- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-24
- Bylos Nr.
- 1S-961-290/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-01343-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- G. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo G. R. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2017 m. rugsėjo 25 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 – ame sektoriuje komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 91-263, dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. R.,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
G. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi jam paskirtas laisvės atėmimas 4 metams.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiai pakeisti: nusikalstama veika iš BK 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 3 dalį, baudžiamosios bylos dalis dėl nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nutraukta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2015 m. balandžio 7 d., o pabaiga 2019 m. sausio 21 d. Neatlikta bausmės dalis, Komisijos posėdžio dieną – 2017 m. rugsėjo 21 d., yra 1 metai ir 4 mėnesiai. Komisija 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 91-263 nutarė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, taikyti nuteistajam G. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis G. R. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, jog neabejotinai leistų manyti, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis G. R. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiamoje teismo nutartyje netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės bei netinkamai atliktas teisinių aplinkybių įvertinimas, todėl ši nutartis yra neteisėta ir naikintina. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu sudaro pagrindą manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo negali vertinti padaryto nusikaltimo sunkumo. Nurodoma, kad jo elgesys koreguojamas išimtinai teigiama linkme, kad lygtinio paleidimo atveju jis turi gyvenamąją vietą bei iš karto pradės dirbti. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo G. R. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga ir įvertinusi skundo argumentus, konstatuoja, kad pagrindo taikyti lygtinį paleidimą G. R. - nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri leidžiančia nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinant pagal ,,OASys“ metodiką, nustatyta, kad rizika yra vidutinė – 75 balai. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Nors skunde nuteistasis nurodo, kad jo elgesys koreguojamas išimtinai teigiama linkme, jis charakterizuojamas teigiamai, jo požiūris yra pasikeitęs, kad ateityje savo tikslų yra pasiruošęs siekti tik teisėtomis priemonėmis ir šios aplinkybės sudaro akivaizdų pagrindą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų kontekste, akivaizdi pažanga mažinant veiksnius, kurie praeityje turėjo įtakos nuteistojo nusikalstama elgesiui, nestebima, o nuteistojo elgesio korekcija neleidžia teismui daryti neabejotinos ir pagrįstos išvados, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistojo elgesyje stebimi tam tikri teigiami pokyčiai, jis aktyviai dalyvauja organizuojamuose renginiuose, lanko Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos užsiėmimus, nemokant už darbą dirba tvarkiniu maldos namuose. Tačiau, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo elgesyje vis dar stebimi kriminogeniniai veiksniai, kurie gali turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui, be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis keturis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir buvo tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vertinant lygtinio paleidimo galimybę, analizuojamas nuteistojo elgesys per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį. Paskutinį kartą nuteistasis vidaus tvarkos taisykles pažeidė 2016 m. kovo 29 d., nors laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2015 m. balandžio 7 d. ir jau buvo pilnai susipažinęs su jam taikomais apribojimais, tačiau vis vien jų nesilaikė, o tai atskleidžia nuteistojo neigiamą požiūrį į jam taikomus suvaržymus ir nenorą laikytis visiems privalomų vidaus tvarkos taisyklių, tokiu būdu darytina išvada, kad nuteistasis net gi būdamas įkalinimo įstaigoje demonstruoja priešingą nusistatymą galiojančioms elgesio normoms. O tai atskleidžia ir nuteistojo nihilistinį požiūrį į visuomenėje vyraujančius elgesio standartus ir moralines nuostatas. Šių duomenų kontekste svarbu paminėti, kad nuteistasis nėra linkęs mokytis iš savo ankstesnio patyrimo ir kartoja tas pačias klaidas, nuteistasis nusikaltimus daro pagal jam būdingą nusikaltimų modelį, kas be abejo parodo, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo mąstymo ir elgesio teigiama linkme. Toks nuteistojo elgesys, teisėjų kolegijai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad pritaikius lygtinį paleidimą G. R. laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis yra linkęs minimalizuoti savo turimas problemas, nėra linkęs jų spręsti, jo elgesyje nors ir nestebima nuolatinių savitvardos praradimo epizodų, tačiau bent kartą gyvenime yra praradęs savitvardą, ko pasėkoje padarė nusikalstamą veiką ir buvo nuteistas. Be to pažymėtina ir tai, kad nuteistasis ne tik kartoja tas pačias klaidas, bet darydamas nusikalstamas veikas susitelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas neigiamas, o ypač tas, kurios susijusios su nukentėjusiais. Toks nuteistojo elgesio modelis, be abejo atskleidžia, tai, kad jis linkęs savo poreikius iškelti aukščiau už kitų asmenų, o tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nors nuteistasis savo nusikalstamą elgesį aiškina darbo neturėjimo ir ekonominiais veiksniais, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose nedirbo ir išreiškė abejones dėl siūlomo darbo, kas atskleidžia nuteistojo nenorą gerinti savo finansinę situaciją, kuri ateityje gali turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui. Iš bylos duomenų matyti, kad yra gautas raštas, jog paleistas lygtinai nuteistasis turės galimybę įsidarbinti, tačiau vertinant nuteistojo abejingą požiūrį į darbą ir ilgalaikių finansinių planų neturėjimą, ši aplinkybė nesudaro pagrįsto pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad ankščiau nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas padarydamas naują nusikaltimą, taip nepateisindamas jo atžvilgiu teismo parodyto pasitikėjimo. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. R. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, ją naikinti skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo G. R. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.