Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-623-485/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2015-03-05Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-10-27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-04-05Kauno apygardos teismas
  4. T-550-753/2016Nutartis · 2016-09-14Kauno apylinkės teismas
  5. T-410-753/2017Nutartis · 2017-06-27Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2017-07-28Kauno apygardos teismas
  7. TS-95-359/2017Nutartis · 2017-08-23Kauno apylinkės teismas
  8. T-722-925/2017Nutartis · 2017-10-26Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-24Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-28
Bylos Nr.
1S-623-485/2017
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-01343-2009-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-623-485/2017Proceso Nr. 1-12-1-01343-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi – nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 187 straipsnio 3 dalį ir šioje dalyje nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Visumoj D. K. nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu jam paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 13 d., bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 15 d.2017 m. gegužės 29 d. Komisijos nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 1 metų 10 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir konstatavo, jog nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, atsižvelgta tik į tas aplinkybes, kurios sudaro formalų pagrindą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, todėl jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Skunde nuteistasis D. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Komisijos nutarimą.Skunde nurodo, jog teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumo. Vertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatomis, tačiau teismas visiškai nevertino byloje surinktų įrodymų, kurie patvirtina, jog pareiškėjas turėtų būti paleistas į laisvę anksčiau laiko. Jo nuomone, liko neįvertintos ir pareiškėjo pastangos resocializuotis, todėl teismas pažeidė BPK principus, materialiąsias šio įstatymo normas bei priėmė neteisėtą procesinį sprendimą.Pareiškėjas skunde nurodo, jog už jo padarytą sunkų nusikaltimą įstatymas vis tik jam numato teisę būti lygtinai paleistam, todėl kritikuotinas teismo argumentas dėl pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos kategorijos. Skunde pažymi, jog Kauno apygardos teismas net ir sukėlusiam negrįžtamai neigiamas pasekmes nuteistajam taikė lygtinį paleidimą, o šiuo atveju pareiškėjo padaryti nusikaltimai (kūno sužalojimas, vagystė, plėšimas) yra pavojingi, bet neprilygsta nužudymui. D. K. atitinka ne tik formalųjį pagrindą, nes atliktos bausmės laikas yra didesnis nei minimalus, jis yra motyvuotas dirbti ne tik iki suėmimo, bet ir po jo bei išėjus į laisvę, skatintas, bendraujantis, pozityvus, tačiau teismas neįvertino nusikaltimo elgesio rizikos pokyčių bausmės vykdymo metu, tai, kad nuteistąjį lanko artimieji, jis turi mažametę dukrą, kuriai reikia tėvo. Taip pat pareiškėjas kelia abejones dėl teismo nurodyto argumento apie jo ankstesnį teistumą ir jo išnykimą. Jo nuomone, tai netiesa, nes jis teisme susitaikė ir nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas. Pareiškėjas jaučia atsakomybę už savo veiksmus, draugai jam įtakos neturi, jis atlygina priteistą civilinį ieškinį, pateikė tai patvirtinančius dokumentus, siekiant kuo greičiau būti lygtinai paleistas nuteistasis mokosi 12 klasėje bei mano, kad nusikaltimo sunkumas ir jo padarymo aplinkybės neturi būti dar kartą vertinamos šiuo klausimu, nes tai jau padarė apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas. Skunde nurodo, jog iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu matyti, kad jis dėl padaryto nusikaltimo gailisi, stengiasi geru elgesiu įrodyti korekciją ir likusią bausmės dalį gali atlikti neizoliuotas. Jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 84 iki 43 balų, o tai rodo, jog pareiškėjas deda pastangas grįžti į visuomenę ir tinkamai resocializuotis, tačiau tai liko teismo neįvertinta ir pažeidė jo teisėtus