Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-219-914/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
1-219-914/2018
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00096-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Steponaitis
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
T. K.
Advokatai
Modestas Švažas, Žydrūnas Rupšys
Baudžiamoji byla Nr. 1-219-914/2018Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00096-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.2.20.15.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Marius Steponaitis,sekretoriaujant Gabrielei Šurkutei, Ievai Mišeikienei, Viktorijai Patkauskienei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,kaltinamajam A. B., gynėjui advokatui Modestui Švažui,nukentėjusiosios T. K. atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui, įstatyminiam atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 245 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., žinodamas apie 2013-02-19 Šiaulių apylinkės teismo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-385-797/2013, kuriuo jis iškeldintas iš T. K. nuosavybės teise priklausančios patalpos – 18,82 m² kambario, esančio (duomenys neskelbtini), bei įpareigotas netrukdyti T. K. naudotis 1/2 bendro naudojimo patalpų – prieškambario, vonios, tualeto ir virtuvės, esančių (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2013-03-21, iki 2017-09-20 nevykdė šio teismo sprendimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo civilinė byla dėl kambario, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau jis sprendimo dėl iškeldinimo neturi, yra mažai skaitantis. Nurodė, kad butas su pirmąja žmona buvo bendras, o kai išsiskyrė pasidalino butą, t. y. po kambarį, jam atiteko 14 kvadratinių metrų kambarys, o buvusiai žmonai 18 m² kambarys. Su antra žmona S. B. išsiskyrė 2000 m., tačiau turto nesidalino. Moka komunalinius mokesčius. Teismo posėdžiuose civilinėje byloje dalyvaudavo, tačiau apie iškeldinimą nieko nežinojo. V. K. buvo atėjęs su antstoliu ir policijos pareigūnais, tačiau jam niekas nieko neaiškino, tik liepė juos įleisti. Tada jis išsikvietė greitąją pagalbą, ir kol tuo metu buvo virtuvėje, atėję žmonės kalbėjo tarpusavyje, jokio protokolo pasirašyti nesiūlė. Nurodė, kad antstolis buvo atėjęs du kartus. Jį bando įvairiais būdais iškeldinti, yra daužomos jo kambario durys.

Įstatyminis atstovas V. K. parodė, kad jo mama T. K. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė su kaltinamuoju. Jis atstovauja T. K. interesus pagal įgaliojimą, kadangi mama yra neįgali. T. K. priklauso buto dalis, t. y. 18 m² kambarys su bendro naudojimo patalpomis. Minėtu kambariu nebuvo galima naudotis, kadangi neleido kaltinamasis. Teigė, kad buvo nuvykęs į butą vienas, tačiau nebuvo įleistas. Mokesčius kaltinamasis mokėjo tik už savo dalį. Kaltinamasis teismo sprendimu buvo iškeldintas, naudojimosi tvarka liko tokia, kokia buvo nustatyta, išsiskyrus su žmona. Kambaryje buvo įtaisęs spyną, bet ji buvo išlaužta. Daug kartų buvo kviesta policija. Mama už jai priklausančią buto dalį mokėdavo mokesčius už komunalines paslaugas. Todėl kaltinamajam yra sakę, kad jis mokėtų visus mokesčius butą, tačiau šis atsakydavo, kad tai ne jo kambarys. Kaimynai skundžiasi, kad pas juos nuo jų per balkoną laša, tačiau jie nieko negali padaryti, nes nepatenka į jo mamai priklausantį kambarį. Kaltinamasis jų neįleido ir tada, kai jie bandė patekti su antstoliu, tuo tikslu buvo belsta į duris, nes prie durų nėra skambučio. Atvykę policijos pareigūnai ir antstolis kaltinamajam išaiškino, kad jis pasiimtų savo daiktus iš kambario, nes jam jie nepriklauso. Buvo daromas vaizdo ir garso įrašas. Kaltinamasis iš pradžių jo su antstoliu neįleido, jį įleido tik tada, kada buvo pradėtos laužti durys. Su protokolu dėl daiktų ir iškeldinimo protokolo, kaltinamasis buvo supažindintas gal 5 kartus, bet jis atsisakė pasirašyti. Po to dar 2 kartus buvo nuvykę su antstoliu, bet nepateko į butą.

Liudytojas A. L., parodė, kad dirba antstoliu A. L. kontoroje. Vykdomajame rašte bvuo nurodyta, kad teismas nusprendžia iškeldinti atsakovą A. B. iš ieškovės T. K. nuosavybes teise priklausančios patalpos, kambario, esančio (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovą A. B. netrukdyti ieškovei T. K. naudotis puse bendro naudojimo patalpų, esančių tame pačiame bute. Tuo tikslu buvo priimtas vykdomasis dokumentas, tada buvo surašytas raginimas įvykdyti sprendimą, kuriame buvo nurodyta išsikeldinti iš pusės buto geruoju iki 2013 m. gegužės 14 d. Jam neįvykdžius teismo sprendimo per raginime nustatytą terminą, informavo jį apie vyksiantį priverstinį iškeldinimą. Kaltinamasis A. B. žinojo apie teismo sprendimą, kad jam reikia išsikeldinti, bet kategoriškai atsisakė. Veiksmai dėl iškeldinimo buvo atliekami jo padėjėjo. Jam buvo išsiųstas raginimas, 2013 m. balandžio 8 d. siųstas laiškas yra sugrįžo dėl ko jam nebuvo įteiktas. Pranešimas dėl priverstinio iškeldinimo surašytas 2013 m. rugpjūčio 30 d., tą pačią dieną surašė prašymą Šiaulių apskrities VPK, prašydami skirti pareigūnus viešajai tvarkai palaikyti ir nurodė, kad priverstinis iškeldinimas bus vykdomas 2013 m. rugsėjo 16 d. 10 val. A. B. siųstas pranešimas dėl iškeldinimo grįžo į kontorą kaip neįteiktas. Iškeldinimo protokolas surašytas ir iškeldinimas vyko 2013 m. rugsėjo 16 d. Iškeldinimas buvo įvykdytas, tik A. B. atsisakė pasirašyti ant iškeldinimo protokolo.

Liudytojas R. K. parodė, kad dirba antstolio R. K. kontoroje, antstoliu. Buvo užsakyta paslauga dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, adresu (duomenys neskelbtini). Jie turėjo patekti į butą užsakovo V. K. prašymu. Buvo nustatytos faktinės aplinkybės 2016 m. gegužės 24 d., tiksliai neatsimena, bet jam atrodo, kad buvo užsakyta du kartus. Pirmą kartą jie nepateko į butą, nes niekas jų neįsileido, už durų nesigirdėjo, kad kažkas būtų bute. Tuomet buvo nuspręsta, kad užsakovas užsakinės naują faktinių aplinkybių paslaugą ir kviesis raktininką, kad patekti į jam nuosavybės teise priklausantį butą. Užsakovas tikėjosi patekti į jam tuo metu priklausančią buto dalį. Tikslas buvo konstatuoti, kaip atrodo jam priklausantis kambarys. Nuvykus antrą kartą, paslaugos užsakovas buvo išsikvietęs SOS raktininką, kad būtų galima pateikti į butą. Iš pradžių bandė patekti gražiuoju, pabeldė į duris, tačiau niekas neįsileido, kai pasakė, kad išlauš duris, tada A. B. pats atrakino ir išėjęs pradėjo šaukti, kad nieko neįleis, kad tai jo butas.

2017-06-02 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. K. tyrimui pateikė įgaliojimą atstovauti T. K. kopijas (1 t., b. l. 130-136).

Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-19 sprendimu T. K. ieškinys tenkintas – atsakovas A. B. iškeldintas iš ieškovei T. K. nuosavybės teise priklausančios patalpos – kambario 18,82 m², esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. B.įpareigotas netrukdyti ieškovei T. K. naudotis 1/2 bendro naudojimo patalpų – prieškambario, vonios, tualeto ir virtuvės, esančių (duomenys neskelbtini) (1 t.; b. l. 72-75).

Iš Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-19 rašto Nr. 2-385-797/2013, adresuoto A. B., matyti, kad A. B. išsiųstas Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-19 neįsiteisėjusio sprendimo kopija (1 t.; b. l. 71).

Iš Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-79-949/2017 matyti, kad ieškovės T. K. ieškinys tenkintas iš dalies, bendrasavininkams T. K. ir A. B. atidalintas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas su 6,98 kv. m rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), T. K. nuosavybės teise priteistas minėtas butas su rūsiu, priteisiant išmokėti atsakovui A. B. 10350 eurų kompensaciją už ieškovei atitenkančią A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto – minėto buto 46/100 dalį (1 t.; b. l. 87-95, 96-101).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-09-06 išrašo (su istorija) matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 54/100 šio buto priklauso T. K. (kita šio buto dalis priklausė A. B.) (1 t.; b. l. 66-68).

