- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- e2S-366-278/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00391-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- Ž. K.
- Ieškovas
- G. I.
- Trečiasis asmuo
- G. K., A. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. K. (Ž. K.) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-109-842/2019 pagal ieškovo G. I. (G. I.) ieškinį atsakovui Ž. K., tretiesiems asmenims G. K. (G. K.) ir A. K., dėl pažeidimų pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. I. prašė teismą įpareigoti atsakovą Ž. K. nugriauti garažą, esantį atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. 2019-03-07 nutartimi atsakovui Ž. K. skirta 200 Eur bauda už teismo reikalavimo pateikti rašytinį įrodymą – žemės sklypo dovanojimo sutartį, neįvykdymą per teismo nustatytą terminą. Teismas sprendė, jog teismo įpareigojimų nevykdymas užkerta kelią greitam civilinės bylos nagrinėjimui.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas prašė teismą panaikinti paskirtą baudą. Nurodė, kad terminas pateikti įrodymus praleistas nežymiai, atsakovas šiuo metu gyvena Vokietijoje ir jo atstovas neturėjo galimybės operatyviai susisiekti su atsakovu. Be to, atstovas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 5 iki 7 d. dalyvavo teismo posėdžiuose, be to, turėjo prižiūrėti sergantį vaiką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-03-15 nutartimi atsakovo prašymas dėl baudos panaikinimo buvo atmestas.
5. Teismas nurodė, jog atsakovas 2019-02-26 teismo posėdžio metu buvo įpareigotas per penkias darbo dienas pateikti teismui dovanojimo sutartį, pagal kurią žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , jis perleido J. K.. Teismo posėdyje dalyvavo atsakovo atstovas, kuris nurodė, kad supranta teismo įpareigojimą pateikti reikalaujamus rašytinius įrodymus, savo pareigą informuoti atstovaujamąjį apie rašytinių įrodymų nepateikimo teismui pasekmes. Minėtas rašytinis įrodymas teismui buvo pateiktas 2019-03-08, tai yra teismo nustatytą terminą praleidus dviem dienomis.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2018-12-10, tačiau atsakovas, žinodamas apie vykstantį teismo procesą delsė teismui pats pranešti apie pasikeitusį žemės sklypo savininką, nors tai padaryti turėjo galimybę daug anksčiau, iškart po sutarties sudarymo, ir nepagrįstai delsė vykdyti teismo įpareigojimą. Sprendė, jog paties atsakovo pasirinktas netinkamas elgesio procese būdas lėmė termino praleidimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovo atstovas prašo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – panaikinti paskirtą 200 Eur baudą bei neskirti baudos atstovui.
8. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už rašytinio įrodymo nepateikimą klausimą, nes bauda skirta nenustačius tam būtinų sąlygų (kaltės).
9. Pažymi, jog byla vedama per atstovą, todėl ir teismo įpareigojimas vykdomas per atstovą. Nurodo, kad teismo reikalaujamas dokumentas atstovui buvo pateiktas 2019-03-04. Terminą pateikti teismui dokumentą atstovas praleido dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, nespėdamas laiku perduoti dokumento teismui ir tai paneigia atsakovo kaltę dėl teismo įpareigojimo neįvykdymo.
10. Teigia, jog teismas iš viso nevertino aplinkybių, kurios patvirtina, jog atsakovas nėra kaltas dėl termino rašytiniam įrodymui pateikti praleidimo, taip pat visiškai nevertino aplinkybių, kurios paaiškina kodėl neturėjo objektyvių galimybių rašytinio įrodymo pateikti anksčiau.
11. Pažymi, jog atssakovo gyvenamoji vieta yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tačiau teismas skyrė itin trumpą, niekuo nepagrįstą 5 dienų terminą. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad terminas teismo įpareigojimui įvykdyti buvo praleistas itin nežymiai, tai yra tik dvi dienas ir nei skirdamas baudą, nei atmesdamas prašymą panaikinti šią baudą nenurodė, kokius procesinius padarinius sukėlė toks uždelsimas. Nurodo, kad nagrinėjamos bylos procesas dėl termino praleidimo nebuvo užvilkintas, tai yra, dėl termino praleidimo neatsirado padarinių, dėl kurių bylą būtų tekę sustabdyti ar bylos nagrinėjimą atidėti ilgam laiko tarpui, o senatis šioje byloje nėra aktuali. Teismas gautus dokumentus kitai bylos šaliai išsiuntė tik po penkių dienų po jų gavimo teisme, kas rodo, kad šiuo konkrečiu atveju vienos ar poros dienų terminas nebuvo tiek esminis, kad sukeltų žymius procesinius padarinius. Be to, teismas visiškai nevertino atstovo pateiktų paaiškinimų bei įrodymų, susijusių su termino praleidimu.
12. Tvirtina, jog nenustačius piktnaudžiavimo procesu, baudos skyrimas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nurodo, kad vien klausimo teisme dėl baudos procese skyrimo iškėlimas ir nagrinėjimas jau daro tinkamą poveikį proceso šalims ir yra pamokomas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimų į atskirąjį skundą pateikta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas apelianto atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliacijos objektas – teismo nutartis, kuria buvo netenkintas prašymas panaikinti teismo skirtą atsakovui Ž. K. baudą už įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus nevykdymą nustatytu terminu.
16. CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai, domėtis proceso eiga, o CPK 95 straipsnyje apibrėžtos priemonės, taikytinos šaliai, kuri piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekso nurodytais atvejais teismo nuobaudos, taip pat ir piniginės baudos, kaip viena galimų teismo nuobaudų rūšių, teismo gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams bei kitiems asmenims už procesinių pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą (CPK 103 straipsnio 1, 3 dalys, 106 straipsnio 1 dalis). Jos gali būti skiriamos įvairiose bylos stadijose: tiek pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, tiek nagrinėjant bylą iš esmės ar teismo sprendimo (nutarties) vykdymo procese. Be kitų atvejų, CPK nustato baudos skyrimą už rašytinių įrodymų nepateikimą (CPK 199 straipsnio 6 dalis). Esant situacijai, kai šalys ar kiti dalyvaujantys byloje asmenys tam tikrų įrodymų pateikti negali dėl to, kad jie yra pas kitus asmenis, teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti šio Kodekso 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo teisė pagal asmens prašymą reikalauti rašytinių įrodymų iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turinčių atitinkamą rašytinį įrodymą, konkretizuota CPK 198 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnyje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017). Pažymėtina, jog fiziniai ar juridiniai asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo apie tai pranešti teismui ir kartu nurodyti priežastis (CPK 199 straipsnio 5 dalis). Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki 300 Eur bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą rašytinį įrodymą (CPK 199 straipsnio 6 dalis).
18. Atsižvelgiant į CPK 199 straipsnio 6 dalies normos turinį, darytina išvada, kad bauda už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriama, kai egzistuoja šios sąlygos: teismo reikalaujami rašytiniai įrodymai nepateikti nustatytu terminu; juos pateikti privalantis asmuo nepranešė teismui apie negalimumą įvykdyti teismo įpareigojimą, nurodydamas ir to priežastis, arba teismas tas priežastis pripažino nesvarbiomis. Kadangi pateikti rašytinį įrodymą gali būti įpareigotas bet kuris asmuo, turintis savo žinioje tą įrodymą, baudos už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriamos tiek dalyvaujantiems byloje, tiek ir kitiems asmenims, svarbu, kad tas asmuo disponuotų reikalaujamais rašytiniais įrodymais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017).
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, skundžiamą nutartį bei atskirajame skunde išdėstytus teisinius argumentus, daro išvadą, kad byloje buvo visos pirmiau aptartos sąlygos skirti atsakovui baudą CPK 199 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu pagrindu, o atsakovo atstovo prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, teismas atmetė motyvuotai, iš esmės nenustatęs aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis bei nulėmusiomis savalaikį teismo įpareigojimų nevykdymą. Priešingai, teismas pagrįstai sprendė, jog teismo nustatyto įpareigojimo termino praleidimą nagrinėjamoje byloje nulėmė ne kokie nors pašaliniai veiksniai, o paties atsakovo pasirinktas netinkamas elgesio procese būdas.
20. Byloje nėra ginčo, kad teismo nustatytas terminas pateikti byloje rašytinius įrodymus buvo pažeistas. 2019-02-26 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas Ž. K. buvo įpareigotas per penkias darbo dienas pateikti teismui dovanojimo sutartį, pagal kurią jis, jam priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido J. K.. Teismo nustatytu terminu, tai yra, iki 2019-03-06, minėti įrodymai byloje nebuvo pateikti ir nei atsakovas, nei jo atstovas teismui nepranešė apie negalimumą įvykdyti teismo įpareigojimą bei tai nulėmusias priežastis, neprašė pratęsti termino nurodytam dokumentui pateikti, todėl 2019-03-07 nutartimi atsakovui Ž. K. pagrįstai skirta 200 Eur bauda (CPK 77 straipsnis).
21. Nustatyta, kad 2019-03-08 atsakovo Ž. K. atstovas pateikė teismui reikalaujamus įrodymus bei prašymą panaikinti atsakovui skirtą baudą. Prašymas dėl atsakovui Ž. K. skirtos baudos panaikinimo, taip pat ir atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad atsakovas teismo įpareigojimą įvykdė nepraleidžiant nustatyto termino – teismo reikalaujamą dokumentą pateikė savo atstovui 2019-03-04, tačiau dėl objektyvių bei pateisinamų priežasčių atstovas dokumentų laiku neperdavė teismui, be to, terminas buvo praleistas nežymiai ir tai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių bylos procesui. Sutikti su šiais teiginiais nėra pagrindo.