lūkesčius. Be to, teismas pažeidė teisės būti išklausytam (audiatur et altera pars) principą, nes šis klausimas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, taip pat teismas neįvertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų remiantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijomis Rec (2003) 22. Skunde pareiškėjas savo situaciją vertina nurodydamas, jog jo atveju aplinkybės yra palankesnės šio instituto taikymui nei nurodytoje teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo bylos Nr. 1S-716-317/2015, 1S-687-175/2015, 1S-584-383/2015, 1S-45-594/2015) kur lygtinis paleidimas buvo taikytas. Taigi, pareiškėjo nuomone, skundžiama nutartimi buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai, nors jo elgesys pataisos įstaigoje buvo itin teigiamas, o asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia vienareikšmiškai pozityviai tai įvertinti. Nuteistojo skundas atmetamas. Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti juos iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 1 dalis). Šis nuteistojo padėties švelninimas nėra imperatyvas jį taikyti. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai patikrino Komisijos nutarimą ir pagrįstai nenustatė pagrindų dėl lygtinio paleidimo instituto patvirtinimo.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą, nes yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktą bylą, jos medžiagą ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo skundo argumentų kontekste, šiuo atveju labiau aktualus lygtinio paleidimo taikymui būtinas materialus jo pagrindas, kuris neįžvelgtas apylinkės teismo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad minėtas teismas tinkamai įvertino reikšmingus duomenis dėl minėtos sąlygos egzistavimo ir savo išvadą pagrindė nutartyje nurodytais motyvais. Kadangi teismo manymas ar nuteistasis jau patyrė pakankamus suvaržymus ir bausmės paskirtis pasiekė savo tikslą, nepasitvirtino, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks aplinkybių vertinimas atliktas nepažeidus BPK 20 straipsnio nuostatų, suformuojant teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą bylos medžiaga ir vadovaujantis įstatymu. Nors ir apylinkės teismo padaryta išvada nagrinėjamu klausimu yra priešinga nuteistojo subjektyviam aplinkybių vertinimui, tačiau minėtų įstatymo pažeidimų skundą nagrinėjantis teismas šioje byloje nenustatė. išanalizavus bylos medžiagą, pagal pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei, šiuo metu dominuoja 43 balų minėtos rizikos vertinimas ir palyginus su ankstesniu įvertinimu, kuris atliktas 2016 m. lapkričio 21 d., jis pakito 12 balų, nes buvo nustatyti 55 balai. Taigi, nesant žemam nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui itin svarbu tinkamai ir išsamiai įvertinti nuteistojo pažangą nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo aspektu. Apylinkės teismas pripažino, kad pastebimi nuteistojo tam tikri teigiami pokyčiai, tačiau vertinant jo elgesį bausmės atlikimo metu toks nuteistojo elgesys ir turėtų būti. Teisėjų kolegija pastebi, jog ne visą bausmės atlikimo laiką nuteistojo elgesys buvo tinkamas, kadangi jam atvykus į pataisos namus per 2015 metus jis padarė 5 vidaus tvarkos taisyklių ar režimo reikalavimų pažeidimus, buvo už tai baudžiamas, vienas iš šių pažeidimų padarytas pažeidžiant nustatytą tvarką dėl draudžiamų daiktų. Matyti ir tai, kad D. K. adaptacija nebuvo adekvati, sunkiai sugebėta prisitaikyti prie esamų vidaus tvarkos taisyklių. Be šių aspektų nuteistajam nebuvo iniciatyvos darbintis, nors atvykęs ir sutiko dirbti bei suvokia darbo naudą, bet šiuo metu pataisos namuose nedirba. Nuteistojo atžvilgiu yra priteistas civilinis ieškinys, jį atlygina jo artimieji ir pats pareiškėjas. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą skundo argumentų kontekste skundą nagrinėjantis teismas sutinkamai su apylinkės teismu, vertina ir jo atžvilgiu nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie egzistuoja ir tai kelia abejones dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo. Nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis nagrinėjamu atveju nėra lemiantys veiksniai dėl lygtinio paleidimo, tačiau elgesys, jo kaita ir daromos pareiškėjo atitinkamos išvados bausmės atlikimo laiku itin kruopščiai analizuojama, apylinkės teismas tinkamai vertino pažymėdamas, kad nuteistasis pasirinkdavo situacijas, kurios padidindavo pakartotinio nusikalstamumo riziką, jam buvo pareikšti įtarimai/kaltinimai už panašaus pobūdžio nusikaltimą, o tai reiškia, kad kardinalių išvadų nepadaryta. Vertintina, jog nusikaltimas padarytas alkoholio įtakoje, tačiau per bausmės atlikimo laiką šio veiksnio nenustatyta, baustas už tai nebuvo ir teismo nuomone, tai tinkama kryptis dėl elgesio modelio formavimo šioje srityje, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas į visa kita žvelgti atsainiai ir formuoti manymo, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija nenustatė pakankamo pagrindo, kad pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Nuteistasis skunde savo situaciją vertina savaip ir mano, kad yra visi pagrindai taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas, nes lygtinis paleidimas buvo taikytas ir kitiems nuteistiesiems, kurie padarę sunkesnes nusikalstamas veikas nei jis, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, jog apylinkės teismas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimų nepadarė, nes kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Pareiškėjo nurodyta tesiminė praktika (bylos), analizuojamu atveju nėra precedento galią turinčios nagrinėjamai bylai. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Šioje byloje skunde nurodyti išnagrinėtų bylų ir jose priimtų procesinių sprendimų fragmentai nėra precedentas ir remtis nurodyta praktika nėra pagrindo, kadangi faktinės aplinkybės nepanašios ir netapačios nagrinėjamai bylai, esmingai skiriasi reikšmingų duomenų visumoje šio klausimo išsprendimo prasme. Skunde nurodytas argumentas dėl teismo atkreipto dėmesio į nuteistojo ankstesnį teistumą nėra esminis pažeidimas šiame kontekste, nes šis aspektas neturi lemiančios reikšmės BVK 157 straipsnio nuostatų taikymui, kadangi nuteistojo teistumai neformuoja elgesio modelio ir jo pokyčių vertinimo, reikšminga ir itin preciziškai analizuotina socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai bei pažanga ją mažinant.Pareiškėjas skunde išreiškęs jo atžvilgiu pažeistą teisės būti išklausytam principą, kadangi Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimas apylinkės teisme buvo išnagrinėtas jam nedalyvaujant, t. y. rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija su tokia nuteistojo nurodyta kritika ir neva jo teisės būti išklausytam pažeidimu nesutinka. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarka ir Komisijos nutarimų tvirtinimas ar netvirtinimas reglamentuotas BPK 360 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, jog bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja rašytinio proceso tvarka ir proceso dalyviai į teismo posėdžius nešaukiami. Taigi, analizuojamu atveju BPK imperatyvios normos nebuvo pažeistos ir konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo padaryti procesiniai pažeidimai ar jo teisės būti išklausytam pažeistos nėra jokio nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiam klausimui reikiamus duomenis, savo išvadą dėl sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo pagrindė nutarties motyvais, kurie nepaneigti nuteistojo skunde nurodyta argumentacija. Teismas nustatė, jog daroma pažanga dar nėra pakankama, ši išvada pagrįsta, kadangi akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nepatvirtina ne tik pagal OASys metodiką nuteistojo įvertintas elgesys, jam nustatytas 43 balai, kas sudaro ne žemą, bet vidutinę rizikos grupę, bet ir kitų reikšmingų aplinkybių visuma šiuo klausimu. Dominuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, tačiau ne tokie, kokius nurodo ir akcentuoja pats pareiškėjas, be to, nustatytų ir dar kartą įvertintų reikšmingų aplinkybių visuma neduoda pakankamos ir neabejotinos galutinės išvados teigti, kad pritaikius D. K. atžvilgiu lygtinį paleidimą bus pasiekti bausmės tikslai, užtikrinta bausmės paskirtis, o probacija pasieks savus tikslus.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika