Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Akeso statyba“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tavix“ įgalioto asmens pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Akeso statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Akeso statyba“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tavix“ įgaliotas asmuo N. Š. pateikė teismui pareiškimą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

Pareiškime nurodė, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, nes bendrovei esant nemokiai, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą būtų apribotos arba panaikintos. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu galiojusios Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) aktualios redakcijos 8 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad tuo atveju, jei įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Išanalizavęs buhalterinės apskaitos dokumentus, administratorius nustatė, kad pagal bandomojo balanso duomenis 2016 m. liepos 31 d., ieškovas turėjo turto už 84 822,71 Eur, iš kurių: a) ilgalaikis turtas – 8 688,70 Eur; b) atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 51 707,12 Eur; c) per vienerius metus gautinos sumos – 24 341,36 Eur; d) pinigai ir pinigų ekvivalentai – 85,53 Eur. 2016 m. liepos 31 d. per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė – 166 839,41 Eur, iš jų 50 565,33 Eur buvo pradelsti. Pradelsti įsiskolinimai susidarė: a) UAB „Argamitas“ pagal dvi sąskaitas faktūras išrašytas 2016 m. birželio 20 d. ir 2016 m. liepos 30 d.; pagal statybos rangos sutarties 2.3. punktą, bendrovė privalėjo atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų, tačiau to nepadarė; b) UAB „Betono centras“ už prekes ir paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2016 m. birželio 30 d., iš viso 2016 m. liepos 31 d. buvo vėluojama atsiskaityti pagal 13 (trylika) sąskaitų, kuriose nurodyti atsiskaitymo terminai; c) UAB „Doka Lietuva“ už paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. birželio 30 d., iš viso – 2016 m. liepos 31 d. buvo vėluojama atsiskaityti pagal 4 (keturias) sąskaitas, kuriose nurodyti atsiskaitymo terminai; d) UAB „Įrankis.Lt“ už prekes ir paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. birželio 30 d., iš viso 2016 m. liepos 31 d. buvo vėluojama atsiskaityti pagal 3 (tris) sąskaitas, kuriose nurodyti atsiskaitymo terminai; e) UAB „Makveža“ už prekes ir paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. birželio 30 d., iš viso 2016 m. liepos 31 d. buvo vėluojama atsiskaityti pagal 9 (devynias) sąskaitas, kuriose nurodyti atsiskaitymo terminai; f) UAB „Sanistal“ už prekes pagal 2016 m. balandžio 25 d. sąskaitą, kurios atsiskaitymo terminas 2016 m. birželio 9 d.; g) E. M. – darbo užmokestis ir piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas už 2016 liepos mėnesį (bendra kreditorinio reikalavimo suma vėliau padidėjo); h) VSDFV – įmokos už 2016 metų birželio mėnesį bei delspinigiai. Taigi, 2016 m. liepos 31 d. ieškovo pradelsti įsipareigojimai (50 565,33 Eur) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (84 822,71 / 2 = 42 411,36). Konstatuotina, kad BUAB „Akeso statyba“ 2016 m. liepos 31 d. buvo nemoki, o jos vadovas turėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Administratoriaus duomenimis, UAB „Akeso statyba“ po 2016 m. liepos 31 d. gavo piniginių lėšų į banko sąskaitą tik 210,54 Eur. Bendrovės kasoje buvusias pinigines lėšas po 2016 m. liepos 31 d. bendrovės vadovas sau išsimokėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 26 d. – iš viso 3 355,69 Eur. Su kitais kreditoriais bendrovės vadovas atsiskaitinėjo pasirašydamas Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis: a) UAB „Įrankis.lt“ – 2 063,00 Eur (VMI sprendimas 2016 m. rugpjūčio 13 d.); b) UAB „Doka Lietuva“ – 2 070,96 Eur (VMI sprendimas 2016 m. rugsėjo 29 d.); c) UAB „Įrankis.lt“ - 4 595,44 Eur (VMI sprendimas 2016 m. spalio 6 d.); d) FHU Warszawa Auto D. S. – 6 241,16 Eur (VMI sprendimas 2016 m. spalio 24 d.); e) UAB „Įrankis.lt“ 3 500,00 Eur (VMI sprendimas 2016 m. gruodžio 29 d.); f) UAB „Doka Lietuva“ 328,45 Eur (VMI sprendimas 2017 m. kovo 1 d.). Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad UAB „Akeso statyba“ vadovas, bendrovei esant nemokiai bei neturint lėšų atsiskaitymui su visais kreditoriais, selektyviai / savo nuožiūra atsiskaitinėjo su pasirinktais kreditoriais. Tokiu būdu buvo pažeistas mokėjimo tvarkos eiliškumas, dėl ko bendrovėje neliko lėšų bei liko nepatenkinti aukštesnės eilės kreditorių reikalavimai už 5 019,89 Eur (VSDFV – 4 179,66 Eur ir E. M. - 840,23 Eur).

