nuvykusi tuo įsitikino, t. y. matė, kad jos dukra buvo sumušta, rankos mėlynos, galvoje guzas. Dukra pasakojo, kad R. ją sviedė, ji nukrito, taip pat griebė jai už gerklės, ją purtė, sviedė į žemę. Dar daugiau, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus patvirtina ir papildo 2020-06-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-08-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) papildomos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad A. P. nustatytos poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva dešinės alkūnės sąnario srityje, galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva dešinės alkūnės sąnario srityje padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Pažymėtina, jog ekspertė K. Š. paaiškino, kad sužalojimų lokalizacija ir žymės atitinka paros laiko sužalojimus, jų padaryti pačiai vienai neįmanoma, sužalojimai nebūdingi kontaktui su plokštuma, be to, kraujosruvos pagal savo matmenis nėra didelės, todėl daugkartiniai atsitrenkimai galėjo būti į labai ribota paviršių, arba galėjo būti smūgis, sugriebimas. Tai galėjo būti sugriebimas ar daugkartiniai sudavimai, ką patvirtino pati nukentėjusioji A. P. nurodydama sužalojimų mechanizmą bei jų atsiradimo aplinkybes. Kadangi nukentėjusioji A. P. buvo apžiūrėta 2020-06-26, todėl sužalojimai atsirado 2020-06-25, kaip ir teigė nukentėjusioji A. P..

10.2. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, matyti, kad nukentėjusiosios parodymus dėl 2020 m. birželio 25 d. smurto jos atžvilgiu patvirtino ne tik neprieštaringi, nuoseklūs liudytojų parodymai, bet ir specialistų išvados bei ekspertų paaiškinimai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto padarytų nusikalstamų veikų, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas pripažįstant R. P. kaltu 2020 m. birželio 25 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. P. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtina byloje ištirti duomenys ir jo veika, atsižvelgiant į padarinius, teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos padarymo 2020 m. birželio 27 d.

11. Asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima reikalauti įstatymo atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis) ir, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl R. P. kaltumo, padarius 2020 m. birželio 27 d. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, turi būti įvertinta, ar jo veiksmai atitinka nurodytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog R. P. veiksmuose buvo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių.

13. Skundžiamu nuosprendžiu R. P. pagal 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 27 d tyčia sudavė kumščiu A. P. vieną kartą į veidą dėl ko ji nugriuvo ant grindų, rankomis suėmęs jai už rankų stumdė, purtė, sugriebęs rankomis kaklą smaugė, sudavė apie 15 kartų kumščiais ir delnais į rankas, galvą, kitas kūno vietas taip padarydamas A. P. sužalojimus – poodines kraujosruvas nugaros dešinėje, dešiniame žąste, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva dešinės alkūnės sąnario srityje, kraujosruvas abiejuose žąstuose, dešiniame dilbyje, abiejose šlaunyse, kairio kelio srityje, dešinėje blauzdoje. R. P. taip smurtaudamas A. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

14. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas R. P. kaltės klausimą dėl 2020 m. birželio 27 d. padarytos nusikalstamos veikos, nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė nukentėjusiosios A. P. parodymams, jų nevertino visumoje su kitais byloje esančiais duomenimis, neatsižvelgė į A. P. atliktus veiksmus R. P. atžvilgiu, todėl nepagrįstai A. P. parodymus pripažino kaip nuoseklius, patikimus ir jais vadovavosi grįsdamas R. P. kaltę.