Iš antstolio A. L. 2013-09-16 iškeldinimo protokolo Nr. AN058784 (vykdomoji byla Nr. 0159/13/00483) matyti, kad antstolis, vykdydamas Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-02 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-385-797/2013 dėl A. B. iškeldinimo iš kambario 18,82 m², esančio (duomenys neskelbtini), vykdė priverstinį iškeldinimą. Iškeldinimas pradėtas 2013-09-16, 10 val. 2013-09-16, 10.15 val. A. B. atidarė buto duris, įsileisti atsisakė. Po ilgo įkalbinėjimo ir pareigūnams padedant, buvo patekta į buto dalį, priklausančią T. K.. T. K. priklausančiame kambaryje palikti namų apyvokos daiktai ir baldai. A. B. atsisakė nurodyti, kam priklauso daiktai. Įgaliotas asmuo V. K. nurodė, kad T. K. priklausančių daiktų nėra. Iškeldinimo metu buvo darytas garso įrašas, sudarytas turto apyrašas, daiktai, esantys kambaryje, nufotografuoti, priverstinis iškeldinimas baigtas 2013-09-16, 11:57 val. (1 t. b. l. 15-16, 37-38).

2017-09-18 apžiūros protokole fiksuota 2013-09-16 iškeldinimo metu daryto garso įrašo ir nuotraukų apžiūra. A. B. išaiškinama, koks veiksmas atliekamas (iškeldinimas), pagal kokį vykdomąjį raštą, A. B. įkalbinėjamas įleisti, jis atsisako, teigdamas, kad butas priklauso jam, kad jis turi dokumentus, teigia, kad nežino, kam priklauso daiktai, esantys T. K. priklausančiame kambaryje (1 t.; b. l. 46-56).

Iš antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo 2016-05-16 protokolo Nr. 98-119 matyti, kad antstolis R. K. 2016-05-16, 9.30 val. pradėjo vykdyti V. K. pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes: užfiksuoti faktines, kad T. K. įgaliotas atstovas V. K. negali patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Konstatuota, kad 2016-05-16, 9.30 val. kartu su V. K. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini); V. K. nurodė, kad minėtame bute gyvena A. B., butas neturi garsinio durų skambučio, duryse įmontuotos dvi spynos. V. K., norėdamas patekti į butą, apie penkias minutes ranka beldė į duris, taip pat lenkė durų rankeną ir stūmė duris, tačiau durys neatsidarė, nes buvo užrakintos (1 t. b. l. 17-18, 43-44).

Iš antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo 2016-05-24 protokolo Nr. 98-135 matyti, kad antstolis R. K. 2016-05-24, 11 val. pradėjo vykdyti V. K. pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes: T. K. įgaliotas atstovas V. K. negali patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Konstatuota, kad 2017-05-24, 11 val. kartu su V. K. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini); V. K. nurodė, kad minėtame bute gyvena A. B., kuriam užsakovas skambino telefonu, stovėdamas prie durų, bute girdėjosi skambantis, telefonu niekas neatsiliepė. Minėtas butas neturi garsinio durų skambučio, duryse įmontuotos dvi spynos. V. K., norėdamas patekti į butą, ranka beldė į duris, taip pat lenkė durų rankeną ir stūmė duris, tačiau durys neatsidarė, nes buvo užrakintos. Kadangi į butą nebuvo galimybės patekti, V. K. susitarė su įmone, užsiimančia spynų atrakinimu, kad jie atvyktų 13 val. ir, panaudoję specialius įrankius, atrakintų buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris. 13 val. atvykus spynų atrakinimu užsiimančiai įmonei, jos darbuotojas prie buto durų išsitraukė specialius įrankius ir, prieš pradėdamas, pabeldė kelis kartus į duris. Bute pasigirdo vyro balsas, kuris liepė nieko nedaryti durims. Darbuotojas pasakė, jog jei jis neatidarys durų, jos bus atidarytos panaudojus specialius įrankius, po ko durys buvo atrakintos ir į laiptinę iš buto išėjo, kaip nurodė V. K., A. B.. Iš buto į laiptinę išėjęs asmuo pradėjo garsiai šaukti, kad jie visi išeitų iš laiptinės, asmuo keletą kartų šaukdamas pakartojo, kad butas yra jo, jog jame seniai gyvena ir kad nieko į jį neįleis (1 t.; b. l. 19-22, 39-42).

2017-09-08 apžiūros protokole fiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t.; b. l. 102-108).

2017-09-08 kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu pas A. B. paimti dokumentai - Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-19 lydraštis, adresuotas A. B. (1 lapas), Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-385-797/2013 kopija (4 lapai) (1 t.; b. l. 114-117).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 245 straipsnį atsako tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Vienas iš esminių kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį ar kitų teisinio poveikio priemonių taikymo, kai nevykdomas sprendimas civilinėje byloje, – tai, ar galima teismo sprendimą įvykdyti civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis, ar ne. Jeigu pripažįstama, kad tai neįmanoma padaryti naudojant šias priemones, tada turi būti nustatyta, ar būtent kaltininkas savo tyčine veika sudarė tokią teisinę situaciją (kasacinės nutartys Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-69/2014). Pagal teismų praktiką teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti.

Nors kaltinamasis A. B. savo kaltės pagal BK 245 straipsnį nepripažįsta, tačiau byloje surinkti duomenys rodo, jog jis sąmoningai vengė vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą, kuriuo nutarta A. B. iškeldinti iš ieškovei nuosavybes teise priklausančios patalpos – 18,82 m² kambario, įpareigojant atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis ½ bendro naudojimo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvo išnaudotos visos galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. rašto Nr. 2-385-797/2013, adresuoto A. B. matyti, kad A. B. išsiųstas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. neįsiteisėjusio sprendimo kopija (t. 1, b. l. 71). Iš 2017 m. rugsėjo 8 d. kratos protokole yra užfiksuota, kad kratos metu pas A. B. paimti dokumentai: 2013 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo lydraštis, kuris adresuotas A. B., 2017 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-385-797/2013 kopija (t. 1, b. l. 114-117). Be to, 2013 m. rugsėjo 16 d. iškeldinimo protokolu A. B. iš T. K. priklausančios buto dalies buvo iškeldintas ir taip pat informuotas apie teismo sprendimą. Iš antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo 2016 m. gegužės 16 d. protokolo matyti, kad antstolis R. K. 2016 m. gegužės 16 d., 9.30 val. pradėjo vykdyti V. K. pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes: užfiksuota kad T. K. įgaliotas atstovas V. K. negali patekti į butą. Šios aplinkybės rodo, kad civilinių teisinių priemonių nepakako, kad būtų įgyvendintas privalomai vykdytino teismo sprendimo vykdymas. Kartu pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės atsiradimui nereikšminga, kiek ir kokių civilinio ar administracinio proceso priemonių buvo panaudota. Reikšminga yra tai, ar sprendimą privalantis vykdyti asmuo, žinodamas apie šį sprendimą ir jame nurodytą jo pareigą (įpareigojimą), sprendimo nevykdė sąmoningai, be objektyvių priežasčių, ir to norėjo (kasacinės nutartys Nr. 2K-3/2013, Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, bausmės tikslus.

Padarytas baudžiamasis nusižengimas. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (1 t. b. l. 158, 159), yra senyvo amžiaus, todėl skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei jos vidurkis, paskiriant įpareigojimus.

Kardomoji priemonė (t. 2, b. l. 12-14) kaltinamajam, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo A. B. T. K. 770,66 eurų turtinės žalos, 3000 eurų neturtinės žalos bei turėtas proceso išlaidas advokato pagalbai (2 t.; b. l. 100-102).

Ieškinyje nurodyta, kad turtinę žalą – 770,66 eurų sudaro apmokėta skola namo bendrijai (264,03 eurų) ir AB „Šiaulių energija“ (506,63 eurų) už jai priklausančios buto dalies komunalinius mokesčius. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis trukdė naudotis minėtomis patalpomis, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji neturėjo galimybės apskritai naudotis šiuo nekilnojamu turtu, todėl ieškinys dėl prašomos priteisti turtinės žalos pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Konkrečiu nagrinėjamu atveju dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų T. K. patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, neigiamas psichologines pasekmes, todėl darytina išvada, kad neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta. Visgi, byloje nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys apie T. K. padarytus sveikatos sutrikimus. Įrodymų, kad jai dėl nusikaltimo buvo padaryti ilgalaikiai ar negrįžtami fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai taip pat nėra. Atsižvelgiant taip pat į kaltinamojo amžių, jo turtinę padėtį, inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą, jos pobūdį ir laikotarpį, veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, padarytos žalos pasekmes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, darytina išvada, kad prašoma priteisti neturtinė žala mažintina iki 300 eurų.

Taip pat prašoma priteisti 350 eurų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas byloje teikė atstovavimo teisines paslaugas. Ši suma atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, tačiau advokato padėjėjas atstovavo nukentėjusiosios interesams ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, ši suma nelaikytina aiškiai per didelė, todėl priteistina iš kaltinamojo.

Daiktai turintys nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2017 m. rugsėjo 8 d. kratos metu pas A. B. rasti ir paimti dokumentai: Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-19 lydraštis, adresuotas A. B. (1 lapas), 2017-02-19 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-385-797/2013 kopija (4 lapai), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam A. B.;

2013-09-16 iškeldinimo metu darytas garso įrašas skaitmeninėje laikmenoje paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. B.pripažinti kaltu pagal BK 245 straipsnį ir paskirti jam aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti T. K. iš A. B. 770,66 eurų turtinės žalos, 300 eurų neturtinės žalos bei 350 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Daiktinius įrodymus:

Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-19 lydraštį, adresuotą A. B. (1 lapas), Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-385-797/2013 kopiją (4 lapai) grąžinti A. B.;

2013-09-16 iškeldinimo metu darytas garso įrašą skaitmeninėje laikmenoje palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Marius Steponaitis