Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės T. K. atstovui pagal įgaliojimą V. K. ir ieškovės atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovui A. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovas pagal įgaliojimą V. K. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad ieškovė su atsakovu neranda bendros kalbos dėl teisėto ieškovei priklausančios buto dalies naudojimosi. Atsakovas neįsileidžia į butą tiek ieškovės, tiek komunalines paslaugas tiekiančių įmonių atstovų, todėl šiame bute negalima atlikti jokių darbų, suremontuoti balkono, per kurį kaimynams bėgo vanduo, pakeisti apskaitos prietaisų ir pan. Nuvykus į butą, atsakovas būna agresyvus, griebiasi kirvio, neleidžia patekti į butą. Ieškovė sutiktų su visais kompromisais, t. y. sutiktų ir su atvirkštiniu variantu, t. y., kad atsakovui atitektų visas butas (ieškovės dalis), o ieškovei būtų išmokėta piniginė kompensacija už atsakovui atitekusią ieškovės buto dalį. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad atsakovas naudojasi visu butu, tačiau už patarnavimas mokesčių nemoka, mano, kad atsakovas neturėtų iš ko mokėti kompensacijos, todėl mano, kad ieškovei turėtų atitekti visas butas, o atsakovui už jo buto dalį, atitekusią ieškovei, būtų sumokėta piniginė kompensacija. Prašo priteisti iš atsakovo žalą, patirtą dėl ieškovei tenkančios mokesčių dalies už patalpų šildymą ir mokesčius bendrijai, paskaičiuotus T. K., nes atsakovas naudojosi visu butu. Kad atsakovas naudojasi visu butu sprendžia iš to, jog pro atidarytas buto duris jis pats matė, jog spyna buvusi ant ieškovei priklausančio kambario durų buvo nulaužta. Šiuo metu potencialių buto nuomininkų ieškovės buto daliai nėra. Negautą nuomos mokestį prašo priteisti iš atsakovo, nes jis naudojosi visu butu, t. y. ir jam nepriklausančia buto dalimi. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad ieškovė dėl šio buto, negalėjimo juo naudotis labai išgyvena.

Ieškovės T. K. atstovas advokatas Žydrūnas Rupšys palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir papildomų paaiškinimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad butas su 6,98 kv. m rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise registruotas ieškovės T. K. ir atsakovo A. B. vardu (A. B. daiktinės teisės neįregistruotos). Nuosavybės teisę į 54/100 dalį minėto turto ieškovė T. K. įgijo 2010-05-11 dovanojimo sutarties Nr. 1-4799, o atsakovas A. B. nuosavybės teisę į 46/100 dalį minėto turto įgijo 2004-03-24 teismo sprendimo Nr. 2-1143-06/2004 pagrindu (27-28, 35-36 b. l.). Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota bendraturčių naudojimosi šiuo nekilnojamuoju turtu tvarka.

Nekilnojamojo turto registro 2016-05-30 duomenimis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vidutinė rinkos vertė yra 22500 Eur (29 b. l.). Iš Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-18 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 22-5420-772/2014 (16-17, 18 b. l.) matyti, kad teismas šiame sprendime konstatavo, jog atsakovas A. B. mokesčių už komunalines paslaugas nemoka, juos moka ieškovė, nors pati ieškovė savo buto dalimi ir nesinaudoja, nes neleidžia atsakovas. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-19 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-385-797/2013 (10-13 b. l.), antstolio 2016-05-16 ir 2016-05-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų matyti, kad atsakovas trukdo ieškovei naudotis jai nuosavybes teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu (dalimi buto), buto durys būna užrakintos ir į butą kitų asmenų atsakovas neįleidžia. Iš ieškinio, ieškovės pagal įgaliojimą atstovo V. K. paaiškinimų nustatyta, kad ginčo bute nuolat gyvena atsakovas ir faktiškai naudojasi visu ginčo butu, ieškovė neturi realios galimybės naudotis jai priklausančia buto dalimi, atsakovas atsisako bendrauti ir bendradarbiauti su buto bendrasavininke dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato Centro policijos nuovados 2009-07-15 nutarimo matyti, kad atsakovo A. B. ir ieškovės atstovo V. K. santykiai yra konfliktiški ir 2009 m. vyko konfliktai dėl patekimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