Buvęs BUAB „Akeso statyba“ vadovas ir akcininkas K. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Tačiau 2019 m. birželio 17 d. K. B. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad UAB „Arganitas“ be teisinio pagrindo patvirtintas kreditoriumi bankroto byloje ir nesutinka su administratoriaus nurodyta įmonės nemokumo data 2016 m. liepos 31 d., nes tuo metu UAB „Arganitas“ pagal dvi sąskaitas faktūras, išrašytas 2016 m. birželio 20 d. ir 2016 m. liepos 30 d. reikalavimo teisė jau buvo perleista. Pradelsti įsipareigojimai buvo ne 50 565,33 Eur, o 25 648,93 Eur, o kaip nurodyta į balansą įrašyto turto vertės pusė - 42 411,36 Eur, todėl 2016 m. liepos 31 d. neviršijo pusės turto vertės ir įmonė nebuvo nemoki, nustatytas įmonės turto vertės ir įsipareigojimų santykis neleidžia konstatuoti įmonės nemokumo, jis tuo metu neturėjo įstatyme įtvirtintos pareigos su pareiškimu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Akeso statyba“. Buvo ieškoma resursų atgaivinti įmonės veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais. Siekiant padengti bent dalį įsiskolinimų, pardavė asmeninį turtą už 27 000 Eur ir juos panaudojo įmonės reikmėms. K. B. nuomone, nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo. Kadangi iš pateiktų duomenų ir pagal 2016 m. liepos 31 d. bandomąjį balansą UAB „Akeso statyba“ nebuvo nemoki, administratoriaus nurodytas mokėjimo tvarkos eiliškumo pažeidimas jai netaikytinas. Dėl UAB „Akeso statyba“ nesėkmingo sandorio su UAB „Atorsa“ negalima teigti, kad šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Prašo atmesti pareiškimą dėl BUAB „Akeso statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Akeso statyba“ (nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 19 d.), įmonės bankroto administratore paskyrė V. Š.; 2018 m. sausio 30 d. nutartimi atstatydino bankroto administratorę V. Š. iš BUAB „Akeso statyba“ bankroto administratoriaus pareigų ir paskyrė BUAB „Akeso statyba“ bankroto administratoriumi UAB „Tavix“; 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi BUAB „Akeso statyba“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtintas patikslintas BUAB „Akeso statyba“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo teismas konstatavo, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis UAB „Akeso statyba“ įregistruota 2015 m. lapkričio 24 d., bendrovės vadovas nuo 2015 m. lapkričio 25 d. yra K. B. VĮ Registrų centro duomenimis bendrovė šiai įstaigai neteikia metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2016 m. Iš atsakovės UAB „Akeso statyba“ VĮ Registrų centrui pateikto balanso, sudaryto 2015 m. gruodžio 31 d., duomenų matyti, kad į įmonės balansą įrašyto turto vertė minėtai dienai sudarė 12961,00 Eur, iš kurio ilgalaikio turto – 8650,00 Eur, trumpalaikio turto – 4311,00 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 747,00 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai - – 3407,00 Eur). Per vienerius metus mokėtinos sumos minėtai dienai sudarė 5052,00 Eur. Pagal įmonės vadovo pateiktą kreditorių sąrašą pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro viso 57418,46 Eur (tarp jų 4052,10 Eur skola VSDFV Kauno skyriui). Viešai skelbiamais duomenimis atsakovė įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai neturi. Atsakovės skola ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudaro 4156,05 Eur, įmonėje apdraustų asmenų nėra. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovė UAB „Akeso statyba“ nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovė registruotų transporto priemonių neturi. Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Akeso statyba“ yra nemoki, dėl ko jai keltina bankroto byla.