22. Iš bylos duomenų bei 2019-02-26 vykusio teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad, minėto posėdžio metu, atsakovo Ž. K. atstovas informavo teismą, jog atsakovui priklausantis žemės sklypas, kuriame yra ieškiniu prašomas nugriauti neįregistruotas statinys, dovanojimo sutartimi padovanotas atsakovo sutuoktinei J. K., kuri į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti bei nėra bylos šalis. Teismui patikrinus prieinamas duomenų bazes nustatyta, jog minėtas dovanojimo sandoris buvo sudarytas dar 2018-12-10. Pažymėtina, jog 2019-02-26 teismo posėdis buvo atidėtas neapibrėžtam laikotarpiui, iki bus išspręsti visi procesiniai klausimai, susiję su teismo posėdžio metu pateikta informacija apie nuosavybės teisių perleidimą kitam asmeniui, kuris įtrauktinas į bylą, įpareigojant atsakovą Ž. K. per penkias darbo dienas pateikti teismui dovanojimo sutartį, o ieškovui suteikiant galimybę per dvi savaites nuo dovanojimo sutarties pateikimo patikslinti ieškinio reikalavimą.
23. Byloje nustatyta, kad 2018-12-13 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2019-01-23, todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas pagrįstai nurodė, jog 2018-12-10 sudarius dovanojimo sutartį, nei atsakovas Ž. K., nei jo atstovas ne tik, kad neinformavo teismo apie bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, tačiau ir per teismo nustatytus terminus nepateikė teismo reikalaujamų įrodymų, nors tinkamai procesines pareigas vykdanti šalis turėjo būti aktyvi bei informuoti teismą apie sandorį, nulemiantį būtinybę keisti atsakovą byloje. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog byla nagrinėjama nuo 2017 metų.
24. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovas Ž. K. teismo reikalaujamus dokumentus atstovui pateikė nepraleisdamas teismo nustatytų terminų, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2019-02-26 vykusiame teismo posėdyje dalyvavęs atsakovo atstovas advokatas N. Plėdys, žinodamas, jog jo atstovaujamojo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje ir manydamas, jog teismo nustatytas terminas yra per trumpas teismo įpareigojimui įvykdyti, turėjo visas galimybes prašyti teismą nustatyti ilgesnį terminą arba vėliau kreiptis dėl minėto termino pratęsimo, informuodamas teismą apie susidariusias aplinkybes, trukdančias savalaikiai atlikti procesinį veiksmą, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė.
25. Be to, net ir įvertinus, jog atsakovas atstovui savalaikiai pateikė dovanojimo sutartį, įvertintina, kad nagrinėjama byla vedama elektroniniu būdu ir šalys teismui procesinius dokumentus teikia nuotoliniu būdu, pasinaudodamos elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl atmestini ir atsakovo atstovo argumentai dėl aplinkybių, neleidusių pateikti teismui dokumentus laiku, tai yra, dėl atstovo didelio užimtumas kitose bylose bei vaiko slaugymo. Iš byloje pateiktos atsakovo Ž. K. atstovo 2019-03-08 išduotos medicininės pažymos matyti, jog atstovo sūnus U. P. laikotarpiu nuo 2019-03-04 iki 2019-03-08 sirgo, tačiau minėtoje pažymoje nenurodoma kuriam konkrečiai iš tėvų buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas bei kaip ši aplinkybė sutrukdė atstovui pateikti įrodymus byloje, nes pats atstovas prašyme dėl baudos panaikinimo teismui nurodė, kad tuo pačiu metu, 2019 m. kovo 5 - 7 d., tai yra vaiko slaugymo metu, dalyvavo kituose teismo posėdžiuose. Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog, teikdamas, kad dokumentus iš atsakovo gavo savalaikiai, atstovas turėjo galimybę šiuos duomenis nustatytu terminu pateikti teismui. Net ir įvertinus, jog minėtu metu nebuvo darbe ir negalėjo nuskanuoti dokumentų, jų pateikti teismui, gautus dokumentus turėjo galimybę išsiųsti teismui paštu.
26. Iš bylos duomenų matyti, jog minimi dokumentai kitai bylos šaliai buvo išsiųsti sekančią darbo dieną po jų gavimo teisme (2019-03-12), nes 2019 m. kovo 9-11 dienos buvo poilsio dienos, todėl atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog aplinkybė pateikti dokumentus kitai bylos šaliai išsiųsti tik po penkių dienų ir tai leidžia spręsti, kad termino praleidimas keliomis dienomis nebuvo esminis byloje. Įvertintina, jog uždelstas minėtų dokumentų pateikimas, tuo pačiu ir ieškinio patikslinimas, uždelsė ir operatyvų bylos išnagrinėjimą, kurioje procesas, kaip minėta, tęsiasi nuo 2017 metų.
27. Nesant neginčijamų duomenų, kad terminą pateikti dokumentus teismui praleido atsakovo atstovas, o ne atsakovas, naikinti pagrįstą nutartį ir baudą skirti atstovui nėra pakankamo pagrindo.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
29. Atsižvelgdamas į visas pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo išvadai, kad bauda atsakovui paskirta neteisingai ar, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo panaikinti baudą, todėl keisti ar naikinti nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.