Šioje byloje ieškovė prašo atidalinti turtą atsakovui nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo daikto dalį priteisinat ieškovei natūra, o iš ieškovės atsakovui priteisti kompensaciją pinigais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikšdama ieškinį dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ketina nutraukti bendrą nuosavybės valdymą. Ieškovė prašo taikyti ne padalijimą natūra, o įstatyme numatytą atidalijimo išimtį – priteisiant turto dalį ieškovei, o atsakovui priteisiant kompensaciją pinigais. Vertinant ieškovės reikalavimą, svarbu yra tai, kad prašoma atidalinti 2 kambarių buto 46/100 dalį, kuri yra mažesnė nei ieškovei nuosavybės teise priklausanti buto dalis. Visiems yra žinoma (CPK 182 str. 1 p.), kad butas turi tik vieną karšto ir šalto vandens, dujų vamzdyno įvadą, po vieną suteiktų komunalinių paslaugų kiekį fiksuojantį prietaisą, vieną įėjimą į butą su bendrojo naudojimo patalpomis (koridoriumi, virtuve, tualetu, vonia ir t.t.), ir natūra, nepadarant neproporcingos žalos nekilnojamajam daiktui, atidalinti atsakovo nekilnojamojo daikto dalį, ją pertvarkant taip, kad šio daikto dalimi realiai būtų galima naudotis kaip atskiru daiktu ir netrukdant kitiems bendrasavininkiams naudotis likusia daikto dalimi pagal paskirtį (CK 4.82 str. 2 d.), neįmanoma.

Taipogi nors buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamu atveju nustatyti naudojimosi tvarką bendrosiomis patalpomis netikslinga, kadangi visame bute gyvena tik atsakovas, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad jis iš esmės neigia ieškovės nuosavybės teisę į jai priklausančią turto dalį, šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, todėl ieškovė šiuo metu neturi ir ateityje neturėtų realios galimybės pasinaudoti pagal nustatytą buto naudojimosi tvarką jai priklausančia buto dalimi.

Paminėtina ir tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Kaip ir nustatyta šioje byloje atsakovas gyvena ginčo bute ir naudojasi butui teikiamomis paslaugomis. Ieškovė dėl objektyvių priežasčių neturi galimybių naudotis tiek jai priklausančia buto dalimi, tiek ir visam butui teikiamomis paslaugomis. Tačiau, kaip matyti iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų (19, 20 b. l.) už butui teiktas paslaugas ieškovė turi mokėti ir moka proporcingai jos turimai nekilnojamojo daikto daliai, paskaičiuotus mokesčius už komunalines paslaugas, kuriomis faktiškai nesinaudoja.

Taigi tiek nekilnojamojo turto atidalinimo natūra būdas, tiek ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas neatitiktų šalių interesų ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei būtų pagrindas kilti naujiems bendraturčių ginčams (kas vyko ir iki šiol). Dėl to teismas sprendžia, kad reikalavimas atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priteisiant 46/100 atsakovui priklausančią turto dalį, o atsakovui priteisiant kompensaciją pinigais, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Šioje byloje ieškovė buto atidalijimo vertę nustatė pagal duomenis, esančius Nekilnojamojo turto registre.

Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Be to, nors kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad individualaus turto vertinimo išvados yra tikslesni turto vertės įrodymai už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau turto vertės nustatymas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tinkamu ir leistinu turto vertės nustatymo būdu (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

Kaip matyti iš VĮ Registrų centro duomenų bazės (29 b. l.), viso buto vidutinė rinkos vertė, 2016-05-30 duomenimis buvo 22500,00 Eur. Nesant ginčo dėl vidutinės rinkos vertės, taip pat pateiktų kitų įrodymų apie vidutinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vertę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovės užsakymu būtų sudėtinga atlikti individualų turto vertinimą, nes atsakovas nebendrauja, nebendradarbiauja, neįsileidžia ieškovės ir kitų asmenų į ginčo butą, pats atsakovas dėl turto vertės nustatymo nepasisako, nes jis su buto atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės nesutinka, konstatuotina, kad Nekilnojamojo turto registre užfiksuoti duomenys apie vidutinę ginčo buto vertę atitinka šio buto rinkos kainą.

Teisme ieškovės atstovas pagal įgaliojimą V. K. teigė, kad ieškovė neprieštarautų atvirkštiniam buto atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės buto dalį, t. y. butą su 6,98 kv. m rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pripažinti atsakovo A. B. asmenine nuosavybe, o ieškovei T. K. išmokėti piniginę kompensaciją už jos 54/100 buto dalį, tačiau jis suabejojo, ar atsakovas būtų pajėgus sumokėti piniginę kompensaciją. Atsakovo atstovė advokatė Giedrė Striaukienė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovas nesutinka ieškovei mokėti piniginę kompensaciją.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, siekdamas nepažeisti šalių interesų pusiausvyros ir teisėtų lūkesčių principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), įvertinęs vidutinę turto rinkos vertę ir ieškovės pateiktus įrodymus apie jos galimybę sumokėti atsakovui kompensaciją (pateikti įrodymai įrodo, kad ieškovė turi santaupų už parduotus žemės sklypus, gyvenamąjį namą su priklausiniais (88-90, 94-96 b. l.), teismas sprendžia, kad ieškovei reikalaujant taikyti turto atidalijimo būdą, kai jai atitenka turtas natūra, o atsakovui išmokama piniginė kompensacija, byloje taikytinas toks atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės principas ir atsakovui turi būti sumokėta 10350 Eur kompensacija (22500,00 Eur/100*46= 10350 Eur). Taikyti priešingą variantą, priteisiant turtą natūra atsakovui, o ieškovei išmokant piniginę kompensaciją pinigais nagrinėjamu atveju būtų neracionalu, nes byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad būtent ieškovė pajėgi sumokėti piniginę kompensaciją. Pažymėtina tai, kad atsakovas komunalinių mokesčių už butą bendrijai nemoka (56 b. l.) nuo 2001-04-09 buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas už tuo metu nustatytą skolą, iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimo matyti, kad A. B. yra paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba (78-80 b. l.), taigi atsakovo finansinė padėtis yra sunki, todėl teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes daro išvadą, jog atsakovas neturi pakankamai lėšų ir nebūtų pajėgus sumokėti piniginės kompensacijos ieškovei. Tokiu būdu, priverstinai vykdant teismo sprendimą dėl kompensacijos ieškovei išmokėjimo galėtų susidaryti tokia situacija, kai abu ginčo turto savininkai netektų nuosavybės teisės į turtą. Aplinkybė, kad turimas turtas yra vienintelė atsakovo gyvenamoji patalpa ir atsakovas neturi kitos gyvenamosios patalpos, atsakovui nesiūlant jokio kito turto atidalijimo varianto nepaneigia aukščiau nurodytų argumentų dėl turto atidalijimo natūra galimybės.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, turinti esminį interesą naudotis turtu, turi realias galimybes išsaugoti ir neprarasti nekilnojamojo turto, todėl turto atidalinimas natūra, atsakovui išmokant kompensaciją, geriausiai apgina bendraturčių teises, taip pat nepaneigia nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią atidalijamo turto dalį.

Vadovaujantis išdėstytu, nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tarp bendrasavininkų atidalintinas taip:

T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteistinas butas su 6,98 kv. m rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose,

priteisiant iš ieškovės T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 10350 Eur kompensaciją už ieškovei (bendrasavininkei) T. K. atitenkančias 46/100 buto dalis.

Dėl turtinės žalos priteisimo. Ieškovė prašo iš A. B. priteisti 2419,02 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodė, jog CK 6. 263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o 2 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nurodė, kad nors ir negali dėl A. B. veiksmų naudotis savo turto dalimi, tačiau nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. namo bendrijai sumokėjo už jai priklausančios buto dalies komunalines paslaugas 143,24 Eur bei laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. viso sumokėjo 82,32 Eur, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. viso sumokėjo 241,46 Eur AB „Šiaulių energijai“. 2016 m. gegužės 16 d. antstolis Ričardas Kudarauskas konstatavo faktines aplinkybes, kad ieškovė neturi galimybės patekti į jai priklausantį kambarį ginčo bute, todėl antstoliui sumokėjo 35 Eur bei 2016 m. gegužės 25 d. sumokėjo dar 137 Eur. Viso antstoliui už pateiktas paslaugas sumokėjo 172 Eur. Su antstoliu patenkant į jai nuosavybės teise priklausantį kambarį buvo naudojamas avarinis durų atrakinimas, dėl ko patyrė 30 Eur išlaidas. Be to, negalėdama naudotis savo turtu ir priklausančio kambario nuomoti nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d. negavo kambario nuomos pajamų (kambariu naudojasi atsakovas), kurios sudaro (25 mėn. x 70 Eur (pagal pažyma dėl nuomos) = 1750 Eur). Iš viso, dėl neteisėtų bendrasavininkio A. B. veiksmų, bei teismo sprendimo nevykdymo ieškovė nurodo patyrusi 2419,02 Eur turtinę žalą, kurią, jos teigimu, privalo atlyginti atsakovas.

Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovė grindžia Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2016-05-31 pažyma Nr. 5 (19 b. l.), AB „Šiaulių energija“ 2016-05-16 pažyma Nr. REA-SD-ATS-23 (20 b. l.), 2016-05-27 UAB DNB būstas pranešimu apie nekilnojamojo turto kainas (22 b. l.), antstolio Ričardo Kudrausko kvitais (23, 24 b. l.), V. G. išrašytu prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitu (25 b. l.).

CK 4.76 straipsnyje yra numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama.

CK nustatytos privalomosios (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir neprivalomosios (CK 4.83 straipsnio 4 dalis) sąnaudos turtui išlaikyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios skiriamos namui atnaujinti. Taigi, bendraturtis privalo padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas.

Nagrinėtinu atveju ieškovės patirtos išlaidos, t. y. 143,24 Eur sumokėti namo bendrijai bei 323,78 Eur sumokėti AB „Šiaulių energija“, laikytinos privalomosiomis turto išlaikymo sąnaudomis, kurias mokėdama ieškovė išlaiko bei išsaugoja savo turto dalį. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad teismui pateiktose pažymose yra nurodyta tik ieškovei pagal jai nuosavybės teise priklausančią turto dalį tenkanti mokesčių dalis, todėl teismo manymu, šias išlaidas ieškovė patiria ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. negalėjimo naudotis turtu, o dėl to, kad nuosavybės teise valdo dalį turto, kurį ieškovė privalo išlaikyti. Negalėjimas faktiškai naudotis turtu šiuo atveju nepaneigia įstatyme įtvirtintos ieškovės pareigos išlaikyti savo turtą ir mokėti su šio turto eksploatavimu susijusias išlaidas. Teismas pažymi, kad ieškovės ieškinyje nurodytuose teismo sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados teismo nagrinėjamu atveju nesaisto ir nesukelia prejudicinės galios (CPK 182 straipsnio 2 punktas), nes nagrinėjamoje byloje skiriasi tiek reikalaujamos žalos dydis, tiek laikotarpis, už kurį prašoma priteisti žalą. Nagrinėjamu atveju siekiant priteisti žalą būtina vertinti, ar yra visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, ar nėra pasikeitusios civilinės atsakomybės taikymui reikšmingos aplinkybės, todėl teismas šioje byloje spręsdamas dėl žalos atlyginimo negali nurodytuose teismo sprendimuose nustatytų aplinkybių vertinti kaip prejudicinių faktų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos išlaidos (143,24 Eur sumokėti namo bendrijai bei 323,78 Eur sumokėti AB „Šiaulių energija“) nelaikytinos ieškovės patirtais nuostoliai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl iš kito bendraturčio (atsakovo) nepriteistinos.

Ieškovė ieškinyje taip pat teigė, kad negalėdama naudotis savo turtu ir priklausančio kambario nuomoti nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d. negavo kambario nuomos pajamų, kurios sudaro (25 mėn. x 70 Eur (pagal pažyma dėl nuomos) = 1750 Eur). Šį savo reikalavimą ieškovė grindė UAB DNB būstas pateikta pažyma, kurioje nurodyta, jog 2015-2016 m. Šimšės raj. 1 kambario nuoma siekia 70 Eur per mėnesį (22 b. l.).

Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, yra vertinamos kaip žala. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ rašte nurodyta, jog bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, 2001 m. balandžio 9 d. buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovė pati ar per savo įgaliotą asmenį nesikreipė į elektros energijos tiekėją ir nedėjo pastangų dėl elektros energijos tiekimo į butą atnaujinimo. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad neatnaujinus elektros energijos tiekimo į butą, galimybės šį butą išnuomoti potencialiems nuomininkams yra labai ribotos dėl būsto be elektros energijos tiekimo nepatrauklumo, negalėjimo kokybiškai naudotis nuomojamu būstu. Be to, iš ieškovės pateiktos pažymos neaišku, ar nustatant galimą turto nuomos kainą buvo įvertinta šioje byloje nustatyta aplinkybė, kad elektros energijos tiekimas į butą yra nutrauktas. Be nurodytos pažymos ieškovė nepateikė į bylą jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų turėjusi potencialių jos būsto dalies nuomininkų ar būtų susitarusi dėl savo buto dalies nuomos, kad tarėsi su atsakovo dėl galimybės leisti bute gyventi nuomininkams ir būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų išnuomoti būsto nepavyko. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl negautų nuomos pajamų priteisimo iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Byloje nustatyta, jog atsakovas A. B. įvairiais būdais trukdo ieškovei patekti į butą (jos buto dalį), todėl ieškovė gindama savo, kaip savininkės teises bei siekdama valdyti ir naudotis jai nuosavybes teise priklausančia buto dalimi, naudojasi kitų asmenų pagalba, t. y. nagrinėjamu atveju naudojosi antstolio R. Kudrausko paslaugomis, kuris konstatavo faktines aplinkybes, jog atsakovas A. B. neleidžia patekti į ieškovės T. K. buto dalį, bei naudojosi įmonės užsiimančios spynų atrakinimu paslaugomis, kurių pagalba buto durys buvo atrakintos ir tokiu būdu ieškovė patyrė papildomų išlaidų. Nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, ieškovė šių išlaidų būtų nepatyrusi. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo A. B. neteisėtų veiksmų, susijusių su trukdymu ieškovei pateikti į butą, ieškovė patyrė papildomų išlaidų, ieškovei iš atsakovo priteistini rašytiniais įrodymais (23-25 b. l.) pagrįsti 202 Eur nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad tarp šių nuostolių ir atsakovo tyčinių neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl yra visos atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos dėl šių ieškovės reikalavimų (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 500,00 Eur neturtinę žalą, kurią sudaro jos patirti psichologiniai nepatogumai, išgyvenimai. Pažymėjo, kad dėl netinkamo A. B. elgesio ji pastoviai patiria stresą, jaučia psichologinį diskomfortą. Dėl nuosavybės teisės praradimo blogai miega, jaučiasi nesaugi, kankina košmarai, bijo, kad svetimi asmenys bet kada gali užvaldyti jos turtą ir niekas nuo tokios savivalės jos neapsaugos. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovavosi CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taigi, tam, kad pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti teismo tenkinamas, ieškovas turi įrodyti šias aplinkybes: 1) kad neturtinės žalos atlyginimą konkrečiu atveju numato įstatymas, ir 2) kad neturtinė žala realiai buvo padaryta.

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. Net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas, spręsdamas bylą, – priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Konstituciją, jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Teismo nuomone, ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, jog ieškovė dėl negalėjimo naudotis turtu patyrė ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes su atsakovu viename bute ji negyveno, jų tarpusavio konfliktai buvo trumpalaikiai. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog dėl patirto streso, dvasinių išgyvenimų ieškovė vartojo vaistus, kreipėsi medicininės pagalbos. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ne ieškovė asmeniškai, o jos įgaliotas asmuo V. K. bendrauja su atsakovu A. B. ir siekia patekti į ieškovei priklausančią buto dalį, t. y. ieškovė tiesioginio ryšio su atsakovu A. B. neturi. Ieškinio pareiškimas dėl turto atidalijimo teisme patvirtina, kad ieškovė turi galimybes ginti savo pažeistas teises pasinaudodama įvairiomis teisinėmis priemonėmis, ne tik reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog atsakovo A. B. galimai neteisėti veiksmai turi priežastinį ryšį su ieškovės patiriamais psichologiniais nepatogumais, išgyvenimais. Kadangi ieškovė neįrodė neturtinės žalos atlyginimui būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Iš dalies patenkinus ieškovės turtinius reikalavimus, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos (202 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui -proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė T. K. prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus, kad sumokėjo 399,00 Eur žyminį mokestį (7, 47 b. l.) bei advokato padėjėjui ir advokatui už dokumentų ruošimą bei atstovavimą teisme viso sumokėjo 650,00 Eur (31, 87 b. l.). Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato ir advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo patenkinta apie 80 procentų ieškovės pareikštų turtinių reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 319,20 Eur žyminio mokesčio ir 520,00 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą byloje, iš viso 839,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui byloje buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, pagal pateiktą pažymą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 134,10 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad buvo atmesta apie 20 procentų turtinių ieškovės ieškinio reikalavimų, iš ieškovės valstybei priteistina 20 procentų nurodytos išlaidų sumos, t.y. 26,82 Eur.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje yra 6,96 Eur. Šios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos, nes kaip buvo minėta atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ir byloje jam yra suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, o ieškovei tenkanti mokėjimo dalis paskaičiuota proporcingai atmestai jos ieškinio reikalavimų daliai, yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 3, 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti bendrasavininkiams T. K. ir A. B., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą su 6,98 kv. m rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., taip:

T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteisti butą su 6,98 kv. m rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių m.;

priteisti iš ieškovės T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 10350,00 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt eurų) kompensaciją už ieškovei T. K. atitenkančias atsakovui A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto su 6,98 kv. m rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., 46/100 dalis.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 202,00 Eur (du šimtus du eurus) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 202,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ((2016-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 839,20 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt devynis eurus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 26,82 Eur (dvidešimt šešis eurus 82 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.