Bankroto administratorius prašo BUAB „Akeso statyba“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais.

Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį, tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas, o tą paneigti privalo su tuo nesutinkantys asmenys. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 6-8 dalys), todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto.

ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte vienu iš tyčinio bankroto požymių nurodoma tai, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Pareiškėjas nurodė, kad įmonės vadovas, netinkamai vykdydamas pareigas prisidėjo prie nemokios UAB „Akeso statyba“ padėties esminio pabloginimo. Pažymėtina, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama taip, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą, šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, savaime nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Atsižvelgiant į BUAB „Akeso statyba“ turimą turtą ir kitus finansinius duomenis, akivaizdu, kad pareiškėjo nurodyti įmonės pradelsti įsiskolinimai kreditoriams, negali būti vertinami, kaip tyčiniai įmonės vadovo veiksmai siekiant įmonės nemokumo.

Taip pat pareiškėjas nurodė, kad BUAB „Akeso statyba“ vadovas pažeidė mokėjimo tvarkos eiliškumą, dėl ko bendrovėje neliko lėšų bei liko nepatenkinti aukštesnės eilės kreditorių reikalavimai. Tačiau teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas CK 6.930-1 straipsnyje nustatytas imperatyvas laikytis atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos, kas atitinka tyčinio bankroto požymius, laikytini teisiškai nepagrįstais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, BUAB „Akeso statyba“ vadovas su kreditoriais atsiskaitinėjo pasirašydamas Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, tačiau toks atsiskaitymų pinigais eiliškumas nėra pakankamas įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, negali daryti išvados, kad nagrinėjama situacija iš esmės atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 12 punkte nurodytos tyčinio bankroto sąvokos sąlygas. Pareiškėjas UAB „Tavix“, teikdamas prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nenurodė aplinkybių bei nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie atskleistų iš esmės sąmoningai blogus įmonės vadovo veiksmus, privedusius UAB ,,Akeso statyba“ prie nemokios įmonės būklės.

Nenustačius sąmoningai blogo įmonės valdymo, priežastinio ryšio tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, pareiškėjos UAB „Tavix“ prašymas dėl UAB ,,Akeso statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas.

Teismas pažymi, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu nėra ir negali būti savitikslis. Šia procesine priemone suinteresuoti asmenys (kreditoriai, bankroto administratorius) turi naudotis racionaliai, o ne siekdami vilkinti bankroto procesą bei padaryti nepatogumų kitiems bankroto procese dalyvaujantiems asmenims. Blogu bendrovės valdymu pažeistas teises suinteresuotieji asmenys gali ginti ir pareiškiant atskirus ieškinius dėl žalos atlyginimo ir/ar konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pasinaudoti pastaraisiais teisių gynimo būdais galima net ir nepripažinus bendrovės bankroto tyčiniu, t. y. bendrovės tyčinio bankroto fakto konstatavimas nėra būtina sąlyga reikalauti pripažinti neteisėtais sandorius ar atlyginti padarytą žalą. Taigi, net ir nepripažinus tyčinio bankroto, administratorius ir kreditoriai gali inicijuoti atitinkamus veiksmus ir siekti padarinių, kuriuos sukelia tyčinis bankrotas – ginčyti neteisėtus bendrovės ir jos skolininkų sandorius, reikalauti žalos atlyginimo, kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kt. Net ir nepripažinus bankroto tyčiniu, administratoriui nedraudžiama patikrinti ir ginčyti, jei yra pagrindas bei nepraleistas įstatymuose nustatytas terminas, bendrovės sandorius už daugiau nei trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės sandorių patikrinimo gali reikalauti ir bendrovės kreditoriai (ĮBĮ 21-23 straipsniai), nepriklausomai nuo fakto, pripažintas įmonės bankrotas tyčiniu, ar ne.

Teismas, vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu ir Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Akeso statyba“, juridinio asmens kodas 304141492, bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tavix“ įgalioto asmens pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Akeso statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.