Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2YT-305-322/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-02-07
Bylos Nr.: e2YT-305-322/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-01109-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laima Borkovskienė
Pareiškėjas: R. A.
Suinteresuotas asmuo: (duomenys neskelbtini), L. Č., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2YT-305-322/2024Teisminio proceso Nr.2-23-3-01109-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.5.15.2 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 7 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė,sekretoriaujant T. Z.,dalyvaujant pareiškėjai R. A., jos atstovei V. M.,

suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos atstovui A. K.,

suinteresuotam asmeniui L. Č.

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, L. Č., S. Č., S. M., J. K., K. G. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į teisiškai viešajame registre neregistruotą nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/20 dalį (29 kv. m.) Statinių išdėstymo plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 7/50 dalį (27 kv. m.), Statinių išdėstymo plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turinti faktą prašo nustatyti ūkinio pastato dalių įregistravimo R. A. nuosavybės teise valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre tikslu.

Pareiškime nurodo, kad daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ( iki (duomenys neskelbtini) m.- (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pareiškėja turi (duomenys neskelbtini) butus. 2003 m. gegužės 27 d. pirkimo - pardavimo sutartimi iš J. R. asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( (duomenys neskelbtini)), butas perduotas pareiškėjai 2003 m. gegužės 27 d. perdavimo - priėmimo aktu. Perduodamas butą (duomenys neskelbtini), pardavėjas J. R. pareiškėjai perdavė ir butui priskirtą 27 kv. m. patalpą (sandėliuką), esančią prie gyvenamojo namo pastatytame ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Patalpos ūkiniame pastate ir raktai nuo šių patalpų perduoti kartu su buto raktais. Antrą butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo iš pardavėjos J. K.. Analogiškai kaip ir buto (duomenys neskelbtini), atveju, buto pardavėja J. K. perdavė pareiškėjai ir butui priskirtą 29 kv. m. patalpą, įrengtą prie gyvenamojo namo esančiame ūkiniame pastate, bei šios patalpos raktus. Abiem atvejais perduotų ūkinio pastato dalių kaina buvo įskaičiuota į parduodamo turto kainą, už šias patalpas pareiškėja atsiskaitė ir abiem patalpomis ūkiniame pastate netrukdomai naudojasi iki šiol. Tačiau nežiūrint į tai, kad už patalpas ūkiniame pastate pareiškėja su pardavėjais yra atsiskaičiusi, kaip vėliau paaiškėjo, dėl jai nežinomų priežasčių nei 2003 m. gegužės 27 d. buto pirkimo -pardavimo sutartyje nei 2015 m. rugpjūčio 11 dienos pirkimo - pardavimo sutartyje nei turto perdavimo aktuose nebuvo įvardinta, kad pardavėjas J. R. ir pardavėja J. K. pareiškėjai pardavė ir butams priskirtas 27 kv. m. ir 29 kv. m. patalpas ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Nors nuo pat ūkinio pastato patalpų perėmimo momento, kuris sutampa su pirkimo -pardavimo sutarčių sudarymu, iki šiol pareiškėja vienintelė valdo ir naudojasi šiuo perimtu turtu, jį tvarko, rūpinasi turto stoviu, prižiūri, moka mokesčius už elektrą, remontuoja, tvarko aplinką, iki šiol patalpos nėra įformintos ieškovės vardu ir ji negali jai priklausančiu turtu laisvai disponuoti. Butui (duomenys neskelbtini), priskirtą patalpą ūkiniame pastate nepertraukiamai valdo ir ja naudojasi daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų, o butui (duomenys neskelbtini), priskirtą patalpą naudoja jau (duomenys neskelbtini) metus, tačiau nekilnojamojo turto registre šių patalpų įregistruoti negali, nes registrui turėtų pateikti nuosavybės įgijimą pagrindžiančius dokumentus, kurių pateikti neturi galimybės, nes pirkimo - pardavimo sutartyse ūkinio pastato dalys nebuvo nurodytos, taip pat neturi ir kitų nuosavybės įgijimą patvirtinančių dokumentų. Nors jos butams priskirtos ūkinio pastato dalys jos vardu neįregistruotos, pats ūkinis pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, pastatas turi unikalų numerį, yra atlikti jo kadastriniai matavimai. Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas ir nepriklauso nei (duomenys neskelbtini) valstybei, nei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei. Šio turto laikyti bešeimininkiu negalima, nes ūkinis pastatas yra valdomas ir naudojamas namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų. Iki (duomenys neskelbtini) metų daugiabutis gyvenamas namas (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), ir prie jo esantis ūkinis pastatas priklausė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metais pavadinimas pakeistas į (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), po to jo statusas keitėsi į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. reorganizuotas į žemės ūkio bendroves ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro). Ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) metais pastatė (duomenys neskelbtini) ir kiekvienai daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šeimai paskyrė naudotis po vieną patalpą ūkiniame pastate. Patalpos buvo atskiros, izoliuotos, jos buvo naudojamos išimtinai butų nuomininkų, o vėliau savininkų interesams. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) regiono valstybinio archyvo pažyma, likviduojant (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas nebuvo perduotas jokiems kitiems asmenims, dėl to galima daryti prielaidą, kad privatizuojant butus, kartu su butais naujiesiems savininkams buvo perduotos ir jų naudojamos ūkinio pastato dalys. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja įsigijo, kurie buvo privatizuoti buvusių (duomenys neskelbtini) darbuotojų. 1991 m. rugpjūčio 14 d. (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta komisija butų privatizavimui, (duomenys neskelbtini) ūkio darbuotojai, gyvenę butuose name, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudojo teise privatizuoti naudojamą turtą. Daugiabučio gyventojai (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio direktoriui buvo pateikę pareiškimus, kuriuose prašoma parduoti butą su priklausiniais - tvartu, rūsiu, sandėliuku ( P. J. pareiškimas dėl (duomenys neskelbtini) buto), buvo sudaryti susitarimai, kuriais (duomenys neskelbtini) ir darbuotojas susitarė pirkti butą su priklausiniais - tvartu, rūsiu, sandėliuku, sutartys dėl buto, esančio istorijos ir kultūros paminkle apsaugos sutartis, nurodant, kad pagalbiniams statiniams sutartis netaikoma. Butų inventorizacijos bylose prie gyvenamojo namo atvaizduotas ir tame pačiame žemės sklype buvęs ūkinis pastatas. Privatizuojant butus ir sudarant notariškai patvirtintas turto pirkimo -pardavimo sutartis, sutartyse buvo nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) parduoda butus ir ūkinius pastatus - sutartyse nėra išlygos, kad butas parduodamas be ūkinio pastato dalies. (Duomenys neskelbtini) m. privatizavus gyvenamojo namo butus kartu su ūkinio pastato dalimis, ūkiniu pastatu kai kurie butų savininkai (suinteresuoti asmenys šioje byloje) nepertraukiamai naudojasi iki šiol be jokių kliūčių. Pareiškėja taip pat jai priklausančiomis ūkinio pastato dalimis naudojasi kaip savomis, investuoja į turto remontą, priežiūrą ir niekas nėra reikalavęs perduoti šį turtą ar reiškęs į jį pretenzijas. Pareiškėja nebuvo ir nėra įgijusi nuosavybės teisių į patalpas ūkiniame pastate ir nėra šių patalpų savininkė, patalpos( nei visas ūkinis pastatas) nebuvo ir nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė bei nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu, taip pat nėra savavališkai pastatytas. Patalpas ūkiniame pastate yra įgijusi sąžiningai, veną patalpą, įgytą (duomenys neskelbtini) m., sąžiningai ir atvirai be pertraukų valdo daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų, kitą valdo nuo (duomenys neskelbtini) metų, bet į valdymo laiką turėtų būti įskaičiuotas ir pardavėjos J. K. ūkinio pastato dalies valdymo laikas ( pagal inventorizacijos bylos duomenis, butą (duomenys neskelbtini) J. K. yra įgijusi (duomenys neskelbtini) metais).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turtas bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas. Neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų nustatytas nekilnojamojo turto nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktas, prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ( toliau – Inspekcija) atsiliepime nurodė, kad byloje turėtų būti pateikti duomenys, kurie leistų teismui įsitikinti, kad ūkinis pastatas, kuriame yra pareiškėjos naudojamos patalpos( sandėliukai) pastatytas( sukurtas) laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo pastatyti ir priimti naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Statinys gali tapti nuosavybės teisės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. pareiškėjos su pareiškimu pateiktoje kadastro byloje nurodyta, jog pastatas, plane žymimo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pradėtas statyti (duomenys neskelbtini) m. Sovietmečiu Lietuvoje dominavo valstybinė ir kooperatinė statyba bei tokia pati nuosavybės teisė į pastatytus statinius. Privati statyba ir privačios statybos teisė buvo leidžiama tik asmeninėse namų valdose. Byloje turėtų būti pateikti duomenys, kurie leistų teismui įsitikinti kad pastatas pastatytas laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo pradėtas statyti ir pastatytas galiojusiu teisės aktų nustatyta tvarka. Nenustačius aplinkybių, kad nekilnojamasis daiktas(ūkinis pastatas) buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjos pareiškimas neturėtų būti tenkinamas.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, nurodė, kad teisiškai viešajame registre neregistruotas nekilnojamasis turtas —(duomenys neskelbtini) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai( už suformuoto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribų).

Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės atstovas su pareiškimu sutinka, nurodo, kad ūkinis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), savivaldybei nepriklauso, taip pat nėra ir bešeimininkis turtas, ūkiniu pastatu, t.y. jo atskiromis dalimis( sandėliukais) naudojasi daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gyventojai.

Suinteresuotas asmuo L. Č. dėl pareiškimo neprieštarauja.

Suinteresuoti asmenys J. K., S. Č., S. M., K. G. pateikė atsiliepimus dėl pareiškimo patenkinimo neprieštarauja.

Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2023 m. spalio 23 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta. Taip pat nurodyta informacija suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo paskelbimo kreiptis į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Iki teismo posėdžio pradžios niekas nesikreipė dėl teisių į nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/20 dalį (29 kv. m.) statinių išdėstymo plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 7/50 dalį (27 kv. m.), statinių išdėstymo plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini). Teisme negauta nei prašymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Byloje rašytiniais įrodymais, pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjai R. A. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) butai: pagal 2003 m. gegužės 27 d. pirkimo - pardavimo sutartį priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagal 2015 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo pardavimo sutartį priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Taip pat byloje pateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini) esantį ūkinį pastatą. Pagal 2020 m. lapkričio 17 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą statinys( ūkinis pastatas), kurio paskirtis – pagalbinio ūkio -(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas (duomenys neskelbtini) metais.

Pareiškėjos teigimu, šis statinys ( ūkinis pastatas) buvo skirtas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų poreikiams tenkinti, nes kiekvienas butas ūkiniame pastate turėjo atskirą patalpą (sandėliuką) kur laikė kietąjį kurą, buitinius įrankius ir kt. Pirkimo pardavimo sutartimis nupirkdama (duomenys neskelbtini) butus (duomenys neskelbtini), nupirko ir (duomenys neskelbtini) patalpas( sandėliukus) ūkiniame pastate, šiomis patalpomis naudojasi nuo butų įsigijimo momento iki šiol, todėl prašo tikslu įregistruoti patalpas ūkiniame pastate pareiškėjos vardu, nustatyti, kad patalpos jai priklauso nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, nes dėl jai nežinomų priežasčių nei 2003 m. gegužės 27 d. nei 2015 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo - pardavimo sutartyse nei turto perdavimo aktuose nebuvo įvardinta, kad pardavėjai pardavė pareiškėjai ir nupirktiems butams priskirtas 27 kv. m. ir 29 kv. m. patalpas ūkiniame pastate, ir nors ji viena naudojasi šiomis patalpomis, jas prižiūri, neturi kitos galimybės patalpų registruoti savo vardu ir šiuo turtu laisvai disponuoti, nes Nekilnojamojo turto registrui turėtų pateikti nuosavybės įgijimą pagrindžiančius dokumentus, o jų pateikti neturi galimybės, nes pirkimo pardavimo sutartyse ūkinio pasato dalys nebuvo nurodytos.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 25 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24 punktas).

Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 punktas).

Byloje nėra ginčo, kad nuosavybės teisė į ūkio pastatą, dėl kurio atitinkamų dalių – 3/20 dalies (29 kv. m.) ir 7/50 dalies ( (27 kv. m.) įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateiktas pareiškimas, nėra įregistruotas viešame registre.

CK 4.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Tačiau kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą. Toks CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiškinimas išplaukia iš CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningo įgijėjo sampratos, pagal kurią sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 34 punktas).

Pareiškėja įrodinėja, kad buvo įsitikinusi, jog tapo teisėta ūkinio pastato dalių (sandėliukų) valdytoja pagal pirkimo–pardavimo sutartis su buvusiais butų savininkais J. R. ir J. K. nuo butų pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo momento, nes sandėliukai yra butų priklausiniai, jų vertė buvo įskaičiuota į perkamų butų kainą, butų pardavėjai raktus nuo sandėliukų perdavė jai kartu su butų raktais. Paaiškėjus, jog taip nėra, kreipėsi į teismą prašydama nustatyti faktą, jog yra įgijusi šį nekilnojamąjį turtą įgyjamosios senaties pagrindu. Taigi pareiškėja įrodinėja, kad ji yra sąžininga įgijėja, nes abu sandėliukai yra ūkiniame pastate ( (duomenys neskelbtini)), kuris pastatytas būtent kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklausinys ir ankstesni gyvenamojo namo, kurio(duomenys neskelbtini) butus įsigijo pareiškėja, savininkai valdė ir naudojosi sandėliukais bei perdavė pareiškėjai sandėliukų raktus, todėl ji neturėjo jokių abejonių, kad jokie kiti asmenys į šį turtą jokių teisių neturi. Pareiškėja taip pat nurodo, kad iki (duomenys neskelbtini) m. daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ( buvęs Nr. (duomenys neskelbtini) ), ir prie jo esantis ūkinis pastatas priklausė (duomenys neskelbtini) tarybiniam ūkiui ( (duomenys neskelbtini) m. pavadinimas pakeistas į (duomenys neskelbtini), vėliau į – žemės ūkio įmonę), nes būtent (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metais ūkinį pastatą pastatė, ūkinio pasato patalpomis( sandėliukais) išimtinai naudojosi tik daugiabučio nuomininkai, kurie vėliau sandėliukus, kaip butų priklausinius privatizavo kartu su butais. Tokiu būdu pareiškėjos šiuo metu ūkiniame pastate naudojamus (duomenys neskelbtini) sandėliukus kartu su butais privatizavo J. P.( butas Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir M. D.( butas Nr. (duomenys neskelbtini)). Savo pozicijai pagrįsti pareiškėja pateikė (duomenys neskelbtini) metais tarp (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai J. P. ir D. M. sudarytas butų pirkimo pardavimo sutartis.

Vienok, pažymėtina, kad daugiabučio (duomenys neskelbtini) nuomininkai ( tame tarpe ir butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurie nuomojo butus ir galimai naudojosi patalpomis, esančiomis ūkiniame pastate, turėjo teisę įsigyti patalpas ūkiniame pastate kartu su privatizuojamu butu, tik jeigu toks privatizavimas atitiko bendrųjų ir specialiųjų teisės normų nustatytą teisinį reglamentavimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 punktas nustatė, kad nuosavybės teisė įgyjama, tik privatizuojamą daiktą konkrečiai nurodžius sutartyje, jį įkainojus ir už jį sumokėjus. Taisyklių 7 p. nurodyta, kad privatizuojamo gyvenamojo namo, buto priklausiniai - pagalbiniai ūkiniai pastatai ir statiniai - įkainojami atskirai, vadovaujantis Lietuvos Ministrų Tarybos 1982 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintomis gyventojų pastatų Lietuvos kaimo ir miesto vietovėse įkainojimo normomis, patikslinus jas pagal 1989 metų kainos pataisos koeficientą (1,21), atskaitant nusidėvėjimą ir indeksuojant šių taisyklių 9 punkte nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo sutartyse kaip parduodamos būtų nurodytos ir patalpos ( pastato dalys) ūkiniame pastate, taip pat sutartyse nėra nurodyta privatizuojančio asmens įsipareigojimas sumokėti ne tik už gyvenamojo namo dalį( butą), bet ir už atitinkamas dalis ūkiniame pastate. Be to, nėra duomenų, kad šio ūkinio pastato atitinkamai naudojamos dalys privatizuojant butus apskritai buvo įkainotos, kaip to reikalavo nurodytas Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punktas, ir kad už jas buvo sumokėta. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalys( sandėliukai) buvo privatizuoti kaip butų priklausiniai. Pažymėtina, kad byloje esantis 1991m. gruodžio 18 d. J. P. pareiškimas (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio direktoriui parduoti privatizuojamą butą bei Susitarimas, kuriuose yra nurodyta, kad prašoma parduoti butą su priklausiniais - tvartu, rūsiu, sandėliuku – negali būti vertinami kaip dokumentai įrodantys, kad J. P. patalpą ūkiniame pastate privatizavo, kadangi, kaip minėta, byloje jokie įrodymai, kad patalpa( sandėliukas) buvo įkainota ir už ją J. P. sumokėjo, nepateikti. Analizuojant į bylą pateiktą 1992 m. rugpjūčio 13 d. sutartį, matosi, kad J. P. nupirko iš (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio tik butą, kurio bendrasis naudingas plotas 43,98 kv.m., sutartyje jokių duomenų apie patalpas ( jų dydį, plotą) ūkiniame pastate nėra, nes ties grafa „...ir kitus pastatus..“ jokio įrašo nėra. Atitinkamai nepateikta įrodymų, kad D. M., privatizuodamas butą (duomenys neskelbtini) ( sutartyje 3-2), kartu privatizavo ir kokias nors pagalbines patalpas ūkiniame pastate, nes 1992 m. gruodžio 29 d. sutartyje aiškiai nurodyta, kad „..pirkėjas nupirko butą, kurio bendras plotas 38,57 kv.m...“, ties grafa „ ir ūkinius pastatus“ nėra jokio įrašo. Iš pateiktų butų privatizavimo sutarčių matyti, kad sandėliukai ūkiniame pastate nebuvo nurodyti kaip perkamų butų priklausiniai, kaip privatizavimo objektai, todėl netapo nei J. P. nei D. M. nuosavybe. Pareiškėja valdymo teisės teisėtumą kildindama iš sandorių, kuriuose nebuvo įrašytos patalpos ūkiniame pastate( sandėliukai), turėjo pareigą įrodyti, kad teisė valdyti sandėliukus yra teisėta, t. y. atsiradusi tuo pačiu pagrindu kaip ir nuosavybė į butus.