14.1. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių ir pats R. P. neneigė, kad 2020 m. birželio 27 d. tarp jo ir A. P. vyko grumtynės. Pasak paties nuteistojo A. P. jį užpuolė sėdintį pirmame aukšte, trenkė iš pasalų du kartus per galvą metaliniu samčiu, kurį po to jis stengėsi atimti ir pačią A. P. nuraminti, laikydamas už rankų bei paguldęs ant lovos antrame namo aukšte. Nukentėjusiosios A. P. parodymai patvirtina nuteistojo nurodomas aplinkybes. Nukentėjusioji A. P. parodė, kad ji neištvėrė nuolatinių jo užgauliojimų, ji virtuvėje paėmė samtį ir juo du kartus sudavė R. P. į galvą, kai sėdėjo ant sofos prieš televizorių. Liudytoja I. T. parodė, kad nukentėjusiajai A. P. pasisvečiavus pas ją ir jai grįžus į namus, įvyko žodinis konfliktas su vyru R. P. ir konflikto metu ji jam sudavė su samčiu per galvą. Dar daugiau, iš byloje esančio 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties matyti, kad A. P. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagal laidavimą, dėl to, kad A. P. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktiniui R. P., būtent: 2020 m. birželio 27 d. 1val. 30 min., namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), svetainėje, tyčia, sudavė R. P. samčiu du kartus į galvą, ranka sudavė keturis kartus į veidą, draskė rankomis, vieną kartą įkando į krūtinę, po ko tęsdama savo nusikalstamą veiką miegamojo kambaryje, sudavė keturis kartus į veidą, draskė rankomis, tuo sukeldama nukentėjusiajam R. P. fizinį skausmą bei padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlus sužalojimus (2 t., b. l. 116-118). Šios išdėstytos aplinkybės patvirtina R. P. parodymus, kad jis prieš žmoną nesmurtavo, o sužalojimai būdingi asmens suėmimui ir laikymui galėjo atsirasti dėl to, kad nesitikėdamas tokio žmonos elgesio, po gautų smūgių metaliniu samčiu į galvą, gindamasis nuo A. P. agresijos ir puolimo, varžant jos judesius, bandė žmoną raminti ją laikydamas. Nors B. E. parodė, kad dukra kitą rytą apie 8 val. vėl jai paskambino ir pasakė, kad vyras R. P. vėl prieš ją smurtavo, o ji neištvėrusi sudavė jam su samčiu, tačiau, pažymėtina, jog šios liudytojos parodymai prieštarauja aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nes aukštesnės instancijos teismas nustatė, kad būtent nukentėjusioji pirma užsipuolė vyrą. Be to ir pati nukentėjusioji nurodė, kad konflikto metu ji pirma sudavė smūgį vyrui, tada jis pašoko nustebęs.

14.2. Aukščiau nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog ne R. P., bet nukentėjusioji vyro atžvilgiu pradėjo vartoti smurtą. Kaip jau buvo minėta A. P. neblaiviai (nustatytas 0.52 promilių neblaivumas (1 t., 16-30)) grįžus iš kaimynės 2020 m. birželio 27 d., po vidurnakčio jiems pradėjus žodinį konfliktą, R. P. sėdint ant sofos, A. P. virtuvėje paėmė samtį ir jam du kartus juo sudavė per galvą. Šioje byloje esminė aplinkybė, sprendžiant R. P. kaltės klausimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra tai, kad R. P. neturėjo tyčios sukelti fizinį skausmą sutuoktinės atžvilgiu, atvirkščiai, A. P. puolant vyrą, R. P. tik norėjo atimti samtį iš žmonos rankų, todėl buvo jai sugriebęs už dilbių, be to, buvo paguldęs ant lovos ir ją ramino.

14.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą anksčiau paminėtų aplinkybių, daro išvadą, kad R. P. 2020 m. birželio 27 d. veiksmuose nėra minimos nusikalstamos veikos sudėties. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl R. P. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį naikintina (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

15. R. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad iš nuosprendžio visiškai neaišku, kur jis turi būti ir iš kokios teritorijos negali išvykti, bei, jei turi būti Šiauliuose, kodėl jam suvaržoma teisė naudotis savo nuosavybe. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu R. P. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su nurodymu nesilankyti (duomenys neskelbtini). Atkreipiamas dėmesys, kad ši R. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu panaikintina. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuosprendžiu R. P. paskirtą intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nustato nuteistojo priežiūrą vykdanti institucija, o ne teismas.

Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio ir nukentėjusiojo advokato paslaugų išlaidų išieškojimo

16. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

16.1. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl R. P. nuteisimo pagal 140 straipsnio 2 dalį dėl 2020 m. birželio 27 d. naikintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, 1000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiai A. P. yra neproporcinga jos patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl civilinis ieškinys mažintinas iki 500 eurų.

16.2. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios A. P. gynėjas advokatas prašė išieškoti iš R. P. visas nukentėjusiojo turėtas bylinėjimosi, atstovavimo išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka nukentėjusiojo atstovas advokatas dalyvavo teismo posėdyje. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo rezultatą, tai yra į tai, kad nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apygardos teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti advokato atstovavimo išlaidų 100 Eur suma iš R. P. nepriteistina.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

2021 m. gegužės 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį pakeisti:

R. P. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. birželio 27 d.) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš nuteistojo R. P. nukentėjusiajai A. P. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 500 eurų.

Nukentėjusiosios A. P. turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepriteisti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.