Pareiškėja butus įsigijo ne iš pirminių savininkų - J. P. nei iš D. M., bet iš vėlesnių, tačiau pareiškėjos argumentai, kad butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai (duomenys neskelbtini) metais privatizavo sandėliukus kartu su butais yra nepagrįsti, nes pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad sandėliukai nebuvo įrašyti kaip perkamų butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) priklausiniai, už juos nebuvo sumokėta, todėl nei J. P. nei D. M., nei vėlesni butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai negalėjo perleisti pareiškėjai nuosavybės į sandėliukus, nes patys jos nebuvo įgiję, todėl konstatuotina, kad pareiškėja nėra sąžiningas įgijėjas, nes sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti (CK 4.26 straipsnis). Pareiškėja teigė, kad valdymo teisę į sandėliukus ji perėmė iš butų, kuriuos nupirko pardavėjų, tačiau, pareiškėja įsigydama butus galėjo išsiaiškinti butų ( daugiabučio gyvenamojo namo) priklausinių teisinę būklę bei pardavėjų tariamai teisėtai turimos valdymo teisės pagrindą. Šiuo atveju pareiškėja nepasidomėjo, kokiu pagrindu butų pardavėjai buvo įgiję valdymo teisę, todėl ir pati negali būti laikoma sąžininga valdytoja.

Kitas svarbus aspektas šioje byloje yra tas, kad pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinio teisėtą statybą, neteisėtos statybos rezultatas – statinys – negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas.

Pažymėtina, jog statybos teisėtumas negali būti preziumuojamas, įrodinėjimo našta, jog minėti statiniai sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, priklauso pareiškėjui. (CPK 12, 78 straipsniai). Taigi, ir šioje byloje pareiškėja turi įrodyti, kad ūkinio pastato statyba yra teisėta. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra pateikusi atsiliepimą ir laikosi pozicijos, kad byloje turėtų būti pateikti duomenys, kurie leistų įsitikinti, kad ūkinis pastatas, kuriame yra pareiškėjos naudojamos patalpos( sandėliukai) pastatytas( sukurtas) laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo pastatyti ir priimti naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja su pareiškimu yra pateikusi Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, iš kurios matyti, kad kadastro duomenų nustatymo data yra 2020-11-17, byloje nurodyta, kad ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini) plane žymimas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) pradėtas statyti (duomenys neskelbtini) m., baigtumas – (duomenys neskelbtini) procentų ( duomenų apie pastato rekonstravimą, remontą nėra). Vienok, daugiau jokių duomenų, kurie leistų teismui įsitikinti kad pastatas pastatytas laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo pradėtas statyti ir pastatytas galiojusiu teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėja nepateikė, todėl nėra aišku ar ūkinis pastatas, kuriame yra pareiškėjos naudojami sandėliukai, kaip nekilnojamasis daiktas atsirado sukūrus naują daiktą ar buvo rekonstruotas esamas daiktas statybos būdu, netgi nėra nustatyta( nepateikta įrodymų), kas šį nekilnojamąjį daiktą sukūrė ar rekonstravo. Byloje nebuvo pateikti jokie statybą leidžiantys dokumentai ar kiti dokumentai, kurie pagrįstų statybų teisėtumą. Nors pareiškime teigiama, kad ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) tarybinis ūkis pastatė gyventojų (duomenys neskelbtini) ( anksčiau (duomenys neskelbtini) ) poreikiams tenkinti, tačiau jokie ūkinio pastato dokumentai ( inventorizavimo, apskaitos ar pan.) teismui nepateikti, išskyrus minėtą 2020-11-17 suformuotą kadastrinių matavimų bylą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ūkinis pastatas priklausė (duomenys neskelbtini) tarybiniam ūkiui( kaip minėta vėliau pavadinimas keitėsi). Taip pat nėra duomenų, kad pastatas galutinai suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka, kaip nėra ir duomenų apie pastato priklausomybę kam nors. Iš nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo matosi, kad ūkinis pastatas yra valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų. Tai reiškia, kad ūkinis pastatas ir daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) stovi ant skirtingų žemės sklypų.

Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Nenustačius visų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų pareiškėjos pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. A. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Laima Borkovskienė